eAS-947-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-947-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02014-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus arkivyskupijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus arkivyskupijos skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritoriniam padaliniui dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. balandžio 7 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis buvo gautas pareiškėjo Vilniaus arkivyskupijos (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma panaikinti atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2013 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. (12.64.V)-2V-2276.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo Vilniaus arkivyskupijos skundą ir, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Pareiškėjas skundu kelia ginčą specialiojo planavimo procese – nesutinka su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio sprendimu pratęsti specialiojo plano planavimo sąlygų galiojimą 2 metams (iki 2015 m. gruodžio 22 d.). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 34 ir 35 straipsnių nuostatas, ar planavimo sąlygos išduotos teisės aktų nustatyta tvarka ir ar jų turinys atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, pagal kompetenciją tikrina teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas 2015 m. gegužės 12 d. pateikė teismui papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad dėl byloje keliamo klausimo 2015 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. gegužės 5 d. kreipėsi į atsakovą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos. Iš pareiškėjo pateiktos papildomos medžiagos matyti, atsakovas dar nėra pateikęs atsakymų į pareiškėjo kreipimusis. Šiuo atveju, nesant atsakovo pozicijos pareiškėjo keliamo klausimo atžvilgiu, nėra aišku, ar ginčas šiuo klausimu kils. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad administraciniams teismams nepriskirta nagrinėti ginčų, kurie galbūt kils ateityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr. AS143-642/2014), todėl pareiškėjo skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas Vilniaus arkivyskupija pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl pareiškėjo skundo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodo, kad reikalauti teisminės gynybos gali kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisės arba įstatymų saugomas interesas yra pažeisti. Nagrinėjamu atveju atsakovas sprendė viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtą klausimą ir priėmė administracinį aktą, kurį ir skundžia pareiškėjas. Taigi, ginčas jau kilo, nes pareiškėjas skundžia atsakovo priimtą administracinį aktą, manydamas, kad jo teisės arba įstatymų saugomas interesas yra pažeidžiami. Tvirtina, kad nepagrįstinas teismo atsisakymas spręsti ginčą remiantis tuo, kad vyksta susirašinėjimas ginčijamu klausimu.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nusprendė, kad pareiškėjas neturi teisės kreiptis į teismą, nes skundas nenagrinėtinas teismų. Tačiau minėta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą. Pareiškėjas pateikė akivaizdžius įrodymus, kad skundžiamas sprendimas jam sukėlė teisines pasekmes – remiantis pasibaigusiomis planavimo sąlygomis vyko specialaus plano rengimas, kurio sprendiniai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

Teigia, kad remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi pareiškėjas turi teisę apsispręsti, ar kreiptis į sprendimus priėmusią instituciją, ar teismą dėl teritorijų planavimo proceso (iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo) metu neteisėtai priimtų administracinių sprendimų panaikinimo. Kompetentingos institucijos iki šiol neatsakė į pareiškėjo ne teismo tvarka pateiktą skundą. Vadinasi, pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai su skundu kreipėsi į teismą dėl savo teisių ir teisėtų interesų gynimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo Vilniaus arkivyskupijos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas nagrinėjamu atveju su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2013 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. (12.64.V)-2V-2276.

Šiuo raštu atsakovas, vadovaudamasis 2012 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-675 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. D1-262 planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo“ pakeitimo“ 1.13 punkto nuostatomis, kad išduotų specialiojo plano planavimo sąlygų galiojimo terminas – 5 metai, 2010 m. gruodžio 22 d. Nr. 32 Departamento Vilniaus teritorinio padalinio išduotos planavimo sąlygas Vienuolyno statinių ansamblio (duomenys neskelbtini) (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), buvęs kodas (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentui rengti pratęsė 2 metams (iki 2015 m. gruodžio 22 d.).

Pareiškėjas 2015 m. gegužės 12 d. pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad dėl nepritarimo Vienuolyno statinių ansamblio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), buvęs kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentui ir jo pataisymo, jis 2015 m. kovo 31 d. kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, UAB „Misionierių namai“, UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“, Valstybinę teritorijų planavimo inspekciją; ir pakartotinai 2015 m. gegužės 5 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo inspekciją; o 2015 m. gegužės 18 d. – į Kultūros paveldo departamentą. Tiek skunde, tiek atskirajame skunde pareiškėjas nurodė, kad atsakovas dar nėra pateikęs atsakymų į pareiškėjo pasikreipimus.

Pagal pateiktus duomenis Vienuolyno statinių ansamblio (duomenys neskelbtini) (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), buvęs kodas (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentas pradėtas rengti dar 2010 metais, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. ĮV-666/D1-738 2 punkto nuostatas, šis nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentas gali būti baigiamas rengti, svarstomas su visuomene, derinamas, tikrinamas ir tvirtinamas pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusias Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles.

Nuo 2009 m. lapkričio 20 d. iki 2013 m. spalio 11 d. galiojusios redakcijos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322, be kita ko, nustato: nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo tikslas – nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentuose (toliau – ir Dokumentai) nustatytais sprendiniais užtikrinti skelbiamų ar paskelbtų saugomais kultūros paveldo objektų, jų teritorijų, steigiamų ar įsteigtų saugomų vietovių išsaugojimą, šių objektų ir vietovių apsaugos zonose taikomų paveldosaugos reikalavimų įteisinimą (8 p.); prieš pradėdamas rengti Dokumentus, planavimo organizatorius Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d.

įsakymu Nr. D1-262, nustatyta tvarka raštu kreipiasi į institucijas, nurodytas Taisyklių 17.1–17.3.4 punktuose, dėl planavimo sąlygų gavimo (17 p.); planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, Dokumentų rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas ir baigiamasis etapas (18 p.); dokumentų rengimo terminas negali viršyti 3 metų nuo planavimo sąlygų ir planavimo darbų programos išdavimo dienos. Viršijus šį terminą, turi būti peržiūrėtos ir, esant reikalui, tikslinamos arba atnaujinamos planavimo sąlygos ir planavimo darbų programa (užduotis) (24 p.); ginčus, kilusius tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų ir (ar) organizatoriaus, taip pat viešumą užtikrinančių procedūrų metu kilusius ginčus nagrinėja ir sprendimus priima valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos, vadovaudamosios Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 (43 p.).

Nuo 2012 m. lapkričio 23 d. iki 2014 m. sausio 18 d. galiojusios redakcijos Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262, 10 punktas nustatė, kad išduotos bendrųjų planų, specialiųjų planų ir ypatingos valstybinės svarbos projekto specialiųjų planų planavimo sąlygos (toliau – ir Sąlygos) ir planavimo sąlygų sąvadas (toliau – ir Sąvadas) galioja viso teritorijų planavimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams, bet ne ilgiau kaip 5 metus. Detaliojo plano Sąlygos ir Sąvadas galioja viso teritorijų planavimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Jei teritorijų planavimo procesas nėra baigtas, Sąlygų ir/ar Sąvado galiojimo terminą pagal motyvuotą planavimo organizatoriaus prašymą pratęsia (išskyrus Tvarkos aprašo 11 ir 12 punktuose nurodytus atvejus) Sąlygas ir/ar Sąvadą išdavusios institucijos, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Planavimo organizatorius raštu kreipiasi į Sąlygas ir/ar Sąvadą išdavusią instituciją dėl Sąlygų ir/ar Sąvado galiojimo termino pratęsimo. Sąvadą išdavusi institucija pagal teritorijų planavimo tikslus ir uždavinius raštu kreipiasi į Tvarkos aprašo 30.1–30.11 ar 32 punktuose nurodytas institucijas dėl Sąlygų galiojimo termino pratęsimo. Išnagrinėjusi planavimo organizatoriaus prašymą ir priėmusi sprendimą dėl Sąlygų ir/ar Sąvado galiojimo termino pratęsimo, Sąlygas išdavusi institucija per 10 darbo dienų, o Sąvadą išdavusi institucija per 20 darbo dienų pratęsia Sąlygų ir/ar Sąvado galiojimo terminą arba išduoda naujas Sąlygas ir/ar Sąvadą. Sąlygas ir/ar Sąvadą rengusios ir išdavusios institucijos turi organizuoti Sąlygų ir/ar Sąvado atitikimo teisės aktams stebėseną (monitoringą) visą Sąlygų ir/ar Sąvado galiojimo laikotarpį.

Pagal 2013 m. birželio 27 d. Teritorijų planavimo pakeitimo įstatymo Nr. XII-407, kuris įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d., 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalies nuostatas, planavimo sąlygos – planuojamai teritorijai taikomi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir teritorijų planavimo normų reikalavimai ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, taip pat ūkio šakų plėtros programų ir strateginių dokumentų nuostatos, sąlygas išduodančių institucijų reikalavimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo. Analogiškas planavimo sąlygų apibrėžimas pateikiamas nuo 2012 m. lapkričio 23 d. iki 2014 m. sausio 18 d. galiojusios redakcijos Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262, 4 punkte. Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalis (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 redakcija) nustato, kad specialiųjų planų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems atitinkamo lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumentams, kitiems teisės aktams ir turi būti patvirtinti šio Įstatymo bei šio straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka.

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą, galima teigti, kad padavimo sąlygas išduodančių institucijų sprendimai dėl šių sąlygų išdavimo ar jų galiojimo termino pratęsimo neturi įtakos asmenų, nesusijusių su specialiojo planavimo dokumento rengimu, teisėms ir pareigoms, todėl teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas, kuriame reiškimas tokio pobūdžio reikalavimas, nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 1 d, 1 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 1 dalies teisės normų aiškinimo ir taikymo nurodoma, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylos Nr. AS146-327/2011, Nr. AS438-135/2009, Nr. AS146-201/2009).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo Vilniaus arkivyskupijos skundą, todėl atskirasis skundas netenkinamas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo Vilniaus arkivyskupijos atskiro skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė

(duomenys neskelbtini; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartimi dėl rašymo apsirikimo ištaisymo nutarta nelaikyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartyje, po jos (nutarties) rezoliucinės dalies ir teisėjų parašų, t. y. 5–6 puslapiuose, esančio teksto šios nutarties dalimi)