A-146-354-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A146-354/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00383-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. prašymą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 5–9) panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK, atsakovas) viršininko 2013 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. 52-TE-170 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui R. Š.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 52-TE-170).

Pareiškėjas paaiškino, kad tarnybinė nuobauda – pastaba jam buvo paskirta už tai, jog 2013 m. kovo 1 d. nuo 11.00 val. iki 13.25 val. naudojo tarnybinį automobilį nustatyta tvarka nepaėmęs ir neužpildęs tarnybinės transporto priemonės kelionės lapo, tokiais veiksmais pažeidė Alytaus AVPK viršininko 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 52-V-130 patvirtintų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinių ir netarnybinių automobilių bei kitų tarnybinių transporto priemonių naudojimo taisyklių (toliau – ir TPP naudojimo taisyklės) 21, 37, 53 punktus, taip pat už tai, kad 2013 m. kovo 1 d. nuo 12.45 val. iki 13.25 val. nebuvo tarnyboje asmeniniais tikslais apie tai neinformavęs tiesioginio vadovo ir negavęs jo leidimo, pažeisdamas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo reglamento, patvirtinto Alytaus AVPK viršininko 2011 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 52-V-23 (toliau – ir Darbo reglamentas), 42 punktą.

Pareiškėjas teigė, kad su 2013 m. balandžio 4 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. 52-6-IS-12 (toliau – ir Išvada) nustatytu nusižengimu sutinka iš dalies, tačiau nurodė, kad galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas skubotai, paviršutiniškai, tendencingai, visiškai nepagrįstai atmetant ir nevertinant jo nurodytų aplinkybių bei nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1029 redakcija) patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės) 13 punkto, kuriame nustatyta, kad jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, jog valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas, nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsakingumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.

Šiuo atveju tarnybinės nuobaudos – pastabos – skyrimas Pareiškėjo įsitikinimu, už tokį formalų ir netyčinį pažeidimą, kuriuo nebuvo padaryta jokios žalos policijos sistemai, būtų pakakę žodinio įspėjimo. Skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies nuostatas. Išvadoje paviršutiniškai konstatuota, kad pareiškėjas galėjo pažeisti tam tikrus teisės aktus netiriant ir nesiaiškinant kaltės laipsnio, sukeltų padarinių ar policijos sistemai padarytos žalos. Beveik visi pareiškėjo paaiškinimai buvo atmesti neįsigilinant į jų turinį, nors pareiškėjas nurodė apie galbūt padarytus sunkesnius pažeidimus (galimai neteisėtų nurodymų davimą, darbo laiko apskaitos, viešų ir privačių interesų derinimo).

Pareiškėjas 2013 m. kovo 15 d. paaiškinime nurodė, kad 2013 m. kovo 1 d. apie 11.00 val. jam priskirtu tarnybiniu automobiliu išvažiavo į Lazdijų miestą ir važiavo Sodų, Turistų ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją. Apie tai neinformavo savo tiesioginio vadovo G. B., kadangi jo tuo metu darbo vietoje nebuvo (buvo išvykęs). 2013 m. kovo 1 d. per visą tarnybos laiką nuvažiavo apie 10 kilometrų, todėl automobilis galėjo sudeginti apie 1 litrą dyzelino. 2013 m. kovo 1 d. apie 12.00 val. pietų metu pakeliui (gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, Lazdijuose) bei atsižvelgdamas į tai, kad po pietų darbo reikalais planavo užsukti į Lazdijų rajono savivaldybės administraciją, tarnybiniu automobiliu užsuko į namus papietauti.

Pareiškėjas sutiko, kad prieš vairuodamas tarnybinį automobilį nepaėmė kelionės lapo. Teigė, kad 2013 m. kovo 1 d. prieš išvažiuodamas pateikė buhalterei vasario mėnesio kelionės lapą, o kovo mėnesio kelionės lapas dar nebuvo išrašytas. Pagal susiklosčiusią praktiką, nuvažiavus kelis kilometrus kelionės lapas nepildomas. Važiuodamas į komisariatą pareiškėjas apie 13.00 val. pakeliui užsuko į Lazdijų rajono savivaldybės administraciją, esančią kelių šimtų metrų atstumu nuo policijos komisariato, nes planavo pasikalbėti su Lazdijų miesto seniūnijos darbuotojais apie asmenis galimai susijusius su nelegalia alkoholinių gėrimų, tabako, narkotinių ar psichotropinių priemonių apyvarta.

Pareiškėjas nesutiko, kad 2013 m. kovo 1 d. nuo 12.45 val. iki 13.25 val. nebuvo tarnyboje vien dėl asmeninių tikslų. Pareiškėjas neneigė, kad iš seniūnijos grįžo į savo namus už kelių šimtų metrų pasiimti dokumentus dėl asmeninio kompostavimo konteinerio įsigijimo, į Komisariato kiemą automobiliu grįžo apie 13.20 val. Pareiškėjo teigimu, tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta tik už tai, kad apie 40 min. jis formaliai nebuvo darbo kabinete, nepaisant to, jog vykdė kitas policijos funkcijas, bei už tai, kad nuvažiavo apie 10 km tarnybiniu transportu ir neįrašė į kelionės lapą šių kilometrų ir sunaudoto 1 litro kuro.

Pareiškėjo teigimu, 2013 m. kovo 1 d. jis paklausė viršininko V. B. apie poilsio laiką už 2013 m. vasario 27-28 d. viršvalandžius, kurie susidarė dalyvaujant seminare Alytuje, nes pasibaigus seminarui valandą (nuo 16 iki 17 val.) tekdavo laukti kol Alytaus AVPK dviem pareigūnėms baigsis darbo laikas, kad jos galėtų tuo pačiu automobiliu grįžti į Lazdijus, todėl pareiškėjas į Lazdijus grįždavo 18 val., o darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbo laikas buvo nurodytas nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Laisvą už viršvalandžius laiką pareiškėjas ketino panaudoti asmeninių reikalų tvarkymui, tačiau viršininkas paaiškino, kad poilsio laikas nepriklauso.

Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 11–15) paaiškino, kad pareiškėjas nevykdė TPP naudojimo taisyklių 21, 37, 53 punktų reikalavimų ir Darbo reglamento 42 punkto reikalavimų. Pažeidimas pasireiškė tuo, kad pareiškėjas 2013 m. kovo 1 d. nuo 11.00 val. iki 13.25 val. naudojo tarnybinį automobilį ne tarnybos tikslais, neatliko nustatytos transporto priemonių apskaitos, t. y. važinėjo tarnybiniu automobiliu neužpildęs kelionės lapo, išvykdamas iš tarnybos ne tarnybos tikslais neinformavo apie tai savo tiesioginio vadovo ir išvyko be jo sutikimo.

Dėl to pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda. Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad Išvada parengta nesilaikant Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, nepagrįsti. Išvadoje nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais pareigūnas padarė pažeidimą, nustatytos pažeidimo padarymo aplinkybės, laikas, kokie teisės aktai buvo pažeisti. Taip pat nustatyta, kad pažeidimą pareigūnas padarė dėl aplaidumo. Pareiškėjo kaltė pasireiškė tuo, kad jis žinojo teisės aktų, reglamentuojančių jo vykdomą tarnybinę veiklą, reikalavimus, tačiau dėl aplaidumo jų nesilaikė.

Išvadoje yra įrodytas konkretus tarnybinio nusižengimo faktas – 2013 m. kovo 1 d. nuo 11.00 val. iki 13.25 val. naudojimasis valstybės nuosavybe ne tarnybinei veiklai, t. y. tarnybinio automobilio naudojimas asmeniniais tikslais, važinėjimas tarnybiniu automobiliu neužpildžius kelionės lapo ir nebuvimas tarnyboje be tiesioginio vadovo sutikimo, užfiksuotas vieningoje pajėgų valdymo sistemoje. Pareiškėjo pareigybės paskirtis – užtikrinti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumą, vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją jo aptarnaujamoje teritorijoje.

Nei rašytinio, nei žodinio pavedimo vykdyti veiklą tyrėjui R. K. priskirtoje teritorijoje, kurioje R. Š. neva vykdė prevencinę veiklą, pareiškėjui nebuvo duota. Todėl minėti pareiškėjo teiginiai vertintini kaip siekis išvengti tarnybinės atsakomybės. Pareiškėjas pripažino, kad tarnybiniu automobiliu vyko į savo namus. Pareiškėjo teiginys, kad jis nepaėmė ir neužpildė kelionės lapo, nes neva 2013 m. kovo 1 d. kelionės lapai dar nebuvo išrašyti, neatitinka tikrovės. 2013 m. kovo 1 d. 8.00 val. visi tarnybinių transporto priemonių kelionės lapai buvo išrašyti ir patvirtinti Alytaus AVPK Lazdijų policijos komisariato viršininko.

Pareiškėjo teiginiai, kad tarnybinis patikrinimas atliktas skubotai, paviršutiniškai, tendencingai yra nepagrįsti ir atmestini. Pareiškėjo padarytas pažeidimas buvo įvertintas pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ) 29 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, tarnybinė nuobauda – pastaba paskirta atsižvelgiant į pareiškėjo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo.

Be to, atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui paskirta pati švelniausia nuobauda.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 21 d. sprendimu (b. l. 108–113) pareiškėjo R. Š. prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas byloje yra kilęs dėl Alytaus AVPK viršininko 2013 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 52-TE-170, kuriuo inspektoriui R. Š., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau – ir Lazdijų PK) Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjui, skirta tarnybinė nuobauda – pastaba (b. l. 72). Tarnybinė nuobauda buvo skirta už Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinių ir netarnybinių automobilių bei kitų transporto priemonių naudojimo taisyklių, patvirtintų Alytaus AVPK viršininko 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 52-V-130, 21, 37, 53 punktų nevykdymą ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo reglamento, patvirtinto Alytaus AVPK viršininko 2011 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 52-V-23, 42 punkto nevykdymą (b. l. 22–23).

Teismas nustatė, kad Alytaus AVPK viršininko pavedimu 2013 m. kovo 6 d. pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas pagal Alytaus AVPK Lazdijų PK Viešosios policijos skyriaus viršininko V. B. 2013 m. kovo 5 d. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad vykdydamas Alytaus AVPK viršininko 2013 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 52-V-84 „Dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013–2014 metų kovos su korupcija priemonių plano patvirtinimo“ 5 punkto nuostatas (kontroliuoti transporto priemonių naudojimo teisėtumą) ir vadovaudamasis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Alytaus AVPK viršininko 2011 m. vasario 25 d.

įsakymu Nr. 52-V-41, 66 ir 67 punktais, 2013 m. kovo 1 d. apie 12.00 val. pastebėjo nuo Lazdijų PK (Lazdijos g. 5, Lazdijai) važiuojantį policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą automobilį Mitsubishi L200, valst. Nr. COL 096, kurį vairavo Alytaus AVPK Lazdijų PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas R. Š. Patikrinęs minėtos transporto priemonės judėjimą Vieningoje pajėgų valdymo sistemoje, nustatė, kad automobilis Mitsubishi L 200, valst. Nr. COL 096, vyko į Lazdijuose, (duomenys neskelbtini) g. esančius tyrėjo R.

Š. namus. Ten tarnybinis automobilis stovėjo iki 12.58 val. Vėliau važiavo iki Lazdijų rajono savivaldybės administracijos pastato, po to sustojo 13.03 val. ir stovėjo iki 13.16 val. Nuo Lazdijų rajono savivaldybės pajudėjo iki (duomenys neskelbtini) gatvės, tyrėjo R. Š. namų, vėliau sustojo 13.19 val., o 13.21 val. nuo tyrėjo R. Š. namų tarnybinis automobilis grįžo link Lazdijų centro. R. Š. 13.25 val. tarnybiniu automobiliu atvyko prie Lazdijų PK pastato. Apie neatvykimą į tarnybą dėl asmeninių tikslų nuo 12.45 iki 13.25 val. pareiškėjas neinformavo savo tiesioginio vadovo ir nebuvo gavęs jo sutikimo, taip pažeidė Darbo reglamento 42 punktą.

Pareiškėjas 2013 m. kovo 1 d. išvyko iš Lazdijų PK teritorijos tarnybiniu automobiliu Mitsubishi L200, valst. Nr. COL 096, nepaėmęs ir neatlikęs įrašų transporto priemonės kelionės lape, nepažymėjęs apie išvykimą Transporto priemonių išvykimo ir grįžimo apskaitos žurnale. Transporto priemonės kelionės lapas 2013 m. kovo 1 d. nebuvo paimtas iš jį išduodančios darbuotojos – organizacinės grupės specialistės, tuo pareiškėjas pažeidė TTP naudojimo taisyklių 39, 55 punktų reikalavimus (b. l. 7–8, 37–43).

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą teisės taikymo taisyklę, pagal kurią vertinant, ar teisėtai ir pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, turi būti nustatyta, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė. Tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų ir valstybės tarnautojo kaltę. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti, ar darbdavys tyrė tarnautojo kaltę ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai („Administracinių teismų praktika“ Nr. 9, 2007 m.).

Įvertinęs skundo ir teismo posėdžio metu pareiškėjo duotus paaiškinimus, teismas nustatė, kad pareiškėjas iš dalies sutiko, jog padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. neginčijo fakto, kad 2013 m. kovo 1 d. tarnybiniu automobiliu Mitsubishi L200, valst. Nr. COL 096, jis buvo nuvykęs į Lazdijų rajono savivaldybę bei namus, taip pat pripažino, jog apie minėtą išvykimą neinformavo savo tiesioginio vadovo, nors turėjo ryšio priemones ir galėjo tai padaryti, išvyko nepaėmęs kelionės lapo ir nepadaręs reikiamų įrašų. Pareiškėjas nesutiko tik dėl išvykimo laiko, nes 2013 m. kovo 12 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą buvo nurodyta, kad tarnyboje pareiškėjas nebuvo 2013 m. kovo 1 d. nuo 12.45 val. iki 13.25 val. (t. y. 40 min.), tačiau Išvadoje pažeidimo laikas nurodytas nuo 11.00 val. iki 13.25 val. Iš pareiškėjo 2013 m. kovo 4 d. (b. l. 30) paaiškinimo teismas nustatė, kad jis pats informavo Alytaus AVPK Lazdijų PK viršininką apie tai, jog 2013 m. kovo 1 d. apie 11 val. jam priskirtu tarnybiniu automobiliu išvažiavo į Lazdijų miestą. Analogišką išvykimo laiką nurodė ir 2013 m. kovo 15 d. paaiškinime Alytaus AVPK viršininkui (b. l. 45). Atsižvelgęs į tai, kad, atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, asmens, kurio atžvilgiu jis atliekamas, paaiškinimas yra vertinamas kaip įrodymas surašant tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą, teismas vertino aplinkybę, jog 2013 m. kovo 12 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodytas išvykimo laikas nesutampa su Išvadoje nurodytu laiku, kaip teisiškai nereikšmingą, nes išsiaiškinus visas tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, nusižengimo laikas nustatytas atsižvelgus į paties pareiškėjo paaiškinimą, t. y. kad pareiškėjas tarnybiniu automobiliu išvyko 2013 m. kovo 1 d. apie 11 val.

Pareiškėjas taip pat ginčijo faktinę aplinkybę, kad 2013 m. kovo 1 d. jis naudojo automobilį asmeniniais tikslais. Teismas pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindė savo išvykimą, pripažino nepagrįstais ir prieštaraujančiais byloje esantiems rašytiniams įrodymams, pažymėdamas, jog Alytaus AVPK viršininko įsakymu kiekvienam tyrėjui yra priskirta tam tikra prižiūrima teritorija (apylinkė) (b. l. 73–78). R. Š. 2012 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 52-V249 yra priskirta apylinkė Nr. 4: Teizų, Šventežerio, Seirijų, Noragėlių seniūnijos.

Pareiškėjo pareigybės paskirtis – užtikrinti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumą, vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją jo aptarnaujamoje teritorijoje. Tai nustato Lazdijų PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigybės aprašymo 4 punktas, su kuriuo pareiškėjas pasirašytinai supažindintas (b. l. 33). Byloje nėra jokių įrodymų kad pareiškėjui būtų duotas rašytinis ar žodinis pavedimas (tokios aplinkybės nenurodė ir pareiškėjas) 2013 m. kovo 1 d. vykdyti veiklą kitam tyrėjui priskirtoje teritorijoje, kurioje, pasak pareiškėjo, jis vykdė prevencinę veiklą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad „nutarė pervažiuoti per Lazdijų miesto gatves“. Skunde ir paaiškinimuose pareiškėjas taip pat nurodė, jog „tarnybiniu automobiliu užsuko į namus papietauti“ (b. l. 7, 30, 45), kad „bendraudamas su seniūnijos darbuotojais sužinojo, jog Lazdijų miesto gyventojams yra dalijami kompostavimui skirti konteineriai, tada iš seniūnijos grįžo pasiimti reikiamų dokumentų“ (b. l. 46), kaip patikslino teismo posėdyje, – „naudotojo sutarties, kad galėtų gauti konteinerį“. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas nepaėmė kelionės lapo ir jo neužpildė (teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo paaiškinimuose yra prieštaravimų, nes teismo posėdžio metu jis nurodė, jog kelionės lapą pamiršo paimti, o skunde aiškino, kad dėl nuvažiuoto atstumo (10 km) ir sunaudoto 1 litro kuro tai daryti netikslinga), taip pat neginčijamą aplinkybę, kad pareiškėjas neinformavo savo tiesioginio vadovo apie išvykimą, nors turėjo galimybę informuoti jį ryšio priemonėmis, kartu atsižvelgdamas į pareiškėjo paaiškinimus, ką jis veikė namuose, teismas nusprendė, jog pareiškėjas tarnybinį automobilį naudojo ir asmeniniams tikslams.

Teismas konstatavo, kad tokiais veiksmais pareiškėjas nevykdė ir pažeidė TTP naudojimo taisyklių 21 punkto (darbuotojai transporto priemonėmis naudojasi tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti), 37 punkto (kelionės lapai pildomi kiekvieną transporto priemonės naudojimo dieną) ir 53 punkto (vairuojantysis taisyklių IV skyriuje nustatyta tvarka kelionės lapuose turi padaryti atitinkamus įrašus ir laiku grąžinti) reikalavimus. Taip pat nevykdė Darbo reglamento 42 punkto reikalavimo, kadangi prieš išvykdamas tarnybiniu automobiliu iš Lazdijų PK neinformavo apie tai savo tiesioginio vadovo.

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad kiti pareigūnai taip pat galbūt daro tarnybinius nusižengimus ir neatlieka pareigų, teismas vertino kaip šiai bylai teisiškai nereikšmingas. Teismas taip pat pripažino, jog bylai nėra reikšmingas ir pareiškėjo teiginys, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta dėl Viešosios policijos viršininko galimo neobjektyvumo jo atžvilgiu, kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų pareiškėjo padarytam tarnybiniam nusižengimui įrodyti.

Įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad: tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros nebuvo pažeistos, atsakovas surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių tarnybinio nusižengimo faktą, faktines aplinkybes nustatė remdamasis leistinais įrodymais ir juos tinkamai ištyrė bei vertino, padarytas tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai, nusižengimo sudėtis ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės nuobaudos individualizavimui, nustatytos ir įvertintos, paskirta nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pareigūno kaltę, taip pat atsižvelgta į tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, nuobaudos skyrimo tvarka ir pagrindiniai atsakomybės principai nebuvo pažeisti. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui skirta pati lengviausia Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnyje 1 dalies 1 punkte numatyta tarnybinės nuobaudos rūšis – pastaba, teismas nusprendė, kad ji atitinka tarnybinio nusižengimo pobūdį, be to, žodinio įspėjimo, kaip tarnybinės nuobaudos, Vidaus tarnybos statutas nenumato.

Remdamasis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Alytaus AVPK viršininko 2013 m. balandžio 10 d. įsakymas Nr. 52-TE-170 yra teisėtas ir pagrįstas.

III. Pareiškėjas R. Š. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 117–122) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartojo aplinkybes ir argumentus, kuriuos buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į jo skundo argumentus, teismo sprendime apeliantas nerado atsakymų į jam kilusius klausimus, kodėl buvo tikrinamas tik apeliantui priskirto tarnybinio automobilio maršrutas, o nebuvo tikrinamas pareigūnui R. K. priskirtas automobilis, kodėl nebuvo tiriamas pareiškėjo paaiškinimų teisingumas dėl apsilankymo seniūnijoje tikslų ir pan.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta jokios žalos policijos sistemai. Tai patvirtina Išvada, kurioje tik formaliai konstatuotas pažeidimas, taip pat aplinkybė, kad apeliantas nebuvo patrauktas materialinėn atsakomybėn. Apeliantas pabrėžia, kad jis yra aktyvus Alytaus AVPK Lazdijų PK darbuotojų bendruomenės narys, dažnai dalyvauja policijos laisvalaikio, sporto ir kituose renginiuose. Per 23 vidaus tarnybos metus yra skatintas 15 kartų, iki ginčijamos nuobaudos paskyrimo nebaustas. Apelianto nuomone, tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta dėl vadovų asmeninių ambicijų, už mažareikšmį ir formalų pažeidimą, neįvertinus paminėtų aplinkybių, taip pat jo ( apylinkės inspektoriaus), darbo specifikos, kaltės formos. Apeliantas taip pat nesutinka, kad jo galbūt padaryto nusižengimo laipsnis yra didesnis nei galimas jo darbo laiko apskaitos pažeidimas bei vadovaujančių asmenų galimas viešų ir privačių interesų derinimo pažeidimas.

Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti bei palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 127–130), remdamasis tais pačiais argumentais, kuriais grindė ir savo atsiliepimą į pareiškėjo skundą, atsakovas nurodo, jog teismas išsamiai ir objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Alytaus AVPK viršininko 2013 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 52-TE-170, kuriuo apeliantui, Alytaus AVPK Lazdijų PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pagrįstumo ir teisėtumo.

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo 2012 m. spalio 2 d. įstatymo Nr. XI-2266 redakcija) V skyrius (bylai aktualus 26 straipsnis) bei vykdant Statuto 26 straipsnio 10 dalį Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V–308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (bylai aktuali 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 1V-652 redakcija).

Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas yra šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas (Statuto 26 str. 6 d.) yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje būti atliktas išsamus visų galimai padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Tarnybinio patikrinimo išvada, kuria remiantis skiriama tarnybinė nuobauda, teismų praktikoje vertinama kaip individualaus administracinio akto skirti tarnybinę nuobaudą motyvuojamoji dalis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas procesinės teisės normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) yra suformavęs praktiką, kad tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tai lemia tarnybos teisinių santykių specifika, nes tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas ginčo teisme atveju privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti valstybės tarnautojui, drausminę atsakomybę, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2011 m. vasario 17 d. Nr. A62-773/2011, 2011 m. rugsėjo 22 d. Nr. A62-2207/2011, 2012 m. vasario 10 d. Nr. A756-156/2012, 2009 m. rugsėjo 21 d. Nr. A438 -1112/2009, 2006 m. gruodžio 4 d. Nr. A6-2160/2006 ir kt.).

Įsakymu Nr. 52-TE-170 apeliantui tarnybinė nuobauda – pastaba buvo paskirta už Alytaus AVPK viršininko įsakymais patvirtintos vidaus tarnybos tvarkos (Statuto 2 str. 6 d.) pažeidimus, atsižvelgiant į 2013 m. balandžio 4 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. 52-6-IS-12, kurioje nustatyta, kad Alytaus AVPK Lazdijų PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas R. Š. 2013 m. kovo 1 d. nuo 12.00 val. iki 13.25 val. naudojo jam priskirtą tarnybinį automobilį Mitsubishi L200, valst. Nr. COL 096, asmeniniais tikslais, tuo pažeisdamas TPP naudojimo taisyklių (Alytaus AVPK viršininko 2011 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 52-V-130 redakcija) 21 punktą, kuriame nurodyta, kad Alytaus AVPK darbuotojai skirtomis Alytaus AVPK transporto priemonėmis naudojasi tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti. Išvadoje taip pat nustatyta, kad minėtas pareigūnas vairavo tarnybinį automobilį neturėdamas nustatyta tvarka išduoto ir užpildyto kelionės lapo (TPP naudojimo taisyklių 37 ir 53 punktų pažeidimas). Be to, Išvadoje nustatyta, kad tyrėjas R. Š. 2013 m. kovo 1 d. nuo 12.45 val. iki 13.25 val. nebuvo tarnyboje, neinformavęs apie tai tiesioginio vadovo ir negavęs jo sutikimo, tuo pažeisdamas Darbo reglamento (Alytaus AVPK viršininko 2011 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. 52-V-23 redakcija) 42 punkto reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymų visumą, nustatė, kad atsakovas įrodė Išvadoje nustatytą pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą ir nuobaudą paskyrė pagrįstai bei teisėtai.

Pareiškėjo apeliacinis skundas, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, grindžiamas argumentais, kad nuobauda skirta už formalų, mažareikšmį pažeidimą, kuriuo nepadaryta jokia žala policijos sistemai, neatsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, jo darbo specifiką bei ankstesnę tarnybinę veiklą (per 23 vidaus tarnybos metus skatintas 15 kartų, nebaustas). Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino šių aplinkybių, nepasisakė dėl dalies pareiškėjo skundo argumentų.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) procesinės teisės normų taikymo aspektais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normas taikė tinkamai ir jų nepažeidė.

ABTĮ 81 straipsnis nustato, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, nustatanti, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Šios procesinės taisyklės kontekste pabrėžtina, kad bylos proceso šalių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vertinimo teismui neprivaloma. Bylos proceso dalyvių bylai reikšmingus paaiškinimus teismas turi vertinti kartu su įrodymų visuma pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę ir priimti ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimus atitinkantį procesinį sprendimą.

Teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Teismo sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymus, kuriais vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir atsižvelgiant į EŽTT praktiką taip pat ne kartą buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis: 2008 m. gruodžio 5 d. Nr. P444 -196/2008; 2009 m. liepos 24 d. Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. Nr. P525-194/2009 ir kt.). Patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą šiuo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo posėdyje ištirtų pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str. 6 d.) įrodymų visuma, motyvuotai išsprendė pareiškėjo skunde (jo baigiamojoje dalyje) suformuluotą reikalavimą, aiškiai ir išsamiai išdėstė argumentus dėl teismo posėdyje ištirtų įrodymų vertinimo, kuriais pagrindė išvadą, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, sprendimą pagrindė teisės aktų normomis.

Teismas įrodymų visumos kontekste pakankamai išsamiai pasisakė dėl esminių pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje pateiktų ir ginčui išspręsti reikšmingų paaiškinimų vertinimo. Nepasisakydamas dėl kiekvieno pareiškėjo argumento, o pateikdamas įrodymų analize pagrįstas apibendrinančias išvadas dėl įrodymų visumos vertinimo, teismas procesinės teisės normų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, atitinka šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (ABTĮ 86 straipsnis, 87 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėdamas administracinę bylą teismas turi nustatyti tam konkrečiam ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.). Kiekvienoje individualioje byloje turi būti surinkti ir ištirti įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo ir teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, kad nagrinėjamo individualaus ginčo tarp pareiškėjo ir atsakovo išsprendimui nėra reikšmingos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurios nesusiję su ginčo šioje byloje dalyku. Dalis pareiškėjo šioje byloje keliamų klausimų (dėl anksčiau galimai buvusių analogiškų nagrinėjamam atvejų, kuriais tarnybinio nusižengimo tyrimai nebuvo pradėti; vykimo 2013 m. vasario 27–28 d. į kvalifikacijos kėlimo kursus aplinkybių; kitų pareigūnų galimai padarytų ar daromų tarnybinių nusižengimų ir pan.) nėra susiję su ginčo nagrinėjamoje byloje dalyku, todėl nenagrinėtini.

Policijos įstaigų ir struktūrinių padalinių vadovai turi įgaliojimus kontroliuoti, ar jiems pavaldūs pareigūnai laikosi nustatytos vidaus tarnybos tvarkos. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas vykdant Alytaus AVPK viršininko 2013 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 52-V-84 5 punkto bei Alytaus AVPK viršininko 2011 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 52-V-41 66 ir 67 punktus ir atliekant pareiškėjui priskirto tarnybinio automobilio naudojimo teisėtumo kontrolę. Automobilio judėjimas (maršrutas) ir stovėjimo vietos nuo 12.00 val. iki 13.25 val. (nuo išvykimo iš Lazdijų PK iki grįžimo atgal) buvo stebimos Vieningoje pajėgų valdymo sistemoje.

Tokiu būdu buvo nustatyta, kad pareiškėjas tarnybiniu automobiliu nuvažiavo į savo namus, prie jų automobilis stovėjo iki 12.58 val. Po to pareiškėjas nuvažiavo iki Lazdijų rajono savivaldybės (13.03 val.), ten automobilis stovėjo iki 13.16 val., po to pareiškėjas važiavo į savo namus (13.19 val.), iš jų išvyko 13.21 val. ir 13.25 val. grįžo į komisariatą. Naudojimosi tarnybiniu automobiliu laikas pažeidžiant TPP naudojimo taisyklių (Alytaus AVPK viršininko 2011 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 52-V-130 redakcija) 21, 37 ir 53 punktų reikalavimus, tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas tiksliai (2013 m kovo 1 d. nuo 12.00 val. iki 13.25 val.).

Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad tikrinant pareiškėjo paaiškinime nurodytą aplinkybę esą jis nuo 11.00 val. su tarnybiniu automobiliu vykdė tarnybos funkcijas, buvo aiškinamasi, ar pareiškėjas buvo gavęs kokių nors tarnybos užduočių atlikti policijos funkcijas kitam policijos pareigūnui priskirtoje teritorijoje. Remiantis Vieninga pajėgų valdymo sistema buvo nustatyta, kad pareiškėjui priskirto tarnybinio automobilio judėjimas 2013 m. kovo 1 d. iki 11.56 val. neužfiksuotas ir pareiškėjas tą dieną nebuvo gavęs jokių tarnybiniu užduočių vykti į kitam policijos pareigūnui priskirtą apylinkę.

Minėta, kad pareiškėjui priskirto tarnybinio automobilio išvykimas iš Lazdijų PK kiemo buvo pastebėtas 12.00 val. ir nuo minėtos valandos iki grįžimo komisariatą (13.25 val.) buvo stebimas Vieningoje pajėgų valdymo sistemoje. Taigi byloje nustatyta, kad laikas nuo 11 val. iki 12.00 val. yra susijęs su pareiškėjo iškeltos versijos tikrinimu ir į pažeidimo padarymo laiką neįeina. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjo versiją esą jis vyko tarnybiniu automobiliu į jam nepriskirtą aptarnauti teritoriją vykdyti teisės pažeidimų prevenciją, paneigia byloje esantys įrodymai.

Atsakovas byloje įrodė, kad pareiškėjas 2013 m. kovo 1 d. nebuvo gavęs jokių tarnybinių užduočių vykti į jam nepriskirtą aptarnauti apylinkę. Į bylą pateiktuose Vieningos pajėgų valdymo sistemos žemėlapiuose yra užfiksuota kur būtent nuo 12.00 val. iki 13.25 val. buvo pareiškėjo vairuojamas tarnybinis automobilis. Apeliantas neneigia, kad jis minėtu laiku du kartus tarnybiniu automobiliu važiavo į savo namus (papietavo, po to iš savivaldybės važiavo pasiimti dokumentų). Apelianto argumentus esą tarnybinio patikrinimo metu nebuvo patikrinti jo paaiškinimai, jog jis į savivaldybę vyko ne vien asmeniniais, bet ir tarnybos reikalais, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus ir pažymi, kad gali būti patikrinta konkreti informacija, o ne bendro pobūdžio teiginiai.

Pareiškėjo 2013 m. kovo 15 d. paaiškinime nurodytą abstraktaus pobūdžio teiginį esą pareiškėjas kalbėjosi su Lazdijų miesto seniūnijos darbuotojais negalima patikrinti, o byloje yra nustatyta, kad pareiškėjas tarnybiniu automobiliu vyko į namus bei Lazdijų miesto savivaldybę asmeniniais reikalais dėl konteinerio įsigijimo.

Apelianto akcentuojama aplinkybė, kad jis 2013 m. kovo 1 d. tarnybos laiku nebuvo tarnyboje tik 40 min. (nuo 12.45 val. iki 13.25 val.) nepaneigia tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kad šis pareiškėjo nebuvimas tarnyboje pažeidė Darbo reglamento (Alytaus AVPK viršininko 2011 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. 52-V-23 redakcija) 42 punkto reikalavimus, nes pareiškėjas nebuvo tarnyboje, neinformavęs apie tai tiesioginio vadovo ir negavęs jo sutikimo.

Pareiškėjui už padarytus vidaus tarnybos tvarkos pažeidimus (Statuto 2 str. 6 d.), kvalifikuotus pagal TPP naudojimo taisyklių (Alytaus AVPK viršininko 2011 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 52-V-130 redakcija) 21, 37 ir 53 punktus bei Darbo reglamento (Alytaus AVPK viršininko 2011 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. 52-V-23 redakcija) 42 punktą, buvo skirta švelniausia Statuto 26 straipsnio (bylai aktuali 2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1424 redakcija) 1 dalyje numatyta tarnybinė nuobauda – pastaba (Statuto 26 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad tarnybinės nuobaudos, kurią nurodė pareiškėjas, t. y. žodinio įspėjimo, Statutas nenumato. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, kurios turi būti įvertintos parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį (Statuto 26 str. 1 d.). Švelniausios tarnybinės nuobaudos paskyrimas patvirtina, kad atsakovas adekvačiai įvertino pažeidimo pobūdį, pareiškėjo kaltės laipsnį, asmenybę ir kitas aplinkybes.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, atmesdamas pareiškėjo reikalavimą dėl įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas