A-552-1324-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-1324/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00714-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija: 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. K. skundą atsakovui Šiaulių apygardos teismui dėl įpareigojimo perskaičiuoti pareiškėjos vidutinį darbo užmokestį.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja K. K. skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Šiaulių apygardos teismą perskaičiuoti pareiškėjos vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007 metų balandžio 1 dienos iki 2012 metų kovo 31 d., įskaičiuojant į šį vidutinį darbo užmokestį per nurodytą laikotarpį gautą (2009 m. lapkričio 30 d. (pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėto darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą ( toliau – ir Įstatymą); 2010 m. gruodžio 16 d. ir 2012 m. kovo 1 d. (pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą byloje Nr. 1-2127-624/2009 priteistą) negautą darbo užmokesčio dalį bendroje sumoje 95 414,18 Lt.

Pareiškėja paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Prezidentės 2012 m. kovo 7 d. dekretu Nr. IK-980 ji atleista iš Šiaulių apygardos teismo teisėjos pareigų pasibaigus teisėjos įgaliojimų laikui. Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2012 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 9FB-12-(4.46) pareiškėjai paskirta teisėjų valstybinė pensija. Teisėjos pareigose dirbo nuo 1995 m. rugpjūčio 28 d. iki 2012 m. balandžio 7 dienos. Vadovaujantis Įstatymu ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimu byloje Nr. 1-2127-624/2009, už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. pareiškėjai buvo išmokėta 95 414,18 Lt suma, kuri dalimis baigta išmokėti 2012 m. kovo 2 dieną.

Pareiškėjos manymu, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. rašte Nr. 4r-610-(4.34) klaidingai nurodyta, jog negauta dalis darbo užmokesčio 2009 metais pareiškėjai buvo išmokėta pagal teismo sprendimą, kadangi tuo metu teismo sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs ir dalis negauto atlyginimo pareiškėjai buvo išmokėta pagal Įstatymą. Kadangi nurodytu įstatymu bei teismo sprendimu priteistas neišmokėtas teisėjos atlyginimas dalimis pareiškėjai buvo gražintas likus iki pensijos nustatymo mažiau nei penkeriems metams, būtent 2009 m. lapkričio 30 d., 2010 m. gruodžio 16 d. ir 2012 m. kovo 1 d., manydama, jog į pareiškėjos vidutinį darbo užmokestį už paskutinius 5 metus prieš išeinant į pensiją turi būti įskaičiuotas visas už tuos metus realiai gautas atlyginimas, pareiškėja kreipėsi į Administraciją, prašydama perskaičiuoti jos vidutinį darbo užmokestį.

Šiaulių apygardos teismas, baigus darbą teisėjos pareigose, pareiškėjos vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. nustatė 7 572,60 Lt. 2013 m. balandžio 22 d. Šiaulių apygardos teismas raštu Nr. 5792 atsisakė tenkinti pareiškėjos 2013 m. balandžio 18 d. prašymą dėl vidutinio darbo užmokesčio perskaičiavimo. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 27 d. pakartotinio pareiškėjos prašymo perskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį taip pat netenkino. Pareiškėja nesutiko su Šiaulių apygardos teismo sprendimu į jos vidutinį darbo užmokestį neįskaityti Įstatymo pagrindu ir teismo sprendimu priteistą ir tik 2009 – 2012 metais dalimis sumokėtą negauto darbo užmokesčio dalį.

Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Darbo apmokėjimo įstatymas numato, jog į vidutinį darbo užmokestį įskaitomos visos darbo apmokėjimo rūšys, nuo kurių pagal galiojančią tvarką priskaičiuojami valstybės socialinio draudimo įnašai . Pareiškėja vadovavosi Vyriausybės 2009 metų balandžio 15 d. nutarimu Nr. 298 patvirtinto Nesumokėtos socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų, kurių dydis priklausė nuo teisėjo darbo užmokesčio, dalies apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo (toliau –ir Tvarkos aprašas) 7, 9 punktais.

Pareiškėja nurodė, kad negautas darbo užmokestis, vadovaujantis Įstatymu bei teismo sprendimu pareiškėjai buvo išmokėtas iki jai išeinant į pensiją per paskutinius 5 metus, o būtent 2009 m. lapkričio 30 d. (pagal Įstatymą), 2010 m. gruodžio 16 d. ir 2012 m. kovo 1 d. (pagal teismo sprendimą), tuo pat metu buvo sumokėti ir valstybinio socialinio draudimo mokesčiai. Pareiškėja pažymėjo, kad dalis negauto atlyginimo jai buvo gražinta Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui dar neįsiteisėjus, o tai reiškia, kad dalis darbo užmokesčio buvo gražinta remiantis Įstatymu.

Pareiškėjos manymu, nurodytos aplinkybės jai suteikia pagrįstą teisę prašyti perskaičiuojant jos vidutinį atlyginimą už paskutinius 5 metus prieš išeinant į pensiją, įtraukti į vidutinį darbo užmokestį tiek sumokėtą negautą atlyginimą pagal Įstatymą, tiek pagal teismo sprendimą, iš viso 95 414,18 Lt.

Atsakovas Šiaulių apygardos teismas atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas paaiškino, kad Šiaulių apygardos teismas, apskaičiuodamas teisėjos K. K. vidutinį darbo užmokestį už paskutinius 5 metus prieš nustojant eiti teisėjo pareigas (laikotarpis nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d.), skaičiavo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 650 patvirtintu darbuotojo, valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo III dalies 6.1 punktu, kuriame nustatyta, kad vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamo laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką. Dėl tokio teisinio reglamentavimo Šiaulių apygardos teismas, skaičiuodamas vidutinį teisėjos darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d., neįskaičiavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimu byloje Nr. 1-2127-624/2009 už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. teisėjai per tris kartus (2009 m. lapkričio 30 d., 2010 m. gruodžio 16 d., 2012 m. kovo 1 d.) išmokėtų 95 414,18 Lt. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad teisėjai K. K. jos pasirinkimu, išreikštu 2012 m. vasario 28 d. prašymu, buvo išmokama tik teismo sprendimu priteista suma, o Įstatymo pagrindu lėšos nebuvo išmokamos. Toks sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Tvarkos aprašo 12 punktu, numatančiu, kad teisėjai turi teisę pasirinkti, jog jiems nesumokėta darbo užmokesčio dalis būtų išmokama pagal įstatymą ir atsisakyti teismo sprendimu priteistos nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo, teisėja K. K. pasirinko išmokėjimą pagal teismo sprendimą. Pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėto darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį teisėjams, kurių įgaliojimai nepasibaigę iki 2008 m. spalio 31 d., nesumokėta darbo užmokesčio dalis grąžinama už paskutinius trejus metus – nuo 2005 m. spalio 31 d. iki 2008 m. spalio 31 d., todėl, jeigu teisėja būtų pasirinkusi nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimą pagal įstatymą, o ne pagal sprendimą, į jos vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą būtų įtrauktos išmokos už darbo laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. spalio 31 dienos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė teismų administracija atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Administracija paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimu byloje Nr. 1-2127-624/2009 pareiškėjai K. K. buvo priteista neišmokėta 95 414,18 Lt teisėjo atlyginimo dalis už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. (vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnio nuostatomis). Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. rašte Nr. 8166 nurodoma, jog teismo sprendimu priteista suma pareiškėjai buvo mokėta 2009-2012 metais.

Minėtame rašte taip pat pažymima, kad, vadovaujantis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimu, buvo atlikti darbo užmokesčio priskaitymo nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. koregavimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriuje. Administracija atkreipė dėmesį, kad iš Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. rašto Nr. 8166 matyti, jog 95 414,18 Lt teisėjo atlyginimo dalis pareiškėjai buvo išmokėta pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą, o ne pagal Įstatymą.

Tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta teisė teisėjui pasirinkti, kad jam nesumokėta darbo užmokesčio dalis būtų išmokama pagal įstatymą, atsisakant teismo sprendimu priteistos nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo. Teisėjams nesumokėto darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjams, kurių įgaliojimai nepasibaigę iki 2008 m. spalio 31 d., nesumokėta darbo užmokesčio dalis grąžinama už paskutinius trejus metus – nuo 2005 m. spalio 31 d. iki 2008 m. spalio 31 d., todėl, jeigu teisėja būtų pasirinkusi nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimą pagal įstatymą, o ne pagal teismo sprendimą, į jos vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą būtų įtrauktos išmokos už 2007 m. balandžio 1 d.

– 2008 m. spalio 31 d. darbo laikotarpį. Nesant teisinio pagrindo, Administracijos manymu, pareiškėjos reikalavimas perskaičiuoti jos vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. įskaičiuojant į šį vidutinį darbo užmokestį per 2009 – 2012 metus išmokėtą teismo sprendimu priteistą 95 414,18 Lt atlyginimo dalį, neturėtų būti tenkinamas. Administracija pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismas pareiškėjai darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. skaičiavo vadovaudamasis Darbuotojo, valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.1 punktu, kuriame nurodyta, kad darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką.

Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjai K. K. priteista neišmokėta 95 414,18 Lt teisėjo atlyginimo dalis už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. negali būti įtraukta į vidutinį darbo užmokestį už paskutinius 5 metus prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, t. y. laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 dienos.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundo ir jo patikslinimo netenkino ir atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos teisėjos stažas pasibaigus įgaliojimų laikui buvo didesnis nei 15 metų, tačiau nesiekė 20 metų, todėl pensijos dydis pareiškėjai apskaičiuojamas remiantis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Pareiškėjos vidutiniam darbo užmokesčio paskaičiavimui imtas laikotarpis nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 dienos. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad atsakovas neįskaičiavo teismo sprendimu priteistos atlyginimo dalies, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, kadangi visa ši suma buvo sumokėta tuo laikotarpiu, kuris patenka į vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo laikotarpį.

Teismas nurodė, kad vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo III dalies 6.1 punktu, iš kurio matyti, kad vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimui aktualu yra priskaičiuotas atlyginimas už atitinkamą laikotarpį. Teismas nustatė, kad pareiškėjai teismo sprendimu priteistas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 dienos. Teismas vadovavosi Tvarkos aprašo 3 punktu, nustatė, kad pareiškėjai nesumokėta atlyginimo dalis, jos prašymu, buvo sumokėta, pagal teismo sprendimą, o ne pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą. Teismas darė išvadą, kad apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį už paskutinius 5 metus prieš nustojant pareiškėjai eiti teisėjo pareigas, laikotarpis, už kurį priteistas nesumokėtas atlyginimas, nepatenka į vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo laikotarpį. Be to, skaičiuojant socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokas, taip pat yra aktualus atlyginimo priskaičiavimo, o ne skolos išmokėjimo laikotarpis. Teismas rėmėsi Vyriausybės 2009 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 298 patvirtinto Nesumokėtos socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų, kurių dydis priklausė nuo teisėjo darbo užmokesčio, dalies apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo 6-8 punktais, nustatė, kad atsakovas patikslino duomenis apie už pareiškėją sumokėtas socialinio draudimo įmokas už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 dienos. Teismas darė išvadą, kad vidutinio atlyginimo apskaičiavimui turi reikšmės ne teisėjo atlyginimo sumokėjimo momentas, o laikotarpis, už kurį priskaičiuotas atlyginimas, todėl teismo nuomone, atsakovas pagrįstai neįskaičiavo teismo sprendimu priteistos 95 414,18 Lt teisėjo atlyginimo dalies už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. apskaičiuojant pareiškėjos vidutinį darbo užmokestį už paskutinius 5 metus prieš nustojant eiti teisėjos pareigas.

III. Pareiškėja K. K. apeliaciniu skundu (b. l. 142-144) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Šiaulių apygardos teismą perskaičiuoti pareiškėjos vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d., įskaičiuojant į šį vidutinį darbo užmokestį per nurodytą laikotarpį gautą (2009 m. lapkričio 30 d. pagal Įstatymą); 2010 m. gruodžio 16 d. ir 2012 m. kovo 1 d. (pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą byloje Nr. I-2127-624/2009 priteistą) negautą darbo užmokesčio dalį bendroje sumoje 95 414,18 Lt. Teismui manant, kad sprendžiant bylą būtina reikiamos institucijos išvada ar išaiškinimas, prašo dėl tokios išvados ar išaiškinimo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjos manymu, teismas neargumentavo savo išvados, kad laiku nesumokėta darbo užmokesčio dalis pareiškėjai buvo grąžinta pagal teismo sprendimą, o ne pagal Įstatymą, todėl apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį grąžintas darbo užmokestis nebuvo įskaitytas. Pareiškėjos teigimu, iš teismo sprendimo nėra aišku, kaip pasikeitė teisinis statusas teisėjui laiku nesumokėto ir vėliau grąžinto darbo užmokesčio priklausomai nuo jo grąžinimo pagrindo (pagal teismo sprendimą ar pagal Įstatymą) ir kodėl šis statusas pasikeitė būtent teisėjo padėtį bloginančia linkme.

Pareiškėja pažymi, kad skunde teismui akcentavo, jog 2009 m. lapkričio 30 d. jai neišmokėto darbo užmokesčio dalis Šiaulių apygardos teismo buvo grąžinta (išmokėta) pagal Įstatymą, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimas įsiteisėjo tik 2010 m. spalio 25 d. apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Pareiškėja nurodo, kad teismas, neištyręs tokių bylos aplinkybių, nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjai pirmą kartą (2009 m. lapkričio 30 d.) nesumokėta dalis darbo užmokesčio buvo grąžinta pagal teismo sprendimą, o ne pagal Įstatymą.

Pareiškėjos teigimu, to padaryti nebuvo galima, nes pareiškėjai sumokant dalį negauto atlyginimo teismo sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs ir 2009 m. lapkričio 30 d. grąžinti negautą atlyginimo dalį teisėtai buvo galima tik pagal Įstatymą. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas neargumentavo ir nepaneigė atsakovo prieštaringo argumento apie tai, kad per tris kartus (2009 m. lapkričio 30 d., 2010 m. gruodžio 16 d., 2012 m. kovo 1 d.) darbo užmokestis (95 414,18 Lt) išmokėtas pareiškėjos išreikšto 2012 m. vasario 28 d. prašymo pagrindu tik pagal teismo sprendimą.

Pareiškėja daro išvadą, kad niekaip nebuvo galima pareiškėjai išmokėti dalį negauto atlyginimo pagal teismo sprendimą ir 2010 m. gruodžio 16 d., nes tokio pareiškimo tuo metu nebuvo. Pareiškėja pabrėžia, kad Konstitucinis Teismas, pripažindamas teisėjų atlyginimų sumažinimą neteisėtu ir įpareigodamas valstybę teisėjams grąžinti uždirbtą, tačiau nesumokėtą darbo užmokestį, įsakmiai nenurodė, jog grąžinamas atlyginimas turi būti įtrauktas į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, ir iki šiol neatliktas įstatymo garantuojamo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos koregavimas, todėl valstybei tenka dėl tokio teisinio reguliavimo kylančios teisinės pasekmės, o proceso dalyviams atsiranda procedūrinio manipuliavimo galimybė nurodytos garantijos įgyvendinimo eigoje.

Atsakovas Šiaulių apygardos teismas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 148-149) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad apskaičiuodamas teisėjos K. K. vidutinį darbo užmokestį už paskutinius 5 metus prieš nustojant eiti teisėjo pareigas (nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d.) skaičiavo vadovaujantis Darbuotojo, valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo III dalies 6.1 punktu, nustatančiu, kad vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamo laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką. Atsakovas pažymi, kad dėl tokio teisinio reglamentavimo Šiaulių apygardos teismas, skaičiuodamas vidutinį teisėjos darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d., neįskaičiavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimu byloje Nr. I-2127-624/2009 už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. teisėjai per tris kartus išmokėtų 95 414,18 Lt. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai pasirinkus gauti darbo užmokesčio dalį pagal įsiteisėjusį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimą, buvo atliktas jos darbo užmokesčio perskaičiavimas už nurodytą sprendime laikotarpį. Atsakovas paaiškina, kad mokėjimų, atliktų 2009 m. lapkričio 30 d. ir 2010 m. gruodžio 16 d., darbo užmokesčio priskaitymas perkeltas į teismo sprendime nurodytą laikotarpį, t. y., iš laikotarpio nuo 2005 m. lapkričio mėn. iki 2006 m. lapkričio mėn., į laikotarpį nuo 2003 m. sausio mėn. iki 2004 m. sausio mėn.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė teismų administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 151-153) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Administracija vadovaujasi Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsniu, Tvarkos aprašo 3, 12 punktais, Įstatymo 4 straipsniu ir pažymi, kad pareiškėjai nesumokėta atlyginimo dalis, jos prašymu, buvo sumokėta (dalimis per 2009-2012 metų laikotarpį) pagal teismo sprendimą, o ne pagal Įstatymą. Administracija remiasi Teisėjams nesumokėto darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi ir daro išvadą, kad, jeigu teisėja būtų pasirinkusi nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimą pagal įstatymą, o ne pagal sprendimą, į jos vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą būtų įtrauktos išmokos už 2007 m. balandžio 1 d. – 2008 m. spalio 31 d. darbo laikotarpį. Administracija nurodo, kad pareiškėjai teismo sprendimu priteistas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d., ir daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjai priteista neišmokėta 95 414,18 Lt teisėjo atlyginimo dalis už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. negali būti įtraukta į vidutinį darbo užmokestį už paskutinius 5 metus prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, t. y. laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 dienos. Administracija daro išvadą, kad vidutinio atlyginimo apskaičiavimui turi reikšmės ne teisėjo atlyginimo sumokėjimo momentas, o laikotarpis, už kurį priskaičiuotas atlyginimas. Administracija atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, 2001 m. liepos 12 d. nutarimą ir daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kadangi nesumokėtos teisėjams darbo užmokesčio dalies sumokėjimo tvarka nustatyta teisės aktuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl vidutinio darbo užmokesčio už paskutinius 5 metus prieš nustojant eiti teisėjos pareigas skaičiavimo (teisėjos valstybinės pensijos dydžio skaičiavimo). Pareiškėjos K. K. manymu, atsakovas Šiaulių apygardos teismas, priskaičiuodamas pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už paskutinius 5 metus prieš nustojant eiti teisėjos pareigas, nepagrįstai neįskaitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2127-624/2009 priteistos 95 414,18 Lt teisėjo atlyginimo dalies.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja teisėja dirbo nuo 1995 m. rugpjūčio 28 d. (b. l. 7). Nuo 2012 m. balandžio 9 d. pareiškėja atleista iš Šiaulių apygardos teismo teisėjos pareigų pasibaigus teisėjos įgaliojimų laikui (b. l. 5). Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos teisėjos stažas pasibaigus įgaliojimų laikui buvo didesnis nei 15 metų, bet 20 metų teisėjo darbo stažas nebuvo įgytas. Kaip matyti pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tokiu atveju teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 35 procentų šio dydžio.

Įvertinus tai, kad pareiškėja atleista iš teisėjos pareigų nuo 2012 m. balandžio 9 d., pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą jos valstybinės pensijos paskaičiavimui imtas laikotarpis nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 dienos. Administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 9FB-12-(4.46) pareiškėjai paskirta teisėjų valstybinė pensija (b. l. 6). Byloje nėra ginčo dėl valstybinei pensijai skaičiuoti imto laikotarpio, procentinio dydžio, tačiau pareiškėja nesutinka su atsakovo veiksmais apskaičiuojant valstybinės pensijos dydį neįtraukiant aktualiu laikotarpiu išmokėtos teismo priteistos sumos.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2127-624/2009 pareiškėjai iš Lietuvos valstybės priteista 95 414,18 Lt teisėjo atlyginimo dalis už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 8 d. nutartimi atidėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimo vykdymą iki 2011 m. spalio 25 dienos. Iš byloje esančio Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 14 d. rašto dėl negauto darbo užmokesčio išmokėjimo K. K. (b. l. 67-69) matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimu priteista suma pareiškėjai buvo sumokėta dalimis 2009 m. lapkričio 30 d. (16 582,38 Lt), 2010 m. gruodžio 16 d. (15 941,90 Lt), o, pareiškėjai 2012 m. vasario 28 d. prašymu (b. l. 52) kreipusis į Šiaulių apygardos teismo pirmininką prašant išmokėti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą, jai 2012 m. kovo 1 d. buvo išmokėta ir likusi negauto darbo užmokesčio dalis – 63 889,90 Lt.

Darytina išvada, kad pareiškėjos valstybinės pensijos paskaičiavimui aktualiu laikotarpiu (2007 m. balandžio 1 d. – 2012 m. kovo 31 d.) jai buvo mokamas ne tik teisėjo darbo užmokestis, bet ir minėtu teismo sprendimu priteista teisėjo atlyginimo dalis už laikotarpį, ankstesnį nei paskutiniai 5 metai prieš nustojant eiti teisėjo pareigas (2003 m. sausio 1 d. – 2005 m. gruodžio 31 d.), į kurį, įvertinus Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nėra atsižvelgtina skaičiuojant pareiškėjai valstybinės pensijos dydį.

Tvarkos aprašo 3 punkte nurodyta, kad šiuo aprašu vadovaujamasi išmokant nesumokėtą darbo užmokesčio dalį teisėjams ir jų įpėdiniams, kurie turi teisę gauti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį pagal įstatymą arba kuriems nesumokėta darbo užmokesčio dalis buvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tvarkos aprašo 12 punktas numato, kad teisėjai ar jų įpėdiniai turi teisę pasirinkti, kad jiems nesumokėta darbo užmokesčio dalis būtų išmokama pagal įstatymą, ir atsisakyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu 2009 m. spalio 5 d. sprendimu buvo iš dalies apgintos pareiškėjos teisės teismine tvarka ne pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėto darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja, vadovaudamasi Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašu, būtų pateikusi rašytinį prašymą atsisakyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo. Priešingai, pareiškėja 2012 m. vasario 28 d. pateikė prašymą išmokėti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį pagal teismo sprendimą. Įvertinus šias aplinkybes, nepagrįstu laikytinas pareiškėjos siekis paneigti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 14 d. rašte Nr. 13927 nurodytas aplinkybes dėl pirmųjų dviejų teismo sprendimu priteistos sumos dalių išmokėjimo pareiškėjai vykdant teismo sprendimą, o ne pagal Teisėjams nesumokėto darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą. Tai, kad dvi mokėjimų dalys buvo pervestos pareiškėjai pirmosios instancijos teismui priėmus jai iš dalies palankų sprendimą, tačiau jo teisėtumo dar nepatvirtinus apeliacinės instancijos teisme, nepaneigia atsakovo veiksmų pervedant pareiškėjai dalį neįsiteisėjusiu teismo sprendimu pareiškėjai priteisto negauto darbo užmokesčio dalies 2009 m. lapkričio 30 d. ir 2010 m. gruodžio 16 dieną. Atkreiptinas dėmesys į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, kurioje konstatuota, kad atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog valstybė savo įsipareigojimus vykdo, lėšos pagal finansines galimybes yra skiriamos ir išmokamos nepriklausomai nuo to, ar atidėtas bylose sprendimo vykdymo terminas, ar ne. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja nepaneigė ir byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo abejoti atsakovo 2013 m. spalio 14 d. rašte Nr. 13927 nurodyta informacija.

Apeliantė nepagrįstai kalba apie teisėjo padėtį bloginančią linkmę priklausomai nuo nesumokėto darbo užmokesčio grąžinimo pagrindo. Kaip minėta, į pareiškėjos valstybinės pensijos paskaičiavimui reikšmingą laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. neįėjo laikotarpis, už kurį teismo sprendimu priteista neišmokėto darbo užmokesčio dalis, todėl ši suma pagrįstai nebuvo įtraukta apskaičiuojant valstybinės pensijos dydį. Pareiškėja nepagrindė, kodėl toks įstatyme numatytas skaičiavimas nepagrįstai blogina jos padėtį.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad atsakovas pagrįstai neįskaičiavo teismo sprendimu priteistos 95 414,18 Lt teisėjo atlyginimo dalies už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. apskaičiuojant pareiškėjos vidutinį darbo užmokestį už paskutinius 5 metus prieš nustojant eiti teisėjos pareigas. Nagrinėjant bylą teisėjų kolegijai nebuvo pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas šioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, todėl nebuvo pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Ramūnas Gadliauskas