A-438-322-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-322/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01240-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. S. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Valstybinei miškų tarnybai, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, S. J. T. dėl protokolo ir rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. J. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 5‑11) ir patikslintu skundu (I t., b. l. 31–37) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2012 m. rugpjūčio 22–23 d. kompleksinio derinimo protokolą Nr. 70-19-52 (toliau – ir derinimo protokolas) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. (15.2)-2D-16571 (toliau – ir raštas).

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio metu nutarė šioje byloje pareiškėja laikyti K. S. (toliau – ir pareiškėja), o S. J. T. – trečiuoju suinteresuotu asmeniu (II t., b. l. 40–41), nustačius, jog S. J. T. 2013 m. vasario 19 d. dovanojimo sutartimi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), yra perleidęs K. S. (II t., b. l. 2–5).

Patikslintame skunde nurodyta, kad S. J. T. buvo 0,1980 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Su šiuo žemės sklypu ribojasi valstybinės žemės sklypas. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2009 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. 36-2-456 neprieštaravo, kad būtų rengiamas žemės sklypo detalusis planas dėl iki 400 kv. m įsiterpusio laisvo valstybinės žemės sklypo ploto prijungimo. Pareiškėjas 2010 m. kovo 30 d. pateikė prašymą perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti sutartį. Kauno apskrities viršininko administracija 2010 m. birželio 7 d. išdavė planavimo sąlygas Nr. 5R200-(16.28) detaliojo planavimo dokumentui rengti. UAB „Planuotojai“ parengė planavimo schemą, o 2012 metų vasarą detalusis planas dėl apie 400 kv. m įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto prijungimo prie pareiškėjo žemės sklypo buvo pateiktas Kauno miesto savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai kompleksiniam derinimui. Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2012 m. rugpjūčio 22–23 d. kompleksinio derinimo protokolu Nr. 70-19-52 buvo nutarta nederinti detaliojo plano, nurodant, kad neišpildyti UAB „Kauno vandenys“ 2010 m. birželio 2 d. planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti reikalavimai bei detalusis planas parengtas neatsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 25 d. raštą Nr. 1SS‑(8.5)‑686. Pareiškėjas, pasinaudodamas išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, minėtą protokolą apskundė ikiteisminei institucijai – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuri priėmė skundžiamą 2012 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. (15.2)-2D-16571.

Nurodė, kad skundžiami administraciniai aktai neteisėti. Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 25 d. raštu Nr. 1SS-(8.5)-686 buvo paaiškinta, kad pareiškėjo norimas pirkti žemės sklypas nėra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų. Pareiškėjo žemės sklypas rytų ir pietų pusėse ribojasi su valstybine žeme, kurią parduoti be aukciono nėra galimybės. Tačiau minėtas raštas negali sukelti jokių teisinių pasekmių (tai konstatavo Kauno apygardos administracinis teismas įsiteisėjusia 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-886-505/2011), todėl šiame rašte nurodytų sąlygų pareiškėjas neprivalėjo vykdyti, o Kauno apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 4 d. sutikime Nr. 24‑458‑(16.24), sukeliančiame teisines pasekmes, nurodytos sąlygos buvo įvykdytos. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (2011 m. kovo 16 d.; toliau – ir Nutarimas) 2.15 punkto nuostatas teisę įsigyti ne aukciono tvarka įsiterpusį ir besiribojantį žemės sklypą galima tuo atveju, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Topografinė nuotrauka patvirtina, kad norimą prijungti 400 kv. m plotą sudaro siaura žemės juosta, už kurios prasideda intensyvus nuolydis (šlaitas) ir nėra jokios galimybės prijungiamo žemės sklypo dalyje suformuoti atskirą žemės sklypą, kuris būtų panaudotas visuomenės poreikiams. Pareiškėjo prašomas prijungti 399 kv. m žemės sklypo plotas, pažymėtas UAB „Planuotojai“ planavimo pasiūlymų schemoje, atitinka įsiterpusio žemės sklypo požymius, todėl turėjo būti prijungtas prie pareiškėjo žemės sklypo. Skundžiamai sprendimai pažeidžia pareiškėjos teises, todėl turi būti panaikinti. Pareiškėjos advokatė teismo posėdžio metu nurodė, jog iš esmės sutinka su derinimo protokole nurodytais UAB „Kauno vandenys“ motyvais, kuriais atsisakyta derinti teritorijų planavimo dokumentą. UAB „Kauno vandenys“ nurodytą neatitikimą prisijungimo sąlygų reikalavimams pareiškėja sutiktų ištaisyti.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 60‑64), be kita ko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Administracija paaiškino, kad pareiškėjui buvo išduotas Kauno apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 4 d. sutikimas Nr. 24-458-(16.24) su pastaba, jog „prijungiamas žemės plotas gali būti formuojamas, tik jei šio ploto negalima suformuoti atskiru sklypu ir jei ši teritorija nereikalinga visuomenės poreikiams. Norimo prijungti sklypo ribą formuoti išlaikant gretimų įregistruotų žemės sklypų ribą“. Pareiškėjui 2010 m. lapkričio 9 d. buvo išduotas planavimo sąlygų sąvadas Nr. S‑7523. Pareiškėjo žemės sklypo detalusis planas buvo pateiktas derinti, tačiau ginčijamu derinimo protokolu buvo nutarta nederinti pateikto detaliojo plano, nes neišpildyti UAB „Kauno vandenys“ nurodyti prisijungimo sąlygų reikalavimai, detalusis planas parengtas neatsižvelgus į Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 25 d. raštą Nr. 1SS-(8.5)-686 ir nėra jos derinimo. Planavimo sąlygose aiškiai nurodyta, kad reikalinga sudaryti vandentiekių ir buities nuotekų tinklų prisijungimo schemą, tačiau ši sąlyga neįvykdyta. Taip pat neįvykdytos sąlygos, nurodytos tiek Kauno apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 4 d. sutikime, tiek Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 25 d. rašte.

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Inspekcija) atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 90–94) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Inspekcija nurodė, kad ginčijamas 2012 m. lapkričio 14 d. raštas Nr. (15.2)-2D-16571 yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo jį naikinti. UAB „Kauno vandenys“ 2010 m. birželio 2 d. išduotose planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 54-846 buvo nurodyti prisijungimo prie inžinerinių tinklų reikalavimai, kurių pareiškėjas neišpildė, todėl Nuolatinė statybos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalimi, pagrįstai nederino teritorijų planavimo dokumento. Inspekcijos nuomone, detaliojo plano sprendiniuose prijungiamas 399 kv. m valstybinės žemės plotas neatitinka laisvos valstybinės žemės sąvokos, nes nėra įsiterpęs tarp pareiškėjos žemės sklypo ir valstybinio miško ploto. Be to, ginčijamų aktų panaikinamas teismo sprendimu neužtikrins detaliojo plano suderinimo atitinkamose institucijose.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 172–180), be kita ko, prašė jo netenkinti.

Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 25 d. raštu Nr. 1SS-(8.5)-686 pareiškėjui buvo nurodyta, jog nėra galimybės įsigyti norimą žemės sklypo plotą kaip įsiterpusį. Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 8SD-111 išreiškė nesutikimą dėl žemės sklypo pardavimo ne aukciono būdu, o 2012 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-2651 informavo pareiškėją, kad detaliajame plane nėra išpildytos išduoto sutikimo ir planavimo sąlygos bei neatsižvelgta į Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 25 d. raštą. Pareiškėjos žemės sklypas ribojasi su laisva, nesuformuota valstybine žeme, kuri nėra besiribojanti su grioviu, privačios teritorijos žemės sklypu ar keliu, o priešingai, ribojasi su nesuformuotu valstybiniu žemės plotu, kuris yra gausiai apaugęs medžiais, o bendrajame miesto plane bei naujai rengiamame 2013‑2023 m. bendrajame miesto plane, yra nurodytas kaip žalia miesto zona, valstybinės reikšmės ir miesto miškai. Planuojamame prijungti žemės sklype įrengti takeliai, baseinas, plotas aptvertas, tokiu būdu pažeidžiant visuomenės poreikius, neleidžiant visuomenei naudotis valstybine žeme.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į skundą (II t., b. l. 11) nurodė, kad šioje byloje neturi jokio intereso, todėl prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

Valstybinė miškų tarnyba patvirtino, kad planuojamo prijungti žemės sklypo dalis nepatenka į valstybinės reikšmės miškų plotus ir su jais nesiriboja, tarp pareiškėjos žemės sklypo ir miško yra valstybinės žemės plotas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 3 d. sprendimu (II t., b. l. 69–74) pareiškėjos skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šioje byloje ginčas keliamas dėl derinimo protokolo ir rašto teisėtumo bei pagrįstumo. Derinimo protokolu buvo nutarta nederinti UAB „Planuotojai“ parengto detaliojo plano (duomenys neskelbtini), laisvos, įsiterpusios valstybinės žemės prijungimui, nes: 1) neišpildyti UAB „Kauno vandenys“ prisijungimo sąlygų reikalavimai; 2) detalusis planas parengtas neatsižvelgus į Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 25 d. raštą Nr. 1SS-(8.5)-686, nėra minėtos institucijos derinimo.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą bei teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog detaliojo plano derinimui nepritarė inžinerinių tinklų sąlygas nustačiusios UAB „Kauno vandenys“ atstovas, derinimo protokole nurodydamas, jog neišpildyti prisijungimo sąlygų reikalavimai, reiškia, kad Nuolatinė statybos komisija teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi imperatyvia Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalimi, atsisakė derinti detalųjį planą. Vien šio teisinio pagrindo pakanka konstatuoti ginčijamo derinimo protokolo ir rašto teisėtumą bei pagrįstumą.

Teismas pažymėjo, kad sutinka ir dėl antrojo motyvo, kuriuo remiantis ginčijamu derinimo protokolu buvo atsisakyta derinti detalųjį planą, pagrįstumo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad Kauno apskrities viršininko administracija 2010 m. birželio 7 d. ginčo detaliajam planui rengti buvo išdavusi planavimo sąlygas Nr. 5R-200-(16.28), kuriose nurodyta, jog detalusis planas gali būti rengiamas tik išpildžius Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. gruodžio 4 d. sutikimo Nr. 24-458-(16.24) sąlygas. Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. balandžio 26 d. raštas Nr. 8SD-(14.8.7.)-2651 patvirtina, kad minėta institucija atsisakė derinti žemės sklypo detalųjį planą, nurodžiusi, jog nėra išpildytos 2009 m. gruodžio 4 d. sutikimo sąlygos ir neatsižvelgta į Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 25 d. raštą „Dėl valstybinės žemės“ Nr. 1SS-(8.5)-686. Taigi nesant Nacionalinės žemės tarnybos derinimo, Nuolatinė statybos komisija pagrįstai ir teisėtai atsisakė ginčijamu derinimo protokolu derinti planavimo dokumentą, jos veiksmai atitiko Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies nuostatas. Be to, Nutarimo 2.15 punkte yra įtvirtinta ne pareiga, bet tik galimybė Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu ne aukciono tvarka įsigyti įsiterpusį žemės sklypą, jei šis atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba, kuri patikėjimo teise valdo valstybinę žemę ir yra atsakinga už jos tinkamą panaudojimą, nesutiko, kad ginčo sklypas būtų parduotas pareiškėjai. Minėtos institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčo sklypas gali būti panaudotas visuomenės poreikiams, tačiau pareiškėja sklypą užtvėrė ir neteisėtai juo naudojasi, tokiu būdu pažeidžiant visuomenės interesus.

Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba atsisakymą parduoti ne aukciono tvarka ginčo žemę yra išreiškusi 2011 m. kovo 25 d. rašte Nr. 1SS-(8.5)-686. S. J. T. šį raštą ginčijo teismine tvarka, tačiau administracinė byla buvo nutraukta. Teisėjų kolegijos vertinimu, administracinės bylos nutraukimas nesudaro pagrindo minėtame rašte nurodytų aplinkybių paneigimui. Nors šis raštas nesukėlė S. J. T. teisinių pasekmių, kad galėtų būti ginčijamas teisme kaip tarpinis procedūrinis dokumentas, tačiau jis gali ir turi būti vertinamas visos procedūros dėl detaliojo plano derinimo teisėtumo kontekste.

Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėja nurodė, jog visos sutikime nurodytos sąlygos buvo išpildytos, tačiau teismui nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog, prieš pradedant rengti detalųjį planą, buvo gautas savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos institucijos raštiškas pritarimas, kaip buvo nurodyta sutikime, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog šio ploto negalima suformuoti atskiru sklypu. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. kovo 25 d. raštu Nr. 1SS‑(8.5)-686 atsisakydama ne aukciono tvarka parduoti ginčo žemės sklypą nurodė, jog žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo kriterijų. Teismas, vadovaudamasis Nutarimo 2.15 punktu, pritarė minėtu raštu išreikštai Nacionalinės žemės tarnybos pozicijai.

Teisėjų kolegija sutiko su skunde nurodytu argumentu, kad ginčijamą plotą sudaro siaura juosta, kuri ties plane nurodytomis 16–18 koordinatėmis jungiasi su šlaitu, tačiau ginčo žemės sklypas iš rytų ir pietų pusės ribojasi ne su miesto gyvenamojoje vietoje esančio miško plotu, bet su nesuformuotu valstybinės žemės plotu, todėl ginčo sklypas neatitinka Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintos išlygos dėl siauros juostos žemės ploto įsigijimo ne aukciono tvarka nustatymo sąlygų.

III. Pareiškėja, nesutikdama su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 80–86), kuriuo prašo sprendimą panaikinti ir jos skundą tenkinti – panaikinti Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2012 m. rugpjūčio 22–23 d. kompleksinio derinimo protokolą Nr. 70-19-52 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. (15.2)-2D-16571.

Pažymi, kad UAB „Kauno vandenys“ atsisakymas derinti detalųjį planą yra neteisėtas, nes nebuvo aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyta, kokius teisės aktų reikalavimus turėjo įgyvendinti detaliojo plano organizatorius, rengdamas teritorijų planavimo dokumentą. UAB „Kauno vandenys“ pastabos yra mažareikšmės, o nustatytos sąlygos gali būti įvykdytos atliekant nedideles plano korekcijas ir pataisymus.

Teigia, kad teisminėje praktikoje yra įtvirtinta nuostata, jog aplinkybė, ar prijungtiną žemės plotą galima laikyti įsiterpusiu žemės sklypu, kiekvienu atveju yra fakto klausimas. Šio ginčo atveju detalusis planas buvo rengtas ne pagal pareiškėjo įsivaizdavimą ar pageidavimus, bet pagal įgaliotų institucijų išduotas sąlygas, iš kurių buvo aišku, kad tokio laisvo ploto prijungimas yra galimas. Kauno apskrities viršininkas 2009 m. gruodžio 4 d. išreiškė sutikimą Nr. 24-458-(16.24) rengti žemės sklypo detalųjį planą, planavimo tikslas – iki 400 kv. m įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto prijungimas sklypo ribų plane ties koordinuotais taškais 5-6-7-8, sklypo būdo, pobūdžio, teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo nustatymas, nekeičiant esamos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties. Šis sutikimas buvo išduotas pagal konkrečią planinę medžiagą ir pasiūlymų schemą. Iš šios schemos buvo akivaizdu, kokią žemės dalį siekiama prisijungti, taip pat, kad ši žemė yra šlaite ir ribojasi su valstybine žeme. Kauno miesto savivaldybė, išduodama 2010 m. lapkričio 9 d. planavimo sąlygų sąvadą ir planavimo tikslu nurodydama prijungti įsiterpusį iki 400 kv. m valstybinės žemės plotą prie esamo žemės sklypo ploto (...), šį planavimo sąlygų sąvadą išdavė ne abstrakčiai planuoti neaiškią, neapibrėžtą teritoriją, bet teritoriją pagal konkrečią savivaldybei pateiktą planavimo pasiūlymų schemą. Jau tuo metu visos institucijos turėjo pakankamą informaciją apie tai, kad planuojama teritorija nesiriboja su miško žeme, nes Valstybinės miškų tarnybos pažyma buvo išduota 2010 m. balandžio 8 d. Pareiškėjui Kauno miesto savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 22 d. raštu Nr. 40-2-411 buvo pranešta, kad savivaldybės taryba priims sprendimą dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) prijungimo, kai bus pateiktas detalusis planas tvirtinimui. Pareiškėjas buvo pakviestas atvykti į priėmimą, papildomai pateikti dokumentus bei užpildytą prašymą perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti sutartį. Ši sutartis su Kauno miesto savivaldybe buvo sudaryta 2010 m. gegužės 25 d.

Paaiškina, kad, atsižvelgiant į tai, jog nebuvo aiškus Kauno apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 4 d. sutikimo Nr. 24-458-(16.24) rengti žemės detalųjį planą turinys, pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydamas informuoti, kokie gretimų (besiribojančių) sklypų savininkų (naudotojų) sutikimai turi būti gauti. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. kovo 25 d. raštu Nr. 1SS-(8.5.)-686 netikėtai informavo, kad pageidaujamą įsigyti žemės sklypą šiuo metu nusipirkti nėra galimybės. Šį raštą apskundus Kauno apygardos administraciniam teismui, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I- 886-505/2011 byla buvo nutraukta motyvuojant tuo, kad minėtame rašte nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų, t. y. šis dokumentas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, o teisines pasekmes sukeliantis yra Kauno apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 4 d. sutikimas „Dėl detaliojo plano rengimo“ Nr. 24-458-(16.24.), kuris nei administracine, nei teismine tvarka nepakeistas ir nepanaikintas. Nepaisant to, Nuolatinė statybos komisija vadovavosi paminėtu Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 25 d. raštu Nr. 1SS-(8.5.)-686, kurį teismas įvardijo kaip nesukeliantį teisinių pasekmių. Todėl šioje administracinėje byloje ginčijami derinimo protokolas ir raštas yra neteisėti ir pažeidžia pareiškėjos teises.

Nurodo, kad planuojamas prijungti žemės plotas priskirtinas išimčiai, numatytai teisės aktuose, t. y. gali nesiriboti su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, nes teisė įsigyti ne aukciono tvarka įsiterpusį ir besiribojantį žemės sklypą atsiranda tuo atveju, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Būtent tokį statusą atitinka ta žemės dalis, kurią pageidaujama prisijungti detaliuoju planu ir kurią buvo leista planuoti kaip prijungiamą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad minimą plotą būtų galima naudoti visuomenės poreikiams – priešingai, pats šios žemės dalies reljefas šią galimybę vienareikšmiškai paneigia.

Teigia, kad ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo šiurkščiai pažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo, teisinio saugumo, teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių principai, nes susiformavę stabilūs teisėti santykiai buvo sugriauti.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 91–96) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad UAB „Kauno vandenys“ kaip nederinimo motyvą nurodė, jog neišpildyti prisijungimo sąlygų reikalavimai. 2010 m. birželio 2 d. planavimo sąlygose Nr. 54-846 buvo aiškiai nurodyta, kad reikalinga sudaryti vandentiekio ir buities nuotekų tinklų prisijungimo schemą, bei nurodyta, kaip prijungti vandenį ir buitinių nuotekų tinklą. Taigi UAB „Kauno vandenys“ atstovas iš esmės nederino detaliojo plano dėl prieš tai nurodytų sąlygų neįvykdymo. Tą savo apeliaciniame skunde pripažįsta ir pareiškėja.

Mano, kad pareiškėjos teiginiai, jog išduodant planavimo sąlygas, buvo galima aiškiai ir akivaizdžiai nustatyti, ar siekiamas prisijungti valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, yra visiškai nepagrįsti.

Nurodo, kad Kauno apskrities viršininko sutikimas reiškia sutikimą rengti detalųjį planą valstybinės žemės ploto prisijungimo galimybės išnagrinėjimui, tačiau jis nereiškia leidimo prisijungti valstybinės žemės plotą prie nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Nustatyti, ar galima pasiekti numatytus planavimo tikslus ir uždavinius, taip pat, ar sklype bus galima vykdyti numatomą veiklą, paaiškėja detaliojo plano rengimo ir derinimo metu tik išnagrinėjus ir įvertinus visus sąlygose nustatytų sprendinių vertinimo bei atitikimo teisės aktų reikalavimams aspektus.

Pažymi, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintu Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), nes šis teisės aktas reglamentuoja ne detaliųjų planų, o žemės sklypų, prilyginamų detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimą, derinimą ir tvirtinimą. Šiame teisės akte nurodoma preliminari žemės sklypo ribų schema yra privalomas žemės sklypo plano rengimo reikalavimų priedas (Aprašo 16 punktas) ir tokia preliminari žemės sklypo ribų schema negali būti prilyginama S. J. T. kartu su prašymu pateiktai pasiūlymų schemai. Teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato, kad pareiškėjos nurodyta planavimo pasiūlymų schema yra privalomas planavimo sąlygų sąvado priedas.

Teigia, kad pareiškėja dar Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 25 d. rašto Nr. 1SS‑(8.5)-686 gavimo dieną žinojo, jog pageidaujamas pirkti žemės sklypas nelaikytinas įsiterpusiu ir Nacionalinė žemės tarnyba nepritaria detaliojo plano sprendiniams bei nemato galimybės parduoti valstybinės žemės ploto, tačiau, nepaisant to, S. J. T., niekaip neatsižvelgęs į nurodytus argumentus bei niekaip nepakoregavęs detaliojo plano sprendinių, piktnaudžiaudamas savo, kaip detaliojo planavimo organizatoriaus teisėmis, pateikė detalųjį planą derinti Nuolatinei statybos komisijai.

Sutinka su Kauno apygardos administracinio teismo išvada, kad ginčo žemės sklypas iš rytų ir pietų pusės ribojasi ne su miesto gyvenamojoje vietoje esančio miško plotu, bet su nesuformuotu valstybinės žemės plotu, todėl ginčo sklypas neatitinka Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintos išlygos dėl siauros juostos žemės ploto įgijimo ne aukciono tvarka sąlygų.

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 117–121) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 103–110) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pareiškėja savo apeliacinį skundą grindžia teisėtų lūkesčių principu, tačiau elgdamasi nesąžiningai nenurodo, jog yra neteisėtai užėmusi valstybinės žemės plotą. Be to, siekiamoje prijungti, kaip įsiterpusioje, žemės ploto dalyje yra kiemo statiniai (takeliai, aikštelės, baseinai), be to tinklo tvora aptverta teritorija galimai patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2013 m. birželio 27 d. raštu Nr. 8SD‑(14.8.94.)‑3194 „Dėl valstybinės žemės užėmimo ir naudojimo“ informavo, kad atvyks patikrinti valstybinės žemės plotą, kurį siekia prisijungti ir pirkti ne aukciono būdu kaip įsiterpusį pareiškėja. Tačiau valstybės tarnautojui atvykus į patikrinimą vietoje, nebuvo sudarytos sąlygos patikrinti valstybinės žemės ploto naudojimo, nes savininkė atsisakė įleisti valstybės tarnautojus į teritoriją.

Teigia, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. gruodžio 4 d. išduotas sutikimas Nr. 24-458-(16.24) rengti teritorijos planavimo dokumentą nesuponuoja asmeniui teisėtai tikėtis, kad siekiamą prijungti teritoriją bus galima įsigyti kaip įsiterpusį valstybinės žemės plotą. Šiuo sutikimu buvo leista pradėti rengti teritorijos planavimo dokumentą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 98–100) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2012 m. rugpjūčio 22–23 d. kompleksinio derinimo protokolo Nr. 70-19-52 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. (15.2)-2D-16571, kuriais buvo atsisakyta derinti detalųjį planą dėl laisvos, įsiterpusios valstybinės žemės prijungimo prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja siekia prie jai priklausančio nuosavybės teise žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), prijungti kartu be aukciono įsigyjant nuosavybėn apie 400 kv/m ploto laisvą valstybinės žemės sklypą.

Ginčijami sprendimai iš esmės grindžiami tuo, kad pareiškėjos norimas įsigyti žemės sklypas neatitinka laisvos, įsiterpusios valstybinės žemės statuso; bei kad yra neįvykdyti UAB „Kauno vandenys“ 2010 m. birželio 2 d. Planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti reikalavimai.

Šio pobūdžio valstybinės žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn sąlygas ir tvarką reglamentuoja Žemės įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį „Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono: <...> jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio - šių sklypų savininkams“. To paties straipsnio 6 ir 7 dalyse taip pat nustatyta, kad „Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė“ (7 d.).

Šias įstatymines nuostatas įgyvendinančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1. punkte taip pat nustatyta, kad naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais laikomi pagal detaliojo teritorijų planavimo dokumentus kitai paskirčiai suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kurie nėra užstatyti kitiems asmenims priklausančiais statiniais, įrenginiais ir pan..

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad byloje nagrinėjamo teisinio santykio objektu yra valstybinis žemės sklypas, kuris turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio. Subjektais yra privačių žemės sklypų savininkai ir valstybė. Asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai, yra įvykdomos atitinkamos sąlygos: o būtent, kai asmuo išreiškia valią įsigyti tokį žemės sklypą; šis žemės sklypas nustatyta tvarka yra suformuojamas pagal detaliojo teritorijų planavimo dokumentus ir įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre; sudaroma pirkimo – pradavimo sutartis ir kt..

Šio teisinio santykio objekto ir subjekto paminėti požymiai, yra tos būtinos prielaidos, be kurių egzistavimo yra negalimas ir pačios asmens subjektinės teisės atsiradimas. Ir tik egzistuojant šioms prielaidoms bei įvykdžius minėtas sąlygas, gali būti įgyvendinta asmens subjektinė teisė - įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą.

Byloje nagrinėjamu atveju aktualus yra ginčo žemės sklypo statuso klausimas, t. y., ar jis atitinka šio teisinio santykio objekto požymius ar ne.

Kaip minėta, pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį žemės sklypas turi atitikti du kriterijus: 1. būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų; 2. neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio.

Kiti kriterijai, detalizuojantys žemės sklypo įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų sąvoką yra nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15. punkto pirmoje pastraipoje, kurioje nustatyta, kad „laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.“

Iš šios teisės normos matyti, kad žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų:

1. žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi;

2. jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo;

3. žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau, ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju), šis žemės plotas turi būti įsiterpęs:

1. arba tarp privačių žemės sklypų;

2. arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų;

3. arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų).

Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas iš pietų ir rytų pusės ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu (t. 2 b. l. 51-53; 64-65). Be to, šis ginčo žemės sklypas, plane pažymėtais taškais 16-18, ribojasi ir su šlaitu, kurio žemė taip pat priklauso valstybei (t. 1 b. l. 68 ;113; 148; 181). Todėl, jei ginčo žemės sklypą vertinsime visumoje su šlaitu kaip vientisą žemės plotą, tai šis vientisas žemės plotas akivaizdžiai nebesudaro siauros juostos, įsiterpusios tarp pareiškėjos žemės sklypo ir valstybinės reikšmės miškų ploto. Be to, jo dydis tampa ir didesnis kaip 0,04 ha. Visa tai patvirtina, kad šis vientisas žemės plotas neatitinka tų sąlygų, pagal kurias konkretus žemės plotas gali būti pripažintas įsiterpusiu.

Iš to kas pasakyta darytina išvada, kad byloje aptariamu detaliuoju planu yra atliekamas dirbtinas minėto vientiso žemės ploto skaidymas į ginčo žemės sklypą ir šlaitą, ginčo žemės sklypą formuojant iki maksimaliai leistino dydžio. Tačiau toks dirbtinas tariamai įsiterpusio žemės sklypo formavimas, atskiriant jį nuo vientiso žemės ploto, neatitinka minėtų teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių įsiterpusių sklypų statusą bei jų nustatymą.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad nėra byloje nagrinėjamo teisinio santykio objekto, dėl ko neegzistuoja ir teisinė prielaida, kuri yra būtina pareiškėjos subjektinei teisei – įsigyti nuosavybėn ginčo žemės sklypą, atsirasti.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai, kurie siejami su atitinkamų valstybinės valdžios institucijų išduotais leidimais rengti detaliojo plano procedūras, atliktomis detaliojo plano procedūromis ir pan., minėtų išvadų dėl šio ginčo baigties, neįtakoja. Šie argumentai galėtų būti reikšmingi nebent vertinant bei sprendžiant šių institucijų veiksmų teisėtumo bei jų atitinkamos atsakomybės (drausminės, materialinės ir pan.) klausimus, kas galėtų sudaryti kitų, o ne šios bylos nagrinėjimo dalyką.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos K. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas