A-858-619-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generatedA-858-619-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, be kita ko, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Armėnijos Respublikoje 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 28.5.2.4-134 „Dėl atsisakymo išduoti vizą Armėnijos Respublikos piliečiui V. V.“ ir perduoti klausimą dėl Šengeno vizos išdavimo spręsti iš naujo; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. A858-619/2014
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01310-2013-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, be kita ko, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Armėnijos Respublikoje 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 28.5.2.4-134 „Dėl atsisakymo išduoti vizą Armėnijos Respublikos piliečiui V. V.“ ir perduoti klausimą dėl Šengeno vizos išdavimo spręsti iš naujo; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad yra Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės UAB „HAY-EXPRESS“ bendrasavininkis ir vadovas. Nurodė, kad 2012 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas per Lietuvos Respublikos ambasadą Armėnijos Respublikoje (toliau – ir Ambasada) pateikė prašymą ir kitus dokumentus leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti, o 2013 m. kovo mėn. kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti Šengeno vizą atvykimui į Lietuvos Respubliką. Prašyme atvykimo tikslą nurodė – su įmonės veikla susijusių reikalų tvarkymą. 2013 m. balandžio 10 d. pareiškėjui atvykus į Ambasadą jam buvo įteiktas pranešimas dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą.
Pareiškėjas su skundžiamu sprendimu nesutiko. Pareiškėjo vertinimu, jis nurodė pagrindinį kelionės tikslą – verslo reikalai, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis yra Lietuvoje įsteigtos įmonės bendrasavininkis ir vadovas, paaiškino, kad į Lietuvą vyksta tvarkyti įmonės reikalų, pokalbio metu su konsulu atsakė į visus klausimus. Pažymėjo, kad jam yra nežinomos ir nesuprantamos atsisakymo išduoti Šengeno vizą priežastys, kad konsulas nepaaiškino, ką reiškia „nebuvo galima nustatyti, kad ketinate išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos“, todėl tvirtino, kad sprendimas turi būti panaikintas, o Ambasada įpareigota spręsti Šengeno vizos išdavimo klausimą iš naujo. Rėmėsi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) bei Bendrijos vizų kodekso nuostatomis.
Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad 2013 m. kovo 28 d. pareiškėjas Ambasadai pateikė specialios formos prašymą išduoti Šengeno vizą, pažymą iš darbovietės, išrašus iš HSBC banko, lėktuvo bilietų rezervaciją ir UAB „HAY-EXPRESS“ dokumentus. Pabrėžė, kad Šengeno vizą turintis asmuo Šengeno valstybėse gali būti ne ilgiau kaip 3 mėnesius, pareiškėjas prašyme nurodė, kad numatomo atvykimo į Šengeno erdvę data – 2013 m. balandžio 20 d., išvykimo – 2014 m. balandžio 19 d. Asmeninio pokalbio (interviu) metu pareiškėjas konsului paaiškino, kas Lietuvoje nori prekiauti automobilių detalėmis, tačiau plačiau apie tai paaiškinti negalėjo.
Atkreipė dėmesį į tai, kad, vertinant pareiškėjo pateiktus dokumentus buvo nustatyta, jog UAB „HAY-EXPRESS“ veiklos nevykdo, lėktuvo bilietų rezervacija skrydžiui į Vilnių buvo neapmokėta arba panaikinta, todėl darė išvadą, kad konsulinis pareigūnas, įvertinęs visą turimą medžiagą ir asmeninio pokalbio metu gautą informaciją, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Pabrėžė, kad vizų išdavimą reglamentuojantys tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai Užsienio reikalų ministerijos konsuliniam pareigūnui nustato plačią diskrecijos teisę įvertinti gautą medžiagą ir surinktą informaciją, bei jos pagrindu priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę vertinant nelegalios migracijos pavojų ir nagrinėjant asmenų prašymus dėl vizų išdavimo.
Europos Sąjungos 2010 m. kovo 19 d. sprendimas „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ (toliau – ir Tvarka) konsuliniams pareigūnams išaiškina dėl pateikiamų dokumentų Šengeno vizoms gauti formos, turinio ir pan. Tvarkoje nustatyta, kad patvirtinamaisiais dokumentais dėl kelionės tikslo verslo reikalais turėtų būti įrodyta:
a) numatomos kelionės tikslas;
b) apgyvendinimo įrodymas arba įrodymas, kad turima pakankamai lėšų asmens apgyvendinimo išlaidoms padengti;
c) kad asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų;
d) informacija, pagal kurią galima įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Tvarkoje kelionės tikslą verslo klausimais pagrindžiančiais dokumentais nurodomi verslo ryšius (pvz., sutartys, apmokėtos sąskaitos, užsakymų sąrašas ir pan.) patvirtinantys dokumentai, o taip pat įrodantys bendrovės verslo veiklą (pvz., metinės veiklos žurnalas, išrašas iš prekybos registro, metinė ataskaita ir pan.). Tvarkoje pažymėta, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybės narės teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo.
Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais laikoma: atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas, finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas (pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose parodytas lėšų judėjimas mažiausiai tris paskutinius mėnesius), įdarbinimą patvirtinantis dokumentas (darbo sutartis, darbo pažymėjimas, banko pažymos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo įrodymas), nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas (giminystės ryšiai, profesinė padėtis).
Pagal Tvarkos 6.2.2 p., pragyvenimo lėšų įrodymu gali būti nesenos banko pažymos, kuriose parodytas lėšų judėjimas per tam tikrą laiką (mažiausiai per tris paskutinius mėnesius), kreditinė kortelė ir kreditinės kortelės sąskaitos išrašas, grynieji pinigai konvertuojama valiuta, kelionės čekiai, algalapiai, darbo pažymėjimas.
Pabrėžė, kad dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą priėmimą reglamentuoja Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr.1V-233/V-66 patvirtintas Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo bei panaikinimo, konsultavimosi, bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais, komercinio tarpininko akreditavimo ir kvietimo patvirtinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio 4 punkte nustatyta, kad dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgalioti vizų tarnybų valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su vizos išdavimu, atsisakymu išduoti vizą.
Nagrinėjant prašymus išduoti Šengeno vizas taikomas Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamentu (EB) Nr.810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas. Čia tarp prašymų nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta ir tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su „rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t. t. Siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės paskirtį, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjo V. V. skundą atmetė.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareigūnai, įgalioti išduoti vizas, nagrinėdami pateiktus prašymus dėl vizos išdavimo, įvertinę visas vizai išduoti reikšmingas aplinkybes, turi diskrecijos teisę spręsti dėl vizos išdavimo ar neišdavimo.
Pažymėjo ir tai, kad atsakovas neginčijo, jog Ambasadai kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, kuriais pareiškėjas grindė savo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo prašymas netenkintas ne dėl to, kad jis nepateikė būtinų dokumentų, o dėl to, kad jo pateikti dokumentai objektyviai nepagrindė jo buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų, neaiškus ketinimas išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio, sukėlė pagrindą manyti, kad pareiškėjas gali kelti nelegalios migracijos riziką. Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma perduoti klausimą dėl Šengeno vizos išdavimo spręsti iš naujo yra išvestinis reikalavimo panaikinti Ambasados 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 28.5.2.4.-134 atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, išvestinis skundo reikalavimas taip pat buvo atmestas. Atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, neliko pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III. Pareiškėjas V. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Armėnijos Respublikoje 2013 m. balandžio 10 d. priimtą sprendimą Nr. 28.5.2.4-134 „Dėl atsisakymo išduoti vizą Armėnijos Respublikos piliečiui V. V.“ , patenkinus pareiškėjo skundą, priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo 50 Lt sumokėto žyminio mokesčio.
Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir aiškino jų turinį, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.
Pareiškėjas teigia, kad iš pateikto Sprendimo Nr. 28.5.2.4-134 „Dėl atsisakymo išduoti vizą Armėnijos Respublikos piliečiui V. V.“, su kuriuo jis galėjo susipažinti tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, neįmanoma suprasti, dėl kokių priežasčių ir motyvų buvo atsisakyta išduoti vizą, ir šie sprendimo trūkumai yra esminiai. Sprendimas nėra motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis. Susipažinęs su sprendimu pareiškėjas negali efektyviai realizuoti teisės į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Sprendimo forma ir turinys neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas negalėjo remtis pokalbio turinio vertinimu, nes jis nėra aptartas Lietuvos Respublikos ambasados Armėnijos Respublikoje sprendimuose.
Atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamas sprendimas yra individualus administracinis aktas, kurį priėmė atašė M. D., o paaiškinimus dėl šio individualaus administracinio akto priėmimo pateikė patarėjas M. N.. Šiuo atveju įrodymu byloje galėtų pripažintas individualų administracinį aktą priėmusio asmens paaiškinimas, o ne su byla nesusijusio asmens teikiama informacija.
Pareiškėjas dėl prašyme išduoti Šengeno vizą nurodytų atvykimo ir išvykimo datų paaiškina, kad jis kreipėsi dėl daugkartinės Šengeno vizos išdavimo, todėl atvykimo į Šengeno erdvę data ir numatomo išvykimo iš Šengeno erdvės datos reiškia prašomos vizos galiojimo laiką. Atsakovas suklaidino teismą, pateikdamas tikrovės neatitinkantį paaiškinimą.
Kartu paaiškina, kad UAB „HAY-EXPRESS“ buvo įsteigta 2012 m. lapkričio 28 d., o pareiškėjas įmonės akcijas įsigijo 2012 m. lapkričio 29 d., todėl įmonė faktiškai negalėjo pradėti realios veiklos, kol įmonės vadovas (pareiškėjas) nebuvo atvykęs į Lietuvą ir nebuvo gavęs leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad lėktuvo bilietų rezervacija skrydžiui į Vilnių buvo neapmokėta arba panaikinta. Pareiškėjui nesuprantama, kokiu pagrindu atsakovas ir teismas grindžia tokią išvadą. Vizų kodekso II priedo B skyriaus 1 punkte nurodyta, kad turi būti pateiktas grįžimo arba kelionės pirmyn ir atgal bilietas arba rezervacija, nėra nurodyta, kad bilietai privalo būti nupirkti. Teigia, kad būtų nelogiška reikalauti iš pareiškėjo turėti apmokėtus bilietus, kai nėra aišku ar viza bus išduota. Papildomai nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kur ir kokiu būdu atliko bilietų rezervavimo patikrą, ir kuo remiantis nusprendė, kad bilietų rezervacija buvo panaikinta.
Pareiškėjas nesupranta, kokiu pagrindu atsakovas ir teismas rėmėsi faktu, kad pokalbio su konsulu metu pareiškėjas nurodė ketinantis užsiimti prekyba automobilių detalėmis. Paaiškina, kad pokalbio su konsulu metu nurodė ketinantis užsiimti pervežimais, vyko į Lietuvą ieškoti krovininio automobilio ir vairuotojų, kurie būtų priimti dirbti įmonėje. Šį faktą pareiškėjas patvirtino teismo posėdžio metu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Bylos nagrinėjimas atnaujintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Armėnijoje 2013 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. 28.5.2.4-134, kuriuo pareiškėjui V. V. atsisakyta išduoti Šengeno vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad skundžiamu Lietuvos Respublikos ambasados 2013 m. balandžio 10 d. sprendimu buvo atsisakyta išduoti vizą pareiškėjui remiantis tuo, kad informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, bei tuo, jog nebuvo galima nustatyti, ar jis ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Pareiškėjas skundu prašė panaikinti šį sprendimą ir perduoti klausimą dėl vizos išdavimo spręsti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimą priima išnagrinėjęs visas bylai reikšmingas aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.).
Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė išsamius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutikimo argumentus, kuriame, be kita ko, keliami ir bylai reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimo klausimai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje byloje nėra pateiktas atsakovo Užsienio reikalų ministerijos atsiliepimas į pareiškėjo apeliacinį skundą. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šią faktinę aplinkybę ir siekdama sudaryti tinkamas prielaidas proceso šalims ginti savo teises, mano esant būtina atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir pasiūlyti atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai pateikti atsiliepimą į pareiškėjo pateiktą apeliacinį skundą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 82 straipsnio 9 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Pasiūlyti atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai per 14 dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo dienos raštu pateikti atsiliepimą į pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Irmantas Jarukaitis
Dainius Raižys
Virginija Volskienė