AS-662-132-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-132/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02913-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. firmos skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo G. M. firmos (toliau – ir pareiškėjas) skundas atsakovui Kauno miesto savivaldybei (toliau – ir atsakovas) dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, panaikinimo.

Pareiškėjas prašė teismą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, galiojimą. Prašyme nurodė, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių nepritaikymas suponuos realius, neatitaisomus, neigiamus padarinius pareiškėjui. Įsigaliojus Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimui ir sutrumpinus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką akivaizdžiai sumažės pareiškėjo pajamos, į biudžetą bus surinkta mažiau mokesčių, be to, sutrumpėjus prekybos laikui, dalis darbuotojų taps nereikalingais, todėl dalis jų bus atleisti iš darbo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkino ir laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdė ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, galiojimą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011, 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010. Vadovaujantis ABTĮ 92 straipsniu, skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Nesustabdžius ginčijamo atsakovo sprendimo galiojimo, pareiškėjui būtų apribota prekyba alkoholiu, prekyba gali tapti nepelninga, gali ženkliai sumažėti įmonės pajamos, todėl pareiškėjas bus priverstas priimti sprendimą dėl labiausiai pažeidžiamo socialinio sluoksnio – darbuotojų – galimybės toliau tęsti darbo santykius. Akivaizdu, kad galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo atveju pasunkėtų iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas, nes atsirastų neigiamos pasekmės tretiesiems asmenims, kadangi būtų nutraukti darbo teisiniai santykiai ir dėl to darbuotojai patirtų nuostolių. Be to, teisės prekiauti alkoholiniais gėrimais apribojimas tam tikrą laiką sukeltų neigiamas pasekmes ir pareiškėjo veiklai, kurių pašalinimas apsunkintų buvusios padėties atkūrimą. Teismo vertinimu, šiuo atveju pirmiausia turėtų būti galutinai išspręstas kilęs ginčas ir tik po to realiai turėtų būti įgyvendinamas ginčijamas atsakovo sprendimas. Pripažinta, kad siekiant išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su priimto galimai palankaus pareiškėjui sprendimo vėlesniu vykdymu, būtina imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

III. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių atmesti.

Atskirajame skunde nurodo ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS16-528/2007, 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-496/2006, 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008 ir kt. Nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ yra norminis teisės aktas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių bus įmanomas ir iš esmės neapsunkintas galimas teismo sprendimo vykdymas, o apsiribojo galimų privataus subjekto turtinių interesų apsauga, nors tai pagal ABTĮ 71 straipsnį nėra reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas. Teismas pažeidė ABTĮ nuostatas, išplėsdamas šio imperatyvaus teisės akto taikymą. Pažymi, jog tiek teigiamo, tiek neigiamo sprendimo atveju dėl pareiškėjo sprendimas nebus sudėtingas ar neįmanomas įvykdyti, t. y. pareiškėjas galės arba ne ir toliau prekiauti nuo 22.00 val. iki 8 val. Teigia, jog prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas negali būti vertinamas kaip sankcija pažeidėjui už konkrečius teisės aktų pažeidimus, savo paskirtimi tai yra priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011). Kauno miesto savivaldybė, būdama atsakinga už gyventojus, gyvenančius Kaune, žino naktinės prekybos Kauno mieste problemas ir įvertina visą jai pateiktą medžiagą, pasiūlymus bei visuotinai žinomą aplinkybę, kad asmenys, apsvaigę nuo alkoholio, neretai būna agresyvūs, konfliktiški, pažeidžia viešąją tvarką, o kai kuriais atvejais ir patys tampa nusikaltimo aukomis. Mano, kad ginčijamu atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti, o ne verslo subjekto interesui. Teismui nevertinus reikalavimo užtikrinimo priemonės adekvatumo siekiamam tikslui, buvo pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ir viešasis interesas.

Pareiškėjas G. M. firma atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Mano, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Laikydama šį sprendimą norminiu aktu, Kauno miesto savivaldybė sąmoningai nesilaiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių 35 punkto, kuriame nurodyta, kad įmonė, turinti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, privalo laikytis licencijoje nurodyto prekybos alkoholiniais gėrimais laiko.

Tais atvejais, kai savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, apriboja įmonei prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir jis skiriasi nuo licencijoje nurodyto laiko, savivaldybės vykdomoji institucija registruotu laišku įteikia rašytinį pranešimą apie savivaldybės tarybos nustatytą apribojimą, o licencijuota įmonė nuo rašytinio pranešimo gavimo dienos, jeigu savivaldybės tarybos sprendime nenurodytas vėlesnis šio sprendimo įsigaliojimo terminas, privalo laikytis šio termino.

Ši teisės norma visiškai aiškiai išdėsto tokio apribojimo vykdymo tvarką, tačiau Kauno miesto savivaldybės pasirinkta pozicija neteikti jokių raštiškų įspėjimų apie prekybos laiko apribojimą ir tai nepagrįstai sieti su ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo įvardijimu norminiu teisės aktu, yra nesuprantama. Rašytinis pranešimas apie prekybos alkoholiu laiko ribojimą konkrečiose G. M. firmos prekybos vietose (duomenys neskelbtini), Kaune, ir (duomenys neskelbtini), Kaune, nebuvo įteiktas, todėl prekybą tose vietose tęsė. 2013 m. lapkričio 28 d.

G. M. firmai priklausančioje prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, policijos darbuotojai padarė patikrinimą ir ten dirbančiai barmenei V. T. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimu už teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta 80 Lt bauda. Šios aplinkybės rodo, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 neteisėtas įgyvendinimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir pažeidžia pareiškėjo interesus, tuo suardydamas proceso šalių interesų pusiausvyrą.

Pareiškėjo teigimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jeigu yra iš pirmo žvilgsnio aiškių skundžiamo sprendimo neteisėtumo požymių. Skunde išdėstyti argumentai vienareikšmiškai patvirtina, kad skundžiamo sprendimo dalis yra nepagrįsta ir neteisėta, o tai yra rimtas pagrindas svarstyti ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Mano, kad argumento, jog teisė apribojama siekiant visuomenės atžvilgiu pagrįstų, jai naudingų bei kitų konstitucinių vertybių apsaugos tikslų, nepakanka tam, kad būtų apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas pareiškėjui priklausančiose kavinėse. Tam reikalinga nustatyti, ar egzistavo objektyvios aplinkybės, lėmusios būtinybę apriboti prekybos laiką. Atskirajame skunde Kauno miesto savivaldybė remiasi faktu, kad prie vienos iš prekybos vietų (duomenys neskelbtini) buvo įvykdytas nusikaltimas ir tai buvo pagrindas Kauno miesto savivaldybei veikti, tačiau kuo tai siejasi su pareiškėjo įmonės naudojamomis prekybos vietomis, neaišku. Palaiko pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti realią grėsmę, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių, teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Pastebėtina, jog akto galiojimo laikinas sustabdymas (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.) iš esmės yra konservacinio pobūdžio priemonė, skirta užtikrinti, kad tuo metu, kai nagrinėjama byla, remiantis ginčijamu aktu, nebūtų priimami aktai ar atliekami veiksmai, kurie padarytų negalimu ar apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS403-70/2007). Asmuo, prašantis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdė ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, galiojimą. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog nesustabdžius ginčijamo atsakovo sprendimo galiojimo dalies galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo atveju pasunkėtų iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas, nes atsirastų neigiamos pasekmės tretiesiems asmenims, kadangi būtų nutraukti darbo teisiniai santykiai ir dėl to darbuotojai patirtų nuostolių, be to, teisės prekiauti alkoholiniais gėrimais apribojimas tam tikrą laiką sukeltų neigiamas pasekmes ir pareiškėjo veiklai, kurių pašalinimas apsunkintų buvusios padėties atkūrimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas grindžia galimais jo nuostoliais, susijusiais su prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimu, finansiniais sunkumais, tikimybe, kad bus atleisti darbuotojai. Tačiau nagrinėjamu atveju teismui nepateikta aktualių, išsamių ir visapusiškų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo finansinę padėtį (pajamos, išlaidos, turimi įsiskolinimai, kreditoriniai reikalavimai ir kt.), kuriuos įvertinus būtų galima spręsti apie realią sprendimu keliamų neigiamų padarinių grėsmę, pareiškėjas ir tik abstrakčiai nurodė galimą patirti žalą. Teiginiai dėl galimo darbuotojų atleidimo taip pat nėra pagrįsti ir vertinami kaip pareiškėjo prielaida. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pajamų sumažėjimas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nėra ta aplinkybė, dėl kurios negalima atkurti iki ginčijamo sprendimo taikymo buvusios padėties. Dėmesys atkreiptinas į tai, jog pareiškėjo įmonei prekybos alkoholiniais gėrimais laikas yra apribojamas nuo 22 val. iki 8 val., t. y. kitu paros laiku prekyba alkoholiu įmonei nėra ribojama.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Galima žala ir pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011). Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, per se nėra pagrindas ABTĮ 71 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012).

Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą (iš esmės prašymas grindžiamas galimais pareiškėjo nuostoliais, susijusiais su prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimu), negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamo akto dalį, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Patenkinus pareiškėjo reikalavimą, alkoholinių gėrimų prekybos laikas būtų grąžintas į ankstesnę padėtį, o galimų nuostolių kompensavimo klausimas galės būti sprendžiamas taikant žalos atlyginimo institutą. Pareiškėjo verslo interesai negali būti iškeliami aukščiau už atsakovo siekį užtikrinti viešąją tvarką. Šiuo atveju privataus asmens interesai nenusveria visuomenės interesų. Manytina, jog nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.

Be to, priešingai nei teigia pareiškėjas, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu susijusiomis aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes byloje, neteisingai aiškino ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuojančias ABTĮ nuostatas, todėl nutartis, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, naikintina, klausimą išsprendžiant iš esmės ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetant.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietose: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, galiojimą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius