A-1420-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1420-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00989-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine ir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. J., uždarosios akcinės bendrovės „Aukmergės baldai“ skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. J., M. J., M. K., V. K. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai E. J., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aukmergės baldai“ 2013 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino (I t., b. l. 4-6, 22-24), prašydami panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Klaipėdos filialo 2013 m. liepos 2 d. sprendimą, kurio pagrindu nekilnojamojo turto registre V. K. vardu buvo įregistruoti baseinas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pavėsinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir ginčo statiniai; pavėsinė; baseinas), esantys žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), (toliau – ir ginčo žemės sklypas).

Pareiškėjai nurodė, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale 2013 m. liepos 2 d. buvo atliktas įrašas, patvirtinantis, kad ginčo statiniai nuosavybės teise priklauso V. K.. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad baseinas ir pavėsinė įregistruoti deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą pagrindu. Teigė, kad nesutikdami su tokiu VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimu, pareiškėjai, esantys dalies valstybinio žemės sklypo P(duomenys neskelbtini), nuomininkais, pateikė skundą Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 236 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimą paliko nepakeistu. Tvirtino, kad nekilnojamojo turto registre įregistruoti baseinas ir pavėsinė nėra ir negali būti V. K. nuosavybe, kadangi šie statiniai įrengti E. J., J. J., M. J. ir UAB „Aukmergės baldai“ nuomojamo žemės sklypo dalyje, o visa baseino įranga įsigyta 2003 metų birželio mėnesį UAB „Aukmergės baldai“. Nei baseinas, nei pavėsinė niekada nebuvo parduoti ar perduoti V. K. naudotis, todėl nebuvo pagrindo juos įregistruoti jo vardu. Pažymėjo, jog susipažinus su ginčo žemės sklypo kadastro ir registro bylomis pastebėta, kad jose nėra jokių duomenų, patvirtinančių V. K. teises į baseiną ir pavėsinę. Pažymėjo, kad pagal žemės sklypo ir jame esančių statinių planą baseinas ir pavėsinė buvo pastatyti UAB „Aukmergės baldai“ nuomojamo žemės sklypo dalyje. Be to, nepateikti pareiškėjų sutikimai šiuos statinius statyti. Mano, kad atsakovas neatsižvelgė į tai, kad deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą nebuvo patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos. Pareiškėjai taip pat teigė, kad atsakovui turėjo būti žinoma, jog statiniai yra kitų asmenų valdomoje žemės sklypo dalyje.

Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepime į skundą (I t., b. l. 43-45) nurodė, jog jis su skundu nesutinka ir prašė jo netenkinti.

Paaiškino, kad 2013 m. liepos 2 d. buvo gautas M. K. prašymas V. K. vardu nekilnojamojo turto registre įregistruoti ginčo statinius. Kartu su prašymu buvo pateiktas 2013 m. liepos 1 d. įgaliojimas, 2013 m. birželio 26 d. kadastro duomenų byla ir 2013 m. liepos 1 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1. Teigė, jog išnagrinėjus prašymą ir pateiktus dokumentus, nurodyti nekilnojamieji daiktai buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre V. K. vardu. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84.1.2. punkte detalizuotas dokumentų, kurie turi būti pateikti kadastro tvarkytojui nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo atvejais, sąrašas. Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ VI skyriuje detalizuota deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo, tvirtinimo ir registravimo procedūra, o jo 44 punkte nurodyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas įregistruoti statinį nekilnojamojo turto registre. Teigė, kad už visų deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą atsako šį dokumentą pasirašęs asmuo – nekilnojamojo daikto statytojas. Kadangi teisės aktuose nėra numatyta teisė registro tvarkytojui tikrinti deklaracijoje įrašytų duomenų teisėtumą ir reikalauti, kad statytojas pateiktų papildomus dokumentus, kurių pagrindu deklaracija surašyta bei juos vertinti, atsakovas neturėjo pagrindo reikalauti, kad statytojas teiktų papildomus dokumentus ir šiuos dokumentus vertinti. Akcentavo, kad STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 48 punkte numatyta, kad po statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre neteisėtai surašytos deklaracijos galiojimą gali panaikinti tik teismas. Teigė, kad gavus M. K. prašymą ir nenustačius nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje numatytų aplinkybių, atsakovas neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti prašymą, todėl mano, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime į patikslintą skundą (I t., b. l. 54-59) nurodė, kad su skundo reikalavimu nesutinka ir prašė jo netenkinti.

V. K. teigė, kad kaip sudėtinė aplinkos tvarkymo dalis, baseino ir pavėsinės projektavimo darbai buvo pradėti dar 2000 metais, rekonstruojant pirmą jo šeimos įsigytą poilsio patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Teigė, kad 2002 metais įsigijus dar vieną poilsio patalpą tame pačiame name, Neringos savivaldybė fizinius asmenis įpareigojo finansuoti ir prisidėti prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo. Nurodė, kad detaliajame plane buvo numatytas baseinas ir pavėsinė ties jam priklausančiais pastatais. 2003 m. kovo 27 d. jis su sutuoktine sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, kartu buvo patvirtintos atskirų nuomininkų naudojimosi žemės sklypu ribos, tai yra pareiškėjai naudojosi žemės sklypo dalimi B, o jo šeima – A, B ir C dalimis. Tvirtino, kad baseinas ir pavėsinė buvo įrengti 2003 metų pabaigoje ant žemės sklypo D ir C dalių, remiantis detaliojo plano sprendiniais ir jį detalizuojančiu techniniu projektu. Pažymėjo, kad pareiškėjas E. J. ir tretieji suinteresuoti asmenys M. J. ir J. J. valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendranuomininkais tapo tik 2013 metais, todėl baseino ir pavėsinės projektavimo ir įrengimo procese bei rekonstrukcijos darbų pridavimo valstybinei komisijai metu nedalyvavo, todėl jokių suderinimų su jais atlikti nereikėjo. Akcentavo, kad 2013 metų balandžio-gegužės mėnesiais pareiškėjai pradėjo pertvarkos darbus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyse C, D, ir B, tame tarpe virš baseino įrengė plastikinį uždaromą gaubtą ir jį užrakino, pareikšdami, jog baseinas ir pavėsinė yra jų nuosavybė. Teigė, kad 2002 m. vasario 10 d. su velioniu R. J., tuometiniu UAB „Aukmergės baldai“ savininku, buvo sutarta, kad baseinas, stovintis tarp žemės sklypo dalių C ir D, bus įrenginėjamas V. K. lėšomis. Pažymėjo, kad baseiną buvo sutarta statyti ant žemės sklypo dalių C ir B ribos, nes žemės sklypo D dalyje yra apaugusi pušimis kopa ir pagal Nacionalinio parko reikalavimus toje vietoje statyba negalima, o pastačius baseiną dalyje C, būtų uždarytas priėjimas prie marių. Kaip kompensacija už nepatogumus, R. J. šeimai buvo leista naudotis baseinu. Mano, kad aplinkybė, jog pagal susitarimą ir J. šeima 11 metų naudojosi baseinu, patvirtina susitarimo dėl baseino naudojimosi tvarkos buvimą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu (I t., b. l. 154-158) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 193 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčiai dėl infrastruktūros plėtojimo“ buvo patvirtintas teritorijos (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Planavimo tikslas – sklypų prie statinių ar statinių grupių formavimas, skaidant esamą sklypą į 5-6 naujus sklypus, numatant galimybę rekonstruoti esamus statinius. 2003 metais parengtas poilsio pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos techninis projektas, pagal kurį aukščiau nurodytu detaliuoju planu suformuotame žemės sklype buvo suprojektuoti ginčo baseinas ir pavėsinė. Trečiajam suinteresuotam asmeniui V. K. 2003 m. lapkričio 26 d. buvo išduotas statybos leidimas vykdyti poilsio pastato adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad teritorinis registratorius, priimdamas sprendimą atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar sprendimą įregistruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre, neturi teisinio pagrindo vertinti deklaracijos apie statybos užbaigimą teisėtumo, tačiau turi teisėtą pagrindą spręsti, ar šio dokumento pagrindu į Nekilnojamojo turto kadastrą turi būti įrašyti pareiškėjo pateiktoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyti duomenys apie pastatą, ir Nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruotos daiktinės teisės į šį pastatą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2342/2012). Esant nustatytai aplinkybei, jog 2013 m. liepos 1 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 nėra nuginčyta, teismas vertino, jog nenustatęs Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje numatytų aplinkybių, teritorinis registratorius neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ginčo statinius V. K. vardu.

III. Pareiškėjas E. J. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 161-166), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą, kaip priimtą pažeidžiant bylų rūšinio teismingumo taisykles. Netenkinus minėto reikalavimo, prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

Pareiškėjas mano, kad jo skundas turėjo būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2012. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl atsakovo priimtų sprendimų atitikties teisės aktų reikalavimams, tačiau ginčo pobūdis įpareigojo teismą vertinti faktines aplinkybes, susijusias su deklaracijos galiojimu, analizuoti deklaracijos, kaip vienašalio sandorio, teisėtumą/pagrįstumą, t. y. teismas turėjo pasisakyti dėl sandorio ir nuosavybės teisės klausimų, o tai yra bendrosios kompetencijos teismo nagrinėjimo dalykas.

Pareiškėjas teigia, kad tuo atveju, kai nuosavybės teisė yra registruojama pateikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą, VĮ Registrų centras privalo bent preliminariai vertinti pateikiamos informacijos ir deklaracijos teisėtumą ir pagrįstumą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog baseinas ir pavėsinė buvo pastatyti UAB „Aukmergės baldai“ nuomojamo žemės sklypo teritorijoje ir nepateko į M. K. ar V. K. valdomą žemės sklypo dalį, šie asmenys statinių nestatė, todėl jiems negalėjo būti įregistruota nuosavybės teisė į šiuos statinius. Pažymi, kad tik daikto savininkas turi teisę pasirašyti deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą. Tvirtina, kad deklaracijoje apie statybos užbaigimą neteisingai yra nurodyta statybos užbaigimo data. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad analogišką statybos leidimą Nr. 118 (23/975-0006-01-0:0003) poilsio pastatų rekonstrukcijai turėjo ir UAB „Aukmergės baldai“, kuris buvo pateiktas teismui, tačiau šis jo nevertino. Mano, kad deklaracija yra nepakankamas juridinis faktas nuosavybės teisių registravimui.

Apeliantas tvirtina, kad konstatuodamas, jog „2003 metais parengtas poilsio pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos techninis projektas, pagal kurį aukščiau nurodytu detaliuoju planu suformuotame žemės sklype buvo suprojektuoti ginčo baseinas ir pavėsinė. 2003-11-26 trečiajam suinteresuotam asmeniui V. K. buvo išduotas statybos leidimas vykdyti poilsio pastato adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją“, teismas išėjo už nagrinėjamo skundo ribų. Nurodo, kad nors ir atsiribojęs nuo sandorio teisėtumo vertinimo, teismas vertino V. K. išduotą statybos leidimą ir techninį projektą kaip pagrindą statinių statybai, tačiau tokios išvados nenurodo dėl UAB „Aukmergės baldai“ parengto techninio projekto ir jo pagrindu išduoto statybos leidimo. Pažymi, kad iš deklaracijos apie statybos užbaigimą akivaizdžiai matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklypas yra žemės nuomos sutarčių pagrindu padalintas ir priklauso skirtingiems nuomininkams, todėl VĮ Registrų centras turėjo pareigą išsiaiškinti, kurioje žemės sklypo dalyje yra registruojami nesudėtingi statiniai.

Apeliantas tvirtina, kad susipažinus su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro bylomis, buvo pastebėta, jog jose apskritai nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti V. K. nuosavybės teisę į baseiną ir pavėsinę. Be to, nurodo, kad deklaracija nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta kompetentingos institucijos.

Pareiškėjai pateikė prašymą sustabdyti administracinę bylą iki įsiteisės Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-8499-965/2014.

Tretysis suinteresuotas asmuo V. K. 2014 m. gruodžio 29 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus – fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti baseino įrenginėjimo darbai.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti (II t., b. l. 1-4).

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme. Pažymi, kad šios bylos teismingumo klausimas yra išspręstas Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi byloje Nr. T-113/2013. Mano, kad teismas pagrįstai nagrinėjo bylą tik tose ribose, kuriose vertino viešojo administravimo subjekto veiksmus, susijusius su nekilnojamojo turto registravimo procedūrų vykdymu.

Atsakovas laikosi atsiliepime į skundą išdėstytos pozicijos. Nurodo, kad atsakovui pateiktoje deklaracijoje buvo nurodyta, jog V. K. pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus pastatė du I grupės nesudėtingus statinius (baseiną ir pavėsinę). Deklaracijoje taip pat buvo nurodyta, kad statiniai pastatyti pagal suderintą projektą Nr. KLP-03-24 ir Neringos savivaldybės administracijos 2003 m. lapkričio 26 d. išduotą leidimą Nr. 23/975-0006-02-0. Pažymi, kad Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ VI skyriuje detalizuota deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo, tvirtinimo ir registravimo procedūra, o jo 44 punkte nurodyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas įregistruoti statinį nekilnojamojo turto registre. Teigia, kad už visų deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą atsako šį dokumentą pasirašęs asmuo – nekilnojamojo daikto statytojas. Kadangi teisės aktuose nėra numatyta teisė registro tvarkytojui tikrinti deklaracijoje įrašytų duomenų teisėtumą ir reikalauti, kad statytojas pateiktų papildomus dokumentus, kurių pagrindu deklaracija surašyta bei juos vertinti, atsakovas neturėjo pagrindo reikalauti, kad statytojas teiktų papildomus dokumentus ir šiuos dokumentus vertinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti (II, b. l. 5-8).

Nesutinka, kad pavėsinė buvo pastatyta ant UAB „Aukmergės baldai“ naudojamo žemė sklypo ribos. Paaiškina, kad baseinas pastatytas pagal susitarimą tarp tuometinių žemės sklypo bendranuomininkių ant V. K., M. K. ir UAB „Aukmergės baldai“ naudojamų sklypų ribos. Tvirtina, kad apeliantas nepateikė teismui jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis statė baseiną, o V. K. pateikti dokumentai patvirtina faktą, kad būtent V. K. yra baseino statytojas. Pažymi, kad tuo metu, kai buvo projektuojami ginčo statiniai buvo gautas vienintelio bendranuomininkio UAB „Aukmergės baldai“ direktoriaus J. P. sutikimas dėl projektinių (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektų sprendinių. Nurodo, kad UAB „Aukmergės baldai“ statybos leidime Nr. 118, priešingai nei teigia apeliantas, nebuvo numatyta baseino ir pavėsinės statyba. Nurodo, kad apelianto pateiktos sąskaitos nėra susijusios su ginčo objektais. Dėl apelianto pateiktų finansinių dokumentų, susijusių su plastikinio gaubto virš baseino įrengimu, nurodo, kad niekada neginčijo fakto, jog apeliantas savavališkai pastatė šį statinį. Mano, kad apelianto argumentus dėl deklaracijos pasirašymo, jos pildymo datų paneigia byloje esantys įrodymai. Pažymi, kad Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija statinių projektų rengimo ir derinimo procese įgaliota dalyvauti tik nuo 2006 m.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro inžinerinių statinių – baseino bei pavėsinės ir daiktinių teisių į juos registracijos teisėtumas.

Byloje pateikiamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui V. K. nuosavybės teise nuo 2013 m. liepos 2 d. priklauso ginčo statiniai – baseinas ir pavėsinė. Statinių įregistravimo pagrindas nurodyta 2013 m. liepos 1 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, kadastro duomenys nustatyti 2013 m. birželio 26 d. (I t., b. l. 116).

Pareiškėjai pateikė skundą VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013 m. liepos 2 d. sprendimo, kuriuo patenkintas V. K. atstovės M. K. prašymas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas baseinas, pavėsinė bei V. K. nuosavybės teisė į juos. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija pareiškėjų skundą pripažino nepagrįstu, konstatavo, kad M. K. pateikė registratoriui deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri yra pagrindas įregistruoti statinį ir 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimu 236 pareiškėjų skundo netenkino, teritorinio registratoriaus – Klaipėdos filialo – 2013 m. liepos 2 d. sprendimą, kuriuo buvo įregistruoti ginčo statiniai ir daiktinės teises į juos, paliko galioti. Ginčą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė. Konstatavo, kad 2013 m. liepos 1 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 nėra nuginčyta. Teismas vertino, jog nenustatęs Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje numatytų aplinkybių, teritorinis registratorius neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ginčo statinius V. K. vardu. Apeliaciniu skundu pareiškėjas E. J. nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu įrodymų vertinimu, teigė, kad V. K. ginčo statinių nestatė, šie statiniai pastatyti pareiškėjų nuomojamame žemės sklype, todėl negalėjo būti įregistruoti V. K. vardu; teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjų pateiktų į bylą rašytinių įrodymų. Be to, pareiškėjas mano, kad bylą nepagrįstai išnagrinėjo administracinis teismas, kadangi ji nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjas E. J. taip pat prašė sustabdyti bylą, kol įsiteisės Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-8499-965/2014.

Dėl bylos sustabdymo

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnyje įtvirtintas vienas iš bylos sustabdymo pagrindų yra negalėjimas nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (98 str. 1 d. 3 p.). Negalėjimas išnagrinėti administracinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, iš esmės reiškia, jog bylą nagrinėjančiam teismui yra reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir tų faktų pats teismas negali nustatyti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63–286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756–860/2011). Taigi prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-301-2011).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis civilinėje byloje Nr. 2-8499-965/2014 ieškovai UAB „Aukmergės baldai“, E. J., M. J. padavė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti ½ dalį baseino ir pavėsinę poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalyje C, priklausiniu; ieškovui UAB „Aukmergės baldai“ pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį baseino ir pavėsinę; ieškovams E. J. ir M. J. pripažinti nuosavybės teisę į pavėsinę ir į ½ dalį baseino; pripažinti 2013 m. liepos 1 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, surašytą M. K., veikiančios pagal V. K. įgaliojimą, negaliojančia. Iš paminėto ieškinio dalyko yra akivaizdu, kad civilinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisės į ginčo statinius. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis nustato, kad nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Įstatymo 4 straipsnis įtvirtina, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad civilines teises ar pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais civilinė teisė sieja civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, o įregistravimo ar išregistravimo Nekilnojamojo turto registre aktais pagal registro tvarkytojui pateiktus dokumentus yra tik užfiksuojama jau esanti civilinių teisinių santykių būklė (LVAT administracinės bylos Nr. AS442-589/2010; A502-2519/2012).

Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą ir LVAT praktiką teisėjų kolegija konstatuoja, jog tarp šios bylos ir civilinės bylos Nr. 2-8499-965/2014 nėra prejudicinio ryšio, t. y. šioje byloje turi būti vertinamas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo veiksmų atitikimas nekilnojamojo turto registravimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, o administracinių aktų, kurių pagrindu buvo įregistruoti nekilnojamieji daiktai ir nuosavybės teisės į juos teisėtumo tyrimas nepriskirtinas registratoriaus kompetencijai, todėl civilinėje byloje nustatytos aplinkybės neturės įtakos nagrinėjamoje byloje registratoriaus veiksmų teisėtumo įvertinimui šių veiksmų atlikimo metu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje gali būti savarankiškas pagrindas registro tvarkytojui atlikti nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų pakeitimus, Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo dėl administracinės bylos sustabdymo.

Dėl bylos rūšinio teismingumo

Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) ginčui dėl bylos rūšinio teismingumo išspręsti. Specialioji teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi nutarė, kad byla teisminga administraciniam teismui. Specialioji teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjų reikalavimas iš esmės susijęs su nekilnojamojo turto registro tvarkytojo viešojo administravimo veiksmais. Ginče keliami klausimai yra susiję su nekilnojamojo turto registro tvarkytojo administracinio pobūdžio registravimo procedūrų vykdymu (dokumentų vertinimu ir pagrindų atlikti atitinkamus registravimo veiksmus nustatymu). Kadangi pareiškėjai civilinių teisinių reikalavimų ar civilinės teisės normų taikymo klausimų, kurie galėtų būti pagrindas perduoti bylą bendrosios kompetencijos teismui, ginče nekelia, todėl Specialioji teisėjų kolegija sprendė, kad aptariamas ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, nagrinėjanti bylą, yra saistoma Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyje išdėstytų išaiškinimų. Be to, nutartis dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo yra galutinė ir neskundžiama (Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis). Taigi nagrinėjamoje byloje Specialiajai teisėjų kolegijai išsprendus rūšinio teismingumo klausimą 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi, ši nutartis pagal nurodytas proceso teisės normas negali būti skundžiama ir peržiūrimas jos pagrįstumas, todėl pareiškėjo argumentas dėl bylos rūšinio teismingumo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl ginčo esmės

Kaip jau minėta, nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, todėl teismine tvarka nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimai dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo (išregistravimo) nekilnojamojo turto registre gali būti ginčijami tik dėl to, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai buvo įregistruoti be pagrindo (pvz. nesant dokumento, kurio pagrindu šie duomenys galėjo būti įrašyti į nekilnojamojo turto registrą; įrašant į nekilnojamojo turto registrą duomenis, kurių nėra dokumente, kuris buvo pagrindas atlikti nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimą ir pan.) arba pažeidžiant nustatytą tvarką.

Nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalis).

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnis įtvirtina, kad Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, yra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis; 4) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 5) šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje.

Kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 84 punktas numato, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. Pagal Kadastro nuostatų 841.2. punktą (2011 m. spalio 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1181 patvirtinta redakcija) įrašyti statinio (patalpos), suformuoto pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnį, kadastro duomenis ar juos pakeisti po statinio (patalpos) rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paskirties pakeitimo ar kitokio pertvarkymo, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla ir: 841.2.1. statybos užbaigimo aktas, kai pagal teisės aktus jis privalomas; 841.2.2. deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri turi būti: 841.2.2.1. patvirtinta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija); 841.2.2.2. įregistruota Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje, jeigu pagal Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neprivalo jos tvirtinti; 841.2.2.3. surašyta statytojo, jeigu pagal Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neprivalo jos tvirtinti ir įregistruoti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. D1-828 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ patvirtinimo 34 punkte (2011 m. gegužės 18 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-411 redakcija) numatyta, kad statytojas, Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais užbaigęs statybos darbus ar pakeitęs statinio (patalpos) paskirtį, surašo ir Padaliniui, esančiam toje apskrities teritorijoje, kurioje yra statinys, pateikia tvirtinti arba registruoti (kai tai privaloma) Deklaraciją. Pagal minėto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 35 punktą (2011 m. gegužės 18 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-411 redakcija) padalinys tvirtina Deklaraciją ir ją įregistruoja šiais atvejais: 35.1. pastačius naują ar rekonstravus 1 ar 2 butų namą; 35.2. rekonstravus nesudėtingą pastatą į 1 ar 2 butų namą; 35.3. statytojo pageidavimu: 35.3.1. atlikus statinio kapitalinį remontą; 35.3.2. pakeitus statinio (patalpos statinyje, įregistruotos atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu) paskirtį, formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus arba jų neformuojant, – kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai neatliekami. Pagal minėto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 36 punktą (2011 m. gegužės 18 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-411 redakcija) padalinys tik registruoja Deklaraciją šiais atvejais: 36.1. užbaigus ypatingo ar neypatingo statinio kapitalinį remontą; 36.2. pakeitus statinio (patalpos statinyje, įregistruotos atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu) paskirtį, formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus arba jų neformuojant, – kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai neatliekami; 36.3. Statytojo pageidavimu – pastačius ar rekonstravus nesudėtingą statinį. Minėto statybos techninio reglamento 44 punktas numato, kad Aktas ir Deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre.

Į bylą pateiktoje Deklaracijoje nurodyta, kad ginčo statiniai yra nesudėtingi I grupės statiniai, todėl remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu šiuo atveju tokios Deklaracijos, kuri neturėjo būti kompetentingos institucijos patvirtinta ar įregistruota, pateikimas registro tvarkytojui buvo pakankamas pagrindas statinių įregistravimui.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu; prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo; prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnyje vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra nurodomas naujo daikto pagaminimas (CK 4.47 str. 4 p.). Atsižvelgiant į tai, kad Deklaracijoje ginčo statinių statytoju (Statytojas (užsakovas) – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui) Statybos įstatymo 2 str. 41 d.) nurodytas V. K. registro tvarkytojas pagrįstai įregistravo šio asmens nuosavybės teises į šiuos statinius.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Pagal Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (galiojusių iki 2014 m. gegužės 1 d.) 35 punkto 1 pastraipą, daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas.

Pareiškėjas nepateikė jokių įstatymų nustatytų dokumentų apie trečiojo suinteresuoto asmens V. K. nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo statinius pasibaigimą (daiktinės teisės turėtojo netekimą savo daiktinės teisės, šios teisės perleidimą kitam asmeniui). Kadangi nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie minėtus nekilnojamuosius daiktus ir trečiojo suinteresuoto asmens V. K. nuosavybės teises į juos atitinka dokumentą (Deklaraciją), kurio pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų apie tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens V. K. nekilnojamojo turto registre įregistruota nuosavybės teisė pasibaigė, todėl naikinti skundžiamus registratorių sprendimus ir įpareigoti teritorinį registratorių išregistruoti trečiojo suinteresuoto asmens V. K. nuosavybės teisę į statinius nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kilusio ginčo dėl registro tvarkytojo sprendimo įregistruoti daiktą bei daiktines teises pobūdį, pagrįstai vertino registro tvarkytojo veiksmų atitikimą įstatymo reikalavimams, ir neturėjo pagrindo nagrinėti aplinkybių, susijusių su civiliniais sandoriais, bei tirti administracinių aktų, kurių pagrindu registruojamas daiktas bei teisės į jį, teisėtumo. Dėl to nėra reikšmingi nagrinėjamu atveju ir trečiojo suinteresuoto asmens pateikiami papildomi įrodymai – fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti baseino statybos darbai, jų teisėjų kolegija neprideda prie bylos. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog VĮ Registrų centras privalo vertinti pateikiamos deklaracijos apie statybos užbaigimą teisėtumą ar šalių susitarimus dėl naudojimosi išnuomotais žemės sklypais, jo argumentas, kad deklaracija yra nepakankamas juridinis faktas nuosavybės teisių registravimui yra niekuo nepagrįstas ir atmestinas. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė nekilnojamųjų daiktų ir teisių į juos registravimą reglamentuojančias teisės normas, ir pagrįstai paliko galioti registro tvarkytojo sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. J. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė