A-552-1325-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-1325/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03380-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos valstybės ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. L. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2 521,85 Lt neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Pareiškėjas paaiškino, kad Ministerijos 2011 m. kovo 24 d. sprendimu jam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsniu jam buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Kadangi buvo dirbantis pensininkas ir turėjo draudžiamųjų pajamų – valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį sumažinta ir antrą kartą. Konstituciniam Teismui nutarimu 2012 m. rugsėjo 21 d. pripažinus Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas prieštaraujančiomis Konstitucijai, pareiškėjas nurodė turįs teisę gauti jam priklausančią neišmokėtos pensijos dalį.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad ginčo santykį (terminą kreiptis į pensiją mokančią instituciją su ikiteisminiu skundu) reglamentuojantis įstatymas yra Viešojo administravimo įstatymas, kurio 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Atsakovo manymu, pareiškėjas turėjo paduoti skundą per 6 mėnesius nuo skunde nurodyto pažeidimo paaiškėjimo dienos. Pareiškėjas apie pensijos sumažinimo faktą sužinojo 2010 m. vasario 26 d. išmokėjus pirmą sumažintą pensiją. Iš 2012 m. rugsėjo 21 d. paskelbto Konstitucinio Teismo nutarimo pareiškėjas sužinojo apie pensijos sumažinimo neteisėtumą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas ikiteisminį skundą turėjo paduoti iki 2013 m. kovo 21 d. įskaitytinai. Į Ministeriją kreiptasi tik 2013 m. liepos 11 d. prašymu. Todėl, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymas, prašymą Ministerijos 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. 1D-7414 (11) atsisakyta nagrinėti. Pareiškėjo valstybinės pensijos perskaičiavimas ir mokėjimas jo nurodytu laikotarpiu buvo ir yra atliekamas pagal tuo metu galiojusias Laikinojo įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymų ar kitų teisės aktų, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu, atitinkami Ministerijos veiksmai nurodytu laikotarpiu perskaičiuojant ir mokant sumažintą valstybinę pensiją buvo atlikti teisės aktų nustatyta tvarka. Teismui nusprendus tenkinti ar iš dalies tenkinti pareiškėjo reikalavimą, atsakovas prašė valstybinės pensijos perskaičiavimo kompensavimą pareiškėjui atidėti iki 2014 m. vasario 1 d., nes Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių sumažintų valstybinių pensijų atstatymui nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas rengiant ir teikiant svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui 2014 metų valstybės biudžeto projektą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 17 d. pareiškėjo skundą tenkino, priteisė V. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 2 521,85 Lt neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį. Teismas atidėjo teismo sprendimo įvykdymą iki 2014 m. vasario 1 dienos.

Teismas atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, nustatė, kad atsakovui vykdant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, vėliau pripažintos prieštaraujančia Konstitucijai, reikalavimus per 2011 m. balandžio – 2012 m. rugpjūčio laikotarpį imtinai pareiškėjas negavo 2 521,85 Lt jam priklausančios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, todėl šią nepriemoką Lietuvos valstybė privalo išmokėti.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir nusprendė teismo sprendimo įvykdymą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d.

III. Atsakovai Lietuvos valstybė ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija apeliaciniu skundu (b. l. 28), prie kurio prisideda trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (b. l. 32), prašo pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Atsakovai pažymi, kad pareiškėjui kreiptis į teismą taikytinas 6 mėnesių terminas, galiojantis pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį nuo 2013 m. sausio 1 dienos.

Pareiškėjas V. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 33-34) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė per 2011 m. balandžio mėn. – 2012 m. rugpjūčio mėn. laikotarpį pensiją mokančiai institucijai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas, priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė V. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 2 521,85 Lt neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas praleido kreipimosi į teismą terminą, todėl byla turėjo būti nutraukta. Teisėjų kolegija nepritaria atsakovų apeliaciniame skunde pateiktam argumentui, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013; 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 ir kt.), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Nustatant šio termino eigos pradžią, kiekvienu atveju būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos.

Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2011 m. gegužės mėn., t. y. gavęs pirmąją sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2011 m. balandžio mėnesį. Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2013 m. rugpjūčio 27 d., t. y. nepraleidęs paminėto 3 metų termino.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, tinkamai taikė ir aiškino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susijusią su 3 metų terminu kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo ir pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas nėra šio termino praleidęs. Remiantis išdėstytais argumentais, atsakovų apeliacinis skundas, prie kurio prisidėjo trečiasis suinteresuotas asmuo, atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovų Lietuvos valstybės ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Ramūnas Gadliauskas