AS-525-405-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS525-405/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00315-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 57; 60

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarties (dėl 4 000 kitų baudos skyrimo) administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 25/04-456 „Dėl suimtojo nubaudimo“ suimtajam G. K. skirtos nuobaudos – teisės pirkti maisto produktus atėmimo vienam mėnesiui – panaikinimo.

Pareiškėjas 2014 m. sausio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai – Virginijui Stankevičiui, Arvydui Martinavičiui ir Žanui Kubeckui. Nušalinimą motyvavo tuo, kad teisėjai yra šališki, kadangi neleidžia jam užduoti klausimų atsakovo atstovui bei gauti atsakymų į juos, paaiškinimų.

II. Šiaulių apygardos administracinio teismo pirmininko pareigas laikinai einanti teisėja Marytė Švažienė 2014 m. sausio 23 d. nutartimi (II t., b. l. 198−200) atmetė pareiškėjo pareikštą nušalinimą teisėjų kolegijai; paskyrė pareiškėjui 4 000 Lt baudą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47, 471 str., 84 str. 2 d., 105, 106 str.).

Teismas rėmėsi ABTĮ 47 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika 2011 m. gruodžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS822-885/2012, 2001 m. spalio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A62-2974/2011, 2012 m. kovo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P520-91/2012, Europos Žmogaus Teisių teismo praktika (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją, 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, 2005 m. gegužės 1 d. sprendimas byloje Indra prieš Slovakiją ir kt.), pažymėjo, kad teisėjas gali būti nušalinamas ar nusišalinti nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo. Teismas nustatė, kad teismo posėdžio metu, nagrinėjant bylą iš esmės, pareiškėjas uždavinėjo klausimus atsakovo atstovui. Kolegijos teisėjai, uždavus klausimą atsakovo atstovui, pasakė, kad pareiškėjo klausimas yra atmetamas, kadangi į jį jau buvo atsakyta. Dėl to G. K. pareiškė nušalinimą teisėjų kolegijai. Pažymėta, kad pareiškėjas nušalinimą grindė išimtinai teisėjų atliktu procesiniu veiksmu, kas nelaikytina teisėjų šališkumu ir palankumo rodymu kitai šaliai. Todėl pareiškėjo nurodyti argumentai nelaikyti aplinkybėmis, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Konstatuota, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra tos aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Pažymėta, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, jog teisėjų kolegija yra šališka, suinteresuota bylos baigtimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuota kad pareiškėjo nurodytas nušalinimo pagrindas nėra numatytas ABTĮ 47 straipsnyje. Be to, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos ir kitokiomis aplinkybėmis, keliančiomis abejones teisėjų kolegijos nešališkumu. Prieita prie išvados, jog teisėjai neturi jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi.

Teismas taip pat rėmėsi 84 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 5 000 litų baudą. Teismas pažymėjo, kad piktnaudžiavimas nušalinimo teise pasireiškia ne tik kaip pakartotinai, dėl tų pačių faktų reiškiami nepagrįsti nušalinimai teisėjui (teismui), bet ir kaip nušalinimai, kurie reiškiami apskritai nesant įstatyme numatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių. Teismas dar kartą pažymėjo, kad ABTĮ 47 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nustatyta, kad nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. Pažymėta, kad pareiškėjas nušalinimą grindė išimtinai teisėjų atliktu procesiniu veiksmu, kas nelaikytina teisėjų šališkumu ir palankumo rodymu kitai šaliai. Todėl pareiškėjo nurodyti argumentai nelaikyti aplinkybėmis, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Pažymėta, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, jog teisėjų kolegija yra šališka, suinteresuota bylos baigtimi. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas, reikšdamas nušalinimą teisėjų kolegijai, nenurodė nei vieno ABTĮ 47 straipsnyje nustatyto pagrindo ar aplinkybių, kurios keltų abejonių teisėjų nešališkumu, to paties posėdžio metu antrą kartą reiškė nepagrįstą nušalinimą teisėjų kolegijai bei konstatavus, kad pareiškėjo nušalinimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, teismas sprendė, kad pareiškėjas, nemotyvuotai ir be pagrindo kelintą kartą reikšdamas nušalinimą teisėjų kolegijai trukdo nagrinėti bylą, vilkina ją, piktnaudžiauja procesu bei nušalinimo teisė, todėl jam skirta bauda – 4 000 Lt.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį.

Teigia, kad teisėja M. Švažienė skundžiamoje nutartyje „sufalsifikavo“ pareiškėjo nušalinimo pareiškimą, nuslėpdama visus nušalinimo motyvus. Nušalinimą teisėjams pareiškėjas motyvavo tuo, kad teisėjai neleidžia teismui teikti įrodymų atsakovui pateikiant atsakymus į jam užduotus klausimus. Teisėja nutartyje nenurodė, kad pareiškėjui uždavus klausimą atsakovo atstovui ir jam dar nespėjus atsakyti, vartant dokumentus, už atsakovo atstovą buvo atsakyta, kad atsakovas į klausimą jau atsakė. Atsakovo atstovas nenurodė, kad jis atsakė į klausimą. Matydamas, kad teisėjai elgiasi šališkai, pareiškėjas buvo priverstas reikšti nušalinimą. Teigia, kad šias aplinkybes patvirtina posėdžio garso įrašas, prašo jį perklausyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo pirmininkės pareigas laikinai einančios teisėjos Marytės Švažienės 2014 m. sausio 23 d. nutarties, kuria pareiškėjo pareikštas nušalinimas bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai atmestas ir pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesu bei nušalinimo teise skirta 4 000 Lt bauda, teisėtumas ir pagrįstumas.

Sprendžiant dėl šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, visų pirma spręstinas klausimas dėl to, ar pareiškėjo pareikštas nušalinimas teisėjų kolegijai atmestas pagrįstai, toliau nagrinėjami klausimai dėl baudos skyrimo ir jos dydžio.

Teismo ir teisėjo(-ų) nepriklausomumo ir nešališkumo garantija administraciniame procese įgyvendinama proceso dalyviams, abejojantiems teismo nešališkumu, suteikiant galimybę pareikšti teisėjui nušalinimą.

ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje bendrai nurodoma, jog teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyti konkretūs pagrindai, kai teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, t. y. atvejai, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas: 1) jeigu jis pirmiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžių sekretorius; 2) jeigu jis yra šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis; 3) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu. ABTĮ 47 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš esmės.

Pažymėtina, jog ABTĮ nuostatų dėl nušalinimo (nusišalinimo) taikymas glaudžiai susijęs su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies taikymu, dėl kurio išsamiai yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas. Šis teismas savo praktikoje aiškiai nustatė, kad sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjų kolegijos nariams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją, 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, 2005 m. gegužės 1 d. sprendimas byloje Indra prieš Slovakiją ir kt.). Minėta praktika nuosekliai taikoma ir administraciniuose teismuose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A62-2974/2011, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P520-91/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nušalinimą teisėjų kolegijai motyvavo tuo, kad jam nėra leidžiama teismui teikti įrodymų atsakovui pateikiant atsakymus į pareiškėjo jam užduotus klausimus.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2014 m. sausio 23 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašu, su tokiu argumentu nesutinka. Pareiškėjui buvo leidžiama užduoti klausimus atsakovo atstovui, pareiškėjas šia teise naudojosi, į pareiškėjo klausimą apie tai kokius konkrečiai asmenis jis galimai kurstė atlikti tam tikrus veiksmus, atsakovo atstovas atsakė „visus tuo metu buvusius netoliese jūsų erdvės“, pareiškėjui dar kartą paklausus to paties klausimo, teisėjas nurodė, kad į šį klausimą jau buvo atsakyta, o atsakymas bus vertinimas proceso dalyvių ir teismo. Teisėjų kolegijos nuomone, taip pareiškėjui nebuvo atimta galimybė pateikti įrodymus užduodant atsakovo atstovui klausimus ir gaunant iš jo atsakymus, paaiškinimus.

Taip pat pažymėtina, jog teisėjo teiginys, kad į šį klausimą jau buvo atsakyta laikytinas procesiniu veiksmu, o administracinių teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog paprastai teisėjo atliekami procesiniai veiksmai nėra tos aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-697/2013).

Šiuo aspektu paminėtina ir tai, jog galimų žemesnių instancijų teismų klaidų šalinimas yra užtikrinamas teismų instancine sistema. Manydamas, jog teismo atliekamas procesinis veiksmas pažeidžia jo teisę pateikti įrodymus, tai turės įtakos galutinio teismo sprendimo neteisėtumui ir nepagrįstumui, asmuo turi teisę pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise apskųsti šį teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiama nutartimi pareiškėjo teisėjų kolegijai pareikštas nušalinimas atmestas pagrįstai, nes objektyviai nebuvo pagrindo abejoti bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos nešališkumu, nebuvo ABTĮ numatytų aplinkybių, kurioms esant teisėjų kolegija nebūtų galėjusi nagrinėti bylos, būtų turėjusi nusišalinti ar galėtų būti nušalinta.

Pasisakydama dėl skundžiama nutartimi pareiškėjui paskirtos baudos ir jos dydžio, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 84 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 5 000 litų baudą. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties skirti baudą gali būti duodamas atskirasis skundas.

Sistemiškai aiškinant pastarąsias ir aukščiau nurodytas ABTĮ normas, pažymėtina, kad, viena vertus, nušalinimo teisė yra viena iš įstatymų leidėjo laiduojamų šalims procesinių teisių, kita vertus, ši teisė negali būti aiškinama kaip absoliuti, nes įstatyme yra numatyta jos įgyvendinimo tvarka (nušalinimo pagrindai ir motyvai, nušalinimo pareiškimo momentas ir kt.), be to, už piktnaudžiavimą nušalinimo teise teismas gali skirti baudą. Iš anksčiau paminėtų ABTĮ nuostatų darytina išvada, kad asmuo negali būti baudžiamas už savo teisės realizavimą, t. y. už patį nušalinimo pareiškimo faktą. Teisėjas arba teismas turi teisę skirti baudą asmeniui tik nustatęs, kad šis asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. Priešingu atveju būtų paneigta pačios nušalinimo teisės esmė ir paskirtis. Taigi, piktnaudžiavimo teise konstatavimas kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina procesinė sąlyga ABTĮ 84 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir šio straipsnio 2 dalies nuostatų taikymui. Teismui skiriant baudą nurodytu pagrindu, proceso dalyvio piktnaudžiavimas nušalinimo teise turi būti akivaizdus, kad nekiltų pagrįstų abejonių dėl to, jog asmuo piktnaudžiavo šia procesine teise, t. y. naudojosi ja nesąžiningai, siekdamas vilkinti administracinės bylos procesą ar panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2013).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytam argumentui, kad piktnaudžiavimas nušalinimo teise pasireiškia ne tik kaip pakartotinai, dėl tų pačių faktų reiškiami nepagrįsti nušalinimai teisėjui (teismui), bet ir kaip nušalinimai, kurie reiškiami apskirtai nesant įstatyme nustatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju, kaip jau nustatyta, pareiškėjas nušalinimą pareiškė nepagrįstai, nesant įstatyme numatytų pagrindų teismo nušalinimui. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas to paties teismo posėdžio metu iki aptariamo nušalinimo pareiškimo pateikimo nušalinimą buvo pareiškęs dar kartą. Jis buvo išspręstas teismo pirmininkės pareigas laikinai einančios teisėjos ir taip pat atmestas, pareiškėjui už piktnaudžiavimą nušalinimo teise skiriant 3 000 Lt baudą (pareiškėjas nutartį apskundė, atskirasis skundas dar nėra išnagrinėtas). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas ir anksčiau ne kartą yra reiškęs nušalinimus, kurie buvo atmesti kaip nepagrįsti (I t., b. l. 71, II t., b. l. 31−32, 124).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas piktnaudžiavo procesu bei nušalinimo teise. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, už tai pareiškėjui paskirtos baudos dydis yra proporcingas, todėl paliekamas nepakeistas.

Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį (dėl 4 000 Lt baudos skyrimo) palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas