A-1887-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1887-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00408-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. G. skundą atsakovams Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenei, Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo motorizuotajam pėstininkų batalionui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo, vienkartinės kompensacijos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas K. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu (VI t., b. l. 173–178), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir KMEK) 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. 210 išdėstytą sprendimą (toliau – ir KMEK Nutarimas Nr. 210); 2) panaikinti Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono (toliau – ir atsakovas, MMPB) vado 2013 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. P-215 „Dėl vyr. srž. K. G. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir MMPB Įsakymas Nr. P-215) ir Lietuvos kariuomenės (toliau – ir atsakovas) vado 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. PK-1483 „Dėl vyr. srž. K. G. išleidimo į atsargą“ (toliau – ir Įsakymas Nr. PK-1483); 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Krašto apsaugos ministerija, KAM, atsakovas) pareiškėjo 36 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinę kompensaciją; 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad iki 2013 m. spalio 28 d. buvo profesinės karo tarnybos karys, tarnavo Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo motorizuotame pėstininkų batalione. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) 2013 m. sausio 2 d. sprendimu pareiškėjas buvo pripažintas iš dalies darbingu (darbingumo lygis – 55 proc.). KMEK 2013 m. sausio 22 d. įvertino pareiškėjo sveikatos būklę ir priėmė Nutarimą Nr. 210, kuriuo nustatė, kad pareiškėjas tinkamas profesinei karo tarnybai pagal E sveikatos grupę, netinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose. MMPB vado 2013 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. P-215 pareiškėjas buvo atleistas iš MMPB Tiesioginės paramos kuopos Remonto būrio Remonto kontrolės skyriaus technikos vyresniojo specialisto pareigų, remiantis tuo, kad per paskutinius 12 mėnesių su pertraukomis buvo nedarbingas daugiau kaip 140 kalendorinių dienų. Lietuvos kariuomenės vado 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. PK-1483 profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju buvo nutraukta ir jis išleistas į atsargą.

Nesutikdamas su skundžiamais aktais, pareiškėjas teigė, kad jo atžvilgiu turėjo būti taikomas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 38 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindas – kario negalėjimas tarnauti profesinėje karo tarnyboje dėl invalidumo. NDNT nustatė pareiškėjui 45 proc. netekto darbingumo, dėl to jis gali dirbti 4–5 valandas per dieną, 3 dienas per savaitę, o pagal Karo tarnybos statutą, patvirtintą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163, įprastas karo tarnybos laikas trunka 40 valandų per savaitę. Pareiškėjui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), kurie pasireiškė nuolatiniais skausmais, galūnių funkcijų sutrikimais. Be to, pareiškėjas teigė, kad nustačius jo susirgimus, nepagrįstai netirta, ar jie yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu, ar nustatyti susirgimai turėjo įtakos jo netinkamumui tęsti profesinę karo tarnybą. Pareiškėjo teigimu, jam turėjo būti nustatyta Z sveikatos būklė, pagal kurią jis būtų pripažintas netinkamu karo tarnybai ir sprendžiama dėl tarnybos sutarties nutraukimo KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Netaikydamas šio atleidimo ir profesinės karo tarnybos pagrindo, atsakovas išvengė vienkartinės 36 mėnesių tarnybinio atlyginimo kompensacijos mokėjimo.

Pareiškėjas teismo posėdyje (VIII t., b. l. 65–71) atsisakė skundo reikalavimo panaikinti Karaliaus Mindaugo motorizuoto pėstininkų bataliono vado 2013 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. P-215 „Dėl K. G. atleidimo iš pareigų“.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija prašė pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti Įsakymą Nr. P-215 ir Įsakymą Nr. PK-1483, palikti nenagrinėtą, o kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (VII t., b. l. 1–5) KAM paaiškino, kad pareiškėjas į KMEK buvo siunčiamas vadovaujantis nuostata, kad karys siunčiamas į KMEK siekiant nustatyti jo tinkamumą tolesnei karo tarnybai po stacionarinio ar ambulatorinio gydymo, kai gali pasikeisti sveikatos grupė, nusprendus Karinei gydytojų konsultacinei komisijai. Įvertinusi pareiškėjo būklę KMEK nutarė, kad jis yra tinkamas profesinei karo tarnybai, netinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose pagal E sveikatos grupę. Tai reiškia, kad pareiškėjo sveikatos būklė nebuvo kliūtis jam tęsti tarnybą ir todėl nebuvo pagrindo taikyti KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas (atleisti pareiškėją dėl invalidumo) ar 38 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (atleisti paaiškėjus, kad karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės). Pareiškėjas per pastaruosius 12 mėnesių su pertraukomis sirgo ilgiau kaip 140 dienų (iš viso 154 dienas), todėl buvo atleistas iš pareigų pagrįstai bei laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Sprendžiant dėl pareiškėjo galimybės atlikti kario pareigas turi būti vadovaujamasi KMEK pozicija, o NDNT sprendimas, kuriuo nustatytas 55 proc. pareiškėjo darbingumas, šiuo atveju yra tik rekomendacinio pobūdžio, kadangi KMEK yra vienintelė institucija, kuri įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti, ar karys yra tinkamas tęsti karo tarnybą. KMEK Nutarimas Nr. 210 yra pagrįstas, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui atliekant medicininį patikrinimą būtų prieita prie klaidingų išvadų. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad turėjo būti tiriamas priežastinis ryšys tarp jo susirgimų ir tarnybos. Tyrimas dėl susirgimų priežasčių atliekamas gavus asmens kreipimąsi, tačiau pareiškėjas nustatyta tvarka nesikreipė į Tarnybinio tyrimo komisiją dėl jo sveikatos sutrikimo galimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba nustatymo, todėl nebuvo pagrindo tirti pareiškėjo susirgimų priežasčių. Pareiškėjo teiginiai, esą KAM siekė išvengti mokėti pareiškėjui kompensaciją dėl invalidumo, taip pat nepagrįsti ir yra paremti tik pareiškėjo subjektyviu KASOKTĮ nuostatų interpretavimu.

Atsakovas Lietuvos kariuomenė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (VII t., b. l. 9–15) paaiškino, kad pareiškėjo sveikatos būklę vertino tinkamas subjektas, tinkamai vadovaudamasis teisės aktais, todėl KMEK 2013 m. sausio 22 d. Nutarimas Nr. 210 yra teisėtas ir pagrįstas. Institucija, įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti, ar karys tinkamas tęsti karo tarnybą, yra KMEK. Jokios kitos valstybinės institucijos ar įstaigos (taip pat ir NDNT) neturi teisės nustatyti kario tinkamumo ar netinkamumo tęsti karo tarnybą pagal sveikatos būklę, todėl NDNT išvada dėl pareiškėjo darbingumo gali būti tik papildoma medžiaga KMEK sprendžiant apie kario tinkamumą tęsti tarnybą.

Tam tikro nedarbingumo lygio nustatymas savaime nesuponuoja absoliutaus pagrindo pripažinti asmenį netinkamu profesinei karo tarnybai ir taikyti KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas, kadangi ši nuostata numato pareigą atleisti karį tik tuo atveju, jei jis dėl pripažinto invalidumo negali tarnauti, o ne dėl paties invalidumo fakto. Rengiant KMEK Nutarimą Nr. 210, buvo vertintas pareiškėjo galėjimas tarnauti dėl jo sumažėjusio darbingumo ir nustatyta, kad pareiškėjas yra tinkamas profesinei karo tarnybai pagal E sveikatos grupę.

Taigi pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pagrindo taikyti KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto įtvirtintą atleidimo pagrindą. Pagal Bataliono vado 2012 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-324 patvirtintų pareiškėjo pareiginių nuostatų 4 punktą, pareiškėjo pareigybei buvo nustatyta ne žemesnė kaip E sveikatos grupė. KMEK nustatė, kad pareiškėjas yra tinkamas profesinei karo tarnybai pagal E sveikatos grupę, vadinasi, atleidimo metu pareiškėjas atitiko tiek bendrus reikalavimus, keliamus profesinei karo tarnybai, tiek keliamus konkrečiai jo užimamai pareigybei.

Tai reiškia, kad nebuvo pagrindo atleisti pareiškėjo ir pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kuriame nustatyta, kad kario sutartis nutraukiama, kai paaiškėja ir nustatoma, kad karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės. Dėl pareiškėjo teiginio, esą KAM siekė išvengti mokėti jam kompensaciją, Lietuvos kariuomenė pažymėjo, jog tokios kompensacijos yra mokamos kariui, tapusiam neįgaliu, ar kariui, kuriam dėl ligos ar sveikatos problemos liko liekamųjų reiškinių ir sumažėjo jo tinkamumo tarnybai laipsnis dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu.

Tokias aplinkybes nustato KMEK, kuri pradeda tyrimą sveikatos sutrikdymą patyrusio kario, šaulio ar įgalioto asmens prašymo pagrindu. Taigi pareiškėjo minėta kompensacija gali būti išmokama tik Tarnybinio tyrimo komisijai pripažinus, kad jis neteko darbingumo dėl tarnybinių pareigų vykdymo, o toks sprendimas gali būti priimtas tik nustatyta tvarka pareiškėjui pateikus kreipimąsi. Pareiškėjas į Tarnybinio tyrimo komisiją nesikreipė, todėl negali būti sprendžiamas klausimas dėl šios kompensacijos išmokėjimo.

Atsakovas Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (VII t., b. l. 30–35) paaiškino, kad pareiškėjui 2013 m. sausio 21 d. – 2013 m. sausio 22 d. buvo atliekama karinė medicinos ekspertizė, kurios metu visapusiškai ištirta jo sveikatos būklė ir nustatyta, kad jis tinkamas profesinei karo tarnybai, netinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose pagal E sveikatos grupę. Pareiškėjui pritaikytas Ekspertinių išvadų lentelės (toliau – ir Ekspertinių išvadų lentelė), patvirtintos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d.

įsakymu Nr. V-1142/V-1139 (toliau – ir KAM/SAM Įsakymas Nr. V-1142/V-1139) 49.2 straipsnis – nustatyti funkcijos neryškūs (nervų, nervų šaknelių ir rezginių, polineuroptijos ir kitos periferinės nervų sistemos ligos) sutrikimai. Pareiškėjas siekia, kad jo atžvilgiu būtų pritaikytas šios Lentelės 49.1 straipsnis, kuriuo konstatuojami ryškūs, vidutiniškai ryškūs funkcijos sutrikimai. Pagal tuo pačiu KAM/SAM Įsakymu Nr. V-1142/V-1139 patvirtinto Atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimo (toliau – ir Atskirų Lentelės straipsnių paaiškinimas) rekomendacijas, minėtas punktas taikomas tada, kai yra nustatytos uždegiminės, intoksikacinės ar įgimtos polineuropatijos, pleksopatijos ir jų padariniai, pasireiškiančios motorikos, jutimo, trofikos sutrikimais ryškiais ar vidutinio ryškumo galūnių funkcijos sutrikimais; recidyvuojančios ilgos eigos radikulopatijos su išreikštu skausminiu sindromu, motoriškos, trofikos sutrikimai, kuriems reikia ilgalaikio gydymo, prozopalgijos, kai gydymas neefektyvus.

Pareiškėjui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu tiriamojo stuburo judesiai buvo laisvi, Lasego simptomas, sausgyslių refleksai abiejose kojose vienodi. Lyginant su ankstesniais pareiškėjo neurologinio ištyrimo duomenimis, jo būklė yra gerėjanti, kairės pėdos funkcija sutrikusi nežymiai. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jam vietoje Lentelės 125.3 straipsnio (stuburo ligos ir jų pasekmės – pasekmės be stuburo funkcijos sutrikimo arba nelabai ribojančios stuburo judesius) būtų pritaikytas 125.1 straipsnis (stuburo ligos ir jų pasekmės – ryškios, stabilios pasekmės, labai ribojančios stuburo judesius), atsakovas paaiškino, kad 125.1 straipsnis taikomas, kai yra ryškūs judesių apribojimą sukėlusieji įgimti ar įgyti stuburo defektai ir deformacijos III–IV skoliozė; tuberkuliozinės kilmės spondilitas ir jo padariniai; slankstelių osteomielitas; ankilozinis spondiloartritas (nepriklausomai nuo išplitimo ar proceso formos); daugybinė deformuojanti spondiliozė (II–III stadija), ryškiai ribojanti stuburo judesius ar jos komplikacija – išioradikulitas;

II–IIIo spondiliolistezė ar Io spondiliolistezė, kai ryškus ar nuolatinis skausmo sindromas; svetimkūnis stuburo smegenų kanale; pavieniai ar daugybiniai slankstelių kūno lūžimai ir stuburo deformacija. Pareiškėjui diagnozuota (duomenys neskelbtini), bet ji nedaugybinė, todėl pagrįstai pritaikytas Lentelės 125.3 straipsnis, kuris taikomas nustačius deformuojančios (duomenys neskelbtini) izoliuotus reiškinius, kai yra nežymūs pokyčiai atskiruose slanksteliuose, bet jų funkcija nesutrikusi. Tai, jog pareiškėjas yra netekęs dalies darbingo, nereiškia, kad KMEK privalo jį pripažinti netinkamu tarnybai – individualiai įvertinus jo būklę, buvo priimtos ekspertinės išvados.

Ekspertizę dėl kario tinkamumo tarnybai yra įgaliota atlikti tik KMEK, o NDNT neturi teisės teikti išvadų šiuo klausimu. Iš surinktų duomenų matyti, kad pareiškėjas gali tarnauti ir eiti tas pareigas, kurios nesusijusios su krovinių kėlimu rankomis, kai krovinio svoris didesnis nei 15 kg, ir nesusijusios su priverstiniais liemens palenkimais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija prašė dėl pareiškėjo skundo reikalavimų spręsti teismo nuožiūra, atsiliepime į skundą (VIII t., b. l. 43–44) paaiškino, kad SADM teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendimu (VIII t., b. l. 74–90) administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Karaliaus Mindaugo motorizuoto pėstininkų bataliono vado 2013 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. P-215 „Dėl K. G. atleidimo iš pareigų“ nutraukė, o kitą pareiškėjo K. G. skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2013 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. SS-53 (V t., b. l. 9–11) nustatė pareiškėjui 55 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2013 m. sausio 2 d. iki 2014 m. sausio 1 d. Pareiškėjui išduotoje darbingumo pažymoje nurodyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) (M47.26); (duomenys neskelbtini) (G55.2) (V t., b. l. 7). Karo medicinos tarnybos KMEK 2013 m. sausio 22 d. pažymoje Nr. 210 (V t., b. l. 6, 59) nustatė, kad pareiškėjas yra tinkamas profesinei karo tarnybai, netinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose pagal E sveikatos grupę. MMPB vado 2013 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. P-215 (I t., b. l. 18) pareiškėjas nuo 2013 m. spalio 28 d. buvo atleistas iš užimamų MMPB Tiesioginės paramos kuopos Remonto būrio Remonto kontrolės skyriaus technikos vyresniojo specialisto pareigų. Lietuvos kariuomenės vadas 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. PK-1483 (I t., b. l. 17) nutraukė 2013 m. lapkričio 8 d. profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas teismo posėdyje (VIII t., b. l. 65–71) atsisakė skundo reikalavimo panaikinti MMPB vado 2013 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. P-215 „Dėl K. G. atleidimo iš pareigų“, teismas šią administracinės bylos dalį nutraukė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 3 punktu (kai pareiškėjas atsisakė skundo).

Nagrinėdamas reikalavimą dėl KMEK 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo Nr. 210, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 25 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtintais Karinės medicinos ekspertizės nuostatais (toliau – ir KME nuostatai) (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2014 m. vasario 15 d.), KAM/SAM 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 „Dėl sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų patvirtinimo“ patvirtintais Tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais (toliau – ir Kriterijai) (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 23 d. iki 2013 m. gegužės 12 d.).

KASOKTĮ 65 straipsnyje įtvirtintos bendrosios karių sveikatos priežiūros nuostatos, be kita ko, nustatant, kad karo prievolininkų, asmenų, stojančių į tikrąją karo tarnybą ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, ir tikrosios karo tarnybos karių sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos būklę ir sveikatos priežiūros tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (KASOKTĮ 65 str. 3 d.). Įgyvendindama KASOKTĮ 65 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtino Karinės medicinos ekspertizės nuostatus. Pagal KME nuostatų 1 punktą, šie nuostatai, be kita ko, reglamentuoja tikrosios karo tarnybos karių sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos būklę ir sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo tvarką. Vyriausybė 2002 m. nutarimu Nr. 1125 suteikė įgaliojimus sveikatos apsaugos ministrui ir krašto apsaugos ministrui priimti specialiuosius poįstatyminius KASOKTĮ įgyvendinančius teisės aktus: Sveikatos grupių ir apribojimo laipsnių nustatymo kriterijus ir metodiką (KME nuostatų 1 p.) bei Sveikatos būklės įvertinimo principus, metodiką ir tinkamumo karo šaulio koviniame būryje ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijus (KME nuostatų 67 p.).

KMEK atliekant pareiškėjo sveikatos tikrinimą, galiojo KAM/SAM Įsakymu Nr. V-1142/V-1139 patvirtinti Sveikatos būklės įvertinimo principai, metodika ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijai, kurie susideda iš: 1) Ekspertinių išvadų lentelės (KME nuostatų 68.1 p.), kurioje susirgimai ir patologines būklės išdėstyti pagal TLK-10 ir sugrupuoti į atitinkamus skyrius; prie kiekvieno susirgimo ir patologines būklės lentelės skiltyje „Maksimalus leistinas apribojimo laipsnis“ nurodytas maksimalus leistinas apribojimo laipsnis (atitinkamai 2, 3, 4, 5, 6), o 1, 2, 3 skiltyse (3 skilties pastaboje nurodyta, kad pagal šią skiltį nustatoma profesinės tarnybos karių sveikatos būklė) – tikrinamo asmens atitikimas tam tikrai tarnybai („Tinkami“, „Netinkami“, „Tinkami. Pakartotinė ekspertizė“ ir kt.); 2) Atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimo (KME nuostatų 68.2 p.); 3) Sveikatos grupių apribojimo laipsnių, suminių apribojimo laipsnių, sveikatos parametrų nustatymo aprašymo (KME nuostatų 68.3 p.) ir 4) Tinkamumo karo šaulio koviniame būryje ar civilinei krašto apsaugos tarnybai nustatymo pagal sveikatos būklę lentelės (KME nuostatų 68.4 p.).

Remiantis KME nuostatų 2 punktu, asmenų, nurodytų šių nuostatų 1 punkte, sveikata tikrinama ir atranka pagal sveikatos būklę atliekama KMEK. KME nuostatų 3 punkte nustatyta, kad KMEK, atlikdama medicinos ekspertizę, vadovaujasi KASOKTĮ, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado įsakymais, Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos vado patvirtintais komisijų veiklos nuostatais, KME nuostatais ir kitais teisės aktais.

Karinė medicinos ekspertizės komisija – krašto apsaugos sistemos komisija, atliekanti karo prievolininkų, šaukiamų į privalomąją karo tarnybą, ar asmenų, stojančių į karo mokymo įstaigas, tikrąją karo tarnybą ar civilinę krašto apsaugos tarnybą, tikrosios karo tarnybos karių, stojančių į kovinius būrius ir tarnaujančių koviniuose būriuose šaulių, taip pat statutinių tarnautojų sveikatos tikrinimą, atranką pagal sveikatos būklę, nustatanti jų sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį, taip pat šaulių sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį (KME nuostatų 4 p.).

KME nuostatų 8.1 punkte nustatyta, kad KMEK atlieka tikrosios karo tarnybos karių, karo prievolininkų, atliekančių privalomąją karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, šaulių, tarnaujančių koviniuose būriuose, ir statutinių tarnautojų medicinos ekspertizę, nustato, ar pagal sveikatos būklę ir sveikatos grupę jie tinkami tęsti karo, šaulio koviniame būryje ar civilinę krašto apsaugos tarnybą. Remiantis KME nuostatų 40 punktu, medicinos ekspertizės metu asmens sveikatos būklė tikrinama individualiai, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicininių dokumentų duomenimis.

Komisijų nariai, laikydamiesi nustatytosios eilės tvarkos, atlieka medicinos ekspertizę: į medicinos ekspertizės aktą įrašo anamnezės, antropometrinius ir objektyvios apžiūros duomenis, sveikatos parametrus, klinikinių tyrimų ir konsultacijų rezultatus (KME nuostatų 43 p.). KME nuostatuose nurodyta, kad, vadovaudamiesi medicinos ekspertizės rezultatais ir atsižvelgdami į medicinos ekspertizės tikslą, gydytojai priima ekspertinę išvadą. Ši išvada įrašoma į medicinos ekspertizės aktą, asmens sveikatos ambulatorinę kortelę ir kompiuterinę duomenų bazę.

Išvadoje nurodoma: ligos pavadinimas (jeigu ji diagnozuojama), ją atitinkantis ekspertinių išvadų lentelės straipsnis, ligos kodas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ ir apribojimo laipsnis, tinkamumas karo, šaulio koviniame būryje ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal nustatytą ligą (KME nuostatų 44 p.). KMEK pirmininkas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas privalo susipažinti su gydytojų ekspertinėmis išvadomis ir priimti ekspertinį nutarimą (KME nuostatų 48 p.).

Ekspertiniai nutarimai, nurodžius sveikatos grupę, ekspertinių išvadų lentelės straipsnių numerius ir skiltį, įrašomi į: medicinos ekspertizės aktą; ekspertinio nutarimo pažymą; asmens sveikatos ambulatorinę kortelę ir kt. dokumentus (KME nuostatų 53 p.). Vadovaujantis ekspertiniu nutarimu, rašoma ekspertinio nutarimo pažyma (KME nuostatų 54 p.). Į ekspertinio nutarimo pažymą įrašoma nustatyta asmens sveikatos grupė, ekspertinių išvadų lentelės straipsnių numeriai ir skiltys, kitos medicinos ekspertizės laikas (jeigu ji paskirta anksčiau, nei nustato KME nuostatai).

Jeigu asmuo atsisakė gydymo, apie tai atskira pastaba nurodoma ekspertinio nutarimo pažymoje, medicinos ekspertizės akte ir asmens sveikatos ambulatorinėje kortelėje (KME nuostatų 55 p.). KME nuostatų 17 punktas nustato, kad KMEK ekspertiniai nutarimai skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per 10 dienų nuo ekspertinio nutarimo kopijos įteikimo asmeniui pasirašytinai (o jeigu kopija neįteikta, – per 30 dienų nuo pranešimo apie ekspertizės rezultatus gavimo). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-2934/2012, nagrinėdamas KMEK ekspertinio nutarimo teisėtumo klausimą, pažymėjo, jog, kaip matyti iš teisinio reguliavimo, teismui skundžiamas aktas yra būtent KMEK ekspertinis nutarimas.

KME nuostatų 4 punktas apibrėžia, kad šio teisės akto prasme ekspertinis nutarimas – KMEK gydytojų specialistų ekspertinių išvadų pagrindu priimtas nutarimas dėl tiriamojo asmens sveikatos būklės, ekspertinio nutarimo pažyma – krašto apsaugos ministro patvirtintos formos pažyma apie ekspertinį nutarimą.

Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad šioje administracinėje byloje vertinant KMEK 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. 210 išdėstyto nutarimo (V t., b. l. 6, 59) teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat būtina iš dalies atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. kovo 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-136/2014 (VI t., b. l. 156–167) nustatytas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti, ar nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, susijusios su KMEK 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. 210 išdėstytu nutarimu.

KME nuostatų 32.1 punkte nustatyta, kad tikrosios karo tarnybos kariai siunčiami į KMEK atlikti medicinos ekspertizės, jeigu reikia nustatyti jų tinkamumą tolesnei karo, civilinei krašto apsaugos tarnybai ar šaulio tarnybai koviniame būryje po traumos, stacionarinio ar ambulatorinio gydymo, reabilitacijos, kai gali pasikeisti sveikatos grupė. Ar tikrosios karo tarnybos kariui, statutiniam tarnautojui reikia medicinos ekspertizės, nusprendžia karinė gydytojų konsultacinė komisija. Teismas nustatė, kad KMEK 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. 210 išdėstytas nutarimas (V t., b. l. 6, 59) ir 2013 m. sausio 16 d. siuntimas KMEK (I t., b. l.

20) patvirtina, jog pareiškėjas į KMEK atlikti ekspertizės buvo siunčiamas tarnybos vietos karinio vieneto – MMPB, kad būtų patikrinta jo sveikatos būklė ir nustatyta, ar jis tinkamas tolesnei profesinei karo tarnybai, t. y. karinis vienetas, priešingai nė teigia pareiškėjas, įvykdė KME nuostatų 32.1 punkto reikalavimus. KMEK Nutarimu Nr. 210 pareiškėjas buvo pripažintas netinkamu tarnybai tarptautinėse operacijose pagal E sveikatos grupę. Iš Nutarimo Nr. 210 matyti, kad pateikiant ekspertinę išvadą pagal Kriterijus (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 23 d. iki 2013 m. gegužės 12 d.), jų 3 skiltį (profesinės karo tarnybos karių, kariūnų, statutinių tarnautojų, atsargos karių, šaukiamų į mokymą ar pratybas, vyresnių kaip šaukiamojo amžiaus karių savanorių ar vyresnių kaip šaukiamojo amžiaus asmenų, stojančių į karių savanorių tarnybą, sveikatos būklė), buvo įvertinta pareiškėjo sveikatos būklė pagal 132.3 (inkstų akmenų pašalinimas ar pasišalinimas); 125.3 (spondiliozė, pasekmės be stuburo funkcijos sutrikimo arba nelabai ribojančios stuburo judesius); 82.2 (I, II laipsnio arterinės hipertenzijos, kai yra didelė rizika); 26.3 (endokrininis susirgimas, kai nesutrikusi organų funkcija); 27.2 (nutukimas ar svorio trūkumas); 49.2 (neryškūs nervų sistemos funkcijos sutrikimai); 65.3 (regėjimo sutrikimas); 74.4 (klausos pažeidimo požymiai) straipsnių pozicijas.

Pareiškėjas, remiantis Lentelėmis, pagal 3 skiltį yra tinkamas tarnybai dėl 125.3, 82.2, 26.3, 49.2, 65.3 sveikatos sutrikimų, dėl 27.2 laikomas tinkamu, rekomenduojama pakartotinė ekspertizė po metų, 132.3 sutrikimas patenka į 4 Lentelę, kurioje nurodyti ekspertinių išvadų lentelės straipsniai, pagal kuriuos gali būti nusprendžiama šaukimą atidėti ar atlikti pakartotinę medicininę ekspertizę.

Teismas konstatavo, kad KMEK 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. 210 išdėstytas nutarimas priimtas laikantis teisės aktų nustatytų procedūrų, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Teismas pabrėžė, jog vienintelė institucija, įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti, ar karys tinkamas tęsti karo tarnybą, yra KMEK. NDNT priimti individualūs aktai gali būti tik papildoma medžiaga KMEK sprendžiant dėl kario tinkamumo tęsti tikrąją karo tarnybą, tačiau ne lemianti. Neįgalumo bei darbingumo lygius nustato NDNT, tačiau atitinkamo darbingumo lygio nustatymas profesinės karo tarnybos kariui savaime nesuponuoja pagrindo būti atleistam iš tarnybos dėl neįgalumo. Netgi teisės aktais nepakeitus neįgalumo teisinio reglamentavimo, neįgalumo asmeniui pripažinimas nesuponuotų absoliutaus pagrindo pripažinti asmenį netinkamu profesinei karo tarnybai, kadangi KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato pareigą atleisti iš profesinės karo tarnybos karį tik tuo atveju, jei jis dėl pripažinto neįgalumo negali tarnauti, o ne dėl neįgalumo pripažinimo fakto. Teismas nustatė, kad KMEK 2013 m. sausio 22 d. individualiai įvertino pareiškėjo sveikatos būklę ir priėmė ekspertinį nutarimą, kuriame konstatavo, jog K. G. yra tinkamas profesinei karo tarnybai. Taigi, net atsižvelgiant į NDNT pareiškėjui išduotą jo darbingumo lygio pažymą, KMEK, kaip vienintelė kompetentinga karių sveikatos būklę tikrinanti institucija, nusprendė, jog pareiškėjas yra tinkamas tęsti profesinę karo tarnybą. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas teisme apklausto specialisto R. Š. paaiškinimus vertino kaip nereikšmingus bylai. Taip pat teismas pripažino nereikšmingu ir NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2013 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. SS-53 (V t., b. l. 9–11), kuriuo pareiškėjui nustatytas 55 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2013 m. sausio 2 d. iki 2014 m. sausio 1 d.

Teismo vertinimu, pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas, nes tokio pobūdžio bylos yra nagrinėjamos teismuose, o analogiškos KMEK išvados, net esant pareiškėjams palankiems NDNT sprendimams, teikiamos ir kitų pareiškėjų atžvilgiu (žr., pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3167-121/2010, 2013 m. vasario 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-748-764/2013).

Dėl pareiškėjo argumento, esą jis buvo neteisėtai atleistas, nes Lietuvos kariuomenės vadas 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. PK-1483 (I t., b. l. 17) atleido jį ne pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punktą, o pagal 38 straipsnio 2 dalies 13 punktą, teismas pažymėjo, kad priimant šį įsakymą galiojo KMEK Nutarimas Nr. 210, kurio teisėtumas ir pagrįstumas įvertintas šiame teismo sprendime. Nutarime Nr. 210 konstatuota, kad pareiškėjas tinkamas profesinei karo tarnybai, netinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose pagal E sveikatos grupę. MMPB vado 2012 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-324 patvirtintų pareiškėjo pareiginių nuostatų (VII t., b. l. 21–23) 4 punkte įtvirtinta, jog specialisto pareigybei reikalinga ne mažesnė kaip E sveikatos grupė ir būtina turėti galiojančią ekspertinio nutarimo pažymą dėl sveikatos būklės tinkamumo PKT. Sveikatos grupių nustatymo profesinės karo tarnybos karių pareigybėms tvarkos aprašo (VII t., b. l. 19–20) 5.2.3 punkte nustatyta, kad pareiškėjo sveikatos grupė priskirtina trečiajai (kovinės paramos ir aprūpinimo) pareigybių grupei. Šios aplinkybės rodo, kad nebuvo teisinio pagrindo pareiškėją atleisti pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kuriame nustatyta, jog karys negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje dėl invalidumo.

Remdamasis ištirtais įrodymais, teismas nustatė, kad MMPB vadas 2013 m. spalio 15 d. raštu Nr. IS-663 (I t., b. l. 28), atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas per paskutinius 12 mėnesių su pertraukomis buvo nedarbingas daugiau nei 140 kalendorinių dienų, pateikė duomenis krašto apsaugos ministrui dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir K. G. išleidimo į atsargą pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 13 punktą. MMPB vado 2013 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. P-215 „Dėl vyr. srž. K. G. atleidimo iš pareigų“ (I t., b. l. 18) pareiškėjas nuo 2013 m. spalio 28 d. atleistas iš MMPB Tiesioginės paramos kuopos Remonto būrio Remonto kontrolės skyriaus technikos vyresniojo specialisto pareigų. Įsakyme Nr. P-215 pažymėta, jog karys su įsakymu supažindintas 2013 m. spalio 23 d., tačiau pasirašyti atsisakė. Atsisakymo pasirašyti faktas patvirtintas liudytojų MMPB personalo skyriaus darbuotojų I. M. ir J. V. parašais. Teismo posėdyje J. V., einanti MMPB personalo skyriaus viršininkės pareigas, papildomai paaiškino aplinkybes, kuriomis pareiškėjas buvo supažindinamas su Įsakymu Nr. P-215 (IV t., b. l. 104–108) ir atsisakė jį pasirašyti. Lietuvos kariuomenės vadas 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. PK-1483 (I t., b. l. 17) nutraukė 2013 m. lapkričio 8 d. profesinės karo tarnybos sutartį (I t., b. l. 29–30) su pareiškėju ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą. Su Įsakymu Nr. PK-1483 pareiškėjas buvo supažindintas 2013 m. lapkričio 12 d. Teismo posėdyje J. V. paaiškino (IV t., b. l. 104–108), kad pareiškėjas laikotarpiu nuo Įsakymo Nr. P-215 priėmimo iki Įsakymo Nr. PK-1483 priėmimo tarnybinių pareigų neatliko, buvo pasiėmęs atsiskaitymo su kariuomene lapą ir atliko atsiskaitymo veiksmus, 2013 m. lapkričio 12 d. grąžino Personalo skyriui užpildytą atsiskaitymo lapą. Personalo skyriaus darbuotojas apie Įsakymą pareiškėją informavo telefonu šio Įsakymo priėmimo dieną.

Pareiškėjas atleistas pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Tai, kad pareiškėjas sirgo daugiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, patvirtina 2012 m. spalio 5 d. laikinojo nedarbingumo pažyma Nr. 087115, 2012 m. spalio 5 d. laikinojo nedarbingumo pažyma Nr. 087116, 2012 m. lapkričio 30 d. laikinojo nedarbingumo pažyma Nr. 088478, 2013 m. sausio 24 d. laikinojo nedarbingumo pažyma Nr. 080039, 2013 m. vasario 4 d. laikinojo nedarbingumo pažyma Nr. 080066, 2013 m. vasario 20 d. laikinojo nedarbingumo pažyma Nr. 080125, 2013 m. gegužės 27 d. laikinojo nedarbingumo pažyma Nr. 089260, 2013 m. birželio 19 d. laikinojo nedarbingumo pažyma Nr. 089284, 2013 m. rugsėjo 23 d. laikinojo nedarbingumo pažyma Nr. 082784 (II t., b. l. 167–175). Iš šių pažymų teismas nustatė, kad pareiškėjui nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2012 m. spalio 5 d., nuo 2012 m. spalio 6 d. iki 2012 m. lapkričio 2 d. ir nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2013 m. gegužės 24 d. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) (ligos kodas pagal TLK-10 – M51.1); nuo 2012 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d. pareiškėjas sirgo (duomenys neskelbtini) (ligos kodas pagal TLK-10 – G55.2); nuo 2013 m. sausio 17 d. iki 2013 m. sausio 18 d. jam nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) (ligos kodas pagal TLK-10 – I11.9); nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2013 m. vasario 1 d. ir nuo 2013 m. vasario 20 d. iki 2013 m. vasario 21 d. sirgo (duomenys neskelbtini) (ligos kodas pagal TLK-10 – J06.9); nuo 2013 m. birželio 19 d. iki 2013 m. birželio 20 d. pareiškėjui nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) (ligos kodas pagal TLK-10 – J03.9), o nuo 2013 m. liepos 29 d. iki 2013 m. rugsėjo 20 d. – (duomenys neskelbtini) (ligos kodas pagal TLK-10 – S86.1). MMPB vadas 2013 m. spalio 15 d. raštu Nr. IS-663 kreipėsi į krašto apsaugos ministrą dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo. Atsakovų atstovai paaiškino, kad iš esmės kiekvienu atveju, kai asmuo serga daugiau nei 140 dienų, yra priimamas sprendimas atleisti asmenį iš tarnybos. Pareiškėjas sirgimo trukmės fakto neginčijo ir nenurodė, kad su juo būtų pasielgta blogiau nei su kitais į panašią padėtį patekusiais asmenimis.

KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 13 punkte, kurį atsakovas taikė pareiškėjui, įtvirtintos dvi jo taikymo sąlygos: 1) susirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukmė ilgesnė kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių; 2) susirgimas nesusijęs su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba. Toks šios įstatymo normos aiškinimas pateiktas LVAT 2011 m. sausio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1373/2010.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjimo ginčo atveju pirmoji sąlyga iš minėtų dviejų įrodyta ir ginčo dėl jos nėra. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad Lietuvos kariuomenė neturėjo pagrindo prieiti prie išvadų, jog pareiškėjo susirgimas susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba. Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė nėra tiesiogiai teisės aktais įgaliotos nustatyti kario žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu.

Pagal KASOKTĮ 67 straipsnio 3 dalį, kario žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Jos darbo tvarką nustato krašto apsaugos ministras. Krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379 patvirtinti Tarnybinio tyrimo komisijos (toliau – ir TTK) nuostatai (VII t., b. l. 24–29). Remiantis TTK nuostatų 2 punktu, Tarnybinio tyrimo komisija yra nuolat veikianti krašto apsaugos sistemos institucija, kuri nustato karių ir šaulių mirties ar žūties susižalojimo ar kitokio sveikatos sutrikdymo (ligos ar traumos) priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario ar šaulio tarnyba.

Pagal TTK nuostatų 11.1 punktą, Tarnybinio tyrimo komisija tyrimą pradeda sveikatos sutrikdymą patyrusio kario ar šaulio ar jų įgalioto asmens prašymo, taip pat mirusio kario arba šaulio šeimos narių ar jų įgalioto asmens prašymo pagrindu. Prašymas nustatyti, ar kario ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba, pateikiamas komisijai. Prašymą pateikiantis asmuo kartu pateikia šiuos dokumentus:

1) mirties ar sveikatos sutrikdymo faktą patvirtinančius medicininius dokumentus (mirties liudijimą, ligos istorijos išrašus ir kt.);

2) kario ar šaulio asmens sveikatos istoriją (ne trumpesnę kaip 5 metų) iš sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose karys ar šaulys naudojosi sveikatos priežiūros paslaugomis;

3) mirties ar sveikatos sutrikdymo aplinkybes patvirtinančius dokumentus (nelaimingo atsitikimo aktą, liudytojų paaiškinimus ir kt.). Teismas byloje nenustatė duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Tarnybinio tyrimo komisiją ir prašęs ištirti, ar jo susirgimai susiję su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad Lietuvos kariuomenė, priimdama Įsakymą Nr. PK-1483, turėjo, tačiau nepaisė duomenų, jog susirgimai, dėl kurių per paskutinius 12 mėnesių su pertraukomis K. G. buvo nedarbingas daugiau nei 140 kalendorinių dienų, yra susiję su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba.

Kadangi teisės aktai detaliai nustato sveikatos sutrikimo ryšio su tarnyba tyrimo procedūras, teismas pabrėžė, jog šis įrodymas gali būti gaunamas tik tokiu būdu, kokį nustato teisės aktai. Kitokiais įrodymais, taip pat ir specialistų apklausa, šis faktas negali būti patvirtinamas. Kario sveikatos sutrikimas gali būti pripažintas susijusiu su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba tik konstatavus atitinkamus teisiškai reikšmingus tarnybos faktus ir aplinkybes. Prieš priimdama sprendimą, kad kario liga susijusi su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba, Tarnybinio tyrimo komisija turi gauti tai patvirtinančią KMEK išvadą (TTK nuostatų 28 punktas).

Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį į tai, kad po medicininės ekspertizės atlikimo pareiškėjas sirgo (II t., b. l. 167–175): (duomenys neskelbtini) (I11.9); (duomenys neskelbtini) (J06.9); (duomenys neskelbtini) (J03.9) ir (duomenys neskelbtini) (S86.1). Atliekant 2013 m. sausio 22 d. ekspertizę, iš minimų ligų buvo įvertinta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vertinamas tik tada, kai jis yra lėtinis, buvo neįvertintas (duomenys neskelbtini). Pagal Kriterijų (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 23 d. iki 2013 m. gegužės 12 d.) 3 skiltį, vertinant kaulų, kremzlių, raumenų, sausgyslių, sąnarių traumas, sužeidimus ir jų pasekmes, netinkamumą tarnybai lemia tik ryškūs anatominiai pakitimai, kai yra ryškūs, vidutiniškai ryškūs ar nežymūs ir stabilūs funkcijos sutrikimai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tokių duomenų byloje nėra, pareiškėjo laikino nedarbingumo pažyma buvo užbaigta ir tuo jis pripažintas darbingu, todėl nekilo pagrindo išvadai, kad pareiškėjui atliktina ekspertizė pagal KME nuostatų 32.1 punktą. KME nuostatų 32.2 punktas nustato, jog kariai siunčiami į KMEK atlikti medicinos ekspertizės, jeigu reikia nustatyti jų sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį. Iš pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 23 d. laikinojo nedarbingumo pažymos Nr. 082784 teismas nustatė, kad pareiškėjo trauma yra nelaimingas atsitikimas buityje. Pažymėdamas, kad įstatymas nenumato kokių nors karinės įstaigos pareigų ryšium su nelaimingu atsitikimu buityje, teismas nenustatė pagrindo teigti, jog pareiškėjo sveikata galėjo būti tikrinama KMEK pagal minėtą punktą.

Teismas taip pat pastebėjo, jog, nesant objektyvių duomenų, įvertinus tai, kad pareiškėjas 2013 m. sausio 22 d. buvo KMEK pripažintas tinkamas profesinei karo tarnybai, Karo medicinos tarnybos karo medicinos gydytojams nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki pat pareiškėjo išleidimo į atsargą dienos dėl jo laikinojo nedarbingumo periodų negalėjo kilti įtarimų, susijusių su galimais pareiškėjo sveikatos sutrikimais, dėl kurių gali keistis jo tinkamumas tarnybai. Sveikatos sutrikimai, Ekspertinių išvadų lentelėje žymimi kodais 132.3 ir 27.2, nurodytu laikotarpiu nepaūmėjo. Teismas konstatavo, jog KMEK ekspertai, atsižvelgę į Nutarimo Nr. 210 išvadą bei civilinės sveikatos priežiūros įstaigos suformuotas pareiškėjo ligų eigos istorijas, tinkamai įvertino jo sveikatos būklę ir priėmė tinkamą sprendimą papildomai nesiųsti pareiškėjo į KMEK.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, kad šioje byloje yra nustatytos pirmiau paminėtos KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 13 punkto sąlygos, todėl buvo teisinis pagrindas priimti Lietuvos kariuomenės vado 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. PK-1483 (I t., b. l. 17).

Įvertinęs aplinkybę, jog pareiškėjas nevykdė pareigų nuo 2013 m. spalio 28 d. (I t., b. l. 18; II t., b. l. 179), o MMPB pateiktas tarnybos laiko apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad pareiškėjo paskutinė tarnybos diena buvo 2013 m. lapkričio 8 d. (I t., b. l. 26–27; II t., b. l. 177–178), teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo teiginį, esą jis laiku nežinojo apie išleidimą į atsargą ir toliau vykdė tarnybos užduotis. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos pažeidžiant KASOKTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką ir terminus.

Teismas konstatavo, kad Įsakymas Nr. PK-1483 buvo priimtas kompetentingo pareigūno – Lietuvos kariuomenės vado. Pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 4 dalį, teisę nutraukti profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį šiame straipsnyje nustatytais pagrindais turi krašto apsaugos ministras arba jo įgalioti kariuomenės vadas bei kiti vadai ar pareigūnai. Krašto apsaugos ministro 2009 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-649 1.2.2 punktu teisė nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 13 punkto pagrindu iki majoro imtinai suteikta Lietuvos kariuomenės vadui (II t., b. l. 180–182). Įsakymo Nr. PK-1483 priėmimo teisinis pagrindas – KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 13 punktas. Teismas pripažino, jog skundžiamas aktas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Atsižvelgdamas į tai, kad krašto apsaugos sistemoje fiksuoti pareiškėjo darbingumo sutrikimai nėra sietini su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba, teismas pareiškėjo teiginius, susijusius su galimomis traumomis tarnybos metu ar traumomis, esančiomis priežastiniame ryšyje su tarnybos pareigų vykdymu, atmetė kaip nepagrįstus.

Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei remdamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas konstatavo, kad Lietuvos kariuomenės vado 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymas Nr. PK-1483 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti iš atsakovo Krašto apsaugos ministerijos 36 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinę kompensaciją teismas pabrėžė, kad pagal KASOKTĮ 67 straipsnio 7 dalį, dėl traumos ar ligos tapusiam neįgaliam ir netekusiam 45–60 procentų darbingumo kariui mokama 36 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija, tačiau pagal KASOKTĮ 67 straipsnio 1 dalį, trauma ar liga turi būti susijusi su tarnybinių pareigų vykdymu. Šią sąsają gali nustatyti tik Tarnybinio tyrimo komisija, į kurią pareiškėjas ir turėtų kreiptis. Nors yra nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas neteko 45 proc. darbingumo, teismas pabrėžė, jog, nesant Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimo, teismas negali nustatyti ligų atsiradimo priežasčių. Teisme nustatant priežastinį ryšį tarp sveikatos sutrikimo ir tarnybinių pareigų atlikimo gali būti vertinami ne atskiri faktai, su kurių buvimu gali prasidėti liga, bet Tarnybinio tyrimo komisijos išvados pagrįstumas. Todėl teismas pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo Krašto apsaugos ministerijos 36 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinę kompensaciją netenkino.

Netenkinęs pareiškėjo skundo, teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis).

III. Pareiškėjas K. G. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (VIII t., b. l. 96–104) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t.y. 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės vado 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. PK-1483; 2) pripažinti, kad atleidimo procedūra buvo pažeista, ir įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją sumokėti už tarnybos laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 8 d. iki 2013 m. lapkričio 12 d.; 3) pripažinti, kad nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 604 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ ir 2010 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 379 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“; 4) kadangi nebuvo įvykdyti KME nuostatų 32.1, 32.2, 33 punktai, kurie turėjo būti įvykdyti nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 15 d., įpareigoti Lietuvos kariuomenės vadovybę nusiųsti apeliantą į Karo medicinos tarnybos Karinę gydytojų konsultacinę komisiją (toliau – ir KGKK) KME nuostatų 32.1 punkte numatytam tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimui nagrinėti; 5) panaikinti KMEK 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 210 priimtą sprendimą; 6) įpareigoti KMEK apelianto tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimą nagrinėti iš naujo. Apeliantas taip pat prašo teismo išaiškinti, ar gyd. Arvydas Majeras nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 168 straipsnio, ar MMPB Personalo skyriaus viršininkas bei Karo medicinos tarnybos PKSPC Panevėžyje tarnybos viršininkas nepažeidė tarnybos ir pareigybinių nuostatų neinformuoti ir nesiųsti apelianto į Tarnybinio tyrimo komisiją, ar vadovybė nepažeidė įstatymo, 2003 metais nepradedama tarnybinio tyrimo dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, kai buvo poveikis apelianto sveikatai, bei prašo įpareigoti vadovybę atlikti tarnybinius tyrimus minėtais atvejais.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Lietuvos kariuomenės vadas Įsakymą Nr. PK-1483 pasirašė 2013 m. lapkričio 8 d., tačiau apeliantas tik 2013 m. lapkričio 12 d. buvo informuotas apie šį įsakymą ir pasirašytinai su juo supažindintas. Teismas neįvertino aplinkybių, ar tikrai pareiškėjas (apeliantas) buvo laiku supažindintas su įsakymu, ar tikrai atsisakė pasirašyti apie susipažinimą su šiuo įsakymu.

2. Anot apelianto, Krašto apsaugos ministerijos vadovybė vienų karių neatleidžia pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 13 punktą, nors jie sirgo 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, ir tokių karių kariuomenėje yra nemažai, o pareiškėją skubėjo atleisti iš tarnybos.

3. Karo medicinos tarnyba pažeidė KME nuostatų 32.1, 32.2, 33 punktus, kuriais turėjo būti vadovaujamasi 2013 m. rugsėjo 5 d., kai po laikinojo nedarbingumo apeliantas grįžo į tarnybos vietą. Pagal KME nuostatų 32.1 punktą, po traumos, stacionarinio ar ambulatorinio gydymo, reabilitacijos, kai gali pasikeisti sveikatos grupė, apeliantas turėjo būti siunčiamas į karinę gydytojų konsultacinę komisiją, o siuntimą išduoti turėjo karių sveikatos priežiūros įstaigos, kuriai priskirta krašto apsaugos institucija ar jos padalinys, viršininkas. Sveikatos grupė turėjo būti keičiama dėl traumos S86.1 – Kitų (duomenys neskelbtini) trauma. Nuo 2013 m. liepos 29 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d. (viso 39 d.) apeliantas buvo nedarbingas pagal TLK-10 S86.1 dėl kitų (duomenys neskelbtini) traumos, todėl, vadovaujantis KME nuostatų 32.2 punktu, ne vėliau kaip per 10 dienų pasibaigus laikinojo nedarbingumo laikotarpiui turėjo būti siunčiamas sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti. Pasak apelianto, nesilaikydama KME nuostatų 32.1, 32.2, 33 punktų, o vadovaudamasi vien KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 13 punktu, vadovybė pažeidė apelianto teisę į jo sveikatos ištyrimą, kurią garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnis, jo kaip kario socialines garantijas, taip pat teisę į tarnybos stažą (stažas yra nuo 1995 m.), tuo užkirsdama kelią tęsti tarnybą ir užsitarnauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei ją gauti.

4. Apelianto nuomone, jis buvo atleistas pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 13 punktą siekiant juo atsikratyti. Lietuvos kariuomenė nuslėpė 2003 metais įvykusio nelaimingo atsitikimo tarnyboje faktą, dėl kurio apeliantas vėliau tapo neįgalus ir tarnybos metu toliau traumavo savo sveikatą. KMEK, priimdama Nutarimą Nr. 210, kuriuo pripažino apeliantą tinkamu karo tarnybai, ignoravo NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2013 m. sausio 8 d. išvadą Nr. DPS-31 dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, t. y. rekomendacijas nekelti rankomis krovinius, sveriančius daugiau kaip 15 kg (vyrams), nedirbti darbo, susijusio su priverstiniais liemens palenkimais. KMEK neatsižvelgė į apeliantą gydžiusių gydytojų rekomendacijas, išvadas bei sveikatos diagnozes.

5. KMEK ir teismas netinkamai įvertino ir kvalifikavo apelianto susirgimus pagal Lentelės 49.2 ir 125.3 punktus. Teismas neįvertino aplinkybių, jog, remiantis Lentelės 27.2 punktu, KMEK privalėjo skirti pakartotinę pareiškėjo (apelianto) sveikatos ekspertizę, nes nagrinėjamu atveju karo medicinos ekspertų padarytos išvados dėl jo sveikatos būklės prieštarauja medicininiuose dokumentuose nustatytiems sveikatos sutrikimams, taigi, šie prieštaravimai turėjo būti pašalinti.

6. Teismas neteisingai aiškino KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas, kuriose numatyta, jog karys negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje dėl invalidumo. Teismas priėjo prie išvadų, jog pareiškėjo (apelianto) darbingumą – galėjimą tarnauti profesinėje karo tarnyboje įrodo KMEK Nutarimas Nr. 210, kurio išvados, apelianto teigimu, nesuderinamos su NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus išvadomis, kad apelianto darbingumo lygis yra 55 procentai. Todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, o apeliantas turi būti pripažintas netinkamu tikrajai karo tarnybai.

7. Apeliantas dėl kreipimosi į Tarnybinio tyrimo komisiją teigia, kad jis turėjo būti pasiųstas į šią Komisiją MMPB Personalo skyriaus viršininko ir Karo medicinos tarnybos PKSPC Panevėžyje tarnybos viršininko pagal KASOKTĮ 67 straipsnio 3 punktą. Nusprendus kreiptis į minėtą komisiją, pagal subordinaciją būtina gauti viršininkų leidimus.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą (VIII t., b. l. 124–129) atsakovas pažymi, kad teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas, pagrįstai atsižvelgė į LVAT suformuotą praktiką panašiose bylose. Dėl apeliacinio skundo argumentų atsakovas papildomai pažymi, kad:

1. Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas į KMEK atlikti ekspertizės buvo siunčiamas KME nuostatų 32.1 punkto pagrindu. KMEK, individualiai įvertinusi apelianto sveikatos būklę, priėmė Nutarimą Nr. 210, kuriuo pripažino pareiškėją tinkamu profesinei karo tarnybai pagal Lentelės 132.3, 125.3, 82.2, 26.3, 27.2, 49.2, 65.3, 74.4 straipsnių 3 skiltį. Iš bylos matyti, kad ekspertizės metu gydytojams (psichologui, psichiatrui, odontologui, chirurgui, vidaus ligų gydytojui, neurologui, oftalmologui, otorinolargologui ir dermatovenerologui) patikrinus pareiškėjo sveikatos būklę, buvo priimta išvada, jog pareiškėjas tinkamas profesinei karo tarnybai. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie pagrįstų išvadų, kad KMEK Nutarimas Nr. 210 atitinka teisės aktų numatytas procedūras, todėl naikinti šį nutarimą nėra pagrindo.

2. KMEK yra vienintelė institucija, įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti, ar karys yra tinkamas tęsti karo tarnybą. Kitų medicinos tarnybų, tarp jų ir NDNT, išvados gali būti vertinamos tik kaip rekomendacinio pobūdžio arba tik kaip papildoma medžiaga KMEK sprendžiant apie kario tinkamumą tęsti tikrąją karo tarnybą.

3. Teismo nustatytos aplinkybės, kurios pagrįstos byloje esančiais įrodymais, paneigia apelianto teiginius, esą jis nebuvo supažindintas su MMPB vado Įsakymu Nr. P-215, kuriuo jis buvo atleistas iš pareigų, ir kad jis atsisakė pasirašyti ant šio įsakymo. Apeliantas minėtų savo teiginių nepatvirtino įrodymais, o remiasi tik savo subjektyviais pamąstymais.

4. Faktas, kad apeliantas per paskutinius 12 mėnesių (nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d.) sirgo su pertraukomis ilgiau kaip 140 dienų (iš viso 154 dienas), yra patvirtinamas rašytiniais įrodymais – laikino nedarbingumo pažymomis. Dėl šio fakto ginčo taip šalių nėra. Byloje nėra įrodymų (jų nepateikė ir pareiškėjas), kad susirgimai, dėl kurių per paskutinius 12 mėnesių su pertraukomis jis nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d. buvo nedarbingas ilgiau kaip 140 kalendorinių dienų, yra susiję su tarnyba arba su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas. Todėl Lietuvos kariuomenė neturėjo pagrindo daryti išvadas, kad pareiškėjo susirgimas susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba.

5. KMEK Nutarimas Nr. 210 ir pareiškėjo 2013 m. sausio 16 d. siuntimas į KMEK patvirtina, kad apeliantą į KMEK atlikti medicininės ekspertizės siuntė MMPB, kad būtų patikrinta jo sveikatos būklė ir nustatyta, ar jis tinkamas tolesnei profesinei karo tarnybai. Taigi karinis vienetas, priešingai nė teigia apeliantas, įvykdė KME nuostatų 32.1 punkto reikalavimus. Remdamasis teismo nustatytomis ir įvertintomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, atsakovas mano, kad pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, esą buvo pažeisti KME nuostatų 32.1, 32.2 punktai, yra nepagrįsti. KMEK nuostatų taikymas nagrinėjamo ginčo atveju neturi būti sureikšminamas, nes šis teisės aktas nereglamentuoja karių atleidimo iš tarnybos santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymas (KASOKTĮ).

6. Pagal KASOKTĮ 67 straipsnio 1 dalį, trauma ar liga turi būti susijusi su tarnybinių pareigų vykdymu, o šią sąsają gali nustatyti tik Tarnybinio tyrimo komisija, nuo kurios sprendimo priklauso, ar kariui gali būti išmokama vienkartinė kompensacija. Krašto apsaugos ministerijos nuomone, šios kompensacijos išmokėjimo klausimai yra nesusiję su Lietuvos kariuomenės vado Įsakymo Nr. PK-1483 ir KMEK Nutarimo Nr. 210 pagrįstumu ir teisėtumu. Tarnybinio tyrimo komisija yra nuolat veikianti krašto apsaugos sistemos institucija, kuri nustato karių mirties, žūties, susižalojimo ar kitokio sveikatos sutrikdymo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario tarnyba. Į TTK kariai gali kreiptis tiek profesinės karo tarnybos metu, tiek ir po atleidimo iš tarnybos. TTK sprendimai yra individualūs, tiesiogiai skundžiami teismui.

7. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 130 str. 6 d.).

Atsakovas Lietuvos kariuomenė su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą (VIII t., b. l. 130–135) Lietuvos kariuomenė palaiko savo poziciją, išdėstytą nagrinėjant administracinė bylą pirmosios instancijos teisme, mano, kad teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Dėl apeliacinio skundo argumentų Lietuvos kariuomenė papildomai pažymi, kad:

1. Pirmos instancijos teismas, išsamiai ištyręs faktines aplinkybes, tinkamai nustatė, kad pareiškėjas nuo 2013 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. P-215, kuriuo jis buvo atleistas iš pareigų, priėmimo iki 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. PK-1483 priėmimo tarnybinių pareigų neatliko, buvo pasiėmęs atsiskaitymo su kariuomene lapą ir atliko atsiskaitymo veiksmus, 2013 m. lapkričio 12 d. užpildytą atsiskaitymo lapą grąžino Personalo skyriui, Personalo skyriaus darbuotojas apie Įsakymą pareiškėją informavo telefonu šio Įsakymo priėmimo dieną.

Lietuvos kariuomenės nuomone, šias teismo nustatytas aplinkybes pagrindžia ir kiti byloje esantys duomenys, pvz., pareiškėjo tarnybos laiko apskaitos žiniaraštis, iš kurio matyti, kad pareiškėjo paskutinė tarnybos diena buvo 2013 m. lapkričio 8 d. Be to, nors pareiškėjas teismo proceso pirmos instancijos teisme metu atsisakė skundo reikalavimo panaikinti MMPB 2013 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. P-215, tačiau iš šio įsakymo matyti, kad jis iš pareigų buvo atleistas nuo 2013 m. spalio 28 d., su Įsakymu Nr. P-215 susipažino 2013 m. spalio 23 d. (nors ir atsisakė jį pasirašyti).

Kadangi 2013 m. spalio 28 d. buvo pirmadienis, reali paskutinė tarnybos diena, kuomet pareiškėjas dar ėjo savo pareigas, buvo 2013 m. spalio 25 d. (penktadienis). KASOKTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato, kad kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 37 ir 38 straipsniuose numatytais pagrindais, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, arba kai pasibaigia profesinės karo tarnybos sutarties terminas ir ji toliau nepratęsiama, karys atleidžiamas iš pareigų, jas perduoda ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų atleidžiamas iš profesinės karo tarnybos.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas iš pareigų buvo atleistas nuo 2013 m. spalio 28 d., nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojamas maksimalus 14 dienų terminas, per kurį jis privalo būti atleistas iš profesinės karo tarnybos. Šis maksimalus 14 d. terminas baigėsi 2013 m. spalio 10 d., tačiau atsižvelgiant į tai, kad ši diena buvo sekmadienis, paskutinė galima atleidimo iš tarnybos diena pagal KASOKTĮ 45 straipsnio 1 dalį buvo 2013 m. spalio 11 d., nors apeliantas nurodo, kad tarnybą vykdė dar ir 2013 m. spalio 12 d. Be to, KASOKTĮ yra pagrindinis profesinę karo tarnybą reglamentuojantis teisės aktas, todėl pareiškėjas, būdamas profesinės karo tarnybos kariu, negalėjo nežinoti, kad net ir pagal teisės aktus jo tarnyba negalėjo tęstis ilgiau, nei iki 2013 m. lapkričio 11 d.

Atsižvelgiant į tai, kad KASOKTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato maksimalų 14 dienų terminą, apelianto atveju buvo taikytas trumpesnis nei 14 dienų terminas ir iš tarnybos jis buvo atleistas 2013 m. lapkričio 8 d. bei apie tai MMPB Personalo skyriaus specialistų tą pačią dieną informuotas telefonu.

2. Iš KME nuostatų 32.1 punkto matyti, kad ne kiekvienas kario laikinas nedarbingumas suponuoja pareigą siųsti jį į KMEK, o tik toks, kai kario sveikatos būklė po laikino nedarbingumo pabaigos kelia pagrįstas abejones, ar dėl nedarbingumo pobūdžio ir po jo likusių pasekmių nepasikeitė kario sveikatos grupė ar jo tinkamumas tarnybai. Apeliantas 2013 m. rugsėjo 5 d. grįžo į tarnybą po laikinojo nedarbingumo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas buvo laikinai nedarbingas dėl buitinės traumos – (duomenys neskelbtini) (S.86.1). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantui buityje įvykusi trauma, po kurios gydymo jis tapo darbingu, nesukėlė pagrįstų įtarimų, kad dėl jos gali keistis apelianto tinkamumas tarnybai, todėl siuntimas į KMEK nebuvo išduotas.

3. Lietuvos kariuomenės nuomone, net atsižvelgiant į NDNT apeliantui išduotą jo darbingumo lygio pažymą, KMEK, kaip vienintelė kompetentinga karių sveikatos būklę tikrinanti institucija, nusprendė, kad apeliantas yra tinkamas tęsti profesinę karo tarnybą pagal E sveikatos grupę. Tai reiškia, kad jo sumažėjęs darbingumas nesuponuoja išvados, pagrįstos teisės aktuose reglamentuojamais sveikatos būklės kriterijais, kad dėl sumažėjusio apelianto darbingumo jis negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje. Apelianto atleidimas iš profesinės karo tarnybos KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu galėtų būti taikomas, jei apeliantui pristačius minėtą darbingumo lygio pažymą, KMEK pripažintų jį netinkamu profesinei karo tarnybai. Tačiau apeliantas buvo pripažintas tinkamu profesinei karo tarnybai pagal E sveikatos grupę, todėl KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punktas jam netaikytinas.

4. Profesinės karo tarnybos karių sveikatos būklė turi atitikti ne tik bendrus reikalavimus, keliamus profesinei karo tarnybai kaip tokiai, bet ir keliamus konkrečiai pareigybei, kurią karys užima. Kaip matyti iš Sveikatos grupių nustatymo profesinės karo tarnybos karių pareigybėms tvarkos aprašo 5.2 punkto, atskiroms pareigybių grupėms taikomi skirtingi minimalūs sveikatos grupių reikalavimai, pvz., pirmajai (specialiosios paskirties) pareigybių grupei priklausančios pareigybės turi turėti ne žemesnę kaip B sveikatos grupę (A arba B sveikatos grupė). Todėl tokias pareigas einančio kario atžvilgiu KMEK priėmus sprendimą, kad jis tinkamas profesinei karo tarnybai pagal E sveikatos grupę, atsiras teisinės aplinkybės, jog karys yra tinkamas profesinei karo tarnybai, tačiau pagal sveikatos būklę netinkamas pareigoms, kurias eina. Tokiu atveju karys turėtų būti skiriamas į kitas pareigas (jei tokių yra ir jei jis atitinka laisvoms pareigoms keliamus reikalavimus) arba sprendžiamas klausimas dėl jo atleidimo iš tarnybos KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, t. y. kai paaiškėja ir nustatoma, kad karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog KMEK Nutarimu Nr. 210 nusprendė, kad apeliantas yra tinkamas profesinei karo tarnybai pagal E sveikatos grupę, t. y. minimalią sveikatos grupę, nustatytą jo užimamai pareigybei. Atsižvelgiant į tai, atleisti pareiškėją iš profesinės karo tarnybos remiantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu Krašto apsaugos ministerijos ar Lietuvos kariuomenės vadovybė neturėjo nei teisės, nei pareigos.

5. Apelianto minima 36 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio vienkartinė kompensacija jam galėtų būti mokama tik tuo atveju, jei jo netektas darbingumas TTK būtų pripažintas priežastiniu ryšiu susijusiu su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba, tačiau tokiam sprendimui priimti būtinas paties neįgaliu tapusio kario arba kario, kuriam dėl ligos ar sveikatos problemos liko liekamųjų reiškinių ir sumažėjo tinkamumo tarnybai laipsnis, kreipimasis į TTK. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas pats asmeniškai ar per savo įgaliotus atstovus būtų kreipęsis į TTK. Nesant TTK sprendimo, kuriuo apelianto sumažėjęs darbingumas (jį lemiančios ligos ar sveikatos sutrikimai) būtų pripažintas susijusiu su tarnybinių pareigų vykdymu, negali būti sprendžiamas klausimas dėl apelianto minimos vienkartinės kompensacijos skyrimo ir išmokėjimo. Vienkartinių kompensacijų mokėjimą reglamentuojantys teisės aktai (KASOKTĮ, Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379) yra vieši ir apeliantui turi būti žinomi. Šiuose teisės aktuose numatyta, kad pats karys, manydamas, jog atitinka sąlygas kompensacijai gauti, turėtų kreiptis į atitinkamus subjektus.

6. Dalis apeliaciniame skunde keliamų reikalavimų ir argumentų nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui, su tuo susiję įrodymai taip pat nebuvo tiriami, todėl šie reikalavimai nenagrinėtini apeliacinės instancijos teisme.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą (VIII t., b. l. 121–122) nurodo, kad SADM teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi neturi, todėl dėl apeliacinio skundo reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendimą priėmė 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi sujungęs dvi susijusias administracines bylas Nr. I-10575/789/2014 ir Nr. I-6931-815/2014 (IV t., b. l. 160), taip pat į pareiškėjo apeliacinio skundo baigiamojoje dalyje suformuluotus reikalavimus, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka apimties ir ribų.

ABTĮ 130 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su pareikštais reikalavimais.

Pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribos, kurias apibrėžia materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, lemia ne tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas, bet ir bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas, nes apeliacinės instancijos teismo funkcija (ABTĮ 136 straipsnis) patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ABTĮ 130 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas draudimas taikomas tik materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams. Be to, sprendžiant, ar apeliaciniame skunde pareikštas reikalavimas neatsiejamai susijęs, vertinama ar jis kyla iš jau pareikšto reikalavimo, ar neperžengia administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų.

Minėta, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendimą priėmė 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi sujungęs dvi administracines bylas. Vienoje iš jų pareiškėjas prašė teismo panaikinti KMEK ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 210 ir įpareigoti KMEK pareiškėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimą nagrinėti iš naujo. Kitoje byloje pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos kariuomenės vado 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. PK-1483 ir įpareigoti pasiųsti jį į Komisiją nagrinėti tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimą. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendimą priėmė išnagrinėjęs pareiškėjo patikslintą skundą (VI t., b. l. 173-178), kuriame pareiškėjas prašė: 1) panaikinti KMEK 2014 m. liepos 2 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 210; 2) panaikinti MMPB 2013 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. P-215; 3) panaikinti Lietuvos kariuomenės vado 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. PK-1483; 4) priteisti iš atsakovo Krašto apsaugos ministerijos pareiškėjo 36 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinę kompensaciją.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas atsisakė reikalavimo panaikinti MMPB 2013 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. P-215, šią bylos dalį nutraukė vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 3 punktu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jo skundas dėl reikalavimų panaikinti KMEK 2014 m. liepos 2 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 210 ir Lietuvos kariuomenės vado 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. PK-1483 bei priteisti iš Krašto apsaugos ministerijos pareiškėjo 36 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinę kompensaciją buvo atmestas, apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, kurių nebuvo pareiškęs patikslintame skunde ir pirmosios instancijos teisme nagrinėjant sujungtas dvi administracines bylas bei prašo apeliacinės instancijos teismo: 1) pripažinti, kad pareiškėjo atleidimo procedūra buvo pažeista, ir įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją sumokėti už tarnybos laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 8 d. iki 2013 m. lapkričio 12 d.; 2) pripažinti, kad nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 604 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ ir 2010 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 379 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“; 3) kadangi nebuvo įvykdyti KME nuostatų 32.1, 32.2, 33 punktai, kurie turėjo būti įvykdyti nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 15 d., įpareigoti Lietuvos kariuomenės vadovybę nusiųsti apeliantą į Karo medicinos tarnybos Karinę gydytojų konsultacinę komisiją KME nuostatų 32.1 punkte numatytam tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimui nagrinėti; 4) įpareigoti KMEK apelianto tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimą nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgdama į ABTĮ 130 straipsnio 6 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, taip pat į bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad iš minėtų reikalavimų, nurodytų apeliaciniame skunde, neatsiejamai susijusiu su pareikštais reikalavimu ABTĮ 130 straipsnio 6 dalies prasme laikytinas tik reikalavimas dėl KMEK įpareigojimo apelianto tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimą nagrinėti iš naujo. Nors pareiškėjas šio reikalavimo nenurodė patikslintame skunde, tačiau iš patikslinto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su KMEK ekspertiniu nutarimu Nr. 210 ir teigia, kad KMEK neatliko tinkamai savo funkcijų. Taigi, pareiškėjas iš esmės siekia jo sveikatos tinkamumo profesinei karo tarnybai ekspertinio pervertinimo.

Pareiškėjo reikalavimas dėl Lietuvos kariuomenės vadovybės įpareigojimo nusiųsti jį į Karo medicinos tarnybos KGKK KME nuostatų 32.1 punkte numatytam tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimui nagrinėti yra perteklinis. KME nuostatuose nurodyta, kad KGKK sprendžia laikinojo nedarbingumo ekspertizės ir ginčytinus krašto apsaugos sistemos tikrosios karo tarnybos karių, šaulių ir statutinių tarnautojų gydymo ir tyrimo klausimus. Byloje yra duomenys apie tai, kad KGKK 2013 m. sausio 15 d. leido siųsti pareiškėją į KMEK pakartotinai įvertinti jo sveikatos būklę bei tinkamumą profesinei karo tarnybai ir siuntimas jam buvo išduotas. KMEK pagal šį siuntimą yra atlikusi pareiškėjo medicinos ekspertizę. Teismas, esant pagrindui, gali įpareigoti KMEK atlikti tirto asmens (šiuo atveju apelianto) medicinos ekspertizę iš naujo.

Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde suformuluoto reikalavimo pripažinti, kad nebuvo laikomasi Vyriausybės 2007 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 604 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ ir 2010 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 379 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ teisėjų kolegija primena, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog reikalavimas konstatuoti atitinkamas aplinkybes apskritai negali būti skundo administraciniame teisme dalyku (žr., pvz., LVAT 2009 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-215/2009, 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šį pareiškėjo apeliaciniame skunde suformuluotą reikalavimą ABTĮ 130 straipsnio 6 dalies prasme vertina ne kaip naują reikalavimą, o kaip pareiškėjo apeliacinio skundo motyvą, jog sprendžiant dėl jo tinkamumo tolesnei profesinei karo tarnybai nebuvo laikomasi KME nuostatų.

Pareiškėjos reikalavimas dėl Krašto apsaugos ministerijos įpareigojimo sumokėti už tarnybos laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 8 d. iki 2013 m. lapkričio 12 d. išeina už materialinių teisinių reikalavimų, pareikštų pirmosios instancijos teisme, ribų, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 130 straipsnio 6 dalimi, šio reikalavimo nenagrinėja ir šiuo klausimu nepasisako.

Pareiškėjas patikslintame skunde prašė teismo: 1) panaikinti KMEK 2014 m. liepos 2 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 210, kurioje nustatyta, kad Karaliaus Mindaugo motorizuoto pėstininkų bataliono vyr. seržantas K. G. pagal Karinės medicinos ekspertizės nuostatų ekspertinių išvadų lentelės 132.3, 125.3, 82.2, 26.3, 27.2, 49.2, 65.3, 74.4 straipsnių 3 skiltį yra tinkamas profesinei karo tarnybai, netinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose pagal E sveikatos grupę. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti individualius administracinius aktus, kurių priėmimą lėmė KMEK ekspertinis nutarimas Nr. 210, t. y. Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo pėstininkų bataliono vado 2013 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. P-215, kuriuo pareiškėjas nuo 2013 m. spalio 28 d. buvo atleistas iš užimamų Tiesioginės paramos kuopos Remonto būrio Remonto kontrolės skyriaus technikos vyresniojo specialisto pareigų, taip pat Lietuvos kariuomenės vado 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. PK-1483, kuriuo 2013 m. lapkričio 8 d. buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis su K. G., MMPB 2013 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. P-215 atleistu iš užimamų pareigų, ir jis išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą. Be to, pareiškėjas prašė priteisti jam iš atsakovo Krašto apsaugos ministerijos pareiškėjo 36 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinę kompensaciją.

Profesinės karo tarnybos nutraukimo pagrindai numatyti KASOKTĮ (bylai aktuali 2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2401 redakcija) 38 straipsnyje. Lietuvos kariuomenės vado 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. PK-1483 profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju buvo nutraukta vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 13 punktu, kuriame nustatyta, kad profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai jo sirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukmė ilgesnė kaip 120 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai, arba 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis ir jeigu susirgimas nesusijęs su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba. Įsakyme Nr. PK-1483 nurodyta, kad pareiškėjo laikinojo nedarbingumo trukmė per paskutinius 12 mėnesių (nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d.) su pertraukomis yra ilgesnė nei 140 kalendorinių dienų (iš viso 154 kalendorinės dienos). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo aspektu tarp bylos šalių ginčo nėra.

Pareiškėjo nuomone, jo atveju buvo pagrindas nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kuriame nustatyta, kad profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis turi būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kai karys negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje dėl invalidumo, nustatytos priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų. Savo poziciją dėl šios KASOKTĮ normos taikymo pareiškėjas grindė aplinkybe, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrius 2013 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. SS-53 jis buvo pripažintas iš dalies darbingu (darbingumo lygis – 55 proc.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad minėtu NDNT Sprendimų kontrolės skyrius sprendimu pareiškėjui šis darbingumo lygis (55 proc.) nustatytas nuo 2013 m. sausio 2 d. iki 2014 m. sausio 1 d.

Pagal KASOKTĮ 28 straipsnio, kuris nustato priėmimą į profesinę karo tarnybą, 1 dalį viena iš sąlygų priimti pilnametį Lietuvos Respublikos pilietį į profesinę karo tarnybą – pretendentas turi atitikti sveikatos būklės reikalavimus. KASOKTĮ 65 straipsnyje įtvirtintos bendrosios karių sveikatos priežiūros nuostatos, be kita ko, nustatant, kad karo prievolininkų, asmenų, stojančių į tikrąją karo tarnybą ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, ir tikrosios karo tarnybos karių sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos būklę ir sveikatos priežiūros tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (KASOKTĮ 65 str. 5 d.). Šio įstatymo prasme profesinė karo tarnyba yra viena iš tikrosios karo tarnybos rūšių (KASOKTĮ 2 str. 30 d.).

Vadovaudamasi KASOKTĮ 65 straipsniu, Vyriausybė 2002 m. nutarimu Nr. 1125 patvirtino Karinės medicinos ekspertizės nuostatus (bylai aktuali 2012 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1580 redakcija), suteikdama įgaliojimus Sveikatos apsaugos ministrui ir krašto apsaugos ministrui suderinus priimti KASOKTĮ 65 straipsnį įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus: Sveikatos grupių ir apribojimo laipsnių nustatymo kriterijus ir metodiką (KME nuostatų 1 p.) bei Sveikatos būklės įvertinimo principus, metodiką ir tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijus (KME nuostatų 68 p.) pagal KMEK nuostatų 67 punkto reikalavimus.

KME nuostatuose įtvirtinta, kad asmenys, stojantys į tikrąją karo tarnybą, taip pat tikrosios karo tarnybos kariai siunčiami į KMEK atlikti medicinos ekspertizės (KME nuostatų 24, 32 p.). Pagal KME nuostatų 8 punktą, kuris apibrėžia KMEK funkcijas, KMEK atlieka tikrosios karo tarnybos karių medicinos ekspertizę, nustato, ar pagal sveikatos būklę ir sveikatos grupę jie tinkami tęsti karo tarnybą (KME nuostatų 8.1 punktas).

Tikrosios karo tarnybos karių sveikatos privalomojo tikrinimo tvarką ir periodus nustato KASOKTĮ 65 straipsnio nuostatas detalizuojančios KME nuostatų normos. Pagal KME nuostatų 32.3, 58.3 punktus profesinės karo tarnybos kariai iki 35 metų (įskaitytinai) siunčiami atlikti medicinos ekspertizės kas 6 metai, sukakę 36 metus – kas 4 metai, tinkamumui tolesnei privalomajai karo tarnybai ar šaulio tarnybai koviniame būryje nustatyti – kas 5 metai. Be to, KME nuostatų 32 straipsnyje nustatyti atvejai, kuriais tikrosios karo tarnybos kariai siunčiami į KMEK atlikti medicinos ekspertizės, jeigu susiklosto atitinkamos aplinkybės, kurios reikalauja neeilinio sveikatos patikrinimo. Pagal KME nuostatų 32.1 punktą tikrosios karo tarnybos kariai siunčiami į KMEK atlikti medicinos ekspertizės, jeigu reikia nustatyti jų tinkamumą tolesnei tarnybai po traumos, stacionarinio ar ambulatorinio gydymo, reabilitacijos, kai gali pasikeisti sveikatos grupė, taip pat pagrįstai įtarus tikrosios karo tarnybos kariui sveikatos sutrikimą, dėl kurio gali keistis jo tinkamumas tarnybai, kai jis atsisako gydymo karių sveikatos priežiūros ar kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir nepristato vienos iš minėtų asmens sveikatos priežiūros įstaigų pažymos apie sveikatos būklės įvertinimą ir (ar) pradėtą gydymą. Ar tikrosios karo tarnybos kariui reikia medicinos ekspertizės, nusprendžia karinė gydytojų konsultacinė komisija.

KMEK atliekant pareiškėjo medicinos ekspertizę dėl jo tinkamumo tolesnei tarnybai pagal 2013 m. sausio 16 d. siuntimą galiojo KAM/SAM 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 (bylai aktuali 2010 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. V-760/V-633 redakcija) patvirtinti Sveikatos būklės įvertinimo principai, metodika ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijai, parengti vadovaujantis KME nuostatais.

KME nuostatų 68 punkte nurodyta, kad Sveikatos būklės įvertinimo principai, metodika ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijai apima: 1) Ekspertinių išvadų lentelę, kurioje susirgimai ir patologinės būklės išdėstyti pagal TLK-10, susirgimai ir patologinės būklės sugrupuoti į straipsnius, pagal kuriuos sprendžiama apie tinkamumą tarnybai; 2) atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimą; 3) Sveikatos grupių apribojimo laipsnių, suminių apribojimo laipsnių, sveikatos parametrų nustatymo aprašymą; 4) Tinkamumo karo šaulio koviniame būryje ar civilinei krašto apsaugos tarnybai nustatymo pagal sveikatos būklę lentelę.

KAM/SAM 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 buvo patvirtintas Sveikatos grupių, apribojimo laipsnių, sveikatos parametrų nustatymo aprašymas (toliau – ir SPN aprašymas) kartu patvirtinant ir KME nuostatų 68 punkte nurodytus Sveikatos būklės įvertinimo principus, metodiką ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijus, t. y. 1) Ekspertinių išvadų lentelę, kurioje susirgimai ir patologinės būklės išdėstyti pagal TLK-10, susirgimai ir patologinės būklės sugrupuoti į atitinkamus skyrius (pagal susirgimų ir patologinių būklių grupes) ir straipsnius (1-196 eil. Nr.), prie kiekvieno susirgimo ir patologinės būklės Lentelės skiltyje „Maksimalus leistinas apribojimo laipsnis“ nurodytas maksimalus leistinas apribojimo laipsnis (atitinkamai nuo 2° iki 6°), o Lentelės 1, 2, 3 skiltyse (3 skilties pastaboje nurodyta, kad pagal šią skiltį nustatoma profesinės tarnybos karių sveikatos būklė) tikrinamo asmens atitikimas tam tikrai tarnybai („Tinkami“, „netinkami“, „Tinkami. Pakartotinė ekspertizė“ ir kt.); 2) Atskirų Ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimą; 3) Sveikatos grupių apribojimo laipsnių, suminių apribojimo laipsnių, sveikatos parametrų nustatymo aprašymą (toliau – ir SPN aprašymas); 3) Tinkamumo karo šaulio koviniame būryje ar civilinei krašto apsaugos tarnybai nustatymo pagal sveikatos būklę lentelę (toliau – ir Tinkamumo lentelė).

KME nuostatuose ir SPN aprašyme nurodyta, kad sveikatos grupė rodo bendrą asmens sveikatos būklę, sveikatos sutrikdymo laipsnį, bei asmens tinkamumą karo tarnybai ir atitinkamai karinei pareigybei; apribojimo laipsnis parodo ligos sunkumą, organų bei jų sistemų funkcijos ir asmens sveikatos sutrikimo laipsnį, sergant viena liga, esant vienai patologinei būklei ar anatominiam defektui, kurie išvardyti Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos dešimtojoje redakcijoje (TLK-10) (KET nuostatų 4 punktas, SPN aprašymo 1,9 punktai). Sveikatos parametrų nustatymo aprašymo 9.2 punkte nurodyta, kad sveikatos grupė yra pagrindinis kriterijus nustatant asmens tinkamumą karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai ir karinei pareigybei pagal sveikatos būklę („Tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai nustatymo pagal sveikatos būklę lentelė“). Pagal SPN aprašymo 9.5-9.8 punktus bei tinkamumo pagal sveikatos būklę lentelę yra atitinkamomis raidėmis pažymėtos 9 sveikatos grupės (A,B,C, D, E, F,G.Z,O). Sveikatos grupės A, B, C, D, E nustatomos pagal suminį apribojimo laipsnį, žymimą skaičiais nuo 1 iki 6 (1°–6°); kuris parodo bendrą sveikatos būklę bei sveikatos sutrikimo laipsnį, sergant keliomis nozologiškai ir etiologiškai skirtingomis ligomis (SPN aprašymo 8, 9.6 punktai. Tinkamumo lentelės 1-5 eilutės). Jeigu nustatomi keli skirtingo dydžio apribojimo laipsniai suminis apribojimo laipsnis skaitmenine reikšmė lygus didžiausiam apribojimo laipsniui (SPN aprašymo 8.3 punktas). Sveikatos grupės F, G, Z, O nustatomos pagal susirgimą atitinkantį ekspertinių išvadų lentelės straipsnį (arba kai du skirtingų specialybių gydytojai pripažįsta tinkamu karo tarnybai ir nustato šešto laipsnio apribojimą pagal du (ar daugiau) etiologiškai ir nozologiškai skirtingus susirgimus, o bendra visų apribojimo laipsnių suma yra 12–14 (nustatoma F sveikatos grupė), 15–17 (nustatoma G sveikatos grupė), 18 ir daugiau (nustatoma Z sveikatos grupė) (SPN aprašymo 9.7 punktas, Tinkamumo lentelės 6-9 eilutės).

SPN aprašymo 9.8 punkte ir Tinkamumo lentelėje yra aprašytas asmenų tinkamumas pagal kiekvieną sveikatos grupę. Nurodyta, kad asmenys, kuriems nustatyta E sveikatos grupė tinkami tikrajai karo tarnybai ir karinėms pareigybėms pagal nustatytą E sveikatos grupę. Privalomajai pradinei karo tarnybai, dalyvauti tarptautinėse operacijose ir mokytis karo mokymo įstaigose netinkami.

Teismas nustatė, kad išduodant pareiškėjui 2013 m. sausio 16 d. siuntimą į KMEK jis buvo profesinės karo tarnybos karys (Karaliaus Mindaugo motorizuoto pėstininkų bataliono vyr. seržantas, Tiesioginės paramos kuopos Remonto būrio Remonto kontrolės skyriaus technikos vyresnysis specialistas). Tarp pareiškėjo ir MMPB vado profesinės karo tarnybos sutartis buvo sudaryta 2013 m. gegužės 27 d. vieneriems metams, t. y. iki 2014 m. gegužės 26 d. Šioje sutartyje, be kita ko, nurodyta, kad KASOKTĮ nustatytais atvejais ir tvarka sutartis gali būti nutraukta nepasibaigus šioje sutartyje nustatytam laikotarpiui (Sutarties 6 punktas). Pažymėtina, kad 2013 m. gegužės 27 d. profesinės karo tarnybos sutartis yra paskutinė, kuri buvo sudaryta su pareiškėju iki šioje byloje skundžiamų aktų priėmimo, nes pareiškėjo tarnybos byloje yra duomenys apie tai, kad profesinės karo tarnybos sutartys tarp Krašto apsaugos ministerijos, atstovaujamos atitinkamo karinio vieneto vado, ir pareiškėjo buvo sudaromos nuo 1998 m. gegužės 27 d. penkeriems metams, o šiam laikotarpiui pasibaigus, buvo pratęsiamos KASOKTĮ nustatyta tvarka, be kita ko, prieš tai siunčiant pareiškėją į KMEK atlikus jo medicinos ekspertizę ir pripažinus pareiškėją tinkamu tolesnei profesinei karo tarnybai.

Byloje yra duomenys apie tai, kad iki ginčui aktualaus 2013 m. sausio 16 d. išduoto pareiškėjui siuntimo į KMEK, kuriame prašoma nustatyti MMPB technikos vyr. specialisto K. G. tinkamumą tolesnei tarnybai, nes gali pasikeisti sveikatos grupė (KME nuostatų 32.1 punktas), pareiškėjui medicinos ekspertizė KMEK paskutinį kartą buvo atlikta 2012 m. balandžio 4 d. (KMEK 2012 m. balandžio 4 d. ekspertinis nutarimas Nr.1846) KME nuostatų 32.3 punkte nustatyta tvarka, t. y. pasibaigus KMEK 2007 m. birželio 7 d. ekspertinio nutarimo pažymos Nr.922/2007, kuri buvo išduota penkeriems metams, galiojimui. KMEK 2012 m. balandžio 4 d. ekspertiniu nutarimu Nr.1846 pareiškėjas pagal Ekspertinių išvadų lentelės 42, 132.3, 82.2, 81,3, 28,2, 49,3, 65.3, 74.3 3 skiltį buvo pripažintas tinkamu profesinei karo tarnybai pagal nustatytą E sveikatos grupę (nurodyta stebėti sveikatos būklę) ir netinkamu TRO. Paskirta pakartotinė ekspertizė po 1 metų. KME nuostatų 58.5 punkte nurodyta, kad ekspertinio nutarimo pažymos, išduotos asmenims, kuriems skirta pakartotinė medicinos ekspertizė, galioja pažymoje nustatytą laiką. Pareiškėjui išduota 2012 m. balandžio 4 d. ekspertiniu nutarimo pažyma Nr. 1846 galiojo iki 2013 m. balandžio 4 d. ir jis vien dėl to privalėjo būti siunčiamas į KMEK pakartotinei medicinos ekspertizei dėl tinkamumo tolesnei tarnybai prieš tris mėnesius iki ekspertinio nutarimo pažymos galiojimo pabaigos (KME nuostatų 34 punktas). Minėta, kad pareiškėjui siuntimas į KMEK buvo išduotas 2013 m. sausio 16 d.

Be to, byloje yra duomenys, kad per minėtą vienerių metų laikotarpį (nuo KMEK po 2012 m. balandžio 4 d. ekspertinio nutarimo Nr. 1846 priėmimo iki 2013 m. sausio 16 d. siuntimo į KMEK išdavimo) KGKK kelis kartus (2012 m. gegužės 24 d., 2012 m. birželio 28 d., 2012 m. liepos 3 d., 2012 m. lapkričio 6 d.) svarstė dėl tikslingumo siųsti pareiškėją į KMEK jo sveikatos patikrinimui, atsižvelgdama į aplinkybes, kad pareiškėjas 2012 m. balandžio 19-24 d. gydėsi stacionare (neurologijos skyriuje dėl (duomenys neskelbtini)), pateikė NDNT Panevėžio teritorinio skyriaus 2012 m. birželio 20 d. išvadą dėl darbingumo lygio nustatymo, nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2012 m. lapkričio 2 d. buvo nedarbingas dėl minėtos ligos paūmėjimo.

Iš minėto laikotarpio KGKK sprendimų matyti, kad KGKK siuntė pareiškėją neurologo konsultacijoms, elektroneuromiografiniam tyrimui, vertino gautus duomenis, atsižvelgė į tai, kad KMEK 2012 m. balandžio 4 d. ekspertiniu nutarimu Nr. 1846 buvo nustatyta E sveikatos grupė, taip pat vertino, kad sprendimą dėl pareiškėjo siuntimo į KMEK tikslinga priimti pasibaigus pradėtoms pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo procedūroms NDNT. KGKK galutinį sprendimą dėl pareiškėjo siuntimo į KMEK priėmė 2013 m. sausio 15 d. t. y. 2013 m. sausio 2 d. pasibaigus pareiškėjo darbingumo lyginio nustatymo procedūrai NDNT.

Pagal bylos medžiagą ši procedūra prasidėjo 2012 m. birželio 4 d. VšĮ Panevėžio miesto poliklinikai išdavus pareiškėjui siuntimą į NDNT darbingumo lygio nustatymui nurodant pagrindines diagnozes pagal TLK-10 kodus: G55.2 ir M47.26 (funkcijų sutrikimas lengvas) ir gretutines diagnozes I11.9, N20.0, H93.3, H 73.9 (funkcijų sutrikimas lengvas). NDNT Panevėžio teritorinis skyrius 2012 m. birželio 20 d. nustatė pareiškėjui 45 proc. darbingumo lygį nuo 2012 m. birželio 13 d. iki 2013 m. birželio 12 d. dėl priežasties „ligos ir būklės“.

NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, išnagrinėjęs Karo medicinos tarnybos 2012 m. liepos 5 d. prašymą peržiūrėti minėtą NDNT teritorinio skyriaus sprendimą, 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu K. G. nustatė 90 proc. darbingumo lygį. Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą ir įpareigojo NDNT Sprendimų kontrolės skyrių priimti naują sprendimą, kadangi nustatė, jog nustatant pareiškėjo darbingumo lygį nepagrįstai buvo taikytas koeficientas (1,3) iš kurio dauginamas nustatytas atitinkamas bazinio darbingumo procentas.

NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, vykdydamas Ginčų komisijos sprendimą, 2013 m. sausio 2 d. priėmė naują sprendimą, kuriuo nustatė, kad pareiškėjo darbingumo lygis nuo 2012 m. birželio 13 d. iki 2013 m. birželio 12 d. 55 proc. Taigi, KGKK 2013 m. sausio 15 d. sprendimas leisti siųsti pareiškėją į KMEK dėl jo tinkamumo procesinei karo tarnybai (KME nuostatų 32.1 punktas) iš esmės sutapo ir su laikotarpiu, kuriuo baigėsi pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo NDNT procedūra, taip pat sutapo su laikotarpiu, kai suėjo laikas siųsti pareiškėją į KMEK pakartotinei ekspertizei suėjus vienerių metų terminui, nustatytam 2012 m. balandžio 4 d. ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. 1846.

KMEK 2013 m. sausio 22 d. ekspertiniu nutarimu Nr. 210 pareiškėjas buvo pripažintas tinkamu profesinei karo tarnybai pagal Ekspertinių išvadų lentelės 132.3, 125.3, 82.2, 26.3, 27.2, 49.2, 65.3, 74.4 straipsnių 3 skiltį, tačiau netinkamu tarnybai tarptautinėse operacijose pagal E sveikatos grupę. Remiantis šiuo KMEK ekspertiniu nutarimu, pareiškėjui buvo išduota KMEK 2013 m. sausio 22 d. buvo išduota ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 210 penkeriems metams (iki 2017 m. sausio 22 d.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime išanalizavo KMEK Nutarimo Nr. 210 pagrįstumą KME nuostatų ir KAM/SAM Įsakymu Nr. V-1142/V-1139 patvirtintų Kriterijų kontekste. Ekspertinių išvadų lentelės pastabose pažymėta, kad pagal profesinės karo tarnybos karių sveikatos būklė nustatoma pagal šios Lentelės 3 skiltį. Teismas teisingai nustatė, kad pagal visus KMEK Nutarime Nr. 210 nurodytus susirgimus ir patologines būkles, kvalifikuotas pagal išvardytus Ekspertinių išvadų lentelės straipsnius, išskyrus 132.3 straipsnį, profesinės karo tarnybos karys (šiuo atveju pareiškėjas) pagal šios Lentelės 3 skiltį yra tinkamas tarnybai.

Dėl sveikatos sutrikimo, numatyto Lentelės 132.3 straipsnyje (laikini liekamieji reiškiniai dėl inkstų ligų) pagal 3-ąją skiltį asmenys tinkami tarnybai po gydymo. Iš medicinos ekspertizės akto matyti, kad pareiškėjui pagal šį Ekspertinių išvadų lentelės straipsnį kvalifikuotas susirgimas, kurio diagnozė pagal TLK-10 N20 ((duomenys neskelbtini)) nustatant 3 laipsnio apribojimą (SPN aprašymo 4 punktas), kuris nustatomas kai anatominiai, morfologiniai ir fiziologiniai organų pakitimai ar defektai yra minimalūs, stabilūs ir neprogresuojantys, taip pat kai klinikiniai požymiai ir simptomai paūmėjimo metu silpni arba vidutiniški.

Pažymėtina, kad ir pagal KMEK 2012 m. balandžio 4 d. ekspertinį nutarimą Nr. 1846 , kuriuo pareiškėjui buvo nustatyta E sveikatos grupė pripažįstant pagal Ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį tinkamu profesinei karo tarnybai pagal nustatytą E sveikatos grupę ir netinkamu TRO, tarp nurodytų Lentelės straipsnių pagal kuriuos buvo vertintas tinkamumas profesinei karo tarnybai, taip pat buvo 132.3 straipsnis ir jis buvo vienintelis pagal kurį dėl tinkamumo tarnybai pagal 3 skiltį sprendžiama po gydymo (pagal visus kitus karys tinkamas profesinei karo tarnybai).

Iš KMEK 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo Nr. 210 dalies, kurioje visi KMEK nariai (atitinkamų medicinos sričių specialistai) kiekvienas pateikė savo ekspertines išvadas (kai kuriais atvejais nurodant apribojimo laipsnį), matyti, kad įvertinus pagal Ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį visus susirgimus ir būkles (jie pakartoti KMEK Nutarime Nr. 210), kvalifikuotus pagal išvardytus Ekspertinių išvadų lentelės straipsnius (atitinkamai nurodant susirgimų kodus pagal TLK-10), visi KMEK nariai pateikė išvadas, jog pareiškėjas tinka tolesnei profesinei karo tarnybai.

Dėl susirgimo, žymimo pagal TLK-10 kodu N20.0, kvalifikuoto pagal Ekspertiniu išvadų lentelės 132.3 straipsnį, pareiškėjui nustatytas 3° apribojimo laipsnis. Atsižvelgiant į visų KMEK narių (atitinkamų sričių medicinos specialistų) ekspertines išvadas buvo pateikta KMEK išvada nustatant pareiškėjui E sveikatos grupę (SPN aprašymo 1, 8, 9 punktai) taikant suminį 6° apribojimo laipsnį ir pripažįstant pareiškėją pagal Ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį tinkamu profesinei karo tarnybai, tačiau netinkamu tarnybai tarptautinėse organizacijose.

Iš ekspertinių išvadų matyti, kad aukščiausias 6° apribojimo laipsnis pareiškėjui buvo taikytas dėl susirgimų, kurių diagnozės pagal TLK-10 G55.2 ir M47 ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kvalifikuotų pagal Ekspertinių išvadų lentelės 49.2 straipsnį. Dėl L/S osteochondrozės (M 42.1), kvalifikuotos pagal šios Lentelės 125.3 straipsnį, taikytas 3° apribojimo laipsnis. Pagal SPN aprašymo 8.3 punktą, jeigu nustatomi keli skirtingo dydžio apribojimo laipsniai, suminis apribojimo laipsnis skaitmenine reikšmė lygus didžiausiam apribojimo laipsniui. KMEK ekspertizės akte taikant suminį apribojimo laipsnį (6° apribojimo laipsnį) minėtos nuostatos nepažeistos.

Pagal Ekspertinių išvadų lentelę susirgimai, kurių kodai pagal TLK-10 žymimi G50-F59 patenka į šios Lentelės skyriaus „Nervų, nervų šaknelių ir rezginių ligos. Polineuropatijos ir kitos periferinės nervų sistemos ligos“ 49 straipsnį, o konkretus kvalifikavimas atitinkamai pagal 49.1- 49.2 straipsnius, priklauso nuo funkcijos sutrikimo sunkumo. Pagal Ekspertinių išvadų lentelę susirgimai, kurių kodai pagal TLK-10 žymimi M45-M-48 ((duomenys neskelbtini)), patenka į Ekspertinių išvadų lentelės 127 straipsnį, kuriame nurodyta, kad ekspertizė atliekama pagal šios Lentelės 49 straipsnį. Pagal Ekspertinių išvadų lentelę esant ryškiems ar vidutiniškai ryškiems funkcijos sutrikimams kvalifikuojama pagal šios Lentelės 49.1 straipsnį ir tokiu atveju pagal šios Lentelės 3 skiltį karys yra netinkamas profesinei karo tarnybai. Esant neryškiems funkcijos sutrikimams kvalifikuojama pagal Lentelės 49.2 straipsnį (gali būti taikomas maksimalus 6° apribojimo laipsnis) ir karys pagal šios Lentelės 3 skiltį yra laikomas tinkamu profesinei karo tarnybai. Pagal minėtą Lentelę susirgimai, kurie pagal TLK-10 žymimi klodais M40-M43, patenka į Lentelės skyriaus „Stuburo ligos ir pasekmės“ 125 punktą, o konkretus kvalifikavimas atitinkamai pagal 125.1-125.3 straipsnius priklauso nuo stuburo ligų ir jų pasekmių stuburo judesių ribojimui ryškumo, tačiau visais atvejais karys pagal 3-ąją skiltį yra tinkamas profesinei karo tarnybai. Pagal 125.3 straipsnį, kuris buvo taikytas pareiškėjui, kvalifikuojamos pasekmės be stuburo funkcijos sutrikimo arba nelabai ribojančios stuburo judesius.

Taigi pareiškėjo akcentuojami susirgimai, dėl kurių, kaip matyti iš bylos medžiagos, VšĮ Panevėžio miesto poliklinika, išduodama pareiškėjui siuntimą į NDNT nurodė kaip pagrindines diagnozes (G55.2 ir M47.26) su lengvo laipsnio funkcijų sutrikimu, kvalifikavimas pagal funkcijų sutrikimo laipsnį nepasikeitė ir KMEK atliekant ekspertizę bei vertinant medicininių dokumentų visumą ir tiriant pareiškėjo sveikatos būklę. Susirgimų, kurie pagal TLK-10 žymimi kodais G55.2 ir M47, kvalifikavimas pagal Ekspertinių išvadų lentelės 49.2 straipsnį, o susirgimo M42.1 kvalifikavimas pagal 125.3 straipsnį, atitinka nustatytus Kriterijus, o Lentelės straipsnių 49.2 ir 125.3 reikšmės pagal jos 3 skiltį reiškia tai, kad karys yra tinkamas profesinei karo tarnybai.

KME nuostatai reglamentuoja kokius dokumentus turi pateikti KMEK profesinės karo tarnybos karys (38 punktas). KME nuostatai detaliai reglamentuoja medicinos ekspertinės atlikimo tvarką (procedūrą). KME nustato, kokių medicinos sričių specialistai turi įeiti į KMEK pakomisę, tikrinančią profesinės karo tarnybos kario sveikatą (5.1.1 punktas). Nustatyta, kad medicinos ekspertizės metu individualiai tikrinama asmens sveikatos būklė, susipažįstama su medicininių tyrimų ir medicininių dokumentų duomenimis (40 punktas). Komisijos nariai laikydamiesi nustatytosios eilės tvarkos, atlieka medicinos ekspertizę: į medicinos ekspertizės aktą įrašo anamnezės, antropometrinius ir objektyvios apžiūros duomenis, sveikatos parametrus, klinikinių tyrimų ir konsultacijų rezultatus (43 punktas). Jeigu yra indikacijų arba nepakanka duomenų apie asmens sveikatą, gydytojas siunčia asmenį ištirti papildomai ir konsultuotis į tarnybos Karo medicinos centrą ar Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigas, teikiančias antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas (45 punktas). KMEK turi teisę gauti duomenis ir dokumentus, kurių reikia ekspertiniam nutarimui priimti, iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitų įstaigų (12 punktas).

Pabrėžtina, kad pagal KASOKTĮ ir jo nuostatas įgyvendinančius minėtus poįstatyminius teisės aktus KMEK yra specializuota (karinė) medicinos ekspertizė, kuri sprendžia asmenų, išvardytų KMEK nuostatų 1 punkte, tarp jų tikrosios karo tarnybos karių, tinkamumą tolesnei tarnybai, vadovaudamasi pirmiau aptartais specialiaisiais teisės aktais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad kario tinkamumą tolesnei profesinei karo tarnybai gali nustatyti tik KMEK. NDNT pagal jos kompetenciją atlikto asmens darbingumo lygio nustatymo duomenys KMEK atliekant medicininę ekspertizę dėl kario tinkamumo tolesnei profesinei karo tarnybai gali būti vertinami medicininių duomenų apie kario sveikatą visumos kontekste. Dėl pareiškėjo akcentuojamos aplinkybės, kad NDNT jam yra nustačiusi 55 proc. darbingumo lygį, teisėjų kolegija pabrėžia, kad nei NDNT, nei kitos įstaigos išduotam medicininiam dokumentui prioritetas KMEK negali būti teikiamas. Medicinos ekspertizės metu kario sveikatos būklė KMEK turi būti tiriama ir vertinama individualiai, susipažįstama su medicininių tyrimų ir medicininių dokumentų visumos duomenimis, ekspertizės eigoje atliekamos specialistų objektyvios apžiūros ir numatyti tyrimai. Bylos įrodymai patvirtina, kad KMEK, atlikdama ginčui aktualią medicinos ekspertizę, turėjo duomenis apie pareiškėjo sveikatą po paskutinės medicinos ekspertizės (2012 m. balandžio 4 d. ekspertinis nutarimas Nr. 1846), t. y. 2013 m. sausio 16 d. parengtą medicininę charakteristiką (KME nuostatų 38.3 punktas), gydymus stacionare, laikinuosius nedarbingumus, atliktus tyrimus ir konsultacijas, taip pat medicininius dokumentus pagal kuriuos pareiškėjo tinkamumas profesinei karo tarnybai KMEK buvo vertintas anksčiau. Iš ekspertizės akto matyti, kad atliekant medicinos ekspertizę pareiškėjo sveikatą tikrino atitinkamų KME nuostatuose numatytų medicinos sričių specialistai, prieidami kiekvienas pagal savo sritį prie ekspertinių išvadų (KME nuostatų 44 punktas), kad pareiškėjas tinka profesinei karo tarnybai pagal Ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį. Minėtų ekspertinių išvadų pagrindu KMEK pateikė bendrą išvadą, kad pareiškėjas priskirtinas E sveikatos grupei pagal Ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį (suminis 6° apribojimo laipsnis) ir yra tinkamas profesinei karo tarnybai, tačiau netinkamas tarnybai tarptautinėse organizacijose.

Apelianto argumentai, esą KMEK ignoravo kai kuriuos dokumentus, tarp jų NDNT išvadą, yra teisiniu reguliavimu ir bylos medžiaga nepagrįsta pareiškėjo nuomonė, kuri nesuteikia pagrindo prieiti prie kitų išvadų nei išdėstytos pirmosios instancijos teismo sprendime, priimtame įvertinus įrodymų visumą ginčui reikšmingų teisės aktų kontekste. Minėta, kad NDNT pagal jos kompetenciją priimti sprendimai KMEK atliekant medicininę ekspertizę pagal specialiuosius teisės aktus dėl kario tinkamumo profesinei karo tarnybai yra tik vienas iš informacijos apie kario sveikatą šaltinių, kuris vertintinas kartu su duomenų apie kario sveikatą visuma. Byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą išvadoms, jog KMEK šių duomenų nevertino. Pabrėžtina, kad profesinės karo tarnybos kario tinkamumas tolesnei tarnybai vertinamas pagal pirmiau minėtais specialiaisiais teisės aktais nustatytų Kriterijų visumą. Asmens darbingumo lygio įvertinimas NDNT pagal šiai procedūrai taikomus teisės aktus atliekant to paties asmens (kario) sveikatos tikrinimą pagal specialiuosius teisės aktus, kurie taikomi atliekant karinę medicinos ekspertizę, įgyja kitą išraišką. Kario tinkamumas tarnybai individualizuojamas pagal sveikatos grupes, suminius apribojimo laipsnius. KMEK pareiškėjui suminį 6° (aukščiausią) apribojimo laipsnį taikė būtent dėl susirgimų, kurių diagnozės pagal TLK-10 G55.2 ir M47 ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kvalifikuotų pagal Ekspertinių išvadų lentelės 49.2 straipsnį, t. y. būtent dėl tų, kuriuos NDNT vertino kaip pagrindines diagnozes. Todėl nėra pagrindo sutikti apeliantu, esą KMEK ignoravo duomenis apie jo sveikatą. Pareiškėjos pareigybės aprašymo III skyriuje aprašytas vyresniojo specialisto funkcijas dauguma šių funkcijų yra organizacinės, koordinavimo ir kontrolės. Iš pareiškėjo 2013 m. sausio 16 d. medicininės charakteristikos, taip pat pirmiau aptartų KGKK sprendimų matyti, kad pareiškėjas 2012 metais buvo atleistas nuo karių fizinio parengimo testo dėl (duomenys neskelbtini).

Siuntime į KMEK turi būti nurodytas tikrojo karo tarnybos kario siuntimo į medicinos ekspertizę tikslas, kuris kyla iš KASOKTĮ 65, 67, taip pat KME nuostatų 32, 34, 38.1 punktais nustatyto teisinio reguliavimo. Minėta, kad pareiškėjui siuntimas į KMEK buvo išduotas 2013 m. sausio 16 d. prašant nustatyti jo tinkamumą tolesnei tarnybai. KMEK šį jos kompetencijai priskirtą klausimą išsprendė. Byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą išvadoms, jog KMEK savo funkcijas ginčo atveju atlikto netinkamai, ar pateikė medicininių dokumentų ir medicininių tyrimų bei pareiškėjo sveikatos objektyvaus tyrimo duomenų neatitinkančią KMEK 2014 m. liepos 2 d. ekspertinę išvadą Nr. 210. Pareiškėjo teiginiai, esą jis turėjo būti priskirtas Z sveikatos grupei ir pripažintas netinkamu profesinei karo tarnybai, vertintini kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo dėl KMEK 2014 m. liepos 2 d. ekspertinio nutarimo pažymos Nr. 210 panaikinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

MMPB Tiesioginės paramos kuopos Remonto būrio Remonto kontrolės skyriaus technikos vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 4 punkte nurodyta, kad šiai pareigybei reikalinga ne mažesnė kaip E sveikatos grupė ir turėti galiojančią ekspertinio nutarimo pažymą dėl sveikatos būklės tinkamumo PKT. Pagal KMEK išduotą 2014 m. liepos 2 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 210 pareiškėjas šį reikalavimą atitiko.

Minėta, kad Lietuvos kariuomenės vadas 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. PK-1483 2013 m. lapkričio 8 d. nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju, MMPB vado 2013 m. spalio 23 d. įsakymu atleistu iš pirmiau minėtų pareigų (KASOKTĮ 45 str. 1 d.) ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą, vadovaudamasis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 13 punktu, nes pareiškėjo laikinojo nedarbingumo trukmė per paskutinius 12 mėnesių (nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d.) su pertraukomis yra ilgesnė nei 140 kalendorinių dienų (iš viso 154 kalendorinės dienos). Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus, susijusius su pareiškėjo laikinuoju nedarbingumu ir priėjo prie pagrįstų išvadų, jog atsakovas KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 13 punktą taikė pagrįstai ir naikinti šį individualų administracinį aktą nėra pagrindo. Iš minėto laikinojo nedarbingumo laikotarpio pažymėjimų teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo laikinai nedarbingas dėl įvairių susirgimų ((duomenys neskelbtini) (M51.1); (duomenys neskelbtini) (G55.2); (duomenys neskelbtini) (I11.9); (duomenys neskelbtini) (J06.9); (duomenys neskelbtini) (J03.9); (duomenys neskelbtini) (S86.1)). Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad laikinojo nedarbingumo pažymėjime Nr. 082784, kuris buvo išduotas už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 29 d. iki 2013 m. rugsėjo 20 d. nurodyta, jog pareiškėjo trauma yra nelaimingas atsitikimas buityje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovui nebuvo pagrindo siųsti pareiškėją į KMEK KME nuostatų 32.2 punkte numatytu pagrindu, nes šiuo pagrindu karys gali būti siunčiamas į KMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti ne dėl bet kurio laikinojo nedarbingumo, o tik tuo atveju, kai yra duomenų, jog pareiškėjo laikinasis nedarbingumas kilęs dėl tokio sveikatos sutrikdymo, kuris susijęs su kario pareigų vykdymu ar tarnyba.

Ginčui aktuali pareiškėjo medicinos ekspertizė KMEK buvo baigta 2013 m. sausio 22 d. priimant ekspertinį nutarimą ir jo pagrindu išduodant pareiškėjui 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 210. Dalis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 13 punkto taikymo aspektu aktualaus laikotarpio (nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d.), kuriuo pareiškėjas su pertraukomis sirgo ilgiau 140 kalendorinių dienų (iš viso 154 kalendorinės dienos) yra iki minėtos pareiškėjo medicininės ekspertizės (83 dienos), kita dalis po šios ekspertizės atlikimo. Į laikotarpį po 2013 m. sausio 22 d. patenka pareiškėjo laikinieji nedarbingumai dėl (duomenys neskelbtini) (J06.9); (duomenys neskelbtini) (J03.9); (duomenys neskelbtini) (S86.1). Be to, po medicinos ekspertizės atlikimo pareiškėjas nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2013 m. gegužės 24 d. buvo laikinai nedarbingas dėl (duomenys neskelbtini) (M51.1), t. y. dėl to paties susirgimo dėl kurio pareiškėjo tinkamumas profesinei karo tarnybai KMEK buvo įvertintas atliekant medicininę ekspertizę ir kompleksiškai patikrinant pareiškėjo sveikatą dėl tinkamumo profesinei karo tarnybai ir priimant 2013 m. sausio 22 d. ekspertinį nutarimą. Minėti pareiškėjo laikinieji nedarbingumai, buvę po 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo priėmimo ir ekspertinio nutarimo pažymos Nr. 210 išdavimo pareiškėjui penkeriems metams, atsakovui nesuteikė pagrindo inicijuoti pareiškėjo pakartotinį siuntimą į KMEK atlikti medicininės ekspertizės dėl tinkamumo tolesnei profesinei karo tarnybai. Tačiau šie pareiškėjo laikinojo nedarbingumo laikotarpiai, taip pat laikotarpiai iki 2013 m. sausio 22 d., t. y. nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d., kurių trukmė per paskutinius 12 mėnesių su pertraukomis buvo ilgesnė nei 140 kalendorinių dienų (iš viso 154 kalendorinės dienos), suteikė atsakovui pagrindą taikyti KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 13 punktą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apelianto argumentai dėl KME nuostatų 32.2 punkto taikymo atmestini kaip nepagrįsti, o dėl KME nuostatų 33 punkto nesilaikymo primintina, kad šis KME nuostatų punktas nuo 2011 m. gegužės 12 d. neteko galios (Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. 534).

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas neturėjo pagrindo nutraukti su pareiškėju profesinės karo tarnybos sutartį KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu. Minėta, kad KMEK 2013 m. sausio 22 d. ekspertiniu nutarimu Nr. 210 pareiškėjas buvo pripažintas tinkamu profesinei karo tarnybai (E sveikatos grupė, suminis 6° apribojimo laipsnis).

KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, kuriais profesinės karo tarnybos sutartis turi būti nutraukiama ir karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje. KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalis numato pagrindus (1-13 punktai), kuriais profesinės karto tarnybos sutartis gali būti nutraukiama ir karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Karšto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia. Taigi KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 13 punkto taikymas yra Karšto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės diskrecija. Esant minėtam teisiniam reguliavimui apelianto argumentas, esą šis punktas karių atžvilgiu taikomas nevienodai, o apeliantą buvo skubėta atleisti iš profesinės karo tarnybos, nepagrįstas nei teisiniu reguliavimu, nei faktinėmis aplinkybėmis, nes pareiškėjo laikinojo nedarbingumo trukmė per paskutinius 12 mėnesių su pertraukomis yra ženkliai ilgesnė nei 140 kalendorinių dienų (iš viso 154 kalendorinės dienos).

Dėl apelianto nurodytos aplinkybės apie traumą tarnyboje 2003 metais ir jos galimą įtaką pareiškėjo sveikatai, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje minėtos aplinkybės negali būti nagrinėjamos. Taip pat negali būti sprendžiama dėl atsakovo įpareigojimo išmokėti pareiškėjui 36 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio kompensaciją, numatytą KASOKTĮ 67 straipsnyje. Šiame kontekste pažymėtina, kad KASOKTĮ 67 straipsnis numato procedūras, kurios yra taikomos nustatyti kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį, kai kario sveikata sutrinka dėl tarnybinių pareigų vykdymo ar tarnybos. KASOKTĮ 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kario žūties, ligos ar sveikatos problemos priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Minėta įstatymo norma įstatymų leidėjas suteikė krašto apsaugos ministrui įgaliojimus nustatyti tarnybinio tyrimo komisijos darbo tvarką. Krašto apsaugos ministro patvirtintų Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatų 11 punkte nustatyta, kad TTK tyrimą pradeda sveikatos sutrikdymą patyrusios kario ar šaulio ar jų įgalioto asmens prašymo pagrindu, pateikdami 11.1.1-11.1.3 nurodytus sveikatos sutrikdymo faktą patvirtinančius dokumentus. TTK nuostatai, be kita ko, reglamentuoja TTK ryšį su Karo medicinos tarnyba ir KMEK. Nustatyta, kad Karo medicinos tarnyba TTK prašymu pateikia turimus medicininius dokumentus, susijusius su kario ar šaulio sveikatos būkle, o KMEK, gavusi TTK paklausimą, įvertina sveikatos sutrikdymo vystymosi galimybes ir per 30 kalendorinių dienų nuo paklausimo gavimo dienos pateikia medicininę išvadą dėl nustatyto sveikatos sutrikdymo ir galimybės jį susieti su tarnyba (TTK 13, 14 punktai). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas KASOKTĮ 67 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka nesinaudojo ir nesikreipė į TTK, prašydamas nustatyti sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį, kai kario sveikata sutrinka dėl tarnybinių pareigų vykdymo ar tarnybos.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad KASOKTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ginčo atveju nebuvo pažeistas.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė ginčo esmę, nustatė ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, ištyrė jas išsamiai, visapusiškai, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo K. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis