A-502-2199-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-2199/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05598-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir D. P. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, J. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir D. Š. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. P. ir D. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir VĮ RC Vilniaus filialas) 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. VILIN(12.5.13.)-20858 ir valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ RC) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 254, ir įpareigoti VĮ RC Vilniaus filialą ištaisyti registro duomenis – įregistruoti kelio servitutą žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas (toliau – ir J. K. sklypas).

Skunde (I t., b. l. 1–2, 27–28) pareiškėjai paaiškino, kad 2013 m. liepos 18 d. VĮ RC Vilniaus filialui pateikė prašymą panaikinti kelio servitutą sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas (toliau – ir pareiškėjų sklypas) pagal Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 4892-41 bei priskirti kelio servitutą J. K. sklypui, tačiau tiek VĮ RC Vilniaus filialas, tiek VĮ RC skundžiamais sprendimais atsisakė tenkinti jų prašymą. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4892-41 J. K. sklypui buvo nustatytas servitutas. J. K., 2005 m. spalio 17 d. pirkdama žemės sklypą, iš buvusių savininkų žinojo, kad servitutas yra nustatytas, nes matė žemės sklypo planą, kuriame pažymėtas servitutas ir Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 4892-41, kuriuo jis nustatytas, todėl teigti, kad servituto įregistravimas pažeis trečiųjų asmenų teises, nėra pagrindo. Priešingai, servituto neįregistravimas pažeidžia jų teises, nes tai vienintelis kelias, kuriuo jie gali patekti į savo sklypą. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. T3-158 patvirtintame detaliajame plane yra pažymėtas prašomas įregistruoti servitutas, todėl teritorijų planavimo dokumento sprendiniai negali prieštarauti VĮ RC įregistruotiems duomenims. Esama situacija neatitinka detaliojo plano sprendinių, kurie nebuvo įregistruoti dėl aplaidžių VĮ RC Vilniaus filialo veiksmų, todėl registro duomenys turi būti ištaisyti.

Atsakovas VĮ RC Vilniaus filialas su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (I t., b. l. 48–51) paaiškino, kad 2003 m. spalio 19 d. įregistruojant kelio servitutą pareiškėjams priklausančio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/76837 buvo padaryta techninė klaida, nes Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4892-41 nustatytas servitutas tokio pat bendro ploto, tačiau gretimame žemės sklype – šiuo metu J. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Nustatęs šias aplinkybes VĮ RC Vilniaus filialas 2013 m. liepos 23 d. išregistravo servitutą pareiškėjų sklype ir 2013 m. liepos 24 d. raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-19782 kreipėsi į J.

K., siekdamas sužinoti jos nuomonę dėl kelio servituto įregistravimo jos sklype, kuri 2013 m. liepos 30 d. rašte nurodė, jog jos sudarytose žemės sklypo įsigijimo sutartyse nebuvo duomenų apie šiame žemės sklype įregistruotą servitutą, su kelio servituto įregistravimu savo sklype nesutiko, nes tai sukeltų jai didelius nuostolius, kadangi reiktų griauti ir atstatyti pastatytus statinius. VĮ RC Vilniaus filialas atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 33 straipsniu, nes J.

K. nesutiko su servituto įregistravimu jos sklype. Atsakovas pabrėžė, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad prašomas Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymas gali pažeisti teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, taisymo procedūra negalima. Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4892-41 suformavus žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiame žemės sklype buvo nustatytas kelio servitutas, o jo pirmieji savininkai buvo įpareigoti patikslinti duomenis VĮ RC, pakloti inžinerinius tinklus ir rengti kelio techninę infrastruktūrą pagal detalųjį planą, tačiau neįvykdė šių savo pareigų, todėl šis ginčas kilęs iš civilinės teisės, kuriame spręstinas ir buvusių šio žemės sklypo savininkų civilinės atsakomybės klausimas.

Kadangi pareiškėjai 2003 m. gruodžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą su klaidingai Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktine teise – 0,0300 ha kelio servitutu iš 0,1203 ha viso žemės sklypo ploto, šią klaidą ištaisius – išregistravus servitutą Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/76837 laikytina, kad pareiškėjai nepagrįstai praturtėjo – jų padėtis be pagrindo pagerėjo, todėl ginčas spręstinas bendrosios kompetencijos teisme.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. K. prieštaravo pareiškėjų skundo tenkinimui.

Atsiliepime (I t., b. l. 98–100) paaiškino, kad perkant jai šiuo metu priklausantį žemės sklypą nei pirkimo-pardavimo sutartyse, nei prie jų pridėtuose Nekilnojamojo turto registro išrašuose nebuvo nurodyta, kad perkamame žemės sklype yra nustatytas kelio servitutas. Už žemės sklypą be nustatyto kelio servituto mokėjo atitinkamai didesnę kainą, pagrįstai tikėjosi valdyti visą žemės sklypą, sklypą įsigijo jau su jame pastatytais ir įregistruotais statiniais – gyvenamuoju namu, ūkio pastatu. Žemės sklypo ribas apibrėžė pastatyta tvora. Toje vietoje, kur pareiškėjai reikalauja įregistruoti servitutą, yra kelias, pravažiavimas (daugiau nei 5 metrų) iki pareiškėjams priklausančio sklypo. Apie servituto galimumą sužinojo tik prieš metus, kai pareiškėjai iškėlė šią problemą. Nesutinka su kelio servituto įregistravimu jos žemės sklype, kadangi įregistravimo atveju jai atsirastų iš servituto kylančios pareigos – patraukti pastatus, tvorą, nuotekų surinkimo įrenginius, o tai iš esmės pakeistų jos gyvenimo sąlygas, sukeltų didelius nepatogumus ir suvaržymus, lemtų nepateisinamai dideles išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ RC atsiliepime nesutiko su pareiškėjų skundu ir prašė jį atmesti (I t., b. l. 115).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Atsiliepime (II t., b. l. 133–134) paaiškino, kad NŽT 2013 m. liepos 17 d. rašte Nr. 1SS-(8.5)-1517 klaidingai nurodyta, kad J. K. priklausantis žemės sklypas Žemės sklypo padalijimo projekte yra pažymėtas projektiniu Nr. 536-6 ir todėl padaryta klaidinga išvada, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 6 d. įsakyme Nr. 4892-41 servitutas nebuvo nurodytas, kadangi J. K. žemės sklypo numeris yra 536-5, kuriam minėtu Vilniaus apskrities viršininko įsakymu servitutas yra nustatytas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai, todėl Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4892-41 nustatytas servitutas turėjo būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau tai nebuvo padaryta dėl galimai VĮ RC Vilniaus filialo techninės klaidos, kuri turėtų būti ištaisyta.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu pareiškėjų A. P. ir D. P. skundą tenkino – panaikino VĮ RC Vilniaus filialo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. VILIN(12.5.13.)-20858 ir VĮ RC Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 254, ir įpareigojo VĮ RC Vilniaus filialą ištaisyti registro duomenis – įregistruoti kelio servitutą J. K. priklausančiame žemės sklype (II t., b. l. 190–193).

Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 6 d. įsakyme Nr. 4892-41 nurodyta, kad žemės sklypui Nr. 536-5 yra nustatytas 0,03 ha kelio servitutas, o žemės sklypui Nr. 536-6 kelio servituto nėra. Pareiškėjų atstovas 2013 m. liepos 18 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas panaikinti pareiškėjų sklype įregistruotą kelio servitutą ir jį priskirti J. K. sklypui. VĮ RC Vilniaus filialas 2013 m. liepos 30 d. raštu Nr. VILIN (12.5.13.)-20186 informavo pareiškėjų atstovą, kad kelio servitutą iš pareiškėjų žemės sklypo išregistravo.

VĮ RC Vilniaus filialas 2013 m. liepos 24 d. raštu Nr. VILIN (12.5.13.)-19782 kreipėsi į J. K., prašydamas pareikšti nuomonę dėl kelio servituto įregistravimo jos žemės sklype. J. K. 2013 m. liepos 30 d. rašte nurodė nesutinkanti su kelio servituto įregistravimu jos žemės sklype. VĮ RC Vilniaus filialo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. VILIN(12.5.13.)-20858, VĮ RC Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 254 buvo atsisakyta įregistruoti kelio servitutą J. K. žemės sklype.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Atsakovas atsiliepime į skundą pripažino savo padarytą techninę klaidą – 2003 m. spalio 19 d. įregistruojant kelio servitutą pareiškėjams priklausančio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/76837 buvo padaryta techninė klaida, nes Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 6 d.

įsakymu Nr. 4892-41 nustatytas kelio servitutas tokio pat bendro ploto, tačiau gretimame žemės sklype – šiuo metu J. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype bei nurodė, kad nustatęs šias aplinkybes 2013 m. liepos 23 d. išregistravo kelio servitutą pareiškėjų sklype, tačiau J. K. nesutinkant įregistruoti kelio servitutą jos žemės sklype, kelio servituto jos žemės sklype neįregistravo. NŽT atsiliepime į skundą pripažino, kad ir ji buvo padariusi klaidą – savo 2013 m. liepos 17 d. rašte Nr. 1SS-(8.5)-1517 klaidingai buvo nurodžiusi, kad J.

K. priklausantis žemės sklypas Žemės sklypo padalijimo projekte yra pažymėtas projektiniu Nr. 536-6 ir todėl buvo padariusi klaidingą išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 6 d. įsakyme Nr. 4892-41 servitutas nebuvo nurodytas, kadangi J. K. žemės sklypo numeris yra 536-5, kuriam minėtu Vilniaus apskrities viršininko įsakymu servitutas yra nustatytas. Nurodytus institucijų paaiškinimus patvirtina byloje esantys dokumentai – Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. 4892-41, žemės sklypo planai, iš kurių matyti, kad planuose žymimas sklypas Nr. 536-5 šiuo metu priklauso J.

K. ir būtent jame Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4892-41 buvo nustatytas kelio servitutas, o planuose žymimas sklypas Nr. 536-6 šiuo metu priklauso pareiškėjams ir šiame sklype Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4892-41 joks kelio servitutas nustatytas nebuvo. Remiantis šiais duomenimis pagrįstai VĮ RC Vilniaus filialas išregistravo pareiškėjams priklausančiame sklype kelio servitutą. Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. 4892-41, kuriame kelio servitutas nustatytas J.

K. priklausančiame žemės sklype, nėra nuginčytas, be to, pareiškėjai patvirtino, kad tai vienintelis kelias, kuriuo jie gali patekti į savo žemės sklypą. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu nustatytas, tačiau klaidingai įregistruotas ne tame žemės sklype servitutas, negali paprasčiausiai išnykti jį išregistravus iš prieš tai klaidingai įregistruoto žemės sklypo, tačiau neįregistravus į tą žemės sklypą, kuriame jis nustatytas. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrįstai nustatė, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojos J.

K. teisėtus interesus, kadangi perkant žemės sklypą – didelės vertės pirkinį – pirkėja privalo būti itin atidi ir rūpestinga, susipažinti ne tik su perkamo nekilnojamojo daikto registracijos pažymėjimu, bet ir su perkamo žemės sklypo planu, kuriame buvo aiškiai nurodyta, jog jos perkamame sklype yra nustatytas servitutas (pažymėtas raide „S“). Be to, sprendžiant ginčą turi būti vadovaujamasi proporcingumo principu, vadinasi, aplinkybė, kad J. K. nesutinka, kad jos žemės sklype būtų įregistruotas dar 2003 metais nustatytas servitutas, negali būti iškeliama aukščiau už aplinkybę, kad pareiškėjų žemės sklypas lieka be privažiuojamojo kelio.

Skundžiamuose sprendimuose padarytos išvados neatitinka protingumo, teisingumo principų, per daug plačiai aiškinama teisėtų interesų pažeidimo sąvoka, todėl skundžiamuose sprendimuose padarytos išvados negali būti pripažįstamos pagrįstomis, o J. K. turi teisę dėl VĮ RC Vilniaus filialo padarytos registravimo klaidos, klaidingos NŽT jai pateiktos informacijos, kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, tai pat naudotis CK ketvirtojoje knygoje įtvirtintomis nuostatomis ginant savo pažeistas teises.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. K. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

Apeliacinis skundas (III t., b. l. 1–4) grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2003 m. spalio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-1020/2003 išaiškino, kad būtina sąlyga techninio pobūdžio klaidų taisymo procedūrai atlikti yra fakto, kad toks ištaisymas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų, konstatavimas. Jeigu yra pagrindas manyti, kad prašomas Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymas gali pažeisti teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, taisymo procedūra negalima.

2. Aplinkybę, jog įregistravus servitutą teks atlikti statinių pertvarkymus, patvirtina NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. balandžio 22 d. raštas Nr. 48SD-(14.48.104)-2936, įpareigojęs J. K. patraukti tvorą taip, kad vietovėje ji nesudarytų kliūčių naudotis 8 m pločio menamu servitutiniu keliu tarp žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

3. Pagal CK 4.124 straipsnio 2 dalį, iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą. J. K. perkant nekilnojamąjį turtą, nei žemės pirkimo-pradavimo sutartyse, nei prie jų pridėtuose nekilnojamojo turto registro išrašuose nebuvo nurodyta, kad perkamame žemės sklype yra nustatytas kelio servitutas. Tiesa, perkamo žemės sklypo plane buvo apibrėžtas servitutas, bet tai, kas yra tik planuose, tai, kas yra įstatymo numatyta tvarka neįteisinta – negali sukelti ir nesukelia teisinių pasekmių, numatytų CK 4.124 straipsnio 2 dalyje.

4. Iš esmės J. K. yra davusi sutikimą įteisinti servitutinį kelią, bet tik tose ribose ir apimtyje, koks plotas paliktas pravažiavimui ir kokiu naudojamasi po šiai dienai. Dabartinė pravažiavimo situacija visiškai atitinka ir įstatymo reikalavimus, numatytus CK 4.119 straipsnio 2 dalyje – jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu.

5. Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. 4892-41 buvo priimtas galiojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 27 d. nutarimui Nr. 1278 „Dėl Žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo“. Šio nutarimo 10 punkte nurodyta, kad žemės servitutai ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų nustatymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities valdytojo sprendimu (arba ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo rašytinės sutarties dėl žemės servitutų sudarymo) registruojami Valstybinio žemės kadastro duomenų registre nurodant: žemės sklypą, kuriame nustatyta (suteikta) teisė naudotis servitutu, šio žemės sklypo savininką ar valstybinės žemės naudotoją, žemės servituto vietą, rūšį, galiojimo laiką ir sąlygas, asmenis bei žemės sklypus, kuriems suteikta žemės servituto teisė. Servitutas per nutarime numatytą 3 mėnesių laikotarpį neįregistruotas, todėl servituto nustatymo ir įteisinimo procedūra, jei tai yra būtina, turi būti atlikta iš naujo, atsižvelgiant į J. K. teisėtus interesus ir galimybes, teisėtus lūkesčius bei vadovaujantis CK 4.129 straipsnio nuostatomis.

6. Trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra įkeistas, jam įregistruota hipoteka. Bet kokie įkeisto daikto suvaržymai paliečia kreditoriaus interesus, todėl akcinę bendrovę „Citadele“ banką buvo privalu į bylą įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Pagal CK 4.128 straipsnio 2 dalį, hipotekos tvarka įkeistam nekilnojamajam daiktui nustatyti servitutą leidžiama tik visų kreditorių sutikimu arba teismo sprendimu.

Atsakovas VĮ RC Vilniaus filialas prašo trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą tenkinti.

Atsiliepime (III t., b. l. 10–11) papildomai pažymi, kad ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Tokia išvada darytina ir atsižvelgiant į teisės aktų (galiojusių ginčo servituto nustatymo bei galiojančių šio ginčo nagrinėjimo metu), reglamentuojančių servitutų nustatymą, jų galiojimą, paviešinimą, pabaigą, turinį bei civilinį teisinį pobūdį.

Pareiškėjai A. P. ir D. P. prašo J. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (III t., b. l. 16–18) pareiškėjai paaiškina, kad vienintelis privažiavimas į jiems priklausantį žemės sklypą yra J. K. žemės sklype nustatytas kelio servitutas. Šiuo atveju ginčas vyksta dėl klaidingų Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymo, o ne dėl naujo servituto nustatymo. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantė nepasisakė dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo į procesą būtinybės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra (III t., b. l. 12–14).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiklos viešojo administravimo srityje.

Nustatyta, kad pareiškėjų A. P. ir D. P. įgaliotas atstovas 2013 m. liepos 18 d. prašymu kreipėsi į VĮ RC Vilniaus filialą, prašydamas panaikinti įrašą apie administraciniu aktu pareiškėjų žemės sklype nustatytą kelio servitutą ir šį nuosavybės teisės suvaržymą įregistruoti J. K. sklypui. VĮ RC Vilniaus filialas minėtą prašymą tenkino iš dalies, t. y. nuo 2013 m. liepos 23 d. išregistravo servitutą. Skundžiamą atsisakymą atlikti atitinkamus Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimus J. K. žemės sklypo atžvilgiu, įformintą 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. VILIN(12.5.13.)-20858, atsakovas ir pareiškėjų skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi VĮ RC Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija grindė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio, reglamentuojančio netikslių ir klaidingų Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymą, nuostatomis.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Taigi duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą yra padaromos techninės klaidos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1220/2014).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 36 straipsnio 3 dalis numato, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą ir duomenys apie šių teisių turėtojus įrašomos Nekilnojamojo turto registro trečiojoje dalyje.

Išanalizavusi byloje esantį Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. vasario 27 d. išrašą su istorija, teisėjų kolegija nustatė, jog Nekilnojamojo turto registre nėra ir anksčiau nebuvo įregistruota jokių kitų, išskyrus nuosavybės teisę, daiktinių teisių į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 93–96). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nesama (neegzistuojanti) Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2–7 punktuose įvardyta informacija negali būti vertinama teisingumo ar tikslumo požiūriu ir dėl jos taisymo priimamas vienas iš šio įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nurodytų administracinių sprendimų.

Remiantis faktinėmis bylos aplinkybėmis A. P. ir D. P. 2013 m. liepos 18 d. kreipimasis, susijęs su J. K. žemės sklypo duomenimis, kvalifikuotinas kaip prašymas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio prasme. Kadangi administracinė procedūra dėl tokio pobūdžio prašymų vykdoma laikantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnyje įtvirtintų taisyklių, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas dalyje keičiamas ir atsakovas įpareigojamas iš esmės išnagrinėti klausimą dėl ginčo servituto įregistravimo pagal pareiškėjų 2013 m. liepos 18 d. prašymą, kuriame pakankamai aiškiai yra suformuluotas šis reikalavimas (I t., b. l. 40).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Trečiojo suinteresuoto asmens J. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjų A. P. ir D. P. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. VILIN(12.5.13.)-20858 ir valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 254.

Įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą iš esmės išnagrinėti A. P. ir D. P. 2013 m. liepos 18 d. prašymą įregistruoti kelio servitutą žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas