eAS-1168-502/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1168-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04061-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. C. ir A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. C. ir A. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjos S. C. ir A. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamos panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3349 (toliau – ir 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymas) dalis, kuriomis S. C. ir L. V. įrašyti į Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės Zujūnų kaime, sąrašą; 2) Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1994 (toliau – ir 2014 m. gegužės 23 d. įsakymas) dalis, kuriomis A. C. ir L. V. įrašyti į Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų S. C. ir A. V. skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatomis.

Teismas nurodė, kad A. V. 2014 m. birželio 20 d. Nacionalinei žemės tarnybai pateikė skundą, kuriame išreiškė nesutikimą su 2014 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1994 įtraukti jame nurodytus asmenis į sąrašą, taip pat nurodytos sąraše esančios klaidos. Iš ABTĮ 25 straipsnio 1 dalies reguliavimo matyti, kad kai įstatymai tam tikrai bylų kategorijai nenustato privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, pareiškėjas turi pasirinkimo teisę: jis gali, prieš kreipdamasis į teismą, pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka arba tiesiogiai paduoti skundą teismui.

Pareiškėjos kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su skundu, todėl laikytina, kad savo noru pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. liepos 7 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-1712 išaiškino, jog L. V. teisėtai įrašytas į Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės Zujūnų kaime, sąrašą. Tačiau pastebėjo, kad A. V. pagrįstai nurodo, jog turi būti nurodytas 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimas bei įrašyta nenaudojamo asmeninio ūkio žemės ploto vieta.

Analogiški motyvai nurodyti ir pareiškėjos S. C.. Pareiškėjos teigia, kad atsižvelgdamos į Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. liepos 7 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-1712 pagristai manė, jog priimtas ydingas įsakymas bus panaikintas ir priimtas naujas įsakymas, kuris atitiks teisės aktų reikalavimus, bus aiškus ir sudarytas be klaidų ir tik jis sukels teisines pasekmes. Teismas su šiais pareiškėjų motyvais nesutiko. Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. liepos 7 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-1712 išreiškė aiškią teisinę valią dėl 2014 m. gegužės 23 d.

įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1994 pagrįstumo. Nacionalinė žemės tarnyba taip pat sutiko su pareiškėjų motyvais dėl to, kad turi būti nurodytas 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimas bei įrašyta nenaudojamo asmeninio ūkio žemės ploto vieta. Toks institucijos sutikimas, teismo įsitikinimu, nekeičia teisinio pagrindo, kuriuo remiantis priimtas 2014 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1994. Pareiškėjos skunde iš esmės sutinka su tuo, kad Nacionalinė žemės tarnyba skundą pripažino iš dalies pagrįstu, vadinasi, pareiškėjų skundas kitoje dalyje buvo atmestas.

Pareiškėjos, nesutikdamos su atmestąja skundo dalimi, turėjo teisę šią 2014 m. liepos 7 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-1712 dalį skųsti ABTĮ nustatyta tvarka, kas buvo ir nurodyta Nacionalinė žemės tarnybos 2014 m. liepos 7 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-1712. Pareiškėjos šia teise nepasinaudojo, todėl ABTĮ nustatytas terminas skundui paduoti yra praleistas. Pareiškėjos prašo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, remiasi tuo, jog pripažinta, kad ginčijamas įsakymas yra ydingas, o Nacionalinė žemės tarnyba apie 2014 m. rugpjūčio 28 d.

įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3349 jų neinformavo. Šioje dalyje teismas, nekartodamas anksčiau išvardintų aplinkybių, padarė išvadą, kad 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3349 pareiškėjų teisių apimtis iš esmės nepasikeitė. 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3349 buvo ištaisyti tam tikri įsakymo trūkumai, apie kurių ištaisymą pareiškėjos sužinojo gavusios Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. liepos 7 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-1712. Kadangi šiuo raštu buvo nagrinėjamos ne tik techninės įsakymo klaidos, tačiau buvo ir pasisakyta dėl pareiškėjų nurodomų galimų teisės pažeidimų, kuriuos pareiškėjos kelia ir skundu teismui (dėl S. C. ir L.

V. įrašymo į Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės Zujūnų kaime, sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo) laikytina, kad pareiškėjos laisva valia pasinaudojo ikiteismine ginčų sprendimo procedūra, kuri neapskundus priimto sprendimo yra laikoma baigta. Į pareiškėjų skundo dalį dėl techninių įsakymo trūkumų buvo atsakyta ir ši pareiškėjų skundo dalis buvo išspręsta priimant 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3349. Pareiškėjos nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios sutrukdė nustatytais terminais apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. liepos 7 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-1712, dėl šios priežasties pareiškėjų prašymas atnaujinti terminą netenkintas ir skundą atsisakyta priimti.

III. Pareiškėjos S. C. ir A. V. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį.

Pareiškėjos S. C. ir A. V. paaiškina, kad atsakovo 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą atitinkamai gavo 2015 m. liepos 10 d. ir 2015 m. liepos 13 d., todėl ABTĮ nustatyto termino kreiptis į teismą nepraleido. 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymas yra individualaus pobūdžio, jį priėmus S. C. vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalimi neteko teisės naudotis asmeninio ūkio žemės plotu bei jį privatizuoti. Įsakymas skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo, t. y. nuo 2015 m. liepos 10 d. Pažymi, kad 2014 m. gegužės 23 d. įsakyme pareiškėja S. C. net nebuvo įrašyta, todėl jokių teisinių pasekmių pastarasis įsakymas jai negalėjo sukelti, nes surašytas dėl mirusio sutuoktinio A. C.. Teismas, nusprendęs, kad pareiškėjos praleido terminą 2014 m. gegužės 23 d. įsakymui ginčyti, negalėjo atsisakyti priimti skundo visa apimtimi, nes pareiškėjos suformulavo atskirą reikalavimą dėl 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo, kurio apskundimo terminas nepraleistas. Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. liepos 7 d. raštą pareiškėjos pagrįstai laikė kaip jų skundo patenkinimą administracine tvarka, nes 2014 m. gegužės 23 d. įsakymu patvirtintas priedas „Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašas“ sudarytas ydingai, jame neteisingai nurodyta Buivydiškių apylinkės tarybos sprendimo data ir numeris, nenurodyta, kur asmuo nenaudoja jam paskirtos asmeninio ūkio žemės, prie pastabų nurodytas 2011 m. teismo sprendimas. Taigi nesant priimto kito administracinio akto, pareiškėjos negalėjo jo apskųsti teismui. Nacionalinės žemės tarnybos pavedimas patikslinti skundžiamą administracinį aktą negali būti vertinamas kaip naujo akto buvimas, kitaip Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui priėmus 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą pareiškėjos būtų priverstos kreiptis į teismą dar kartą dėl naujo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja :

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjos ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį atsisakyti priimti jų skundą.

ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pabrėžtina, jog privalomos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą procedūros nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, o priėmus skundą teismo žinion – bylą nutraukti (ABTĮ 101 str. 8 p.) arba palikti tokį skundą nenagrinėtą (ABTĮ 103 str. 1 p.).

Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.), o Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.).

Taigi vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje numatytu reguliavimu Nacionalinės žemės tarnybos vadovas nagrinėja skundus dėl šios tarnybos teritorinių padalinių priimtų valinių sprendimų ir veiksmų (neveikimo), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, t. y. visais kitais atvejais šis centrinis viešojo administravimo subjektas veikia kaip privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-946-261/2015).

Nagrinėjamos administracinės bylos medžiaga nustatyta, kad S. C. ir A. V. kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. gegužės 23 d. įsakymą ir šį įsakymą keitusį Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą tiek, kiek į jais patvirtintą Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės Zujūnų kaime, sąrašą yra įrašyti S. C., A. C. ir L. V..

Iš pareiškėjų pateiktų įrodymų matyti, jog A. V., nesutikdama su jai teisines pasekmes sukeliančia Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. gegužės 23 d. įsakymo dalimi, padavė skundą Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2014 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-1712 pripažino jos 2014 m. birželio 20 d. skundą tik iš dalies pagrįstu. Paminėtos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ta apimtimi, kuria 2014 m. birželio 20 d. skundas buvo atmestas ir paliktas galioti 2014 m. gegužės 23 d. įsakymas, A. V. įgijo teisę į teisminę gynybą, tačiau ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatytu dvidešimties dienų terminu tokia galimybe nepasinaudojo, todėl šį jos skundo reikalavimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu. Kita vertus, neturėdama duomenų, kad A. V. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos vadovą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo, o S. C. – dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. gegužės 23 d. ir 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymų teisėtumo, teisėjų kolegija keičia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarties motyvus ir pastarąją pareiškėjų skundo dalį atsisako priimti kaip paduotą teismui neišnaudojus Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis paliekama galioti, nes yra iš esmės teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų S. C. ir A. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė