AS-146-962-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-962/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02606-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. gegužės 8 d. buvo gautas pareiškėjo G. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundas (b. l. 1–2) „Dėl pataisos įstaigos 2014 m. kovo 12 d. direktoriaus nutarimo Nr. 69-311 ir dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. 2S-2092“. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė teismui prašymą (b. l. 6), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalies 11 punktu, atleisti nuo žyminio mokesčio priimant nagrinėti jo skundą.

Pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi (b. l. 8–9) nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. gegužės 30 d. skundo trūkumams pašalinti (be kita ko, dėl skundo reikalavimų formulavimo, įrodymų, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, pateikimo) ir pateikti teismui nustatytą skaičių egzempliorių ABTĮ reikalavimus atitinkančio patikslinto skundo bei 100 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį mokėjimo dokumentą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat išaiškino, kad nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Pareiškėjo prašymu (gautas teisme 2014 m. birželio 5 d.; b. l. 11) teismas pratęsė terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2014 m. birželio 26 d. (b. l. 13).

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. birželio 27 d. buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas (b. l. 14–15), kuriame prašoma panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2014 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 69-311 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 2S-2092 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ bei perduoti klausimą dėl paskirtos nuobaudos nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas kartu su patikslintu skundu taip pat pateikė rašytinius įrodymus bei prašymą (b. l. 24) atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, vadovaujantis ABTĮ 40 ir 41 straipsniais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartimi (b. l. 26–27) pareiškėjo G. B. skundą laikė nepaduotu ir nutarė skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjui 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2014 m. gegužės 30 d. pateikti teismui 100 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį mokėjimo dokumentą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo; šis terminas buvo pratęstas iki 2014 m. birželio 26 d. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pašalinti minėtą skundo trūkumą, tačiau to nepadarė, taip pat nenurodė jokių objektyvių priežasčių, sukliudžiusių jam šį skundo trūkumą pašalinti. Todėl, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti jį padavusiam asmeniui.

III. Pareiškėjas G. B. atskirajame skunde (b. l. 31) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį.

Pareiškėjas nesutinka su skundžiama teismo nutartimi ir teigia, jog nebuvo supažindintas su ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio ir 41 straipsnio reikalavimais, todėl negalėjo tinkamai pagrįsti prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašo teismo skirti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kadangi šiuo metu jo pajamos yra mažesnės negu 1 minimalus gyvenimo lygis (MGL).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis), teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Remiantis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalimi, išskyrus ABTĮ 40 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. ABTĮ 38 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi norma, kuri nustato, kad skundai (prašymai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis (išskyrus įstatymo numatytus atvejus). Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalį, administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 litų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose.

ABTĮ 40 straipsnyje yra išvardytos neapmokestinamų skundų (prašymų) kategorijos. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. gegužės 13 d. nutartyje, kurioje nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, visiškai teisingai pastebėjo, kad pareiškėjo skundas (kuriame iš esmės prašoma panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2014 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 69-311 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 2S-2092 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ bei perduoti klausimą dėl paskirtos nuobaudos nagrinėti iš naujo) nepriskiriamas žyminiu mokesčiu nepamokestinamų skundų kategorijai.

ABTĮ 41 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiga įrodyti sunkią finansinę padėtį tenka pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-873/2011). Sunki finansinė padėtis gali būti įrodinėjama įvairiais duomenimis. Asmens sunkią turtinę padėtį gali įrodyti duomenys iš registrų, kuriuose registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens pinigines lėšas, pajamų ir turto deklaracijos už atitinkamą laikotarpį, duomenys apie draudžiamąsias pajamas, gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, duomenys apie turimas pajamas, gauti iš bausmių vykdymo institucijų ir kita.

Nagrinėjamu atveju iš bylos dokumentų matyti, kad pareiškėjas kartu su pirminiu skundu, kuris buvo gautas teisme 2014 m. gegužės 8 d., pateikė teismui prašymą (b. l. 6) atleisti jį nuo žyminio mokesčio už skundo padavimą, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 11 punktu, t. y. faktiškai prašė traktuoti jo skundą kaip skundą dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kuris yra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu. Kadangi pareiškėjo skundas yra paduotas ne dėl žalos atlyginimo ir, kaip minėta, nepriskiriamas prie neapmokestinamųjų žyminiu mokesčiu skundų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi (b. l. 8–9) nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, be kita ko: pateikti teismui 100 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį mokėjimo dokumentą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nesilaikė pirmiau nurodytų Administracinių bylų teisenos įstatymo normų, reikalaujančių sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio, 2014 m. gegužės 13 d. nutartyje visiškai pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą šiam trūkumui pašalinti.

Atskirajame skunde pareiškėjas aiškina, kad jis nebuvo supažindintas su ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio ir 41 straipsnio reikalavimais, todėl negalėjo tinkamai pagrįsti prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tačiau, kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutarties, teismas nurodė pareiškėjui tiek minėtų įstatymo normų turinį, tiek paaiškino, kad pareiškėjo skundas nepriskirtinas prie neapmokestinamųjų skundų ir todėl pareiškėjui kyla pareiga sumokėti 100 litų dydžio žyminį mokestį arba pateikti prašymą atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo. Aptariamoje nutartyje aiškiai nurodyta, kad prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, kad nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, jo skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Iš to, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ABTĮ 10 straipsnio ir 37 straipsnio 1 dalies normas, tinkamai išaiškino pareiškėjui jo procesines pareigas, be to, nustatė pakankamą terminą skundo trūkumams, tarp ir jų ir dėl žyminio mokesčio, pašalinti – iš pradžių iki 2014 m. gegužės 30 d., o vėliau pratęsė šį terminą iki 2014 m. birželio 26 d. (b. l. 13).

Iš bylos matyti, kad 2014 m. birželio 27 d. teisme buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas (b. l. 14–15) kartu su prašymu (b. l. 24) atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šiame pakartotiniame prašyme pareiškėjas rėmėsi ABTĮ 40 ir 41 straipsniais, tačiau nenurodė nė vienos aplinkybės bei nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo sunkią turtinę padėtį bei sudarytų pagrindą atleisti pareiškėją nuo įstatymo nustatyto žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, galima pagrįstai teigti, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartyje nustatyto skundo trūkumo, susijusio su pareiga sumokėti žyminį mokestį už skundo padavimą.

Remiantis nurodytais motyvais, spręstina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, nes šis tinkamai neįvykdė teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartyje jam nustatytos pareigos – nepašalino visų teismo nurodytų skundo trūkumų.

Pareiškėjas atskirajame skunde, be kita ko, prašo teismo skirti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atsižvelgiant į tai, kad jo pajamų dydis yra mažesnis nei 1 MGL. Dėl šio pareiškėjo prašymo pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Pagal šio įstatymo nustatytą reglamentavimą, antrinės teisinės pagalbos (t. y. de facto pagalbos rengiant dokumentus teismui ir atstovaujant bylose) teikimą organizuoja ir priima sprendimus dėl šios pagalbos teikimo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, administraciniams teismams nėra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo. Todėl pareiškėjas dėl tokios pagalbos turi kreiptis su prašymu ne į teismą, o į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis