AS-502-435-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-435/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03012-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir M. K. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) skundą, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2013 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. SP-3 „Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių fonde (toliau – ir Sprendimas).

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – ir Valstybės kontrolė) 2014 m. vasario 14 d. padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutarties.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 17 d. nutartimi atsisakė priimti Valstybės kontrolės atskirąjį skundą.

Teismas nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 150 straipsnyje, nei kitose šio teisės akto nuostatose expressis verbis nenustatyta, kad teismo nutartis, kuria priimamas pareiškėjo skundas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Taip pat negalima daryti išvados, kad teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartis priimti VMI prie FM skundą užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Todėl nurodyto pobūdžio nutartis negali būti skundžiama apeliacinės instancijos teismui paduodant atskirąjį skundą. Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, ji nutraukiama vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu.

II. Atsakovas Valstybės kontrolė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti jo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutarties.

Atsakovas paaiškina, kad ABTĮ 150 straipsnio 1 dalies nuostatos yra imperatyvios, t. y. konkrečiai apibrėžia, kokias teises turi pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą (sutikdamas su atskiruoju skundu, teismas pats panaikina skundžiamą nutartį, o nesutikdamas – nusiunčia bylą su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui). Valstybės kontrolė nurodo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas nėra konkretus ir aiškus, nes skundžiamas visas Sprendimas, o pasisakoma tik dėl Sprendimo dėstomosios dalies. Skunde nėra argumentų, kuriais turėtų būti panaikinti Sprendimo rezoliucinės dalies punktai, todėl vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi teismas turėjo nustatyti VMI prie FM terminą skundo trūkumams pašalinti. Be to, kyla pagrįstų abejonių, ar VMI prie FM yra tas subjektas, kuris turi teisę kreiptis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo. Sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme dalykas. Sprendimas, kuriuo nustatyti įpareigojimai finansų ministrui, yra įvykdytas.

Pareiškėjas VMI prie FM ir trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. atsiliepimuose prieštarauja atsakovo atskirojo skundo tenkinimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime palaiko atsakovo atskirąjį skundą ir prašo jį tenkinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal ABTĮ 149 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi apeliacijos objektas yra ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys.

ABTĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad dėl teismo pirmininko ar teisėjo nutarties atsisakyti priimti skundą (prašymą) gali būti duodamas atskirasis skundas. Tačiau šiuo atveju atsakovas siekia apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartį, kuria teismas teigiamai išsprendė skundo priėmimo klausimą – priėmė pareiškėjo skundą savo žinion. Iš to akivaizdu, kad Valstybės kontrolė 2014 m. vasario 14 d. pateikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kurios apskundimo teisės įstatymas nenumato ir kuri neužkerta kelio tolesniam bylos nagrinėjimui, todėl nenustatęs nei vienos ABTĮ 149 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos apeliaciniam procesui pradėti, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 17 d. nutartimi atsakovo atskirąjį skundą atsisakė priimti pagrįstai ir teisėtai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė