AS-624-618-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS624-618/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01788-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo išmokėti pensijos nepriemoką.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. P. 2014 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (b. l. 1–6), kuriame prašė: 1) teismui pripažinus, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą skundui paduoti, atnaujinti praleistą terminą esant svarbioms priežastims; 2) atnaujinus praleistą terminą, priimti pareiškėjo skundą nagrinėti dėl neišmokėtos senatvės pensijos priteisimo; 3) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. (6.5) I-1909 kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 4) priteisti iš VSDFV už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą senatvės pensijos dalį 20 238,91 Lt, kuri susidarė dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies taikymo; 5) priteisti iš VSDFV už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą senatvės pensijos dalį 4 190,46 Lt, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatų taikymo; 6) išreikalauti iš VSDFV visus teismui reikalingus dokumentus, susijusius su pareiškėjui paskirtos senatvės pensijos mokėjimu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas rėmėsi pareiškėjo skundui taikytina Lietuvos Respublikos pensijų įstatymo 45 straipsnio redakcija (galiojusia iki 2012 m. gruodžio 31 d.), kurioje numatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDFV, kuri šiuo atveju yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintose VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 31 punktą, gavusi skundą, kurio padavimo terminas yra pasibaigęs, VSDFV nustato terminą pateikti prašymą terminą atnaujinti ir pateikti praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus. Jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per VSDFV nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba VSDFV direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Teismas nustatė, kad skundžiamu sprendimu buvo nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į VSDFV praleidęs skundo padavimo terminą, todėl, vadovaujantis šia norma, buvo nurodyta, kad per nustatytą terminą pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą terminui atnaujinti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad buvo pakartotinai kreiptasi į VSDFV dėl termino atnaujinimo. Todėl remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, todėl skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas nurodo, kad 2013 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į VSDF Klaipėdos skyrių, prašydamas paskaičiuoti ir išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį. Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškėjas gavo 2014 m. sausio 20 d. atsakymą Nr. (10.1) SI-3662, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo senatvės pensija buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnių nuostatas ir pateikti paskirtos ir sumažintos bei išmokėtos pensijos paskaičiavimai. Taip pat nurodyta, kad nėra priimti sumažintų pensijų kompensavimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai. 2014 m. sausio 30 d. pareiškėjas kreipėsi į VSDFV, prašydamas panaikinti šį VSDFV Klaipėdos skyriaus atsakymą ir išmokėti neišmokėtos senatvės pensijos dalį. Iš VSDFV gavo 2014 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. (6.5) I-909, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo pensija laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo skaičiuojama ir mokama vadovaujantis Laikinuoju įstatymu. Taip pat nurodyta, kad VSDFV atsisako nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Nurodo, kad apie galimą teisių pažeidimą buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2012 m. vasario 6 d. priėmus nutarimą. Todėl pareiškėjo teigimu, nepraėjo treji metai nuo tos dienos, kai pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie galimai neteisėtai neišmokėtą pensijos dalį. Atsižvelgiant į tai, tvirtina, kad nėra praleidęs trejų metų senaties termino. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas dėl pažeistų teisių visų pirma privalėjo kreiptis į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, o šiam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galėjo skųsti nepalankų sprendimą teismui. Iš esmės pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą.

Pareiškėjas tvirtina, kad savo skunde pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs, kodėl į teismą nesikreipė anksčiau. Nurodė, jog nuo 2010 m. sausio mėnesio, gavęs sumažintą senatvės pensiją, jis nemanė, jog yra pažeidinėjamos jo teisės, nes žinojo, kad remiantis Laikinuoju įstatymu buvo sumažintos pensijos. Konstituciniam Teismui priėmus 2012 m. vasario 6 d. nutarimą pareiškėjas tikėjosi, kad jam bus išmokėta neteisėtai sumažinta valstybinės pensijos dalis. Apie tai, jog pareiškėjui nebus išmokėtas senatvės pensijos skirtumas, pareiškėjas sužinojo tik po to, kai 2013 m. vasario mėnesio pabaigoje Lietuvos policijos veteranų asociacija gavo iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsakymą į jos kreipimąsi, kuriame buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija nekvestionuoja Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo ir nesiekia jo nesilaikyti, bet siekia, kad galutinis teismo sprendimas būtų priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes. Pažymi, kad iš VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. sausio 20 d. pateikto atsakymo paaiškėjo naujų duomenų, t. y. tai, kad pareiškėjo senatvės pensijos mažinimui papildomai buvo pritaikytas Laikinojo įstatymo 8 straipsnis.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti pareiškėjo skundą dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo, kadangi kitų asmenų, gaunančių pareigūnų ir karių valstybines pensijas, skundai yra priimti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. P. skundą, kadangi pareiškėjas nesilaikė įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis laiduoja kiekvieno asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–24, 32–33 straipsniai. Be to, ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.). Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama ir suvienodindama administracinių teismų praktiką Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektu, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 konstatavo, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatos suponuoja būtinybę prieš kreipiantis į teismą VSDFV teritorinio skyriaus sprendimus apskųsti VSDFV, kuri pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjusi skundą, priima dėl jo sprendimą iš esmės, t. y. gali skundą patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Tai, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka patvirtino ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija, be kita ko, pažymėjo ir tai, jog tiek Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio, tiek Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatos aiškiai įtvirtina skundų dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais padavimo tvarką – t. y. skundai turi būti paduodami VSDFV, kaip privalomai ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais turi būti skundžiami VSDFV privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Ginčo iš esmės išsprendimu privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teismų praktikoje pripažįstamas toks išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas jį išnagrinėjus patenkinamas visas ar iš dalies, arba atmetamas, t. y. kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija priima sprendimą pagal kompetenciją išnagrinėjusi skundą ir patikrinusi atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pagrįstumą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas, 2013 m. gruodžio 23 d. kreipdamasis į VSDFV Klaipėdos skyrių su prašymu išmokėti senatvės pensijos dalį, kuri nebuvo išmokėta, pradėjo šią išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūrą, tačiau pareiškėjo ir VSDFV ginčas dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo nebuvo peržiūrėtas iš esmės. 2014 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. (6.5)I-1909 VSDFV aiškiai nurodė, kad atsisako nagrinėti pareiškėjo prašymus ta apimtimi, kuria reikalauja įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių išmokėti jam 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu sumažintos pensijos dalį, kaip paduotus praleidus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos) nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą. Šiame sprendime VSDFV nurodė, kad pareiškėjui iki 2014 m. kovo 14 d. pateikus įrodymų, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pakartotinai kreipęsis į VSDFV. Taigi, pareiškėjas, siekdamas, kad jam būtų išmokėta negauta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis, naudojosi ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, tačiau VSDFV nesprendė ginčo dėl pensijos išmokėjimo iš esmės, o apskritai atsisakė nagrinėti skundą dėl praleisto termino. Dėl įvardytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas negali pripažinti, jog pareiškėjas ginčo klausimu tinkamai pasinaudojo privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus priteisti už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą 20 238,91 Lt senatvės pensijos dalį, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, ir 4 190,46 Lt senatvės pensijos dalį, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatų taikymo, kadangi pareiškėjas nesilaikė nustatytos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Tačiau pažymėtina, jog šiuo atveju VSDFV 2014 m. vasario 28 d. sprendimas Nr. (6.5) I-1909 atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl praleisto termino, kurį pareiškėjas taip pat skundžia, sukelia jam tiesiogines teisines pasekmes, todėl turi būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-626/2014, 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-654/2014, 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-588/2014, 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-565/2014). Tik pripažinus šį sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu, bus galima nagrinėti ginčą dėl neišmokėtos pensijos priteisimo iš esmės, t. y. pareiškėjo reikalavimą išmokėti jam neišmokėtos 20 238,91 Lt senatvės pensijos dalį, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, ir 4 190,46 Lt senatvės pensijos dalį, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatų taikymo. Pažymėtina, kad atsakovu pagal tokį reikalavimą turėtų būti nurodomas VSDFV teritorinis skyrius, mokėjęs pareiškėjui pensiją.

Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartis keistina (ABTĮ 151 str. 2 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo dalį dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. (6.5) I-1909 panaikinimo, ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė