A-442-2031-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-2031/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00890-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Vainis“, L. B. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. B. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Kauno skyrius) 2012 m. rugpjūčio 13 d. atsakymą Nr. (15.2)-2D-11784, įpareigoti Inspekciją įpareigoti planavimo organizatorių UAB „Vainis“ pakeisti rengiamo detaliojo plano adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, sprendinius, kad jie atitiktų Nekilnojamojo turto registro bei faktinius teritorijos naudojimo duomenis, detaliuoju planu nebeplanuojant 9,30 m pločio teritorijos prie pastato 2P1/p šiaurinės pusės.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl UAB „Vainis“ detaliai planuojamos teritorijos (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano projekto, jo viešo svarstymo metu pareiškėjas 2012 m. balandžio 10 d. pateikė pastabas, kuriose nurodė, jog planuojamos teritorijos vakariniame krašte, prie pastato 2P1/p jam priklauso išbetonuota aikštelė ir kiti kiemo statiniai, kuriais naudojasi. Per šią teritorijos dalį UAB „Vainis“ nėra tikslo važinėti ar vaikščioti, o planavimo organizatoriui priklausantys pastatai neturi išėjimo į minėtą teritorijos dalį.

Pažymėjo, jog skelbime dėl viešo svarstymo ir susirinkimo 2012 m. balandžio 10 d. buvo nurodoma, kad ginčo planavimo tikslai yra „suformuoti žemės sklypą prie turimo nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini)“. Nurodė, jog pareiškėjas 2012 m. birželio 7 d. kreipėsi į Kauno skyrių, kad ištirtų situaciją ir įpareigotų planavimo organizatorių pakeisti rengiamo detaliojo plano adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, sprendinius, kad jie atitiktų Nekilnojamojo turto registro bei faktinius teritorijos naudojimo duomenis, detaliuoju planu nebeplanuojant 9,30 m pločio teritorijos prie pastato 2P1/p šiaurinės pusės. Pareiškėjas nurodė, jog viešojo registro duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškėjui priklauso: vandentiekio linija – vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuotekų linija – lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Minėti požeminiai tinklai yra jam patvirtinto teritorijos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano ribose ir už jų išeina: vienas šiuos tinklus aptarnaujantis šulinys su dalimi požeminių tinklų yra nesuplanuotoje, ginčo planu nagrinėjamos teritorijos vakarinėje dalyje. Nors Valstybinę priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, tačiau atsakymas buvo surašytas tik 2012 m. rugpjūčio 13 d., o pareiškėjui registruotu paštu atsiųstas 2012 m. rugpjūčio 17 d.

Nurodė, jog detaliojo planavimo organizatoriaus UAB „Vainis“ 2012 m. balandžio 20 d. atsakymas į pareiškėjo pasiūlymus neaiškus, jo išvados prieštarauja išdėstytoms aplinkybėms. Nors jame nurodyta, jog įvažiavimas į projektuojamą sklypą (duomenys neskelbtini) planuojamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau detaliojo plano organizatorius UAB „Vainis“ pareiškėjo pasiūlymus dėl 9,30 m pločio aikštelės nebeplanavimo detaliajame plane nepagrįstai atmetė, siekia aikštelę panaudoti pravažiavimui, nors faktiškai ja nesinaudoja.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas detaliojo planavimo organizatoriaus 2012 m. balandžio 20 d. atsakymą į pareiškėjo pasiūlymus turėjo panaikinti kaip nemotyvuotą, pažeidžiantį pareiškėjo teises. Atsakovas turėjo atsižvelgti į Žemės įstatymą, kuris tiesiogiai reglamentuoja detaliojo planavimo tikslus ir apibrėžia, jog tiek statiniai, tiek pareiškėjui priklausantys įrenginiai yra svarbūs faktoriai, nustatant detaliojo plano sprendinius, o taip pat ir į Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kad miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo planavimo dokumentams, kurių paskirtis suformuoti žemės sklypą valstybinėje žemėje esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, tačiau pagal kompetenciją nepatikrino minimo detaliojo plano sprendinio teisėtumo.

Pareiškėjo nuomone, detaliojo plano sprendinys dėl 9,30 m pločio aikštelės priskyrimo prie pastato 2P1/p šiaurinės pusės pažeidžia pareiškėjo teises, atima galimybę pareiškėjui keisti (papildyti) 2010 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A-2174 patvirtintą jo detalųjį planą dėl minėtos aikštelės priskyrimo jam, nes minėtoje teritorijoje yra nuosavybės teise įregistruoti jo vardu požeminiai vandentiekio ir lietaus nuotekų tinklai ir juos aptarnaujantis šulinys, kurio priežiūrai, aptarnavimui reikalinga teritorija. Atsakovas atliko tik formalų detaliojo plano patikrinimą, nurodydamas, jog formuojamo žemės sklypo ribos sutampa su pareiškėjo naudojamo (duomenys neskelbtini) sklypo ribomis, kurios buvo suformuotos ir patvirtintos 2010 m. birželio 17 d.

įsakymu Nr. A-2174 patvirtintu detaliuoju planu. Teisės aktai nenustato reikalavimo „sutapdinti“ sklypo ribas, turėjo būti vertinamas detaliojo plano sprendinio teisėtumas, t. y., ar 9,30 m pločio aikštelė yra reikalinga UAB „Vainis“ esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį. Pažymėjo, jog minėta aikštele UAB „Vainis“ nesinaudoja, privažiavimo iš tos pusės nėra, garažo vartai užmūryti. Aikštelė yra funkciniu ryšiu susijusi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais pastatais – Garažu ir Remonto dirbtuvėmis, tai patvirtina UAB „Rivalita“ 2012 m. rugpjūčio 13 d. apžiūros aktas.

Pareiškėjas, naudodamasis minėta aikštele, įgijo teisėtus lūkesčius dėl jos tolesnio naudojimosi, todėl netenkinant jo prašymo dėl minėto detaliojo plano sprendinio panaikinimo, bus pažeisti jo teisėti lūkesčiai.

Atsiliepimu į skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog 2011 m. spalio 5 d. Kauno skyriuje buvo gautas pareiškėjo atstovo advokato D. Varno prašymas iki 2011 m. lapkričio 3 d. nepriimti jokių sprendimų ir neatlikti kitų veiksmų, susijusių su rengiamo Žemės sklypo suformavimo prie turimo nekilnojamojo turto (statinių (duomenys neskelbtini)), Kaune detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) tikrinimu, kadangi ketina apskųsti planavimo organizatoriaus atsakymą į pateiktą pretenziją. 2011 m. spalio 24 d. Kauno skyriuje buvo gautas planavimo organizatoriaus UAB „Vainis“ prašymas atlikti Detaliojo plano patikrinimą ir išduoti tikrinimo aktą.

Tačiau 2011 m. lapkričio 22 d. raštu Kauno skyrius informavo planavimo organizatorių, kad Detaliojo plano tikrinimo metu buvo gautas pareiškėjo atstovo skundas dėl detaliojo planavimo organizatoriaus atsakymo, todėl Detaliojo plano tikrinimas bus baigtas tik išnagrinėjus minėtą skundą. Kauno skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Detaliojo plano sprendinių ir netinkamai įvykdytos viešo svarstymo procedūros, nustatė pažeidimus ir konstatavo, kad į pareiškėjo 2010 m. spalio 19 d. ir 2011 m. vasario 15 d. raštiškus pasiūlymus planavimo organizatorius atsakymų nepateikė.

Kitokių Teritorijų planavimo įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų Kauno skyrius nenustatė. 2011 m. gruodžio 9 d. raštu Kauno skyrius informavo pareiškėjo atstovą, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 11 punktu, priežiūros institucija negali reikalauti keisti teritorijų planavimo dokumento sprendinių, jei jie neprieštarauja teritorijų planavimo įstatymui ir kitų teisės aktų reikalavimams. 2011 m. gruodžio 9 d. raštu Kauno skyrius įpareigojo planavimo organizatorių atlikti viešumą užtikrinančias procedūras ir Detalųjį planą pakartotiniam tikrinimui pateikti teisės aktų nustatyta tvarka pašalinus nurodytus trūkumus.

Keisti Detaliojo plano sprendinių planavimo organizatorius įpareigotas nebuvo, kadangi nenustatyta Teritorijų planavimo įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimų. 2012 m. balandžio 10 d. pareiškėjas viešo svarstymo su visuomene metu pateikė planavimo organizatoriui pasiūlymą Nr. 2, kuriame keliamos tos pačios pretenzijos dėl planuojamos teritorijos vakariniame krašte, prie pastato 2P1/p po neva pareiškėjui priklausančia išbetonuota aikštele ir kitais kiemo statiniais. Planavimo organizatorius į pareiškėjo pasiūlymą motyvuotai atsakė 2012 m. balandžio 20 d. ir pareiškėjo pretenziją atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas minėtą planavimo organizatoriaus atsakymą 2012 m. birželio 7 d. apskundė Kauno skyriui, ginčydamas tik tam tikrus Detaliojo plano sprendinius. Į pareiškėjo skundą išsamiai buvo atsakyta Kauno skyriaus 2012 m. rugpjūčio 13 d. atsakymu.

Atsakovas pabrėžė, kad stadijoje, kai Inspekcijai yra apskųstas planavimo organizatoriaus atsakymas į pareiškėjo pateiktą pasiūlymą, Inspekcija turėjo pareigą patikrinti tik tai, ar planavimo organizatorius 2012 m. balandžio 20 d. atsakymu motyvuotai paaiškino pareiškėjui, kodėl jo 2012 m. balandžio 10 d. pasiūlymas buvo atmestas. Tik Detaliojo plano patikrinimo metu Inspekcija turėtų nagrinėti, kaip buvo įvertinti pareiškėjo pasiūlymai ir Kauno skyriaus atsakymai. Nurodė, jog 2012 m. birželio 8 d. Kauno skyriui buvo pateiktas pakartotinis planavimo organizatoriaus prašymas dėl Detaliojo plano patikrinimo ir tikrinimo akto išdavimo.

Inspekcija nustatė, kad pakartotinai atlikta viešo svarstymo procedūra atitinka teisės aktų nustatytą tvarką, tačiau Detaliojo plano tikrinimo procedūra nebuvo užbaigta ir teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas nebuvo išduotas, nes Kauno skyriuje buvo gautas 2012 m. birželio 7 d. pareiškėjo skundas dėl planavimo organizatoriaus 2012 m. balandžio 20 d. atsakymo, į kurį pareiškėjui buvo atsakyta 2012 m. rugpjūčio 13 d. Kauno skyriaus atsakymu. Pareiškėjas 2012 m. birželio 7 d. skunde nurodė, kad planuojamos teritorijos vakariniame krašte, prie pastato 2P1/p išbetonuota aikštelė ir kiti kiemo statiniai priklauso pareiškėjui.

Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjo nuomojamas 0,4558 ha ploto valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo suformuotas detaliuoju planu, kuris patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 17 d. įsakymu. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, iki planavimo organizatoriaus 2012 m. balandžio 20 d. atsakymo parengimo dienos, minėtame žemės sklype buvo registruoti tik šie statiniai: administracinis pastatas, remonto dirbtuvės ir garažas. Jau po Detaliojo plano viešo svarstymo procedūros, t. y. nuo 2012 m. balandžio 23 d. pareiškėjas įregistravo vandentiekio ir lietaus nuotekų tinklus 2012 m. balandžio 23 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu.

Detaliuoju planu žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune formuojamas prie UAB „Vainis“ nuosavybės teise priklausančių pastatų: dirbtuvių (pažymėjimas plane 1G1p) ir dirbtuvių (pažymėjimas plane 2G1p). Detalusis planas suderintas Kauno miesto savivaldybės nuolatinės statybos kompleksinio derinimo 2011 m. rugsėjo 21/22 d. protokolu. Atsakovo nuomone, tai, kad pareiškėjui pateikiant atsakymą buvo praleistas teisės aktų nustatytas terminas, nereiškia, kad pats atsakymas neteisėtas. Be to, pareiškėjas neįrodė savo teisių pažeidimo, nes esant suformuotoms 2010 m. birželio 17 d.

įsakymu Nr. A-2174 patvirtintoms pareiškėjo žemės sklypo riboms, atsakovo rašto panaikinimas ir įpareigojimas pakeisti formuojamo detaliojo plano sprendinius, pareiškėjo teisių neįtakos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, jog pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad detaliuoju planu planuojamos teritorijos prie pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, yra jo nuosavybės teise valdomų statinių, todėl nesutinka su nurodytomis aplinkybėmis, kad planuojamos teritorijos vakariniame krašte, prie pastato 2P1p išbetonuota aikštelė ir kiti kiemo statiniai priklauso pareiškėjui. Kadangi nurodyti statiniai nėra registruoti kaip objektai, todėl negali būti įregistruotos ir daiktinės teisės į juos. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatytas reglamentas įtvirtina tik pareigą planavimo organizatoriui motyvuotai atsakyti raštu. Tokį atsakymą apskundus Inspekcijai, ši turi pareigą motyvuotai atsakyti patikrinusi ir įvertinusi planavimo organizatoriaus atsakymo motyvus. Jei detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, planavimo organizatoriui nėra nustatytos pareigos priimti visus teikiamus pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių, turi tik motyvuotai atsakyti, dėl ko yra atmetami pasiūlymai. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, atsakovas, neviršydamas savo kompetencijos, patikrino ir skundžiamu atsakymu pripažino, kad planavimo organizatorius pareigą įvykdė tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vainis“ su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, jog iš esmės pritaria atsakovo išdėstytai pozicijai. Papildomai nurodė, jog pagal UAB „Vainis“ formuojamo sklypo detaliojo plano projektinius sprendinius trečiajam suinteresuotam asmeniui yra reikalinga aikštelė, kuri plane pažymėta 07 ir 08. Ji yra įsiterpusi prie UAB „Vainis“ turimų statinių, pastato-remonto dirbtuvių bei garažo. Siekdamas tinkamai eksploatuoti pastatus, UAB „Vainis“ turi turėti privažiavimą prie statinių. Minėta aikštelės dalis yra reikalinga ir patekimui į trečiojo suinteresuoto asmens pastatą. Prie pareiškėjo statinių yra detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas. UAB „Vainis“ statinių eksploatacijai būtina aikštelės dalis neįeina į pareiškėjo naudojamą žemės sklypą, todėl pareiškėjas neturi pagrindo pretenduoti į už jo naudojamo sklypo ribų esančius daiktus. Pažymėjo, jog pareiškėjas su detaliojo plano sprendiniais sutiko, pastabų nereiškė, todėl savo veiksmais pripažino, kad neturi teisių į aikštelės dalį, skirtą tarnauti pastatui (duomenys neskelbtini), Kaune.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 34 straipsnio 5 dalimi, konstatavo, kad teisės aktai neįtvirtina planavimo organizatoriui įpareigojimo be išlygų priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių. Jei detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, planavimo organizatorius neprivalo atsižvelgti į kiekvieną visuomenės pageidavimą, bet turi jai paaiškinti savo nepritarimo motyvus. Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje Priežiūros aprašo ir Tikrinimo aprašo nustatyta tvarka. Šioje byloje tikrinamas Inspekcijos atsakymo dėl detaliojo plano organizatoriui pareiškėjo pateiktų pasiūlymų atmetimo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl turi būti vertinama, ar Inspekcija pateikė motyvuotą atsakymą, patikrinusi ir įvertinusi, ar planavimo organizatorius motyvuotu raštu atsakė pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs planavimo organizatoriaus ir atsakovo atsakymus, padarė išvadą, kad jie yra motyvuoti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad planavimo organizatorius ir atsakovas pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus. Pakartojus viešo svarstymo procedūrą, Inspekcijai pateiktas tvirtinti skundžiamas detalusis planas. Detaliojo plano tvirtinimo stadija dar nepasibaigusi. Byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų priimtas teisės aktų nustatyta tvarka dokumento patikrinimo aktas. Tačiau net vertinant Inspekcijos veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą detaliojo plano tikrinimo, prieš jį teikiant tvirtinti, stadijos požiūriu, nenustatyta, kad atsakovas būtų pažeidęs teisės aktų reikalavimus (Teritorijų planavimo įstatymo 34 str., 35 str.).

Tikrinant detalųjį planą, nustatyta, kad pakartotinai atlikta viešo svarstymo procedūra atitinka Visuomenės informavimo įstatymo ir Dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 247 nustatytą tvarką. Remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 ir 7 dalimis bei įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas nustatė, jog ginčo detalusis planas 2011 m. rugsėjo 21-22 d. buvo suderintas Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės Statybos komisijos protokolu Nr. 40-12-SK 176 planavimo sąlygas išdavusių institucijų. Byloje nėra duomenų, jog derinimo dokumentas teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčytas. Pareiškėjas pakartotinai teikė pastabas dėl to paties detaliojo plano sprendinio – 9,30 m pločio teritorijos prie pastato 2P1/p šiaurinės pusės. Pirmą kartą pasiūlymai buvo pateikti 2010 m. spalio 19 d. Inspekcijos 2011 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. (15.2)-2D-16527 pasiūlymai dėl ginčijamo detaliojo plano sprendinio buvo motyvuotai atmesti ir teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyti. Su šio detaliojo plano sprendiniu susijusios aplinkybės per tą laiką iš esmės nepasikeitė. Pareiškėjas Inspekcijos 2012 m. rugpjūčio 13 d. atsakymo Nr. (15.2)2D-11874 neteisėtumą grindžia aplinkybe, jog toje teritorijoje nuosavybės teise jam priklauso ir viešame registre yra įregistruoti vandentiekio ir lietaus nuotekų tinklai. Tačiau iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, jog inžineriniai tinklai pareiškėjų nuosavybės teise įregistruoti 2012 m. balandžio 23 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu nuo 2012 m. balandžio 24 d., t. y. po detaliojo planavimo organizatoriaus atsakymo, priimto 2012 m. balandžio 20 d., todėl atsakovas, vertindamas planavimo organizatoriaus atsakymą, į šią aplinkybę pagrįstai neatsižvelgė. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatomis, valstybinės žemės sklypai prie inžinerinių tinklų neformuojami.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalimi, tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, padarė išvadą, kad ginčo detalusis planas buvo pagrįstai derinamas jau su galiojančiu (duomenys neskelbtini), Kaune žemės sklypo detaliuoju planu. (duomenys neskelbtini), Kaune žemės sklypo riba taškuose 1-2 atitinka žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune ribą taškuose 7-6.

Administracinėje byloje neginčijamai nustatyta, jog ginčo aikštelė nepatenka į 2010 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A-2174 patvirtintu detaliuoju planu suformuotas žemės sklypo ribas. Pareiškėjo teiginius, jog ši teritorijos dalis funkciniu ryšiu susijusi su jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), paneigia 2013 m. birželio 11 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1853-920/2013 (teisėtumas patvirtintas 2013 m. lapkričio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi). Pareiškėjo teismui pateikto UAB „Rivalita“ 2012 m. rugpjūčio 13 d. Apžiūros akto Nr. 2012/08-1 ir prie jo pateiktų nuotraukų teismas nelaikė patikimais įrodymais, objektyviai patvirtinančiais pareiškėjo naudojimąsi minėta aikštele. 2013 m. birželio 11 d. Kauno apylinkės teismo sprendime nustatyta, jog aikštele b1 turi galimybę naudotis ir pastato (duomenys neskelbtini) savininkas UAB „Vainis“. Detaliojo plano medžiaga patvirtina, jog atsižvelgiant į 2010 m. spalio 19 d. pareiškėjo R. B. pretenziją, planavimo metu buvo numatytas servitutas S1, tačiau servituto gavėjas R. B. nesutiko su jo nustatymu, todėl servituto nuspręsta nesuteikti. Įvertinęs šiuos duomenis, pareiškėjo atstovo argumentus dėl pareiškėjo teisių pažeidimų, susijusių su vandentiekio tinklų šulinio aptarnavimu ir priežiūra, teismas paneigė.

Remdamasis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 11 punktu, teismas nustatė, jog 2012 m. liepos 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas Nr. 8SD-(14.8.7) -3617 patvirtina, jog pareiškėjas kreipėsi į minėtą instituciją, prašydamas išduoti sutikimą rengti detalųjį planą, kurio tikslas prijungti laisvos valstybinės žemės plotą prie jo nuomos teise valdomo žemės sklypo. Minėta institucija atsisakė jį išduoti. Byloje nėra duomenų, kad būtų kreiptasi dėl minėto sprendimo panaikinimo, dėl detaliojo plano pakeitimo, todėl teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog esant patvirtinam detaliajam planui ir juo nustatytoms bei viešame registre įregistruotoms detaliojo plano riboms, minėto sprendinio nuginčijimas pareiškėjui nesukeltų teisinių pasekmių.

Taip pat teismas nustatė, jog pareiškėjui Inspekcijos atsakymas buvo pateiktas nesilaikant 20 darbo dienų termino, tačiau minėtas procedūrinis pažeidimas objektyviai pareiškėjo teisių gynimui įtakos neturėjo, nes pareiškėjas pasinaudojo rašte nurodyta apskundimo tvarka, jo teisėtumo nagrinėjimas teisme užtikrino pareiškėjo teisių gynimą. Todėl minėtą pažeidimą pripažino neesminiu, nesudarančiu pakankamo pagrindo ginčijamo sprendimo panaikinimui.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti 2014 m. balandžio 16 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas sprendimuose ne tik tikrino UAB „Vainis“ atsakymo motyvus, bet ir nustatė naujas faktines aplinkybes, kurios prieštarauja bylos įrodymams (Registro ir kadastro duomenų bylai, 2012 m. rugpjūčio 13 d. Apžiūros aktui ir teritorijos nuotraukoms). Apelianto nuomone, 2010 m. birželio 17 d. patvirtinto detaliojo plano sprendinys (įrašas, kad sklypo riba suformuota atsižvelgiant į asfaltuotos aikštelės ribas, naudojimą ir esamų pastatų ribas), byloje esant priešingų įrodymų, negalėjo būti vertinamas kaip neginčijamas įrodymas, kadangi trečiasis asmuo teisme nurodė, jog ginčo teritorija nesinaudoja, garažo vartus iš tos pusės yra užmūrijęs. Pasak apelianto, ginčo aikštele naudojasi jis. Pažymi, kad UAB „Vainis“ 2012 m. balandžio 20 d. atsakyme pripažino, jog per pareiškėjo nuomojamą sklypą įvažiavimai ir išvažiavimai į planuojamą sklypą neplanuojami. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ginčo detaliojo plano Patikrinimo aktas nesurašytas, o iš viešai skelbiamų Kauno miesto savivaldybės duomenų matyti, jog ginčo detaliojo plano sąlygos Nr. 7358 buvo išduotos 2010 m. balandžio 21 d. ir nuo 2013 m. balandžio 22 d. yra jau negaliojančios (Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo 8 p.). Todėl ginčo detalusis planas jau negali būti tikrinamas ar tvirtinamas, o teismo išvada dėl nepasibaigusios detaliojo plano tvirtinimo stadijos – nepagrįsta.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino faktinio naudojimo ir trečiojo asmens pastatų eksploatavimui reikalingos teritorijos. Pasak R. B., UAB „Vainis“, išvažiavęs pro savo pastato užmūrytus vartus, niekur negalėtų nuvažiuoti ir patektų tik į pareiškėjo naudojamą sklypą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra nuginčytas Nuolatinės statybos komisijos 2011 m. rugsėjo 21/22 d. ginčo detaliojo plano suderinimo protokolas Nr. 40-12-SK 176. Pasak apelianto, šis protokolas jam nebuvo įteiktas, į posėdį jis nebuvo kviečiamas, be to, jis turi teisę ginčyti ne protokolą, o atsakovo sprendimą bei vėliau priimtus patikrinimo aktą ir įsakymą planą tvirtinti.

R. B. atkreipia dėmesį, kad dėl jam nuosavybės teise priklausančių lietaus nuotekų tinklų, esančių ginčo aikštelėje, atsakovo 2012 m. balandžio 20 d. sprendimo neginčija. Šiuo aspektu ginčija vėlesnį, t. y. 2012 m. rugpjūčio 13 d. atsakovo atsakymą, kuriame privalėjo būti atsižvelgta į nurodytą aplinkybę.

Apelianto vertinimu, teismas netinkamai taikė Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, numatančią sklypų ribų derinimą prie vietovės situacijos kontūrų. Dėl šios priežasties kreipėsi į savivaldybę, prašydamas leisti keisti jo nuomojamo sklypo detalųjį planą, bet gaudavo atsakymą, kad trečiasis asmuo rengia savo detalųjį planą. Tačiau nutrūkus šiam procesui, jam gali būti leista savo naudojamo sklypo detalųjį planą keisti.

Pirmosios instancijos teismo nurodytame Kauno apylinkės teismo sprendime yra įtvirtinta tik prielaida (turi galimybę naudotis), o ne prejudicinis faktas. Be to, nagrinėjant civilinę bylą, šios bylos atsakovas nedalyvavo, todėl sprendime nurodyta prielaida nesukelia jokių pasekmių šioje administracinėje byloje. Taip pat minėtame sprendime pripažinta pareiškėjo teisė ginčo tvarka reikšti reikalavimą dėl nuosavybės teisės į ginčo aikštelę pripažinimo.

Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė ir netinkamai įvertino su byla nesusijusius motyvus dėl servituto nenustatymo. Pasak R. B., iš jo 2010 m. spalio 19 d. pretenzijos matyti, jog jo netenkino siūlomo nustatyti kelio ar statinio servituto S1 teisė. Pareiškėjas paaiškina, kad jis nuolat reikalavo mažinti detaliai planuojamos ir rengiamos trečiajam suinteresuotam asmeniui perduoti naudoti teritorijos ribas iki jo realiai naudojamų ir pastatų eksploatacijai protingai reikalingų ribų, kas leistų užtikrinti pareiškėjo turimų požeminių tinklų tinkamą aptarnavimą. Teismo sprendimo motyvas šiuo klausimu iškreiptai aiškina pareiškėjo valią ir turi būti pašalintas iš sprendimo. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo sklypo detaliojo plano galiojimas užkerta jam kelią efektyviai ginti detaliuoju planavimu pažeidžiamas teises šioje byloje. Detalieji planai gali būti keičiami, kadangi tai jau neprieštarautų nebegaliojančioms ginčo detaliojo plano planavimo sąlygoms. Šios aplinkybės teismas nevertino.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Inspekcijos Kauno skyrius prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 7 straipsnio 1 dalimi, nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimą, neturėjo laikytis tik vienos iš šalių pozicijos, o sprendimą priėmė būdamas nepriklausomas ir bylos įrodymus įvertino tinkamai. Pasak atsakovo, Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 ir 7 dalių redakcija, galiojusi planavimo organizatoriaus 2012 m. balandžio 1 d. atsakymo ir Inspekcijos 2012 m. rugpjūčio 13 d. atsakymo rengimo metu, numatė, kad detaliųjų planų sprendiniai galioja neterminuotai, jeigu tvirtinant detalųjį planą nebuvo nustatytas konkretus galiojimo terminas, o detaliųjų planų keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir detalusis planas. Pareiškėjo nuomojamo valstybinės žemės sklypo detalusis planas patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A-2174, nenustatant galiojimo termino, sklypas ir jo ribos įregistruotos nekilnojamojo turto registre Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymo pagrindu. Todėl šių duomenų nenuginčijus teisme, apelianto argumentai dėl tikrovės neatitinkančių detaliojo plano sprendinių atmestini. Be to, remdamasis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, atsakovas mano, jog pareiškėjas negali grįsti sprendimo neteisėtumo pirmosios instancijos teisme nenurodytomis aplinkybėmis. Atsakovo nuomone, apeliantas turėjo įrodyti savo subjektinių teisių pažeidimą, Inspekcijai priėmus ginčijamą atsakymą, o ne motyvuoti, jog trečiajam asmeniui ginčo teritorija galimai nereikalinga. Remiasi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija dėl Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies aiškinimo. Atsakovas minėtą nuostatą aiškina kartu su Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir daro išvadą, jog ginčo detalusis planas buvo pagrįstai derinamas su jau galiojančiu (duomenys neskelbtini), Kaune žemės sklypo detaliuoju planu. Be to, remdamasis ABTĮ 81 straipsniu, atsakovas nurodo, jog apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, susijusių su pareiškėjo atsisakymu nustatyti servitutą, yra nepagrįsti. Taip pat atsakovas nurodo kitus argumentus, kuriuos buvo išdėstęs atsiliepime į skundą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą iš esmės grindžia atsiliepimo į skundą bei pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Papildomai pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, valstybinės žemės sklypai prie inžinerinių tinklų neformuojami, o sutinkamai su to paties įstatymo 22 straipsnio 13 dalimi, pareiškėjo teisė naudotis ir eksploatuoti jam priklausančius inžinerinius tinklus bus užtikrinta nustačius specialiąsias sąlygas, numatytas ginčo detaliajame plane.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vainis“ prašo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia panašiais motyvais, kaip ir atsiliepimą į skundą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo L. B. prašo R. B. apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimą grindžią panašiais motyvais, kaip ir išdėstyti pareiškėjo apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo sprendimo, kuriuo nebuvo patenkintas pareiškėjo skundas dėl planavimo organizatoriaus UAB „Vainis“ atsisakymo patenkinti pareiškėjo pasiūlymą dėl rengiamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano.

Pareiškėjas 2012 m. balandžio 10 d. pateikė pasiūlymą minėto žemės sklypo detaliojo planavimo organizatoriui UAB „Vainis“. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas savo nesutikimą su rengiamo detaliojo plano sprendiniais grindė dviem aplinkybėmis. Visų pirma, pareiškėjo nuomone, teritorija prie jam priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, yra išbetonuota iki pat pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune. Ši išbetonuota aikštelė priklauso jam. Iš pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune nėra jokio išėjimo į minėtą teritorijos dalį, todėl šių pastatų savininkui nėra tikslo naudotis minėta teritorijos dalimi. Antra, pareiškėjas nurodė, kad planuojamojoje teritorijoje yra jam nuosavybės teise priklausantys inžinieriniai tinklai (vandentiekio linija ir nuotekų linija).

Planavimo organizatorius, išnagrinėjęs pareiškėjo pasiūlymą, atsisakė jį tenkinti ir apie tai 2012 m. balandžio 20 d. atsakymu informavo pareiškėją (b. l. 27).

Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl planavimo organizatoriaus atsisakymo tenkinti pasiūlymą, 2012 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. (15.2)-2D-11784, pareiškėjo skundo netenkino.

Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis (2009 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XI-500 redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) nustatė, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu.

Šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1865 redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) numatė, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, visuomenės pasiūlymų kopijas arba šių pasiūlymų kopijas kompiuterinėje laikmenoje ir kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad minėtoje normoje aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme, ar teismui skundžiamas valstybinės teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos atsakymas dėl pasiūlymų atmetimo gali būti pripažintas teisėtu Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų taikymo prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-201/2009).

Įvertinusi skundžiamą atsakovo atsakymą procedūrų laikymosi aspektu, esminių pažeidimų, kurie būtų pagrindas panaikinti šį atsakymą teisėjų kolegija nenustatė. Atsakymas yra motyvuotas, jame iš esmės yra atsakyta į visus pareiškėjo skunde nurodytus argumentus. Tai, kad atsakymą atsakovas pareiškėjui pateikė pažeisdamas Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1865 redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) nustatytą 20 darbo dienų terminą, teisėjų kolegijos nuomone, nėra esminis procedūros pažeidimas, suponuojantis skundžiamo atsakymo panaikinimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese pasiūlymus pateikusio asmens teisių bei įstatymo saugomų interesų apsaugos užtikrinimo požiūriu, nurodyti pasiūlymai – tai būdas apsaugoti asmens teises bei įstatymų saugomus interesus administracinės procedūros (teritorijų planavimo procedūros) eigos metu. Pasiūlymus pateikusiam asmeniui pasinaudojus Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybe kreiptis į teismą, jo nurodytos (tariamai) pažeistos teisės arba (tariamai) pažeisti šio asmens saugomi interesai gali būti ginami teismo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad materialiosios teisės taikymo aspektu teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, ar asmuo (pareiškėjas) turi įstatymų nustatytas teises ar saugomus interesus, apie kurių pažeidimą jis teigia, taip pat nustatyti, ar jo (pareiškėjo) nurodyti pažeidimai buvo iš tikrųjų padaryti. To nenustačius, paduotas skundas materialiosios teisės taikymo prasme negali būti pripažintas pagrįstu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-201/2009).

Taigi nagrinėjamoje byloje, visų pirma, būtina įvertinti, ar pareiškėjo pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumento yra susiję su jo teisių ar įstatymų saugomų interesų apsauga bei gynimu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemės sklypas prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, yra suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A-2174. Byloje taip pat yra nustatyta, kad rengiamu teritorijų planavimo dokumentu planuojama teritorija suformuoti žemės sklypui prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, nepatenka į pareiškėjo naudojamo žemės sklypo, suformuoto minėtu detaliuoju planu, ribas.

Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad teisės aktų nustatytais pagrindais jis turi teisę naudotis betono aikštele, patenkančia į planuojamos teritorijos prie pastatų, esančių H. ir (duomenys neskelbtini), Kaune, ribas. Faktinis šios aikštelės naudojimas nesant jokių juridinių faktų, patvirtinančių tokio naudojimosi teisėtumą, nėra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl galimo pareiškėjo teisių pažeidimo. Taigi teritorijų planavimo dokumento, turint tikslą suformuoti žemės sklypą prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, rengimas šiuo aspektu neturi jokios įtakos pareiškėjo nurodytoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams, susijusiems su betono aikštelės naudojimu. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog minėtoje planuojamoje teritorijoje yra kitų jam nuosavybės teise priklausančių statinių.

Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas nustato, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

Teisėjų kolegija pažymi, jog, atsižvelgiant į šią Žemės įstatymo nuostatą, pareiškėjui nuosavybės teise priklausantiems inžinieriniams tinklams, esantiems nurodytoje planuojamoje teritorijoje, eksploatuoti valstybinė žemė be aukciono negali būti išnuomojama. Taigi pareiškėjas neturi įstatymu garantuotos teisės reikalauti, jog inžinierinių tinklų eksploatavimui valstybinėje žemėje, patenkančioje į rengiamu detaliuoju planu formuojamo žemės sklypo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, ribas jam būtų suformuotas atskiras žemės sklypas. Kita vertus, tai, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys inžinieriniai tinklai yra valstybinėje žemėje, nekliudo kompetentingoms valstybės institucijoms tą žemės sklypo dalį su joje esančiais pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais inžinieriniais tinklais teisės aktų nustatyta tvarka paskirti naudotis kitiems asmenims. Pareiškėjo teisė naudotis inžinieriniais tinklais, esančiais už jam priskirto žemės sklypo ribų gali būti garantuota kitomis teisinėmis priemonėmis (pvz., servituto nustatymu), kurios gali būti nustatomos ne tik teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese, bet ir po to, kai bus priimtas administracinis sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo. Pareiškėjas savo pasiūlymo, pateikto planavimo organizatoriui, negrindė reikalavimu taikyti tokias priemones, todėl šių teisinių priemonių taikymas nėra nagrinėjamo ginčo dalykas.

Pareiškėjas 2012 m. balandžio 10 d. planavimo organizatoriui UAB „Vainis“ pateiktame pasiūlyme nenurodė, kad minėto teritorijų planavimo dokumento rengimo procese būtų padaryti kitų teisės aktų, nesusijusių su jo tariamų teisių ar įstatymų saugomų interesų apsauga, pažeidimai.

Nustačius, kad pareiškėjas neturi įstatymų nustatytų teisių ar saugomų interesų, apie kurių pažeidimą jis nurodė 2012 m. balandžio 10 d. planavimo organizatoriui UAB „Vainis“ pateiktame pasiūlyme, kitų teisės aktų, reguliuojančių teritorijų planavimo procedūras, pažeidimo jis nenurodo, todėl pareiškėjo skundas negali būti pripažintas pagrįstu.

Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepagrįstai nurodė motyvus, susijusius su servituto teisės pareiškėjui nesuteikimu bei šio veiksmo pasekmių teisiniu įvertinimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Šių teisės aiškinimo taisyklių teismai privalo laikytis tiek skundo dalyko (pareiškėjo reikalavimo), tiek skundo pagrindo (aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą) atžvilgiu. Tai nereiškia, jog teismas negali savo sprendimo pagrįsti aplinkybėmis, kurių pareiškėjas skunde nenurodė, tačiau teismas negali savo sprendimo grįsti aplinkybėmis, kurios nėra susijusios su skundo dalyku.

Įsiteisėjęs sprendimas, įgyja res judicata galią. Procesiniu teisiniu aspektu tai reiškia draudimą įsiteisėjusį teismo sprendimą skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytus faktus. Materialiuoju teisiniu aspektu įsiteisėjusio teismo sprendimo išimtinumas reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu galutinai išsprendžiamas ginčas, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 96 straipsnio 4 dalis) Be to, įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja prejudicinę galią, t. y. šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių (ABTĮ 96 straipsnio 4 d dalis, 58 straipsnio 2 dalis).

Procesinių staigmenų negalimumo principas garantuoja, jog pareiškėjas, apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas (nurodydamas skundo pagrindą ir dalyką), gali pagrįstai tikėtis, kad teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo išsprendimo, nuspręs dėl jo ginamos teisės ar ginamo įstatymų saugomo intereso tik nagrinėjamos bylos ribų apimtyje, kad teismo sprendimu nebus nustatyti faktai ir teisiniai santykiai, kurie nėra susiję su nagrinėjamu ginču.

Pareiškėjas nei 2012 m. balandžio 10 d. pasiūlyme, nei skunde, kurį padavė pirmosios instancijos teismui, nenurodė, kad teisės, jo manymu, buvo pažeistos dėl servituto nustatymo ar nenustatymo. Taigi aplinkybės, susijusios su servituto nustatymu, nėra susijusios su šio ginčo dalyku. Todėl, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvai, susiję su servituto nustatymo ar nenustatymo juridiniu vertinimu yra pertekliniai ir neturi jokios prejudicinės reikšmės.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Romanas Klišauskas Dainius Raižys