AS-502-677-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. P., L. Š., E. V. ir E. T. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl vilkinimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generatedAS-502-677-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 2014 m. kovo 13 d. teisme buvo gautas pareiškėjų atsisakymas nuo skundo, kuriuo prašoma nutraukti bylą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į tai, kad atsakovas geruoju patenkino skundo reikalavimus.
Full text
Administracinė byla Nr. AS502-677/2014
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00546-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija 72.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. rugpjūčio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. P., L. Š., E. V. ir E. T. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl vilkinimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjos I. P., L. Š., E. V. ir E. T. Vilniaus apygardos administraciniam teismui per Elektroninių paslaugų portalą 2014 m. sausio 27 d. pateikė skundą, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsakyti į pareiškėjų 2013 m. gruodžio 3 d. prašymą „Dėl namų valdos ploto nustatymo nuosavybės teisių atkūrimo“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas įgalioto asmens M. O. naudai.
2014 m. kovo 13 d. teisme buvo gautas pareiškėjų atsisakymas nuo skundo, kuriuo prašoma nutraukti bylą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į tai, kad atsakovas geruoju patenkino skundo reikalavimus.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi pareiškėjų I. P., L. Š., E. V. ir E. T. prašymą patenkino ir administracinę bylą nutraukė. Priteisė iš NŽT pareiškėjų atstovo M. O. naudai 400 Lt teismo išlaidų.
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsniu, kuris suteikia teisę pareiškėjui atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Teismas taip pat pažymėjo, kad ABTĮ 44 straipsnio 3 dalis numato teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui. Byloje pateikti dokumentai patvirtino, kad už pareiškėjų skundo teismui parengimą, pareiškėjų įgaliotas asmuo M. O. advokatui Artūrui Sebeikai yra sumokėjęs 400 Lt. Įvertinus, jog pareiškėjų reikalavimas buvo patenkintas po skundo padavimo teismui, pripažino, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinės sąlygos teismo išlaidų atlyginimo priteisimui iš atsakovo. Teismas rėmėsi ABTĮ 44 straipsnio 6 dalies, Civilinio kodekso 6.233 straipsnio, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis. Nurodė, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos yra realios, neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nurodytų ir rekomenduojamų maksimalių išlaidų dydžio, todėl šios išlaidos pagal ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį yra atlygintinos.
III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį ir pareiškėjų skundą palikti nenagrinėtu.
Atsakovas paaiškina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teismų praktiką (2012 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-417/2012, 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-339/2012, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1593/2012), pareiškėjai NŽT Vilniaus miesto skyriaus neveikimą turėjo apskųsti NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėjų atstovui kreipusis tiesiogiai į Vilniaus apygardos administracinį teismą, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas skundo neturėjo priimti. Be to, pareiškėjoms galėjo būti sudaryta galimybė pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pareiškėjų atstovas neturėjo kreiptis į teismą bei patirti išlaidas, susijusias su advokato teikiamomis paslaugomis ir kitais teisminiame procese keliamais reikalavimais, todėl atsakovui neturėjo atsirasti pareiga apmokėti pareiškėjų patirtas teismo išlaidas. Kadangi pareiškėjų skundas buvo priimtas, nagrinėjamoje byloje nevertinta, ar pareiškėjos turėjo pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, teismas nenurodė motyvų, kuriais remiantis pareiškėjų skundas neturėtų būti paliktas nenagrinėtu.
Pareiškėjos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Prašo priteisti patirtas 150 Lt dydžio išlaidas M. O. naudai.
Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai plečiamai aiškina išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos taikymo sąlygas, o jo nurodomų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių ratio decidendi nesutampa su ginčo atveju. Pareiškėjų skundas teismui nesusijęs su Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje išvardintomis situacijomis – pareiškėjos tiesiog nori, kad jų prašymas būtų išnagrinėtas, o kaip ir kokiu būdu tai bus padaryta, šioje stadijoje pareiškėjoms nesvarbu. Tik gavus atsakymą, jos galės nustatyti, ar yra konfliktinė situacija ir jei yra, ar ją sprendžiant reikia pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Šias išlaidas, remiantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies, Civilinio kodekso 6.229 ir 6.233 straipsnių nuostatomis, pareiškėjos prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (150 Lt) jų įgalioto asmens M. O. naudai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė patenkinti pareiškėjų prašymą, kuriuo atsisakyta nuo skundo, ir nutraukti administracinę bylą bei priteisti iš NŽT pareiškėjų atstovo M. O. naudai 400 Lt teismo išlaidų.
Atsakovas atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pareiškėjų skundo neturėjo priimti. Prašo skundą palikti nenagrinėtą, kadangi pareiškėjos NŽT Vilniaus miesto skyriaus neveikimą prieš tai turėjo apskųsti NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Vertindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija nurodo, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–24, 32–33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų. Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Jei šios tvarkos nesilaikoma, teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.), o jei byla jau iškelta ir tokia tvarka nebegalima pasinaudoti – nutraukia bylą (ABTĮ 101 str. 7 p.), kitu atveju skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 103 str. 1 p.) (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-168/2009).
ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pažymėtina, jog išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą instituto paskirtis suponuoja, kad jis yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas), maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-191/2010).
Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Pagal to paties straipsnio 3 dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.). Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas darytina išvada, kad įstatymo leidėjas šioje teisės normoje konkrečiai apibrėžė ikiteismine ginčo sprendimo tvarka nagrinėjamų ginčų ratą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant šių teisės normų nuostatas yra konstatuota, kad žemės reformos proceso metu atliktiems veiksmams ir priimtiems sprendimams, numatytiems Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, su sąlyga, jog šiais sprendimais nėra nusprendžiama atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti valstybinę žemę, išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis, apskųsti yra taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. <...> Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis aiškintina tokiu būdu, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus dėl kitų subjektų (valstybės ir savivaldybės institucijų, žemėtvarkos projektų rengėjų, matininkų, kitų fizinių ar juridinių asmenų, įmonių, įstaigų ar organizacijų), dalyvaujančių žemės reformos procese, atliktų paruošiamųjų, pagalbinių, tarpinių veiksmų bei priimtų sprendimų (dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties), išskyrus sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis. Tokiu būdu, pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas nagrinėja skundus dėl savo teritorinių padalinių priimtų valinių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) (tiek teritoriniams padaliniams išnagrinėjus anksčiau minėtus skundus ar vengiant tai atlikti, tiek priėmus savarankiškus sprendimus, atlikus veiksmus ar vengiant juos atlikti), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1200/2013).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos kreipėsi į teismą, prašydamos įpareigoti NŽT atsakyti į jų 2013 m. gruodžio 3 d. prašymą „Dėl namų valdos ploto nustatymo nuosavybės teisių atkūrimo“. Šiuo prašymu pareiškėjos kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių ir prašė atkurti namų valdą; apie visus veiksmus atkuriant namų valdą, informuoti elektroniniu būdu, o atsisakius motyvus pagrįsti galiojančiomis teisės normomis.
Taigi, pareiškėjos ginčija atsakovo neveikimą, neatsakant į pareiškėjų 2013 m. gruodžio 3 d. prašymą. Atsižvelgiant į minėtą Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatą, klausimas dėl atsakovo neveikimo, visų pirma, turi būti skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjos pasinaudojo minėta išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka prieš kreipdamosi į teismą. Siekdama užtikrinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principų laikymąsi, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju negrąžina bylos pirmosios instancijos teismui dėl atskirojo skundo reikalavimo nagrinėjimo, bet aplinkybę, kad pareiškėjos nepasinaudojo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, vertina apeliacinės instancijos teisme. Darytina išvada, jog ši aplinkybė lemia, kad pareiškėjų skundas turi būti paliktas nenagrinėtas (ABTĮ 103 str. 1 p.), nes pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 6 dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui, kaip ikiteisminei ginčą nagrinėjančiai institucijai, yra suteikta teisė atnaujinti skundo padavimo terminą, kai jis yra praleidžiamas dėl svarbių priežasčių, t. y., teoriškai galimybė pasinaudoti šia tvarka pareiškėjoms dar išlieka (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1200/2013).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai nutraukė bylą ABTĮ 101 straipsnio 3 punkto pagrindu, nes pareiškėjų skundas vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu turėjo būti paliktas nenagrinėtas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų I. P., L. Š., E. V. ir E. T. skundą palikti nenagrinėtą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Artūras Drigotas
Ramūnas Gadliauskas
Virginija Volskienė