AS-580-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.
Legislator headnote
AI generatedAS-580-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. S. skundą ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-580-492/2015
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00065-2015-4
Procesinio sprendimo kategorija 79.2; 63.3.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. kovo 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas R. S. 2015 m. sausio 30 d. pateikė skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, prašydamas priteisti iš atsakovo Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 12 322,72 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. balandžio 29 d.
II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. S. skundą ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo paduoti skundą teismui per Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą, kadangi pareiškėjo reikalavimas yra dėl darbo užmokesčio priteisimo. Teismas konstatavo, jog trejų metų terminas, per kurį pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jos teisė arba įstatymų saugomas interesas, yra praleistas ir neprašoma šio termino atnaujinti.
Atsižvelgdamas į skunde nurodytas aplinkybes, kad 2009 m. liepos 17 d. pareiškėjui buvo sumažinti pareigybinės algos koeficientai, o 2010 m. balandžio 29 d. jis buvo atleistas iš tarnybos, teismas sprendė, kad apie pažeistas teises pareiškėjas žinojo ar privalėjo žinoti jo atleidimo dieną, nes atleidžiant darbuotoją su juo pilnai turi būti atsiskaityta jo atleidimo dieną, išmokant visas jam priklausančias išmokas (DK 140 straipsnio 1, 2 dalis), todėl apskundimo terminas reikšti reikalavimą dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo pasibaigė 2013 m. balandžio 30 d. 24 val. (ABTĮ 66 straipsnis). Kitokių aplinkybių pareiškėjas teismui nenurodė ir įrodymų nepateikė.
Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir nepateikė prašymo dėl jo atnaujinimo, teismas skundą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti skundo padavimo terminą ir pareiškėjo skundą priimti.
Pareiškėjas nurodo, kad jo atlyginimas buvo sumažintas įstatymo pagrindu, todėl pagrįstai tikėjosi, kad toks sumažinimas yra teisėtas. Apie tai, kad darbo užmokestis valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymu buvo sumažintas neteisėtai pareiškėjas sužinojo tik Konstituciniam Teismui 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinus tokį sumažinimą antikonstituciniu. Pareiškėjas mano, kad trejų metų senaties terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo priėmimo dienos.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.
Teismas atsisakė priimti skundą konstatavęs jog pareiškėjas praleido Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą.
Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas šio Kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis Kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų.
Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymas nėra sureguliavęs terminų pareikšti reikalavimams dėl išmokų, susijusių su valstybės tarnybos santykiais, priteisimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.), kad valstybės tarnautojų reikalavimams dėl išmokų, susijusių su tarnybos santykiais, turi būti taikomas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A444-638/2005, 2011 m. lapkričio 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).
Ieškinio senaties terminas yra civilinės teisės institutas (CK 1 knygos VII skyrius). Darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu šiame kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. Darbo kodekso 27 straipsnio 1 dalis, analogiškai kaip ir CK 1.124 straipsnis, apibrėžia, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį.
Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal šią imperatyvią taisyklę teismas ieškinio senaties negali taikyti savo iniciatyva ir turi spręsti dėl jos taikymo tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja.
Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai sprendė dėl ieškinio senaties taikymo skundo priėmimo stadijoje, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina perduodant pareiškėjo R. S. skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti.
Perduoti pareiškėjo R. S. skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Arūnas Dirvonas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė