A-541-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-541-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00403-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 4-9), prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-237, VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. spr1-81 ir įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą ištaisyti pastato – poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro duomenis viešame nekilnojamųjų daiktų registre, nurodant, kad nebuvo negyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai.

Pareiškėjas nurodė, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, vykdydamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-353-162/2013, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 22 d. prašymą ištaisyti netikslius Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/178898 įrašytus duomenis ir priėmė sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-237, kuriuo R. S. prašymo netenkino. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, kreipėsi į centrinį registratorių. VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. spr1-81 skundą atmetė ir paliko galioti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimą.

R. S. pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke yra įrašyti klaidingi duomenys, jog negyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskirų nekilnojamųjų daiktų, skaičius yra 37, taip pat klaidingai nustatyta nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymo data – 1998 m. lapkričio 21 d. Nurodė, jog daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“), esanti adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų sąraše neteisėtai įrašyti 2k2p korpuso savininkai.

Minėtame sąraše 31 bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys perka vieną ar kelis kambarius su bendro naudojimo patalpomis, kurios prasideda 1-1 patalpomis ir tęsiasi iki 3-10. Visi perka tas pačias 26 bendro naudojimo patalpas, tik skiriasi jų dalys. Akcentavo, jog tiek iš R. T. 1998 m. gruodžio 3 d. pirkimo sutarties Nr. J-30, tiek iš gyventojų sąrašo matyti, kad 31 bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys yra pirkęs 26 bendro naudojimo patalpų dalis ir turi teisę vaikščioti per visus tris pastatų aukštus į minėtas patalpas.

Pažymėjo, jog suformavus pastatą 1K2p su 37 nekilnojamojo turto objektais į jį pateko ir korpusas 2k2p, tokiu būdu pastato 2k2p kaip atskiro vieneto neliko. Nurodė, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. J-22 pareiškėjas pirko poilsio namų „(duomenys neskelbtini)“, esančių (duomenys neskelbtini), korpuso 2k2p patalpas. Pareiškėjo ir kitų bendrasavininkų pirktas pastatas plane pažymėtas raide „C“ ir nustatyta, kad jis priklauso R. S., U. M. G. ir R. Č. firmai „Rava“. Kadangi „C“ korpusas nepriklausė DNSB „(duomenys neskelbtini)“, todėl 2002 m. spalio 9 d.

Neringos savivaldybės valdyba sprendimu Nr. 212 suteikė (duomenys neskelbtini)gatvėje esančiam pastatui adresą (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog 2002 m. spalio 15 d. su sprendimu Nr. 212 ir detalaus plano kopija pareiškėjas nuvyko į Klaipėdos kadastrą perregistruoti „C“ korpusą nauju adresu. Tačiau kitą dieną pareiškėjas sulaukė skambučio, kuriuo pranešta, kad negalima įvykdyti pareiškėjo prašymo dėl adreso perrašymo, nes nėra duomenų apie aptariamo pastato rekonstrukciją. „C“ korpusas tapo pastato (duomenys neskelbtini) sudėtine dalimi, kurios atskirti negalima.

Pažymėjo, jog 2002 m. spalio 29 d. pareiškėjas nuvyko į Klaipėdos kadastrą atsiimti inventorizacijos bylos po patalpų matavimo, kur pastebėjo, kad pareiškėjas įrašytas, jog gyvena (duomenys neskelbtini), dingo prierašas, jog patalpa randasi priestate 2k2p. Nurodė, kad 2010 metais R. S. atsitiktinai sužinojo, kad 2001 m. birželio 28 d. Neringos savivaldybės valdyba slapta išleido sprendimą Nr. 162 „Dėl adresų suteikimo sklypams ir juose esantiems pastatams“, kuriuo pareiškėjo ir kitų asmenų pirktam korpusui suteiktas adresas (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad 2001 m. birželio 28 d. sprendimas įrodo, kad 1998 m. lapkričio 21 d. pastate 1K2p nebuvo suformuoti 37 nekilnojamojo turto objektai.

Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 71-74).

Nurodė, kad Valstybinė akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama likvidacinės komisijos, 1998 metais ir vėliau pardavė poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 1K2p, atskiriems fiziniams asmenims, kurie pateikė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui prašymus įregistruoti įgytas patalpas atskirais nekilnojamojo turto vienetais, tarp jų tokį prašymą 1999 m. sausio 14 d. pateikė ir R. S.. Pažymėjo, kad pirkimo-padavimo sutarčių ir patalpų bei jų dalių pirkėjų prašymu minėtame poilsio pastate buvo suformuoti 37 nekilnojamojo turto objektai, kurie nekilnojamojo turto registre įregistruoti „negyvenamosios patalpos – poilsinės“.

Šie objektai suformuoti ir įregistruoti pagal pirmines pirkimo-pardavimo sutartis ir patalpų savininkų prašymus. Minėtus duomenis patvirtina kadastro ir registro byloje esantys dokumentai. R. S. nuosavybės teise priklauso poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios yra poilsio paskirties pastate 1K2p, esančiame (duomenys neskelbtini). Pastatas 1K2p kaip vienas nekilnojamojo turto objektas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o šio pastato priestate 2k2p esančios patalpos nuo pat jų teisinės registracijos pradžios buvo užfiksuotos ir įregistruotos kaip sudėtinė pastato 1K2p, esančio (duomenys neskelbtini) dalis.

Dokumentai patvirtina, kad priestatas 2k2p niekada nebuvo suformuotas ir įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu. Akcentavo, kad pareiškėjo skunde išdėstyti motyvai nepatvirtina ir neįrodo, kad pastato 1K2p unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro įraše Nr. 44/178898 įrašyti duomenys apie jame esančius 37 nekilnojamojo turto objektus yra klaidingi. Tai, kad šiame pastate yra 37 nekilnojamojo turto objektai patvirtina 37 patalpų registrai, patalpų įsigijimo/perleidimo sandoriai ir kiti dokumentai, kurie visi yra nenuginčyti ir galiojantys.

Nurodė, kad nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/178898 yra padarytas įrašas apie tai, kad poilsio paskirties pastato 1K2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)kadastro duomenų nustatymo data yra 1998 m. lapkričio 21 d. Šis įrašas reiškia, kad viso pastato kadastro duomenys buvo tikslinami 1998 m. lapkričio 21 d. ir tai patvirtina kadastro duomenų byloje padarytas atitinkamas įrašas bei uždėtas spaudas su kadastro specialistės R. J. parašu. Vėliau buvo atliekami tik atskirų patalpų kadastro duomenų tikslinimai.

Vadovaujantis išdėstytu atsakovas mano, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 20 d. sprendimu (b. l. 21-27) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui R. S. nuosavybės teise nuo 1998 m. gruodžio 3 d., pirkimo sutarties Nr. J-22 pagrindu priklauso poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios yra poilsio paskirties pastate 1K2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Pastatas 1K2p, kaip vienas nekilnojamojo turto objektas, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Poilsio pastate 1K2p yra suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 37 nekilnojamojo turto objektai – poilsio patalpos. Pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu ištaisyti klaidingus duomenis Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke yra įrašyti klaidingi duomenys, jog negyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskirų nekilnojamųjų daiktų, skaičius yra 37, taip pat klaidingai nustatyta nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymo data – 1998 m. lapkričio 21 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2014 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-237 netenkino pareiškėjo prašymo dėl klaidingų duomenų Nekilnojamojo turto registre ištaisymo. Pasinaudodamas privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, teritorinio registratoriaus sprendimą pareiškėjas apskundė VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. spr1-81 paliko galioti Klaipėdos filialo 2014 m. vasario 28 d. sprendimą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, jog yra suinteresuotas, kad Nekilnojamojo turto registre būtų pakeisti klaidingi duomenys susiję būtent su jam nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamojo turto objektu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). R. S. nesutiko su Nekilnojamojo turto registre įrašytais duomenimis, kad jam nuosavybės teise priklausančios poilsio patalpos adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra pastate 1K2p.

Teismas nustatė, kad poilsio pastatas, kuriame yra pareiškėjui priklausančios poilsio patalpos, 1996 m. rugsėjo 4 d. nuosavybės teise buvo įregistruotas Valstybinei akcinei įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kuri vėliau bankrutavo. „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama likvidacinės komisijos, 1998 metais ir vėliau pardavė poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 1K2p, atskiriems fiziniams asmenims, kurie įregistruodami nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į nupirktas patalpas ir jų dalis pateikė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui prašymus įregistruoti įgytas patalpas atskirais nekilnojamojo turto objektais, tarp jų tokį prašymą 1999 m. sausio 14 d. pateikė ir pareiškėjas R. S.. Jis įregistruotas kaip vienas nekilnojamojo turto objektas. Teismas taip pat nustatė, kad 1K2p pastate suformuoti 37 nekilnojamieji turto objektai, tame tarpe yra nurodyta, kad pareiškėjui R. S. nuosavybės teise priklauso poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastato 1K2p priestate 2k2p patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkais yra ne tik pareiškėjas, bet G. Z. Z., U. M. G. ir V. G., kurie 2012 m. kovo mėnesį sudarė Jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos įstatus, sprendžiant bendrus šios sutarties dalyvių klausimus, bet kurioje institucijoje, taip pat ir teismuose jiems atstovauja įgaliotas asmuo V. G.. R. S. yra šios jungtinės veiklos dalyvis, tačiau neturi įgaliojimų atstovauti bendriems interesams jokioje organizacijoje ar teismuose. 2013 m. kovo mėnesį V. G. pareiškime-prašyme nurodė, kad kiti jungtinės veiklos sutarties dalyviai VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui neturi jokių pretenzijų ir kategoriškai atsiriboja nuo R. S. veiksmų prieš šią įstaigą.

Teismas sprendė, kad nekilnojamojo turte registre įrašyti duomenys, vadovaujantis byloje esančių rašytinių įrodymų visetu, atitiko dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, todėl atlikti klaidingų duomenų taisymo VĮ Registro centro Klaipėdos filialui nebuvo jokio pagrindo. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatas duomenys nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos. Nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog VĮ Registro centro Klaipėdos filialas būtų į Nekilnojamojo turto registrą būtų įrašęs klaidingus duomenis, neatitinkančius pateiktų dokumentų, ar būtų padarytos techninės klaidos, todėl nėra jokios pagrindo teigti, kad pareiškėjo ginčijama Nekilnojamojo turto registre esanti informacija yra klaidinga. Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija darė išvadą, kad nekilnojamojo turto objektas – poilsio patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos indeksu 1K2p Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos kaip vienas nekilnojamojo turto objektas, o šio pastato priestate, pažymėtu indeksu 2k2p, esančios patalpos vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais yra sudėtinė priestato 1K2p dalis, kuri niekada nebuvo įregistruota, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Todėl teisėjų kolegija nesutiko su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, jog jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo turto objektas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turi priklausyti pastatui 2k2p, kaip atskiras nekilnojamasis turto objektas.

Teismas vertino, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių faktą, kad Nekilnojamojo turto registre būtų klaidingai nurodyta kadastro duomenų nustatymo data, todėl nėra pagrindo abejoti šių duomenų teisėtumu ir teisingumu. Be to, atkreipė dėmesį, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas bei Kadastro nuostatai suteikia teisę pačiam nekilnojamojo turto savininkui kreiptis į kadastro tvarkytoją, siekiant, jog būtų pakeisti nekilnojamojo turto kadastro duomenys ir jų pakeitimas yra pagrindas Nekilnojamojo turto registre padaryti įrašą apie duomenų pakeitimo faktą. Teismas sprendė, kad atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas ginčijamu sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-237 pagrįstai atsisakė tenkinti vieną iš pareiškėjo prašymų – ištaisyti Nekilnojamojo turto registre kadastro duomenų nustatymo datą.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad 2001 m. birželio 28 d. Neringos savivaldybės valdybos sprendimas Nr. 162 „Dėl adresų suteikimo sklypams ir juose esantiems pastatams“, kuriame nurodyta, kad pastatui, priklausančiam L. B., R. S., U. M. G., G. Z. Z., R. Č. firmai „Rava“, suteikiamas adresas (duomenys neskelbtini), yra niekinis, kadangi pagal minėtą sprendimą pastato bendrasavininkiams negalėjo suteikti adreso (duomenys neskelbtini), ir būtent dėl šio sprendimo buvo atsisakyta įregistruoti pastatą adresu (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, kad byloje pareiškėjas neginčija 2001 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. 162 ir kitų sprendimų, kurie pateikti byloje, sprendžiant adresų suteikimo klausimą, todėl jie negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjo skundo reikalavimas – įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą ištaisyti poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), registro duomenis viešame nekilnojamųjų daiktų registre, nurodant, kad nebuvo negyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, laikytas išvestiniu, todėl pripažinus, jog VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2014 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-237 pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ištaisyti poilsio pastato 1K2p, esančio (duomenys neskelbtini), klaidingus duomenis Nekilnojamojo turto registre, šis skundo reikalavimas atmestas, kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas R. S. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 29-34), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas pažymi, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu konstatuota, kad poilsio pastatas Nr. 1K2p, esantis (duomenys neskelbtini), nėra padalintas į atskiras 37 patalpas. Pažymėta, kad atsakovo Klaipėdos filialo su atsiliepimu pateikti įrodymai – 1986 m. gruodžio 30 d. priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktas, 1996 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statybos inspekcijos pažyma bei butų (patalpų) sąrašas pastate nepatvirtina, kad pastate 1K2p yra suformuotos 37 atskiros negyvenamosios paskirties patalpos, o vėliau, šių dokumentų pagrindu 37 atskiros negyvenamosios paskirties patalpos būtų įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendė, jog pareiškėjo argumentai, keliantys abejonę šių duomenų teisingumu, pagrįsti. Esant tokiems teismo sprendimu nustatytiems faktams pareiškėjui nėra suprantama, kodėl šią administracinę bylą nagrinėjantis teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo ištaisyti klaidingus viešojo registro duomenis. Tvirtina, kad teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas.

Pareiškėjas nurodo, kad daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyventojų sąraše neteisėtai įrašyti korpuso savininkai. Minėtame sąraše 31 bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys perka vieną ar kelis kambarius su bendro naudojimo patalpomis, kurios prasideda 1-1 patalpomis ir tęsiasi iki 3-10. Visi perka tas pačias 26 patalpas, tik skiriasi dalys. Nurodo, kad iš R. T. 1998 m. gruodžio 3 d. patalpų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. J-30, tiek iš kitų savininkų sąrašo matyti, kad 31 bendrijos narys yra pirkęs 26 patalpų dalis ir turi teisę vaikščioti per visus tris pastatų aukštus į minėtas patalpas, t. y. bendrų patalpų pirkimas. Pabrėžia, jog Nekilnojamojo turto registro išraše, po pastato suformavimo, pastate 1K2p 37 nekilnojamojo turto objektų ir į tą skaičių patenka korpusas 2K2p, tokiu būdu jo, kaip tokio vieneto, nelieka. Tvirtina, kad iki bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo poilsio namus „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kurie susidėjo iš 5 statinių vienu gatvės numeriu, tačiau kiekvienas statinys turėjo savo unikalų numerį. Pažymi, kad R. S., U. M. G., G. M. Z. ir R. Č. firma „Rava“ nepriklausė bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, todėl jų įsigytoms patalpoms, žymimoms „C“, 2002 m. spalio 9 d. Neringos savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 212 buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo 2010 metais sužinojęs, kad 2001 m. birželio 28 d. Neringos savivaldybės valdyba priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo korpuso savininkams ir L. B. suteikė adresą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo manymu, šis sprendimas įrodo, kad 1998 m. lapkričio 21 d. pastate 1K2p nebuvo suformuoti 37 nekilnojamojo turto objektai.

Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti (b. l. 43-49).

Atsakovas nurodo, kad poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu lK2p, 1996 m. rugsėjo 4 d. įstatymų nustatyta tvarka nuosavybės teise buvo įregistruotas valstybinei akcinei įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kuri vėliau bankrutavo. Valstybinė akcinė įmonė „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama likvidacinės komisijos 1998 metais ir vėliau pardavė pastatą-poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu lK2p atskiriems fiziniams asmenims, kurie įregistruodami nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į nupirktas patalpas ir jų dalis pateikė valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui prašymus įregistruoti įgytas patalpas atskirais nekilnojamojo turto vienetais, tarp jų tokį prašymą 1999 m. sausio 14 d. pateikė ir R.

S.. Pirkimo pardavimo sutarčių ir patalpų bei jų dalių pirkėjų prašymu poilsio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu lK2p, buvo suformuoti 37 nekilnojamojo turto objektai, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti: „Negyvenamosios patalpos – Poilsinės“, pagrindinė tikslinė jų naudojimo paskirtis yra poilsio. Šiuo metu poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)registre yra padarytas įrašas apie tai, kad jame yra suformuoti 37 negyvenamosios paskirties turto objektai ir kad kadastro duomenų nustatymo data yra 1998 m. lapkričio 21 d.

Šie duomenys atitinka duomenis ir dokumentus esančius nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje. Įrašai padaryti nekilnojamojo turto registro įraše Nr.44/178898 atitinka duomenis ir dokumentus, esančius nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų byloje. Atsakovo teigimu, faktą, kad pastatas 1K2p yra įregistruotas kaip vienas nekilnojamojo turto objektas patvirtina nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esantys duomenys: 1988 m. birželio 1 d. Pastatų teisinei registracijai atlikti išvada; Neringos miesto LDT vykdomojo komiteto 1988 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. 66, kuriuo patvirtinta 1988 m. birželio 1 d.

Klaipėdos tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro išvada; 1987 m. lapkričio 20 d. poilsio namų 1K2p, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla, kurioje užfiksuota kokios patalpos ir kokie pastatai įeina į pastato 1K2p sudėtį. Šie duomenys taip pat patvirtina, kad pastato1K2p priestate 2k2p esančios patalpos nuo pat jų teisinės registracijos pradžios buvo užfiksuotos ir įregistruotos kaip sudėtinė pastato1K2p dalis, šis priestatas niekada nebuvo suformuotas ir įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu.

Visi duomenys apie 1K2p pastatą į nekilnojamojo turo registrą yra perkelti iš Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro ir jie gali būti nuginčyti tik teisme. Atsakovas paaiškina, kad pastatas 1K2p buvo parduotas iš varžytinių atskiromis patalpomis, kurių dalis parduota kartu su joms tenkančiu bendro naudojimo patalpų dalimi, o dalis – be. Kadangi pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyta, kad parduodamos patalpos, o ne idealiosios pastato dalys, todėl ir nuosavybės teisės įregistruotos ne į idealiąsias pastato dalis, o į patalpas, kaip atskirus nekilnojamojo turo objektus.

Šiuos duomenis, pasak atsakovo, patvirtina kadastro ir registro bylos esančios pirkimo-pardavimo sutartys. Pareiškėjo skunde išdėstytus motyvus, kad 1998 m. gruodžio 3 d. sutartimi Nr. J-22 jis (pastato lK2p priestate 2k2p - sutartyje įvardinta kaip korpuse 2k2p) įsigijo patalpas be bendro naudojimo patalpų, o 1998 m. gruodžio 3 d. sutartimi Nr. J-30 R. T. (pastate lK2p ir priestatuose lk2p, 3k2p - sutartyje įvardinta kaip korpusuose lK2p, lk2p, 3k2p) įsigijo patalpas su bendro naudojimo patalpomis, nepatvirtina ir neįrodo, kad pastato lK2p, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro įraše Nr. 44/178898 įrašyti duomenys apie jame esančius 37 nekilnojamojo turto objektus yra klaidingi.

Pažymi, kad nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/178898 yra padarytas įrašas apie tai, kad poilsio paskirties pastato lK2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data yra 1998 m. lapkričio 21 d. Šis įrašas reiškia, kad viso pastato kadastro duomenys buvo tikslinti 1998 m. lapkričio 21 d. ir tai patvirtina kadastro duomenų byloje padarytas atitinkamas įrašas bei uždėtas spaudas su kadastro specialistės R. J. parašu. Vėliau buvo atliekami tik atskirų patalpų kadastro duomenų tikslinimai, tačiau viso pastato kadastro duomenys tikslinti 1998 m. lapkričio 21 d., todėl ši data ir nurodyta registre.

Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/178898 padarytas įrašas apie tai, kad poilsio paskirties pastate lK2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), suformuoti 37 nekilnojamojo turto objektai yra negyvenamosios paskirties taip pat yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 3 priedo 2.13 punkte nustatyta, kad pastatai poilsiui yra negyvenamosios paskirties. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje nustatyta netikslių ir klaidingų Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo tvarka.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klaidingais Nekilnojamojo turto registro duomenimis gali būti laikomi tik tokie duomenys, kurie neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Kadangi visi pastato lK2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/178898 įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, todėl laikyti juos klaidingais ir keisti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo ir VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą ištaisyti klaidingus duomenis Nekilnojamojo turto registre.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. J-22 įsigijo poilsio namų „Banga“, esančių (duomenys neskelbtini), korpuso 2k2p patalpas (I t., b. l. 53-54). Pareiškėjo manymu, korpusas 2k2p yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, kuris visiškai nesusijęs su korpusu 1K2p. Neteisėtai sujungus abu korpusus, korpuse 1K2p neteisėtai atsirado 37 atskiri nekilnojamojo turto objektai, nes šiame korpuse pagal 31 sutartį buvo parduodami ne tik atskiri kambariai, bet ir dalys 26 bendro naudojimo patalpų. Nekilnojamojo turto objektai negalėjo būti suformuoti 1998 m. lapkričio 21 d., nes Neringos savivaldybės valdyba tik 2001 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 162, pastatui 2k2p suteikė adresą (duomenys neskelbtini). Neringos savivaldybės valdyba korpusui 2k2p 2002 m. spalio 9 d. sprendimu buvo suteikusi adresą (duomenys neskelbtini), tačiau VĮ Klaipėdos filialas nesutiko adreso perrašyti, kadangi neturėjo duomenų apie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, jog techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Pagal šias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas duomenys nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos. Registro nuostatų 45 punktas nustato, jog asmuo, pageidaujantis pakeisti registro duomenis, identifikuojančius nekilnojamąjį daiktą, jo savininkus, kitų daiktinių teisių turėtojus, nuomininkus ar naudotojus, taip pat kadastro duomenis registre, teritoriniam registratoriui turi pateikti prašymą įregistruoti pakeitimus, dokumentus, patvirtinančius pakeitimo faktą, dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėtas atlyginimas už duomenų pakeitimą. O 46 punktas nurodo, kad prašymas pakeisti įrašą registre registruojamas, nagrinėjamas ir duomenys įrašomi ta pačia tvarka ir terminais, kaip ir įregistruojant nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį. Netikslūs, klaidingi ar neišsamūs registro duomenys taisomi, tikslinami ir papildomi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog suinteresuotų asmenų teisė kreiptis dėl netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo ir atitinkama nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetencija atlikti tokius duomenų taisymus yra susijusi su Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis esminėmis nekilnojamojo turto registro tvarkymo taisyklėmis, pagal kurias nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520–2914/2012).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nekilnojamojo turte registre įrašyti duomenys, vadovaujantis byloje esančių rašytinių įrodymų visetu, atitiko dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, todėl atlikti klaidingų duomenų taisymo VĮ Registro centro Klaipėdos filialui nebuvo jokio pagrindo. Atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatas duomenys nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą yra padaromos techninės klaidos.

Pareiškėjas savo apeliacinio skundo argumentus grindžia R. T. pirkimo – pardavimo sutartimi, kurioje, pareiškėjo nuomone, nurodyta, kad R. T. perka bendro naudojimo patalpų 26 patalpose bei 2010 m. sausio 28 d. gyventojų sąrašu Nr. (4,6,11) RA-335, iš kurio matyti, kad bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 31 narys pirko 26 bendrų patalpų dalis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad 1998 m. gruodžio 3 d. sutartyje Nr. J-3 (I t., b. l. 40-41), kuria vadovaujasi pareiškėjas, matyti, kad R. T. pirko poilsio patalpas 2-8 korpuse 1K2p ir bendro naudojimo patalpas, esančias minėtame bei korpusuose 1k2p ir 3k2p. Sutarties antrame lape yra išvardintos visos šios bendros patalpos, kurių yra 26, kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad be 26 bendro naudojimo patalpų, pirktos ir poilsio patalpos, o tai reiškia, kad patalpų buvo daugiau nei 26. Ta aplinkybė, kad R. T. (taip pat kiti asmenys) kartu su poilsio patalpomis pirko ir bendras patalpas, neturi jokios reikšmės nustatant faktą, kad visame pastate 1K2p buvo suformuoti 37 atskiri nekilnojamojo turto objektai. VĮ Registrų centro pateiktame Butų (patalpų) sąraše, sudarytame 2010 m. sausio 28 d., nurodyta, kad pastate (I t., b. l. 44-51), esančiame (duomenys neskelbtini), kuris pažymėtas plane 1K2p, taip pat nurodytas negyvenamųjų patalpų kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų, turinčių unikalius numerius, skaičius 37, t.y. tiek, kiek buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutarčių. Tik vieni gyventojai pirko poilsio patalpas kartu su bendro naudojimo 26 patalpų dalimis, o kiti, tame tarpe ir pareiškėjas, pirko tik poilsio patalpas, esančias tuo pačiu adresu, to paties pastato tik kitame korpuse ir be bendro naudojimo patalpų. Tiek pareiškėjo pirkimo pardavimo sutartyje (t. I, b. l. 53-54), tiek kitų gyventojų pirkimo pardavimo sutartyse matyti, kad visiems buvo parduodamos patalpos pastate (duomenys neskelbtini), tik skirtingi parduodamų patalpų korpusai, tačiau patalpų elektros energijos, vandens tiekimo bei šildymo apskaita bendra visam kompleksui. Pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu įgytos patalpos buvo įregistruotos atskirais nekilnojamojo turto objektais pačių pirkėjų (taip pat ir pareiškėjo) prašymu, ir aplinkybė, kad dalimi sutarčių poilsio patalpos buvo įgytos kartu su dalimi bendro naudojimo patalpų, nagrinėjamu atveju negali paneigti atskiro nekilnojamojo turto objekto, kuriam suteiktas unikalus numeris, suformavimo, tuo pačiu jo teisėto registravimo fakto. Šios sutartys yra nenuginčytos, jų sudarymo aplinkybės bei teisėtumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, tiek registro tvarkytojas, tiek bylą nagrinėjantis teismas gali tik vertinti, ar registre nurodomi duomenys atitinka sutartyse nurodytus faktus.

Ta aplinkybė, kad Neringos savivaldybės valdyba 2002 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 212 suteikė korpusui „C“ (t. y. 2k2p) adresą I(duomenys neskelbtini), nereiškia, kad šis pastatas buvo įregistruotas kaip atskiras pastatas (nekilnojamojo turto objektas). Tai nurodyta ir VĮ ŽNTKR Klaipėdos filialo 2002 m. spalio 16 d. sprendime, kuriame aiškiai išdėstyta, kad nesant viso pastato rekonstrukcijos, priestatas negali būti registruojamas kaip atskiras pastatas suteikiant jam naują adresą. Be to, Neringos miesto savivaldybė dar 2001 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 162 (I. t., b. l. 57, 62), pastatui, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiam DNSB „(duomenys neskelbtini)“ L. B., R. S., U. M. G., G. M. Z., R. Č. firmai „Rava“, suteikė adresą (duomenys neskelbtini). Šis sprendimas yra nenuginčytas ir galiojantis.

Atsižvelgdama į aukščiau paminėtas faktines ir teisines aplinkybes teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad nekilnojamojo turto objektas – poilsio patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos indeksu 1K2p Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos kaip vienas nekilnojamojo turto objektas, o šio pastato priestate, pažymėtame indeksu 2k2p, esančios patalpos vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais yra sudėtinė priestato 1K2p dalis, kuri niekada nebuvo įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas.

Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog Nekilnojamojo turto registre Nr. 44/178898 2.2. punkte nustatyta, kad poilsio pastato adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data yra 1998 m. lapkričio 21 d., kad viso pastato duomenys buvo tikslinami patvirtina įrašai kadastro duomenų byloje bei uždėtas spaudas su kadastro specialistės R. J. parašu. 37 nekilnojamojo turto objektai (negyvenamosios patalpos – poilsio paskirties) buvo suformuoti ir įregistruoti suteikiant unikalius numerius pagal atskiras pirmines pirkimo-pardavimo sutartis ir savininkų prašymus, kurie patvirtina, kad po valstybinės akcinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto visas pastatas 1K2p buvo parduotas iš varžytynių atskiromis patalpomis, iš kurių dalis parduota kartu su bendro naudojimo patalpų dalimi, dalis – be bendro naudojimo patalpų (I t., b. l. 38). Apeliantas duomenų, kurie pagrįstų jo teiginius dėl Nekilnojamojo turto registre klaidingai nurodytos kadastro duomenų nustatymo datos, į bylą nepateikė.

Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), pažymėtame 1K2p, esančių 37 patalpų savininkų nuosavybės teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, sandoriai, kurių pagrindu teisės yra įregistruotos, nenuginčyti ir galiojantys, todėl bet koks patalpų statuso keitimas ar tikslinimas yra galimas tik savininkams pareiškus atitinkamą valią arba teismine tvarka. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatas gali būti taisomos tik techninio pobūdžio klaidos, kurios nepažeidžia teisių į nekilnojamąjį turtą turėtojų teisėtų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-398/2011).

Vadovaujantis tuo, kas nustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė