A-624-1778-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-220-14

Administracinė byla Nr. A624-1778/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01851-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 14.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Amber Grid“).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas E. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 4–9), prašydamas panaikinti 2013 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos sprendimą Nr. (12.13)Ar.5-1739 ir įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui planavimo sąlygų sąvadą (toliau – ir Sąvadas) žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti.

Paaiškino, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 2,7464 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio. 2013 m. gegužės 3 d. su Klaipėdos rajono savivaldybe pasirašė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. Ar.9-129, siekiant pakeisti pagrindinę Žemės sklypo naudojimo paskirtį. 2013 m. spalio 21 d. su atsakovu pasirašytas susitarimas dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo Žemės sklypo savininkui 2013 m. gegužės 3 d. sutarties Nr. Ar.9-129 pakeitimo Nr. Ar.9-301.

Jame buvo pakeistas planavimo tikslas ir numatyta pakeisti pagrindinę Žemės sklypo naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdį – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, padalyti sklypus, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus. 2013 m. spalio 23 d. pareiškėjo įgaliotas asmuo kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su prašymu išduoti planavimo sąlygų (toliau – ir Sąlygos) sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti. 2013 m. lapkričio 21 d.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius pateikė raštą Nr. (12.13)Ar.5-1739, kuriame nurodė, kad vadovaujantis 2013 m. lapkričio 7 d. AB „Amber Grid“ rašte Nr. 7-221-560 pateiktomis priežastimis bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 „Dėl planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas) 14 punktu planavimo sąlygų neišduos. Aprašo 14 punktas reglamentuoja, jei numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento teritorijų planavimo tikslai ir uždaviniai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, Sąlygos ir/ar Sąvadas neišduodami.

Pažymi, kad ginčijamas spendimas prieštarauja Nekilnojamojo turto registre įregistruotoms specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms. Nurodo, jog iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matosi, kad Žemės sklype yra nustatyta magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zona, kurios plotas 0,3828 ha, kai tuo tarpu visas Žemės sklypo plotas yra 2,7464 ha. Žemės sklypo plane pažymėta 25 m apsaugos zonos riba, žyminti Žemės sklypo naudojimo suvaržymus ir apribojimus, susijusius su specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.

Pareiškėjas teigia, jog teisės aktais yra nustatyta pareiga nestatyti statinių tik 25 m dujotiekio apsaugos zonos ribose, bet ne visame Žemės sklype. Paaiškino, kad ginčas vyksta dėl norminio dokumento „Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos, statyba. Taisyklės.“, patvirtinto ūkio ministro ir aplinkos ministro 2001 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 86/146, (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 4.3.1 punktas teigia, jog magistralinio dujotiekio apsaugos juosta turi būti po 3 metrus į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies, o 4.3.2 punktas nustato, kad magistralinio dujotiekio apsaugos zona turi būti po 25 metrus į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies.

Pareiškėjas nurodė, kad iš Taisyklių teisės normų matyti, jog statyti draudžiama tiek magistralinio dujotiekio apsaugos juostoje, tiek apsaugos zonoje. Kitų apribojimų, susijusių su statinių statyba už apsaugos zonos ribų, Taisyklėse nėra numatyta, todėl pareiškėjo manymu, Taisyklės leidžia statinių statybą už magistralinio dujotiekio apsaugos zonos ir jis, vadovaudamasis Bendrojo plano sprendiniais, turi teisę keisti Žemės sklypo paskirtį ir numatyti likusioje sklypo dalyje gyvenamų pastatų bei jų priklausinių statybą.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 25–26) paaiškino, kad Žemės sklypo priklausančio pareiškėjui teritorijoje yra paklotas magistralinis dujotiekis į Klaipėdos dujų skirstymo stotį. 2007 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-7065-(1.3) žemės sklypui nustatyti ir taikomi 0,3828 ha ploto magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrengimo apsaugos zonų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimai. Žemės sklypui taikomi ir statinio saugos bei paskirties reikalavimai, kurie numatyti norminiame dokumente „Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos, statyba. Taisyklės.“, patvirtintame ūkio ministro ir aplinkos ministro 2001 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 86/146. Taisyklės privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims ir taikomos projektuojant bei statant visus statinius iki 200 metrų atstumu nuo veikiančių magistralinių dujotiekių. Nagrinėjamu atveju ši teises norma yra taikoma planuojant statybos veiką visoje Žemės sklypo teritorijoje. Pagal Taisyklių 4.1 punktą vietovė, kurioje jau yra suprojektuotas, nutiestas ir iki Taisyklių įsigaliojimo pripažintas tinkamu naudoti magistralinis dujotiekis, priskiriama pirmai klasei. Aptariamo Žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) visa 2,7464 ha ploto teritorija patenka į magistralinio dujotiekio pirmos klasės vietovės vieneto teritoriją, kurioje ribojamas pastatų skaičius. Pagal Taisyklių 4.11.1 punktą pirmos klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, turintis 10 ar mažiau pastatų, skirtų žmonėms būti. Pagal užstatymo tankumą pirmos klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas (teritorija po 200 metrų į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies ir tęsiasi 1 600 metrų išilgai vamzdyno). Todėl teigia, jog pareiškėjo Žemės sklypo detaliojo planavimo tikslai ir uždaviniai prieštarauja teisės aktų nuostatoms.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Amber Grid“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, AB „Amber Grid“) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme. Netenkinus prašymo dėl bylos nutraukimo kaip nenagrinėtinos teisme, bylą nutraukti pareiškėjui nepasinaudojus privaloma ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Netenkinus prašymo dėl bylos nutraukimo, pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 31–41) paaiškino, kad pareiškėjo skundžiamas raštas neatitinka reikalavimų, keliamų administracinės bylos dalykui, todėl byla apskritai turi būti nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme. Skundžiamas raštas kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie atsisakymą jam išduoti planavimo sąlygų sąvadą, nėra galutinis administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, o tik tarpinis teritorijų planavimo procedūros metu surašytas dokumentas, kuris negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Nagrinėjama administracinė byla nutrauktina, nes pareiškėjas nepasinaudojo privaloma ikiteisminio nagrinėjimo tvarka ir nebėra galimybės ja pasinaudoti. Teismų praktikoje pripažinta, kad kilus ginčui dėl teritorijų planavimo sąlygų ar sąvado neišdavimo laikomasi pozicijos, kad toks atsisakymas gali būti teisminio nagrinėjimo dalyku, ikiteisminio ginčų sprendimo tvarka tokiam ginčui taip pat yra taikoma. Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės nurodė tuos pačius nesutikimo su skundu argumentus kaip ir atsakovas. Papildomai paaiškino, jog magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, jau egzistuoja didžiausias leistinas pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius, t. y. 10. Taisyklės nustato ne tik naujų dujotiekių statybą, bet ir pastatų statybą 200 m aplink dujotiekį, todėl Taisyklių reikalavimai yra privalomi planuojant naujų statinių statybą prie jau esamų dujotiekių. Tuo tarpu jokių nuostatų, kurios būtų taikomos jau anksčiau pastatytiems dujotiekiams ir įpareigotų juos perprojektuoti ar rekonstruoti, Taisyklėse nėra. Pareiškėjas Žemės sklypo savininku tapo tik 2013 m. balandžio 9 d. Tuo tarpu Taisyklės, numatančios statybos ribojimus pirmoje magistralinių dujotiekių klasės vietovėje, įsigaliojo dar 2001 m. kovo 17 d. Bendrasis planas, numatantis tokius pačius ribojimus kaip ir Taisyklėse, patvirtintas 2011 m. vasario 24 d. Pareiškėjui įsigyjant Žemės sklypą, šio turto atžvilgiu jau galiojo visi apribojimai, kurie galioja ir šiuo metu, todėl E. L. žinojo arba turėjo žinoti, kokių veiksmų aptariamame Žemės sklype negalės atlikti dėl jame taikomų magistralinio dujotiekio apsaugos normatyvų.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (I t., b. l. 123–127).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. spalio 23 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl planavimo sąlygų sąvado detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti (I t., b. l. 19). 2013 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus sprendimu atsisakyta išduoti pareiškėjui planavimo sąlygų sąvadą, argumentuojant tuo, kad AB „Amber Grid“ planavimo sąlygų minėto sklypo planavimui neišdavė, todėl vadovaujantis Tvarkos aprašo 14 punktu atsakovas netenkino pareiškėjo prašymo (I t., b.l. 13). Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui planavimo sąlygų sąvadą priėmė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas, kaip numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 2 dalies 22 punkte bei Tvarkos aprašo 25 punkte, todėl teismas laikė, kad sprendimas priimtas asmens turinčio teisę tokius sprendimus priimti.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (toliau – ir TPĮ) 2 straipsnio 22 dalimi, kurioje nustatyta, kad planavimo sąlygų sąvadas – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo savivaldybės vyriausiojo architekto patvirtintas teritorijų planavimo dokumentui rengti išduodamų planavimo sąlygų sąrašas ir planavimo sąlygos; 25 straipsnio 6 dalimi, kurioje numatyta, kad prieš pradėdamas rengti detaliojo planavimo dokumentus, planavimo organizatorius kreipiasi į savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją savivaldybės vyriausiąjį architektą, kad šis pateiktų planavimo sąlygų sąvadą; Aprašo 25 punktu, kuriame nurodyta, jog sąvadą dėl vietovės lygmens detaliojo plano rengimo išduoda Savivaldybės vyriausiasis architektas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad teritorijų planavimo procesui prasidėti, be kita ko, yra reikalingas kompetentingos institucijos sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios. Sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo (kaip ir planavimo sąlygos (sąlygų sąvadas) yra administracinis teisės aktas, kuriuo sukuriamos atitinkamos teisės ir pareigos tiek planavimo organizatoriui, tiek teritorijos planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai planuojant konkrečią teritoriją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8–324/2005).

Aprašo 7, 25, 30 punktuose reglamentuota, jog Savivaldybės vyriausiasis architektas pateikia paraišką, teritorijos planavimo sąlygoms gauti, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojams (redakcija nuo 2012 m. lapkričio 23 d.). Vadovaudamasis Aprašo nuostatomis ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos raj. sav., (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, dalis, patenka į magistralinio dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zoną, vyriausiasis architektas 2013 m. spalio 30 d. kreipėsi į AB „Amber Grid“ su paraiška planavimo sąlygoms pareiškėjo žemės sklypui gauti. AB „Amber Grid“ 2013 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 7-221-560 atsisakė išduoti planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Klaipėdos raj. sav., (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 14), nes šioje teritorijoje yra paklotas magistralinis dujotiekis į Klaipėdos dujų skirstymo stotį ir 2007 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-7065- (1.3) nustatyti ir taikomi 0,3828 ha ploto magistralinių dujotiekių ir naftotiekų bei jų įrenginių apsaugos zonų specialiųjų naudojimo sąlygų ir ūkinės veiklos ribojimų reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ VII skyriuje „Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos“ (toliau – ir Specialiosios sąlygos) ir Magistralinių dujotiekių apsaugos zonų taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1-213 „Dėl magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjo žemės sklypui taikomi statinio saugos ir paskirties reikalavimai, kurie numatyti sritiniame norminiame dokumente „Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas. Medžiagos ir statyba. Taisyklės“, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir aplinkos ministro 2001 m. kovo 9 d. įsakymu nr. 86/146 (toliau – ir Taisyklės).

Taisyklės privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims bei taikomos projektuojant bei statant visus statinius iki 200 metrų atstumu nuo veikiančių magistralinių dujotiekių. Nagrinėjamu atveju ši teises norma yra taikoma planuojant statybos veiką visoje Žemės sklypo teritorijoje. Taisyklių 4.14 punkte numatyta, kad vietovė, kurioje jau yra suprojektuotas, nutiestas ir iki Taisyklių įsigaliojimo pripažintas tinkamu naudoti magistralinis dujotiekis, priskiriama pirmai klasei. Aptariamo Žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) visa 2,7464 ha ploto teritorija patenka į magistralinio dujotiekio pirmos klasės vietovės vieneto teritoriją, kurioje ribojamas pastatų skaičius. Pagal Taisyklių 4.11.1 punktą pirmos klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, turintis 10 ar mažiau pastatų, skirtų žmonėms būti. Pagal užstatymo tankumą pirmos klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas (teritorija po 200 metrų į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies ir tęsiasi 1 600 metrų išilgai vamzdyno). Atsižvelgusi į šias teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija laikė, kad pareiškėjo žemės sklypo detaliojo planavimo tikslai ir uždaviniai prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Aprašo 14 punktas nustato, kad jei numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento teritorijų planavimo tikslai ir uždaviniai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, Sąlygos ir/ar Sąvadas neišduodami, todėl atsakovas, atsižvelgdamas į Aprašo teisės normas, pagrįstai atsisakė pareiškėjams išduoti planavimo sąlygų sąvadą.

Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Detalieji planai, kurių numatomi sprendiniai neatitinka regiono ar rajono lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendinių, planavimo organizatoriaus pageidavimu rengiami kartu su bendrųjų ar specialiųjų planų sprendinių pakeitimais, jei sprendimą dėl sprendinių keitimo yra priėmusi šiuos planus tvirtinusi institucija. Kaip jau buvo minėta, Tvarkos aprašo 14 punktas nustato, kad jei numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento teritorijų planavimo tikslai ir uždaviniai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, Sąlygos ir/ar Sąvadas neišduodami. Analizuodamas šias teisės normas teismas darė išvadą, kad detalieji planai negali prieštarauti ne tik Lietuvos Respublikos įstatymams, bet ir rajono lygmens bendrųjų ar specialiųjų planų sprendiniams.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, įsigydamas žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise 2013 m. kovo 12 d. (turtas įregistruotas 2013 m. balandžio 9 d. VĮ Registrų centre), žinojo apie specialias naudojimo sąlygas, kurios nurodytos nekilnojamojo turto registro duomenyse, todėl privalo laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimosi sąlygų (I t., b. l. 21). Skundžiamas sprendimas buvo priimtas laikantis Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nurodytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Atsakovas netenkindamas pareiškėjo prašymo priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

III. Pareiškėjas E. L. (toliau – ir apeliantas) 2014 m. kovo 17 d. gautu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde (I t., b. l. 129–135) pakartojo argumentus, kuriuos išdėstė skunde pirmosios instancijos teismui (I t., b. l. 4–9). Papildomai paaiškina, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi pirmosios instancijos teismas neįvardijo nei vienos konkrečios teisės normos, kuri prieštarautų detaliojo plano rengimo tikslams. Iš teismo sprendimo galima suprasti, kad detaliojo plano tikslai prieštarauja Specialiųjų sąlygų 23–30 punktams, nurodytiems VII skyriuje, Įsakymo ir Taisyklių visiems punktams. Tokiu atveju, teismas turėjo nagrinėti šių teisės aktų kiekvieną punktą ir pagrįsti, kaip detaliojo plano tikslai prieštarauja kiekvienai teisės normai, įvardintai minėtuose punktuose, tačiau to nebuvo padaryta. TPĮ numato, kad planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos negali būti perleistos, jei planavimo tikslai prieštarauja teisės aktams ar bendrajam planui. Kadangi Klaipėdos rajono savivaldybės administracija su pareiškėju sudarė planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, tai reiškia, kad ji nustatė, kad planavimo tikslai neprieštarauja nei teisės aktams, nei bendrajam planui, todėl planavimo sąlygų sąvadą privalėjo išduoti.

Nurodo, kad ginčas iš esmės vyksta dėl norminio dokumento Taisyklių taikymo ir aiškinimo. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir AB „Amber Grid“ raštuose nurodė, kad „Magistralinių dujotiekių projektavimo taisyklės privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims ir taikomos projektuojant bei statant visus statinius iki 200 metrų atstumu nuo veikiančių magistralinių dujotiekių. Šiuo atveju ši teisės norma yra taikoma planuojant statybos veiklą žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) visoje teritorijoje“, bet jie nepaisė Taisyklių 1.2. punkto nuostatų, kurios numato, kad Taisyklės netaikomos iki taisyklių įsigaliojimo dienos suprojektuotiems magistraliniams dujotiekiams. Ginčo, kad dujotiekis Žemės sklype pastatytas (nutiestas) dar gerokai iki įsigaliojant Taisyklėms, nėra, todėl atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo netinkamai aiškina Taisyklių taikymo sritį, ją neteisėtai praplečiant. Taisyklių 1.1 punktas taikomas tada, kai nėra naikinančių sąlygų, numatytų Taisyklių 1.2 punkte. Paaiškina, kad iš Taisyklių 3 punkto 3.2, 3.3 papunkčių, 4 punkto 4.3.1, 4.3.2, 4.4 ir 4.5 papunkčių analizės darytina išvada, kad statyti statinius draudžiama tiek magistralinio dujotiekio apsaugos juostoje, tiek apsaugos zonoje. Kitų apribojimų, susijusių su statiniu statyba už apsaugos zonos ribų, Taisyklėse nėra numatyta. Priešingu atveju, tai prieštarautu Specialiosioms žemės ir miško naudojimo sąlygoms. Taisyklės leidžia statinių statybą už magistralinio dujotiekio apsaugos zonos.

Paaiškina, kad teismas netyrė ir nepasisakė, dėl Vietovės klasėje galimai esamų 10 statinių, skirtų žmonėms būti, t. y. taip ir nenustatė, kiek ir kur šiuo metu stovi statinių Vietovės klasėje. Pagal Taisykles Vietovės klasės vieneto atskaitos taškas yra 200 m šioje teritorijoje į priešingą pusę nuo artimiausio pastato daugiausiai išsikišusios išorinės sienos. Artimiausias nuo Žemės sklypo ribos, gretimame sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra gyvenamas namas su garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuo jo į priešingą pusę (link Klaipėdos) skaičiuojant 1 600 vietovės klasės atstumą palei dujotiekį yra vienintelis ūkinis pastatas, o tai reiškia, kad šiuo metu Vietovės klasėje, kur papuola ginčo sklypas, nėra 10 vnt. statinių skirtų žmonėms būti. AB „Amber Grid“ atstovai neteisingai skaičiuoja vietovės klasę, ją nurodydami link (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, kur jau yra užstatyta ir suplanuota daugiau nei keli šimtai statinių, o turėtų skaičiuoti į priešingą pusę, kur statinių nėra. Kodėl taip skaičiuoja, AB „Amber Grid“ atstovai teisme negalėjo paaiškinti. Nurodo, kad ginčijami sprendimai nepagrįsti teisės normomis, nemotyvuoti, todėl neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 140). Paaiškino, kad palaiko atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus motyvus (I t., b. l. 25–26).

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (I t., b. l. 141–154) trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad teismo sprendimas yra motyvuotas. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad remiantis Taisyklių 4.14 ir 4.11.1 punktais, visas pareiškėjo valdomo sklypo plotas patenka į magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vieneto ribas, dėl ko šioje teritorijoje galimų statyti pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius yra ribojamas iki 10. Vadovaudamasis būtent šiomis nuostatomis teismas nusprendė, kad sklypo planavimas, numatant jame papildomų pastatų, skirtų žmonėms būti, statybą, yra negalimas.

Nurodo, jog Specialiųjų naudojimosi sąlygų 25 punktas nustato, kad magistralinių dujotiekių apsaugos zona yra 25 m žemės juosta abipus vamzdyno ašies. Analogiškai ši apsaugos zona yra apibrėžta ir Taisyklių 4.3.2 punkte. Pagal Specialiųjų naudojimosi sąlygų 26.1 punktą, magistralinio dujotiekio apsaugos zonoje draudžiama bet kokių pastatų ir įrenginių statyba. Draudimą magistralinių dujotiekių apsaugos zonoje statyti bet kokius statinius įtvirtina ir Taisyklių 4.4.1 punktas. Byloje nėra ginčo, kad į aukščiau nurodytą magistralinio dujotiekio apsaugos zoną, kurioje numatytas absoliutus draudimas statyti bet kokius statinius, patenka 0,3828 ha pareiškėjo sklypo dalis, todėl šioje dalyje bet kokių statinių statymas ar planavimas yra negalimas. Tačiau teismas visiškai teisingai nustatė, kad sklypo naudojimo apribojimai kyla ne tik iš Specialiosiomis naudojimo sąlygomis nustatytų reikalavimų magistralinių dujotiekių apsaugos zonai, bet ir iš Taisyklėmis apibrėžtai magistralinių dujotiekių pirmos klasės vietovei nustatyto reglamentavimo. Specialiosios naudojimo sąlygos nustato draudimus statyti pastatus iki 25 m atstumu nuo magistralinio dujotiekio, o Taisyklės papildomai reglamentuoja statinių statybą iki 200 m atstumu nuo dujotiekio ir nors nenustato absoliutaus draudimo statyti statinius šiame žemės plote, tačiau nustato statinių statybos ribojimus, kurie statytojui yra privalomi.

Paaiškina, kad Taisyklių 1.1 punktas aiškiai įtvirtinta, kad šios Taisyklės ne tik nustato naujų ir rekonstruojamų nuo 16 bar iki 100 bar darbinio slėgio magistralinio dujotiekio vamzdynų projektavimo ir statybos reikalavimus, bet taip pat yra taikomos projektuojant ir statant visus statinius 200 metrų atstumu nuo veikiančių magistralinių dujotiekių. Tuo tarpu Taisyklių 1.2 punkte nustatyta, kad Taisyklės yra netaikomos tik patiems magistralinio dujotiekio vamzdynams, projektuotiems ir nutiestiems iki įsigaliojant šioms Taisyklėms, tuo tarpu naujai projektuojamiems kitiems statiniams aplink esamus dujotiekio vamzdynus Taisyklės yra taikomos.

Vadovaudamasis Taisyklių 4.10, 4.14, 4.11.1, 1.1 punktų nuostatomis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad aplink nagrinėjamą magistralinį dujotiekį esančiame 400 m pločio (po 200 m į abi puses nuo dujotiekio) ir 1 600 m ilgio ruože pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius negali būti didesnis kaip 10.

Iš byloje pateiktų sklypo planų, taip pat iš Bendrojo plano žemėlapių ištraukų bei kartu su šiuo atsiliepimu teiktų sklypo planų (priedai Nr. 1, 2) matyti, kad nei viena pareiškėjo sklypo dalis nėra nutolusi nuo sklypą kertančio magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies daugiau negu 200 m, todėl visam sklypui patenkant į žemės ruožą, esantį po 200 m į abi dujotiekio puses, visam sklypui yra taikomas reglamentavimas, nustatytas pirmai magistralinio dujotiekio vietovės klasei. Vadinasi, nors į magistralinio dujotiekio apsaugos zoną pagal Specialiųjų naudojimosi sąlygų 25 punktą ir Taisyklių 4.3.2 punktą patenka tik dalis Sklypo (0,3828 ha), tačiau į magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vieneto teritoriją pagal Taisyklių 4.10 punktą patenka visas sklypo plotas.

Dėl pareiškėjo argumento, kad AB Amber Grid“ neteisingai matuoja pirmos vietovės klasės vieneto ribas, Taisyklėse nurodytus atstumus matuodamas nuo Sklypo į (duomenys neskelbtini) gyvenvietės pusę, nes neva atskaitos tašku laikant kitą tašką ir minėtus atstumus matuojant į priešingą pusę, Taisyklėse nurodytas leistinas pastatų skaičius pirmosios vietovės klasės teritorijoje nebūtų viršytas, nurodo, kad šia nauja aplinkybe pareiškėjas remiasi tik apeliaciniame skunde. Kadangi pareiškėjas minėtais argumentais iki šiol byloje nesirėmė, naujų pareiškėjo argumentus paneigiančių įrodymų pateikimo į bylą būtinybė iškilo apeliacinėje instancijoje (ABTĮ 138 str. 3 d.). Daro išvadą, kad bet kuriuo iš pateikiamų dviejų būdų matuojant magistralinio dujotiekio pirmos vietoves klasės ribas, į šią teritoriją patenkančiuose sklypuose jau egzistuoja arba yra suplanuoti pastatai, kurių skaičius siekia Taisyklių 4.11.1 punkte nustatytą maksimalų skaičių (10) pirmos vietovės klasės teritorijoje.

Taisyklėse nustatyti sklypo naudojimo ribojimai draudžia ne tik naujų pastatų, skirtų žmonėms būti, statybą sklype, bet ir sklypo planavimą, numatant tokių pastatų statybos sklype galimybę, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad planavimo sąlygos tokiam sklypo planavimui negali būti išduodamos. Kiekvienu teritorijų planavimo dokumentu yra suplanuojama ir patvirtinama konkretaus žemės ploto tolesnio naudojimo tvarka (paskirtis, naudojimo būdas, pobūdis ir kt.). Todėl nagrinėjamu atveju parengus ir patvirtinus sklypo detalųjį planą, kuriuo Sklypo naudojimo paskirtis būtų numatyta kaip kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, tai reikštų, kad sklype tokiu būdu yra leidžiama minėtų objektų statyba. Tačiau Taisyklėms, Bendrajam planui ir kitiems teisės aktams nustatant aiškų draudimą sklype planuoti ir statyti naujus pastatus, skirtus žmonėms būti, tokių objektų statybą numatantis sklypo detalusis planas akivaizdžiai prieštarautų šių teisės aktų nuostatoms.

2014 m. spalio 13 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas apelianto E. L. atsiliepimas į trečiojo suinteresuotojo asmens akcinės bendrovės „Amber Grid“ atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–6), kuriuo be argumentų, išdėstytų apeliaciniame skunde, apeliantas papildomai paaiškino, kad tiek TPĮ 24 straipsnio 4 dalyje, tiek Aprašo 14 punkto 4.14, 4.11.1 papunkčiuose yra numatyta bendro pobūdžio nuostatos, bendra elgesio taisyklė, kad, jei numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento teritorijų planavimo tikslai ir uždaviniai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, detalieji planai negali būti rengiami, o planavimo sąlygos, sąvadas neišduodami. Tai reiškia, kad nei teismo sprendime, nei trečiojo suinteresuotojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundą nėra nurodyta nė viena teisės norma, skirta konkrečiai situacijai aiškiai, suprantamai ir imperatyviai nurodanti, kad konkrečiu atveju, rengiant detalųjį planą, buvo pažeistos įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatos.

Ginčo atveju ketinama rengti detalųjį teritorijų planavimo dokumentą, o ne magistralinio dujotiekio tiesimo techninį projektą, todėl dujotiekio projektavimui numatyti Taisyklių 4.14 ir 4.11.1 nuostatų reikalavimai, niekaip nėra susiję su išduodamais reikalavimais detaliojo plano rengimui. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ir trečiasis suinteresuotasis asmuo neteisingai aiškina Taisyklių 4.11.1 punktą.

Teisinius santykius, susijusius su žemės naudojimu, reglamentuoja Žemės įstatymas, kurio 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta, kas yra Specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Tai įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai. Tai atkartota ir Žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato Žemės įstatymas, kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Taisyklės yra patvirtintos Ūkio ir Aplinkos ministrų įsakymu, o ne Vyriausybės nutarimu, kas reiškia, kad šios Taisyklės negali nustatyti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, todėl Teismas netinkamai taikė ir aiškino Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad Taisyklės nėra dokumentas, skirtas specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, kaip jos suprantamos pagal minėtus Teritorijų planavimo ir Žemės įstatymus, apibrėžti ar (ir) nustatyti (2014 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1748/2014). Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas šį ginčą ir priimdamas sprendimą, nepasidomėjo formuojama teismine praktika ir nukrypo nuo jos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ rašytiniuose paaiškinimuose dėl pareiškėjo pateiktų papildomų apeliacinio skundo argumentų pažymi, kad Taisyklėse įtvirtinti reikalavimai yra taikomi ne tik pačių magistralinių dujotiekių projektavimui ir statybai, bet ir visų kitų statinių 200 m atstumu nuo magistralinių dujotiekių ašies projektavimui ir statybai. Pareiškėjas rengiamu detaliojo teritorijų planavimo dokumentu siekia pakeisti Žemės sklypo paskirtį it numatyti sklypo naudojimo pobūdį – prekybos, paslaugų ir pramogų objekto statybą. Taigi, teritorijų planavimo dokumento parengimas ir patvirtinimas reikštų, kad Žemės sklypas atitinka visus reikalavimus, kad jame būtų galima vykdyti minėtų objektų statybą. Bent vieno prekybos, paslaugų ir pramogų objekto statyba Žemės sklype pažeistų Taisyklių 1.1, 4.10–4.14 punktų nuostatas. Teigia, kad pareiškėjas paaiškinimuose ignoruoja Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinius, kurie taip pat kaip ir Taisyklės riboja pastatų statybą visame pareiškėjo žemės sklypo plote. Pažymi, kad be specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įvairūs apribojimai sklypo planavimui ir statybai jame taip pat gali kilti ir iš kitų galiojančių bei privalomų teisės aktų. Nurodo, jog ne visi Žemės sklypo naudojimui tam tikrus apribojimus nustatantys aktai Nekilnojamojo turto registre apskritai yra registruojami. Mano, jog pareiškėjo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylai yra neaktuali ir nepaneigia būtinybės byloje vadovautis Taisyklių bei bendrojo plano nuostatomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. (12.13)Ar.5-1739, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti planavimo sąlygų sąvadą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ginčijamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl šį skundo reikalavimą, o tuo pačiu – ir išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą išduoti planavimo sąlygų sąvadą, atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su 2013 m. spalio 23 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti planavimo sąlygų sąvadą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti žemės sklypui, kurio adresas – (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje ginčijamu 2013 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus sprendimu pareiškėjui atsisakyta išduoti planavimo sąlygų sąvadą, vadovaujantis AB „Amber Grid“ 2013 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. 7-221-560 išdėstytais motyvais bei Aprašo 14 punktu, kuris numato, kad jei numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento teritorijų planavimo tikslai ir uždaviniai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui išduoti negalima.

Pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 6 dalį (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 redakcija), prieš pradėdamas rengti detaliojo planavimo dokumentus, planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją savivaldybės vyriausiąjį architektą, kad šis pateiktų planavimo sąlygų sąvadą. Iki 2014 m. sausio 17 d. galiojusios redakcijos Aprašo, reglamentuojančio teritorijų planavimo dokumentų planavimo sąlygų rengimo, išdavimo ir galiojimo tvarką, 25 punkte (2012 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. D1-943 redakcija) numatyta, kad sąvadą dėl vietovės lygmens detaliojo plano rengimo išduoda Savivaldybės vyriausiasis architektas. Institucijų, kurioms, atsižvelgdamas į teritorijų planavimo tikslus ir uždavinius, savivaldybės vyriausiasis architektas turi pateikti paraiškas Sąlygoms parengti, ir kurios per 10 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos turi pateikti Sąlygas, sąrašą numato Aprašo 30.1. – 30.10. punktai. Aprašo 30.6 punkte (2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. D1-675 redakcija) numatyta, jog savivaldybės vyriausiasis architektas pateikia paraišką Sąlygoms parengti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojams, kai numatoma išplėsti esamus ar nutiesti naujus inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas. Be to, Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 25.4. punktas (1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija) nustato, kad rengiantis statyti bet kuriuos pastatus, įrenginius ar kitus objektus 350 metrų atstumu nuo magistralinio dujotiekio ar naftotiekio trasos, priešprojektinius pasiūlymus bei projektinę dokumentaciją būtina suderinti su magistralinius dujotiekius ir naftotiekius eksploatuojančia organizacija bei Valstybine darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kadangi ginčo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijoje yra paklotas magistralinis dujotiekis, nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai 2013 m. spalio 30 d. pateikė AB „Amber Grid“ tokią paraišką sąlygoms detaliojo planavimo dokumentui rengti 2,7464 ha ploto žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). 2013 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 7-221-560 buvo gautas AB „Amber Grid“ atsisakymas išduoti planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti su išdėstytais motyvais. Šiame rašte AB „Amber Grid“ nurodė, jog Žemės sklypo teritorijoje yra paklotas magistralinis dujotiekis į Klaipėdos dujų skirstymo stotį ir 2007 m. gruodžio 6 d.

Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-7065-(1.3) nustatyti ir taikomi 0,3828 ha ploto magistralinių dujotiekių ir naftotiekų bei jų įrenginių apsaugos zonų specialiųjų naudojimo sąlygų ir ūkinės veiklos ribojimų reikalavimai, patvirtinti Specialiųjų sąlygų VII skyriuje „Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos“ ir Įsakyme. Pareiškėjo žemės sklypui taikomi statinio saugos ir paskirties reikalavimai, kurie numatyti Taisyklėse, kurių 14.4 p. numato, kad vietovė, kurioje jau yra suprojektuotas, nutiestas ir iki šių taisyklių įsigaliojimo pripažintas tinkamu naudoti magistralinis dujotiekis, priskiriama 1 klasei.

Žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) visa 2,7464 ha ploto teritorija patenka į magistralinio dujotiekio pirmos klasės vietovės vieneto teritoriją, kurioje ribojamas pastatų skaičius. Pagal Taisyklių 4.11.1 punktą pirmos klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, turintis 10 ar mažiau pastatų, skirtų žmonėms būti. Pagal užstatymo tankumą pirmos klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas (teritorija po 200 metrų į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies ir tęsiasi 1600 metrų išilgai vamzdyno).

Šiuo metu magistralinio dujotiekio pirmos klasės vieneto teritorijos ribose pastatai gali būti statomi ne mažesniu kaip 200 metrų atstumu nuo magistralinio dujotiekio. Atsižvelgus į tai, AB „Amber Grid“ nusprendė, kad ribojamo užstatymo intenstyvumo zonoje, 2,7464 ha ploto vieneto žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo planavimo tikslai ir numatoma veikla (žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties keitimas į kitos paskirties žemę, nustatant komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdą, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, padalijimas į sklypus) pažeistų magistralinių dujotiekių projektavimo taisyklių reikalavimus, kurie nustato leistiną pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių, pirmos vietovės klasės vienete.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, AB „Amber Grid“ neišdavė planavimo sąlygų detaliojo plano dokumentui rengti.

Kadangi institucija, kurios pagal Aprašo 30 punktą buvo prašoma išduoti planavimo sąlygas, tai padaryti motyvuotai atsisakė, atsakovas, vadovaudamasis Aprašo 14 punktu, nustatančiu, kad jei numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento teritorijų planavimo tikslai ir uždaviniai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, planavimo sąlygos ir/ar planavimo sąlygų sąvadas neišduodami, bei atsižvelgdamas į AB „Amber Grid“ pateiktame 2013 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. 7-221-560 nurodytas aplinkybes, priėmė 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą neišduoti planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui.

Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo teismui ir apeliacinio skundo teiginiais dėl šio sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo: aplinkybė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija su pareiškėju yra sudariusi planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, savaime nereiškia, kad jam jau turi būti išduotas ir planavimo sąlygų sąvadas, kadangi sutarties dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sudarymo metu, kaip numato Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635, nėra sprendžiami vėlesni, su planavimo sąlygų sąvado išdavimu susiję, klausimai.

Iki 2014 m. vasario 27 d. galiojusios redakcijos sritinio norminio dokumento „Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos, statyba. Taisyklės.“, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 86/146 1.1. punktas numatė, kad šios taisyklės nustato naujų ir rekonstruojamų nuo 16 bar iki 100 bar darbinio slėgio magistralinio dujotiekio vamzdynų, kuriais transportuojamos degiosios gamtinės dujos, projektavimo ir statybos reikalavimus, kai: dujotiekio sudedamosios dalys pagamintos iš paprastojo arba konstrukcinio anglinio plieno; dujotiekio sudedamosios dalys sujungtos suvirinant, jungėmis (flanšais) arba mechaninėmis movomis; projektinė temperatūra lygi arba didesnė kaip -40 °C ir mažesnė kaip 120 °C. Šios taisyklės taikomos projektuojant ir statant visus statinius 200 metrų atstumu nuo veikiančių magistralinių dujotiekių (Taisyklių 1.1 p., 2006 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 4-438/D1-548 redakcija). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad šios Taisyklės netaikomos sprendžiant klausimus dėl naujų statinių projektavimo ir statymo 200 metrų atstumu nuo iki šių Taisyklių įsigaliojimo nutiestų dujotiekių, yra nepagrįsti.

Taisyklių 4 skyriuje, reglamentuojančiame pagrindinius magistralinio dujotiekio trasos reikalavimus, be kita ko, nustatyta: parenkant dujotiekio trasą turi būti: įvertinta vietovės klasė ir projektinis faktorius (f) (žr. 4.10 ir 4.16 p.); parinktas tinkamas atstumas nuo dujotiekio trasos iki statinių (žr. 4.16 p.); dujotiekio trasos projekte paženklintos magistralinio dujotiekio apsaugos juosta ir zona, kad paklojus dujotiekį būtų išvengta dujotiekio pažeidimų dėl trečiųjų šalių, atliekančių darbus netoli veikiančio dujotiekio (žr. 4.3 p.); numatyti ženklai dujotiekio trasai ženklinti (žr. 7.5. 18 p.) (Taisyklių 4.2.–4.2.4. p.); dujotiekio projekte turi būti pažymėtos magistralinio dujotiekio apsaugos juosta ir apsaugos zona (žr. 1 pav.): 4.3.1. magistralinio dujotiekio apsaugos juosta turi būti po 3 metrus į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies; magistralinio dujotiekio apsaugos zona turi būti po 25 metrus į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies (Taisyklių 4.3.–4.3.2. p.); apsaugos zonoje draudžiama: statyti bet kokius statinius; savininkui, naudotojui arba trečiajai šaliai be magistralinio dujotiekio savininko sutikimo ir priežiūros kasti ar gilinti griovius, užpilti ar iškasti dirvožemį, tiesti naujus kelius, naudoti mechaninius įrankius gruntui kasti ar gręžti ir pan. (Taisyklių 4.4.–4.4.2. p.); apsaugos juostoje draudžiama: lygiagrečiai su magistraliniu dujotiekiu kloti kitus požeminius tinklus, išskyrus drenažo vamzdžius, kurie gali būti klojami tik su magistralinio dujotiekio savininko leidimu; sodinti medžius, vaismedžius bei krūmus (Taisyklių 4.5.–4.5.2. p.); vietovės klasės vienetas yra teritorija po 200 metrų į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies ir ji tęsiasi 1600 metrų išilgai vamzdyno (žr. 1 ir 2 pav.) (Taisyklių 4.10. p.); vietovės klasė yra apibūdinama pagal pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių vietovės klasės vienete, kaip nurodyta tolesniuose punktuose.

Kiekvienas atskiras pastato butas daugiabučiame name laikomas kaip atskiras pastatas, skirtas žmonėms būti (Taisyklių 4.11. p.); 1 klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, turintis 10 ar mažiau pastatų, skirtų žmonėms būti (Taisyklių 4.11.1. p.); 2 klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, turintis daugiau kaip 10 ir mažiau kaip 46 pastatus, skirtus žmonėms būti (Taisyklių 4.11.2. p.); 3 klasės vietovė yra: vietovės klasės vienetas, turintis 46 arba daugiau pastatų, skirtų žmonėms būti; vietovės klasės vienetas, kur dujotiekio vamzdynas yra nutiestas 90 metrų arba mažesniu atstumu nuo pastato arba kito statinio, kuriame būna 50 ir daugiau žmonių (žaidimų aikštelės, pramogų zona, lauko teatras, pobūvių ir prekybos salės ar kitos vietos, skirtos viešam žmonių susibūrimui) (Taisyklių 4.11.3. p.); 4 klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, kur yra nors vienas keturių aukštų arba aukštesnis pastatas (Taisyklių 4.11.4. p.); vietovės klasė prasideda arba baigiasi ne mažesniu kaip 200 metrų atstumu nuo artimiausio pastato (žr. 2 pav.) (Taisyklių 4.12. p.); projektuojamo magistralinio dujotiekio trasa įvertinama priskiriant ją vienai ar kitai vietovės klasei.

Vietovė, kurioje jau yra suprojektuotas, nutiestas ir iki šių taisyklių įsigaliojimo pripažintas tinkamu naudoti magistralinis dujotiekis, priskiriama 1 klasei (Taisyklių 4.14. p., 2006 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 4-438/D1-548 redakcija). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Taisyklių nuostatas dėl dujotiekių saugos kriterijų, pasisakoma, kad vietovės klase ribojamas galimas pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius vienete, nustatytame Taisyklėse (2011 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1078/2011).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad Taisyklėmis nėra nustatyti ribojimai pastatų skaičiui už nutiesto magistralinio dujotiekio apsaugos juostos ir zonos ribų, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad Taisyklės skirtos naujiems ir rekonstruojamiems magistraliniams dujotiekiams, tačiau taikomos ir iki šių taisyklių įsigaliojimo pripažintų tinkamais naudoti magistralinių dujotiekių aplinkai, todėl jų nuostatos dėl teritorijos priskyrimo vienai ar kitai vietovės klasei formuluojamos atitinkamai, tačiau, kaip jau minėta, visa vietovė, kurioje jau yra suprojektuotas, nutiestas ir iki šių taisyklių įsigaliojimo pripažintas tinkamu naudoti magistralinis dujotiekis, jomis buvo priskiriama 1 klasei.

Kadangi šiuo atveju magistralinis dujotiekis yra nutiestas 1968 metais ir priimtas naudoti iki Taisyklių įsigaliojimo (I t., b. l. 94-106), pareiškėjo sklypas patenka į teritorijos, pagal Taisyklių nuostatas priskiriamos 1 klasei, vienetą, kuriame pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius, pagal trečiojo suinteresuoto asmens AB „Amber Grid“ pateiktus duomenis, tiek skaičiuojant nuo arčiausiai pareiškėjo sklypo esančio statinio (duomenys neskelbtini) gyvenvietės pusėn (I t., b. l. 43–90), tiek kiton pusėn (I t., b. l. 155-198), jau yra pasiekęs leistiną 10 pastatų ribą, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl vietos, nuo kurios skaičiuojamos teritorijos vieneto, priskiriamo 1 klasei, ribos nėra reikšmingi.

Nors teikdamas prašymą dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo pareiškėjas, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, tiesiogiai dar nesiekė statyti pastatus, atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti šį prašymą: detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams (Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 4 d. str. 3 d., 2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 redakcija). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, detalusis teritorijų planavimas – savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo riboms nustatyti, naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms nustatyti, pakeisti arba panaikinti (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 4 d., 2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 redakcija), o detalusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos) (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 3 d., 2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 redakcija). Kadangi detalusis teritorijų planavimas, kaip minėta, turi savo tikslus, detaliojo planavimo organizatorius, kreipdamasis dėl planavimo sąlygų sąvado išdavimo, kaip numato Aprašo 27.1. punktas (2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. D1-675 redakcija), kartu su prašymu Sąvadui pateikia teritorijų planavimo tikslus ir uždavinius, todėl atsakovas gali ir turi įvertinti, ar planavimo tikslai neprieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų, tame tarpe – ir Taisyklių, reikalavimams. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Teritorijų planavimo įstatymo ir Aprašo nuostatas, pasisakoma, kad numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento teritorijų tikslų prieštaravimas Taisyklių nuostatoms gali būti pagrindas išduoti planavimo sąlygas (2011 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1078/2011).

Pareiškėjo procesiniuose dokumentuose teiginiai, kad Taisyklių 4.11.1. ir 4.14. punktuose numatyto turinio ribojimo nėra jam priklausančiam žemės sklypui nustatytose specialiosiose žemės naudojimo sąlygose, kurios registruotos Nekilnojamo turto registre, nėra reikšmingi: minėtas Taisyklėse numatytas ribojimas priklauso nuo pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičiaus, kuris gali kisti, todėl ribojimo laikymasis užtikrinamas vykdant Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 25.4. punkto (1996 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1640 redakcija) nuostatą, kad rengiantis statyti bet kuriuos pastatus, įrenginius ar kitus objektus 350 metrų atstumu nuo magistralinio dujotiekio ar naftotiekio trasos, priešprojektinius pasiūlymus bei projektinę dokumentaciją būtina suderinti su magistralinius dujotiekius ir naftotiekius eksploatuojančia organizacija bei Valstybine darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-1748/2014, kurioje buvo nagrinėjamas specialiojo plano patvirtinimo, o ne atsisakymo išduoti planavimo sąlygų sąvadą teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, nėra aktuali nagrinėjamam ginčui, teismas minėtoje nutartyje nepasisakė, jog Taisyklių nuostatomis negalėtų būti remiamasi sprendžiant dėl planavimo sąlygų sąvado išdavimo. Be to, kaip pagrįstai nurodo trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime į skundą, ribojimas, analogiškas Taisyklių 4.11.1. ir 4.14. punktais numatytam, yra nustatytas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-111 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano tekstinės dalies 4 skyriaus „Techninės infrastruktūros vystymas“ 4.2. dalies „Energetikos infrastruktūra“ 4.2.2. punkte, 5 skyriaus „Teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentavimas “ 5.6. dalies „Kitos paskirties teritorijos“ 5.6.1 lentelėje „Kitos paskirties žemės naudojimo ir apsaugos reglamentai“ nustatyta, kad magistraliniams dujotiekiams nustatomi atitinkami vietovės klasės vieneto apribojimai, o pagal byloje pateiktus duomenis pareiškėjo žemės sklypas patenka į Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane nurodyto magistralinio dujotiekio 1 klasės vietovę (I t., b. l. 104–105).

Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnio, reglamentuojančio žemės naudojimą gamtinių dujų sistemos objektams, 3 dalyje numatyta, kad apsaugos zonų atstumai, apsaugos zonose galiojančios specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos, apsaugos zonose ribojami darbai ir veiksmai, mažiausi leistini atstumai nuo vamzdynų ir kitų įrenginių iki statinių, žemės ir vandens paviršiaus nustatomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintose gamtinių dujų vamzdynų ir kitų įrenginių apsaugos taisyklėse ir kituose teisės aktuose.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. (12.13)AR.5-1739 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl nesutikti su pirmosios instancijos pozicija dėl šio sprendimo nėra jokio pagrindo.

Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad nebuvo įvardinta konkreti teisės norma, kuriai prieštaravo detaliojo plano rengimo tikslai, nėra pagrįsti: atsakovas, atsisakydamas išduoti planavimo sąlygų sąvadą, rėmėsi Taisyklių 4.11.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią 1 klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, turintis 10 ar mažiau pastatų, skirtų žmonėms būti. Nors AB „Amber Grid“ 2013 m. lapkričio 7 d. rašte pažymėjo, jog Žemės sklypo teritorijoje yra nustatyti ir taikomi 0,3828 ha ploto magistralinių dujotiekių ir naftotiekų bei jų įrenginių apsaugos zonų specialiųjų naudojimo sąlygų ir ūkinės veiklos ribojimų reikalavimai, patvirtinti Specialiųjų sąlygų VII skyriuje „Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos“ ir Įsakyme, planavimo sąlygų sąvadas neišduotas ne dėl numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento teritorijų planavimo tikslų ir uždavinių prieštaravimo šių teisės aktų reikalavimams, o dėl jų prieštaravimo Taisyklių 4.11.1 punkte įtvirtintam ribojimui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad buvo remiamasi ne visomis Taisyklių normomis apskritai, o būtent tuo punktu, kuris riboja leistiną pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių, pirmos vietovės klasės vienete. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Taisyklių 4.14 ir 4.11.1 punktų nuostatas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, Taisyklių 4.14 ir 4.11.1 punktų bei kitų įvardytų teisės aktų (Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 4 d., Aprašo 14 p.) nuostatomis, pagrįstai nusprendė, kad atsakovo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. (12.13)Ar.5-1739 atsisakyti išduoti pareiškėjui planavimo sąlygų sąvadą yra teisėtas ir pagrįstas, dėl ko skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai aiškinęs ir taikęs materialines bei procesines teisės normas, įvertinęs jam pateiktų įrodymų visumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė