AS-261-50-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-50/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00603-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.8.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. K. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. Š. ir P. B. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėja G. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2-6), prašydama panaikinti Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 31-8935 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti kreipimosi į teismą terminą, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Nurodė, jog skundžiamą Sprendimą jos atstovas gavo 2013 m. kovo 14 d. ir iš karto su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, kuris 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, konstatavęs, jog praleistas skundo padavimo terminas. Šią aplinkybę pareiškėja prašė pripažinti svarbia ir objektyviai sutrukdžiusia pateikti skundą laiku.

Pareiškėja skunde nurodė, kad ginčijamu Sprendimu atsakovui R. Š. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teigė, jog iki nuosavybės teisių atkūrimo priimti teritorijų planavimo dokumentai ir kiti dokumentai patvirtina, kad iki pareiškėjos sodybos per šiuo metu atsakovo P. B. valdomą žemės sklypą, kurį šis įsigijo iš atsakovo R. Š., yra nurodytas kelias. Tvirtino, jog esant tokiai situacijai grąžintas atsakovui R. Š. žemės sklypas turėjo būti pripažintas valstybės išperkamu.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė atsiliepimą (b. l. 34-37), kuriame nurodė, kad apie skundžiamą Sprendimą, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės R. Š. į Petro ir E. Š. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą – 14,40 ha ploto žemės, gražinant natūrą 13,51 ha žemės, G. K. buvo informuota Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. spalio 3 d. raštu Nr. 31SD-(14.31.104.)-1649 „Dėl kelio“, 2012 m. spalio 24 d. raštu Nr. 31SS-(14.31.45.)-574 „Dėl kelio“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 1SD-(7.3)-2904 „Dėl G.

K. prašymo nagrinėjimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2013 m. sausio 4 d. raštu Nr. 31SD-(14.31.104)-70. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. spalio 3 d. rašte Nr. 31SD-(14.31.104.) -1649 „Dėl kelio“ pareiškėjai buvo suteikta informacija apie priimtą ir pareiškėjos skundžiamą Šiaulių apskrities viršininko sprendimą bei apie tai, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisių atkūrimo byloje (nuosavybės teisės atkurtos R.

Š. grąžinant žemę buvusioje vietoje) esančiame žemės sklypo plane ir abrise 4 metrų pločio kelias yra pažymėtas tik nuo kelio Kuzavinė – Gražuoliai – Normančiai iki minėtame žemės sklype įsiterpusios Č. sodybos (dabartinė savininkė E. L. S.), o kelio atkarpa tarp pareiškėjos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir E. L. S. namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nei bendrojo naudojimo keliu, nei kelio servitutu žemės sklypo plane nėra pažymėta. Tokia informacija pareiškėjai buvo pateikta ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. lSD-(7.3)-2904 „Dėl G.

K. prašymo nagrinėjimo“. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2013 m. sausio 4 d. raštu Nr. 31SD-(14.31.104)-70 pareiškėjos atstovas advokatas Ž. R. taip pat buvo informuotas, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), privatizavimo byloje (Šiaulių apskrities viršininko 1999 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 31-8935 nuosavybės teisės į šį žemės sklypą buvo atkurtos R. Š.), esančiuose žemės sklypo plane bei žemės valdos ribų paženklinimo abrise, kelias nuo pareiškėjos sodybos iki bendro naudojimo kelio Kuzavinė – Gražuoliai – Normančiai, R.

Š. priklausančio žemės sklypo dalyje, nepažymėtas. Su šiuo raštu advokatui Ž. R. buvo pateikti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusio R. Š., planas ir žemės valdos (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo abrisas. Nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktą informaciją pareiškėja žinojo dar 2012 m. spalio mėnesį, tačiau skundą administraciniam teismui pateikė tik 2013 m. gegužės 9 d. Tinkamai gindama savo teises dėl skundžiamo Šiaulių apskrities viršininko sprendimo panaikinimo, pareiškėja galėjo laiku surinkti reikiamus, su skundžiamu administraciniu aktu susijusius dokumentus ir per įstatymo nustatytą terminą teismui pateikti skundą, tačiau to nepadarė.

Su prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 31-8935 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui R. Š.“ panaikinimo paduoti pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Atsakovas P. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė neatnaujinti pareiškėjai G. K. skundo padavimo termino.

2013 m. spalio 30 d. (spaudas ant voko) pareiškėja kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su papildomais įrodymais ir pareiškimu, kuriame pakartojo 2013 m. gegužės 13 d. gauto skundo nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodė svarbias aplinkybes, susijusias su skundo padavimo termino praleidimu bei prašė atnaujinti skundo padavimo terminą.

Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimas yra susijęs tik su pareiškėjos žemės sklypo kadastriniais matavimais, tačiau ne su keliu, einančiu per ginčo žemės sklypą. Pažymėjo, kad dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 31-8935 reikalingumo byloje ginčui išspręsti pasisakė ir Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi nurodęs pareiškėjai pašalinti skundo trūkumus – įpareigojęs pateikti Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 31-8935.

Skundžiamo administracinio akto 3 punkte yra nurodyta grafa: specialios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai, kurie, vadovaujantis Šiaulių rajono Kužių žemės reformos žemėtvarkos preliminariniu projektu, patvirtintu Šiaulių rajono valdytojo 1992 m. kovo 23 d. įsakymu, Kužių kadastro vietovės preliminariniu žemėtvarkos projektu 1991-1999 m. laikotarpiui, turėjo būti pažymėti. Tik šių dokumentų pagrindu pareiškėja sužinojo apie skundžiamo administracinio akto esmę, tapo žinoma informacija, reikalinga teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti, t. y. administracinio akto turinys.

Atkreipė dėmesį, kad įvairiuose raštuose atsakovas pateikia prieštaringas aplinkybes dėl kelio sugrąžintame žemės sklype, dėl ko pareiškėja buvo klaidinama, o neretai dokumentai nebuvo teikiami, pateikiama informacija neinformatyvi, neatsakanti į užduotus klausimus (žr. 2012 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. ISD-(7.3)-2904, 2013 m. sausio 4 d. raštą Nr. 31SD-(14.31.104.)-70). Pareiškėjai kilo abejonės dėl kelio egzistavimo ir tai užkirto kelią pareiškėjai laiku suvokti ir tinkamai realizuoti kreipimosi į teismą teisę. Papildomai pareiškėja pareikalavo pateikti Šiaulių rajono Kužių žemės reformos žemėtvarkos preliminarinį projektą, patvirtintą Šiaulių rajono valdytojo 1992 m. kovo 23 d.

įsakymu, Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1124 patvirtintą Šiaulių rajono Kužių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 31-8935, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo 1998 m. rugsėjo 1 d. aktą, 1991 m. gegužės mėnesio Valstybinio žemės nuosavybės aktą Nr. 101. Šiais dokumentais nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą eigos pradžia 2013 m. kovo 14 d., arba, esant pagrindui manyti, kad skundo padavimo terminas praleistas, spręsti, kad tokių aplinkybių vėlesnis sužinojimas yra pakankamas prašymo, atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, tenkinimo pagrindas.

Nurodytų dokumentų reikalavimas iš įvairių institucijų patvirtina pareiškėjos ryžtą išsiaiškinti tikruosius faktiniuos duomenis ir administracinius aktus, trukdančius įgyvendinti pareiškėjos teisę, naudotis dokumentuose pažymėtu bendro naudojimo keliu. Taigi, pareiškėja rūpestingai ir atidžiai naudojosi savo galimai pažeistų teisių gynimu. Nurodė, kad pareiškėjos apsisprendimą kreiptis į administracinį teismą tik gavus skundžiamą administracinį aktą bei kitus minėtus dokumentus lėmė ne subjektyvūs veiksniai, o atsakovo pateikiamuose dokumentuose esančių duomenų – kelio pažymėjimo netikslumai.

Nurodė, kad atsakovas teikė dokumentus, kuriuose neigiama kelio buvimo grąžintame sklype aplinkybė, o pareiškėjos gautuose dokumentuose tokia aplinkybė yra patvirtinama. Toks nesutapimas paaiškinamas tuo, kad atsakovas, klaidindamas pareiškėją, siekė išvengti padarytos klaidos teisinių pasekmių, kai nuosavybės teisė į kelią (valstybinę žemę) buvo atkurta, o ne valstybės išpirkta visuomenės poreikiams. Pažymėjo, kad reikšminga aplinkybė, sprendžiant skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, yra ir problemos, susijusios su nepilnamečio vaiko interesais, kurie prilyginami viešajam interesui, atskleidimas.

2013 m. spalio 31 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gauti papildomi įrodymai iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus.

Skundžiama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 31-8935 panaikinimo atmestas ir atsisakyta priimti skundą.

Įvertinęs 2013 m. gegužės 30 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus pateiktų rašytinių įrodymų turinį, teismas nustatė, jog Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. 31-8935 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui R. Š.“, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės R. Š. į Petro ir E. Š. nuosavybės teisėmis valdytą Šiaulių apskrityje Šiaulių rajone Gražuolių kaime nekilnojamąjį turtą – 14,40 ha žemės, grąžinant natūra 13,51 ha žemės, pareiškėjai įteiktas nebuvo, tačiau apie tai, kad nurodytas sprendimas buvo priimtas bei tai, jog minėtu sprendimu žemės sklypas buvo sugrąžintas natūra R. Š., jai buvo pranešta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. spalio 3 d. raštu Nr. 31D-(14.31.104.)-1649 „Dėl kelio“ (b. l. 49), 2012 m. spalio 24 d. raštu Nr. 31SS-(14.3145.)-574 „Dėl kelio“ (b. l. 50-51), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 1SD-(7.3)-2904 „Dėl G. K. prašymo nagrinėjimo“ (b. l. 45-48).

Taip pat, įvertinęs papildomai gautą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 31SK-(14.31.110)-1959 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (b. l. 95) ir su juo susijusią medžiagą (b. l. 93-94, 96-140), teismas nustatė, kad pareiškėja sužinojo apie galimai pažeistas savo teises iš UAB „Geolinas“ matininko L. V. 2012 m. spalio 26 d. parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu (b. l. 95) buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geolinas“ matininko L. V. 2012 m. spalio 26 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Iš kadastro duomenų bylos matyti, kad yra įbraižytas kelias pietvakarinėje pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pusėje, o kelias per žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra numatytas. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog yra patvirtinti pareiškėjos žemės sklypo kadastro duomenys, su kuriais pareiškėja pasirašytinai sutiko (b. l. 108-109). Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pareiškėjos teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turėjo būti realizuota per vieną mėnesį nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo (b. l. 95) gavimo dienos (pareiškėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir kadastro duomenų bylą gavo 2012 m. lapkričio 28 d. b. l. 94).

Įvertinęs papildomai pareiškėjos nurodytas aplinkybes, susijusias su skundo padavimo termino praleidimo priežastimis, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjos papildomai nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas tenkinti jos prašymą atnaujinti terminą skundui pateikti, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą išaiškinimą.

Iš turimų įrodymų matyti, jog į Šiaulių apygardos administracinį teismą pareiškėja kreipėsi 2013 m. balandžio 15 d. (spaudas ant voko) be prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti bei 2013 m. gegužės 13 d. prašydama panaikinti Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 31-8935 ir atnaujinti terminą skundui paduoti. Taigi, teismas konstatavo, jog per įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą pareiškėja nesikreipė dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 31-8935 panaikinimo į Šiaulių apygardos administracinį teismą.

Taip pat padaryta išvada, jog pareiškėja į Šiaulių apygardos administracinį teismą nesikreipė dėl subjektyvių priežasčių. Jokių objektyvių priežasčių ar veiksnių, sukliudžiusių per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnyje numatytą terminą efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise ir pateikti skundą dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 31-8935 panaikinimo pareiškėja nenurodė. Pareiškėja nepateikė neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jiems laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus sutrukdė kokios nors objektyvios aplinkybės, kurios teismo galėtų būti pripažintos svarbiomis.

II. Pareiškėja G. K. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 162-167), kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nurodo, kad neatsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutarties išvadas, pirmosios instancijos teismas vėl analizavo tuos pačius atsakovo raštus, jog tai, kad skundžiamu Sprendimu žemės sklypas buvo sugrąžintas natūra R. Š., pareiškėjai buvo pranešta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. spalio 3 d. raštu Nr. 31D-(14.31.104.)-1649 „Dėl kelio“ (b. 1. 49), 2012 m. spalio 24 d. raštu Nr.31SS-(14.3145.)-574 „Dėl kelio“ (b. 1. 50-51), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. l SD-(7.3)-2904 „Dėl G. K. prašymo nagrinėjimo“. Šie raštai pareiškėjos sužinojimo apie pažeistą teisę momento nustatymui jokios reikšmės neturėjo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. spalio 2 d. nutartyje atkreipė dėmesį, jog advokato Ž. R. prašymo pagrindu teikiami duomenys, leidžia daryti prielaidą, kad apie savo galimai pažeistas teises pareiškėja sužinojo iš 2012 m. lapkričio 26 d. rašto. Pirmos instancijos teismas, vertindamas naujai pateiktus duomenis, susijusius su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu, darė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja sužinojo apie galimai pažeistas savo teises iš UAB „Geolinas“ matininko L.

V. 2012 m. spalio 26 d. parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos. Šioje byloje esantys duomenys – kelio įbraižymas pietvakarinėje pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pusėje patvirtintų aplinkybę, jog kelias per žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra numatytas. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjos žemės sklypo planą ir neatkreipė dėmesio, jog šiame plane koordinatėmis 6-8 yra pažymėtas vietinės reikšmės kelias, kuris buvo žymimas ir kituose jau minėtuose dokumentuose.

Pažymėtina, kad žemės sklypo planas buvo rengiamas pareiškėjos prašymu ir jos žemės sklype, o ne žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tokių kadastrinių matavimų tikslas – nustatyti žemės sklypo ribas. Todėl negalima spręsti ir teigti, kad pareiškėja žinojo ar turėjo žinoti, jog kitame sklype, kuriame kadastriniai matavimai nebuvo atliekami, kelias nėra numatytas ar yra numatytas, nes natūroje kelias buvo, tačiau P. B. buvo ardomas (buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas). Be to, 2012 m. rugsėjo 4 d.

žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. AKŠ-039 5 punkte pažymėta, kad gretimo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė I. B. atsisakė pasirašyti, taip nesutikdama su kadastriniais matavimais ir pažymėtu keliu. Išsiaiškinti aplinkybes, kaip pateiktas 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimas gali būti susijęs su ginčo administraciniu aktu ir ar tai liečia pareiškėjos interesus, pareiškėjos atstovas Ž. R. atsakovui 2012 m. gruodžio 10 d. pateikė prašymą Nr. 88/2012, kuriuo prašė pateikti informaciją:

1) kokie kadastriniai duomenys (kokiu pagrindu priimti) yra keičiami;

2) ar ankstesniuose kadastriniuose matavimuose, kurie yra keičiami, buvo pažymėtas kelias, einantis per besiribojantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jungiantį pareiškėjos sodybą su bendro naudojimo keliu Kuzavinė – Gražuoliai – Normančiai; ar kadastriniuose matavimuose, kurie tvirtinami 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu, yra pažymėtas kelias, einantis per besiribojantį žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jungiantį G. K. sodybą su bendro naudojimo keliu Kuzavinė – Gražuoliai – Normančiai?

Atsakovas 2013 m. sausio 4 d. rašte Nr. 31SD-(14.31.104.)-70 pateikė informaciją, kad „Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo byloje esančiame žemės sklypo plane, parengtame 2003 m. gruodžio 23 VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto (tuo metu žemės sklypo savininkas buvo A. S.) neteisingai ir neteisėtai įbraižytas bendro naudojimo kelias, besitęsiantis už šio žemės sklypo ribų“. Iš pateikto tokio atsakymo matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimas yra susijęs tik su pareiškėjos žemės sklypo kadastriniais matavimais, tačiau ne su keliu, einančiu per ginčo žemės sklypą. Be to, tokiu atsakymu atsakovas pripažino, jog kelias egzistuoja, tačiau tai vadina klaida. Atsižvelgiant į tai, teismo išvada, kad 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo gavimas 2012 m. lapkričio 28 d. yra pareiškėjos teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos realizavimo pradžia, negali būti laikoma pagrįsta. Net ir laikydamas 2012 m. lapkričio 28 d. pareiškėjos sužinojimo apie pažeistą teisę momentu, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti atsakovo visus paskesnius vienas su kitu susijusius raštus, kurie pareiškėją nuolat klaidino, nebuvo tinkamai ir išsamiai motyvuojami bei informatyvūs.

Net ir žinojimas apie Šiaulių apskrities viršininko 1999 m. vasario 12 d. priimtą sprendimą Nr. 31-8935 be kitų dokumentų neleido spręsti, kiek priimtas atsakovo administracinis aktas savo turiniu prieštarauja teisės aktams bei pažeidžia pareiškėjos teisėtus interesus.

Advokato Ž. R. 2012 m. lapkričio 8 d. prašyme 82/2012 pateikti informaciją ir dokumentus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos buvo prašoma pateikti dokumentų – 1999 m. vasario 12 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 31-8935, Šiaulių apskrities viršininko 1999 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. 1274, 1999 m. gegužės 20 d. Valstybinis žemės nuosavybės akto Nr. 101 (privatizavimo byla Nr. 91/15527), žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planų bei abriso kopijas. Atsakovas 2012 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. ISD-(7.3)-2904 abstrakčiai nurodė, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus pateiktus dokumentus (šie dokumentai nebuvo persiųsti pareiškėjai) nustatyta, jog Šiaulių apskrities viršininko 1999 m. vasario 12 sprendimu Nr. 31-8935 buvo atkurtos nuosavybės teisės R. Š. į žemės sklypą, grąžinant jį natūra. Atsakovas pateikė informaciją, kad minima kelio atkarpa nurodyta, rengiant Šiaulių rajono Kužių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą 2000 m. birželio 8 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. 1124, t. y. pažymint ginčo kelią privačia nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Atsakovas prašomų dokumentų kopijų nepateikė.

Taigi, įvairiuose raštuose atsakovas pateikė prieštaringas aplinkybes dėl kelio sugrąžintame žemės sklype: „rengiant Šiaulių rajono Kužių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą buvo netinkamai suprojektuotas vietinės reikšmės kelių tinklas“, „Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), privatizavimo „byloje esančiame žemės sklypo plane, parengtame 2003 m. gruodžio 23 d. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto (tuo metu žemės sklypo savininkas buvo A. S.) neteisingai ir neteisėtai įbraižytas bendro naudojimo kelias, besitęsiantis už šio žemės sklypo ribų“, dėl ko pareiškėja buvo klaidinama, o neretai dokumentai nebuvo teikiami, pateikiama informacija neinformatyvi, neatsakanti į užduotus klausimus (žr. 2012 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. ISD-(7.3)-2904, 2013 m. sausio 4 d. raštą Nr. 31SD-(14.31.104.)-70). Perduotos žinios, kad kelias neteisėtai įbraižytas, netinkamai suprojektuotas, sukėlė abejonių dėl kelio egzistavimo ir užkirto kelią pareiškėjai laiku suvokti ir tinkamai realizuoti kreipimosi į teismą teisę. Todėl papildomai buvo pareikalauta pateikti Šiaulių rajono Kužių žemės reformos žemėtvarkos preliminarinį projektą, patvirtintą Šiaulių rajono valdytojo 1992 m. kovo 23 d. įsakymu, Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1124 patvirtintą Šiaulių rajono Kužių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 31-8935, žemės sklypų ribų paženklinimo-rodymo 1998 m. rugsėjo 1 d. aktą, 1991 m. gegužės mėn. Valstybinio žemės nuosavybės aktą Nr. 101. Šiais dokumentais yra nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą eigos pradžia 2013 m. kovo 14 d., arba, esant pagrindui manyti, kad skundo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo kitos datos – 2012 m. lapkričio 28 d., spręsti, kad tokių aplinkybių vėlesnis sužinojimas yra pakankamas prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą tenkinimo pagrindas.

Tik pačiame skundžiamame Sprendime, 3 punkte, yra nurodyta grafa: specialios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai, kurie, vadovaujantis Šiaulių rajono Kužių žemės reformos žemėtvarkos preliminariniu projektu, patvirtintu Šiaulių rajono valdytojo 1992 m. kovo 23 d. įsakymu, Kužių kadastro vietovės preliminariniu žemėtvarkos projektu 1991-1999 m. laikotarpiui, turėjo būti pažymėti. Tik šių dokumentų pagrindu pareiškėja sužinojo apie skundžiamo administracinio akto esmę, tapo žinoma informacija, reikalinga teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti, t. y. administracinio akto turinys. Šios aplinkybės laikytinos kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, sprendžiant, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atkreipdamas dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje išdėstytus motyvus, jog pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 26 d. priimtas sprendimas Nr. 31SK-(14.31.110.)-1959 ir su jo turiniu susijusios aplinkybės, papildomai įvertino tik dar vieną iš keleto, su šia byla susijusių, dokumentų.

Pagrindinė informacija, iš kurios pareiškėja galėjo susižinoti apie tariamą jos teisių pažeidimą, pareiškėjai bei ją atstovaujančiam advokatui buvo pateikta atsakovo siųstais raštais. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. spalio 3 d. rašte Nr. 31SD-(14.31.104.)-1649 „Dėl kelio“ pareiškėjai buvo suteikta informacija apie priimtą ir pareiškėjos skundžiamą Šiaulių apskrities viršininko sprendimą bei apie tai, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisių atkūrimo byloje (nuosavybės teisės atkurtos R. Š. grąžinant žemę buvusioje vietoje) esančiame žemės sklypo plane ir abrise 4 metrų pločio kelias yra pažymėtas tik nuo kelio Kuzavinė – Gražuoliai – Normančiai iki minėtame žemės sklype įsiterpusios G. Č. sodybos (dabartinė savininkė E. L. S.), o kelio atkarpa tarp pareiškėjos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir E. L. S. namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nei bendrojo naudojimo keliu, nei kelio servitutu žemės sklypo plane nėra pažymėta. Tokia informacija pareiškėjai buvo pateikta ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. lSD-(7.3)-2904 „Dėl G. K. prašymo nagrinėjimo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2013 m. sausio 4 d. rašte Nr. 31SD-(14.31.104.)-70. Su pastaruoju raštu pareiškėjai buvo pateikti kiti dokumentai: žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusio R. Š., planas; R. Š. žemės valdos (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo abrisas; ir kt. rašte nurodyti dokumentai, kurie pareiškėjos atstovui turėjo suteikti pakankamai svarbią informaciją, kad kelio R. Š. priklausančiame žemės sklype nėra.

Negalima sutikti su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netikslingai vertino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. spalio 3 d. rašte Nr. 31SD-(14.31.104.)-1649 „Dėl kelio“, 2012 m. spalio 24 d. rašte Nr. 31SS-(14.3145.)-574 „Dėl kelio“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. lSD-(7.3)-2904 „Dėl G. K. prašymo nagrinėjimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2013 m. sausio 4 d. rašte Nr. 31SD-(14.31.104.)-70 nurodytas faktines aplinkybes ir šių raštų turinį. Būtent šiuose atsakymuose pareiškėjai ir jai atstovaujančiam advokatui buvo suteikta išsami informacija apie kelio buvimą R. Š. grąžintos žemės sklypo (dabartinė žemės sklypo savininkė I. B.) plane ir abrise. Raštuose buvo nurodytos esminės faktinės aplinkybės, kad kelio atkarpa tarp pareiškėjos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir E. L. S. namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nei bendrojo naudojimo keliu, nei kelio servitutu žemės sklypo plane nėra pažymėta.

Neatitinka tikrovės pareiškėjos tvirtinimai, kad atsakovo raštai pareiškėjai nuolat klaidino ją, nes nebuvo tinkamai ir išsamiai motyvuoti bei informatyvūs. Pareiškėja tarpusavio susirašinėjimuose su atsakovu bei rengiant skundus administraciniam teismui, visą laiką buvo atstovaujama advokato. Pareiškėja, būdama atidi, ir laiku pateikdama prašymus dėl būtinų dokumentų išsireikalavimo iš atsakovo, tinkamai gindama, jos manymu, savo pažeistas teises, galėjo tinkamai suformuoti savo skundo reikalavimus ir su šiuo skundu į teismą kreiptis laiku, t. y. per įstatymo nustatytą terminą.

Pareiškėja dar 2012 m. rugsėjo mėn. buvo užsakiusi savo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2012 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 31SK-(14.31.110)-1959 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“. Šiuo sprendimu buvo patvirtinti pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, besiribojančio su ginčo žemės sklypu, per kurį pareiškėjos teigimu turi eiti kelias, kadastriniai matavimai. Asmuo, kuris rengė kadastrinių matavimų bylą, turėjo pareiškėjai suteikti visus duomenis, taip pat ir pati pareiškėja privalėjo pasidomėti ir išsiaiškinti visą su keliu susijusia informacija.

Pažymi, kad pareiškėja į savo žemės sklypą gali patekti pietvakarinėje žemės sklypo dalyje esančiu ir žemės sklypo plane (pridedamas) nurodytu keliu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 31-8935 panaikinimo jau buvo padavusi skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui kitoje administracinėje byloje Nr. I-723-289/2013. Teismas nustatęs, kad pareiškėja yra praleidusi terminą skundui dėl nurodyto administracinio norminio akto paduoti 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja dėl nurodytos teismo nutarties padavė atskirąjį skundą, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2013 m. liepos 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-524/2013 taip pat atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teisingai nustatė, kad pareiškėja apie Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 31-8935, dėl kurio nori iškelti administracinį ginčą, sužinojo gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. spalio 3 d. raštą Nr. 31D-(14.31.104.)1649, kuriuo pareiškėjai buvo pranešta esminė informacija apie ginčijamą aktą, nurodant jo priėmimo datą, numerį, aktą priėmusią instituciją bei trumpai išdėstant šio akto turinį, todėl skundo administraciniam teismui padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo šio rašto gavimo dienos.

Atsakovas P. B. prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, o pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 31-8935 panaikinimo atmestas ir atsisakyta priimti skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskundimo tvarka yra nustatyta specialiajame įstatyme – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Minėtoje įstatymo normos nuostata dėl sprendimų įteikimo yra skirta tiems piliečiams, kurių atžvilgiu priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises pagal jų pateiktus prašymus. Tokias išvadas suponuoja Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 6 dalies. Pareiškėja pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra asmuo, kuriam pagal Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostatas turėjo būti įteiktas Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. 31-8935. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas įstatymus ne kartą yra nurodęs, kad tuo atveju, kai dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises panaikinimo į teismą kreipiasi asmuo, kuriam šis sprendimas neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Tokiu atveju skundas administraciniam teismui turi būti paduotas per ABTĮ 33 straipsnyje 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą.

Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Tačiau ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Nustatyta, kad pareiškėja G. K. 2013 m. balandžio 15 d. išsiuntė Šiaulių apygardos administraciniam teismui skundą, prašydama panaikinti Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 31-8935, taip pat taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui P. B. jo nuosavybės teise turimame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vykdyti statybos – kelio išmontavimo (griovimo) darbus.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-723-289/2013 atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą ir pareiškėjai neprašius jo atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-524/2013 pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį paliko nepakeistą.

2013 m. liepos 31 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėja apie Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 31-8935, dėl kurio nori iškelti administracinį ginčą, sužinojo gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. spalio 3 d. raštą Nr. 31D-(14.31.104.)-1649, kuriuo pareiškėjai buvo pranešta esminė informacija apie ginčijamą aktą, nurodant jo priėmimo datą, numerį, aktą priėmusią instituciją bei trumpai išdėstant šio akto turinį. Taigi, skundo padavimo administraciniam teismui vieno mėnesio terminas (ABTĮ 33 str. 1 d.) turi būti skaičiuojamas nuo šio rašto gavimo dienos, o ne nuo pareiškėjos nurodytos 2013 m. kovo 14 d. (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2013 m. kovo 14 d. rašto Nr. 31SD-(14.31.104)-1213 gavimo dienos). Pareiškėjai į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu kreipusis 2013 m. balandžio 15 d. (tai patvirtina pašto spaudas ant voko), konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą praleidusi skundo padavimo terminą, tačiau nepateikė teismui prašymo šį terminą atnaujinti, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu. Taip pat pabrėžė, jog 2013 m. balandžio 25 d. nutartis pareiškėjai nėra kliūtis kreiptis į teismą su nauju skundu dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 31-8935 panaikinimo, kartu pateikiant prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Taigi, nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti kreipimosi į teismą terminą dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 31-8935 panaikinimo, nes šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei skundo dėl minėto akto panaikinimo priėmimo klausimas.

Pareiškėja teigė, kad termino skundui paduoti pradžia turi būti skaičiuojama nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2013 m. kovo 14 d. rašto Nr. 31SD-(14.31.104)-1213 gavimo dienos, kai ji gavo visus reikiamus dokumentus, būtinus skundui paduoti. Gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. spalio 3 d. raštą Nr. 31D-(14.31.104.)-1649, pareiškėjai kilo abejonės dėl kelio egzistavimo ir tai užkirto kelią jai laiku suvokti ir tinkamai realizuoti kreipimosi į teismą teisę. Todėl pareiškėja kreipėsi į atsakovą prašydama papildomai pateikti skundžiamą Sprendimą bei kitus su juo susijusius dokumentus, t. y. tuos dokumentus, kurie skirtinguose raštuose paminėti skirtingoms aplinkybėms patvirtinti. Tik gavus visus dokumentus, galima buvo spręsti dėl skundžiamo sprendimo neatitikties teritorijų planavimo dokumentams (skundo pagrindo), nulėmusios pareiškėjos teisių, nebegalėjimo keliu susisiekti su savo namų valda, pažeidimą.

Atsižvelgusi į nustatytas faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėja apie skundžiamą Sprendimą (Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 31-8935) sužinojo gavusi būtent Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. spalio 3 d. raštą Nr. 31D-(14.31.104.)-1649, kuriuo pareiškėjai buvo pranešta esminė informacija apie ginčijamą aktą, nurodant jo priėmimo datą, numerį, aktą priėmusią instituciją bei trumpai išdėstant šio akto turinį, todėl skundo padavimo administraciniam teismui vieno mėnesio terminas (ABTĮ 33 str. 1 d.) turi būti skaičiuojamas nuo šio rašto gavimo dienos, o ne nuo pareiškėjos nurodytos 2013 m. kovo 14 d. Tačiau skundą teismui kartu su prašymu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą pareiškėja padavė tik 2013 m. gegužės 13 d., t. y. praleidusi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra svarbi priežastis, dėl kurios skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas. Pareiškėjos abejonės dėl kelio egzistavimo bei netinkamai suvokta ir ne laiku realizuota kreipimosi į teismą teisė yra subjektyvios, nuo pareiškėjos valios priklausiusios skundo padavimo termino praleidimo priežastys. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju suvokti savo teisės pažeidimą pakanka sužinoti apie patį aktą, t. y. esminius šio akto turinį sudarančius elementus – aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Taigi, pareiškėjos vėlesnis delsimas po Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. spalio 3 d. rašto Nr. 31D-(14.31.104.)-1649 gavimo dienos yra laikomas nepakankamu pareiškėjos rūpestingumu ir jos pasirinktu elgesio variantu, o ne objektyviomis priežastimis, sukliudžiusiomis laiku pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Tai negali būti pripažinta svarbia priežastimi atnaujinti skundo padavimo terminą, nes būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai. Pažymėtina, jog skundžiamo akto neturėjimas nekliudo kreiptis dėl savo pažeistos teisės į teismą, kadangi pareiškėjas turi teisę prašyti teismo išreikalauti šį dokumentą (ABTĮ 53 str. 2 d., 68 str. 1 d. 4 p.).

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės pagrįstai nusprendė netenkinti pareiškėjos pašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos G. K. atskirojo skundo netenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas