A-556-295-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-295/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00316-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl pensijos dalies priteisimo, sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. sausio 28 d. (spaudas ant voko) kreipėsi su skundu (b. l. 1–4) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) išmokėti jam neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 ir 5 straipsnius, nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėnesio – 8 084,32 Lt; 2) įpareigoti atsakovą Vidaus reikalų ministeriją nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti visą paskirto dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją; 3) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 1D-323(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo“.

Pareiškėjas nurodė, kad Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus 2001 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 17148 jam buvo paskirta 481,01 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Įsigaliojus Laikinajam įstatymui, pareiškėjui kiekvieną mėnesį mokama sumažinta valstybinė pareigūno pensija. Vidaus reikalų ministerija skundžiamu sprendimu atsisakė išmokėti jam neišmokėtą pensijos dalį.

Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovai), atsiliepimu į skundą (b. l. 20–21) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovai nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimo išaiškinimai galioja tik į ateitį. Įstatymų leidėjas galėjo nustatyti, kad įstatymas, kuriuo pagal Konstitucinio Teismo nutarimą buvo taisoma Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, galiotų retrospektyviai, tačiau to nepadarė. Atsakovų manymu, ginčijamas sprendimas vertintinas pagal jo priėmimo ir vykdymo metu galiojusią teisę – Vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl pareiškėjo pensijos atitiko tiek iki Konstitucinio Teismo nutarimo, tiek ir po jo buvusį teisinį reguliavimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 3 d. sprendimu (b. l. 32–38) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 1D-323(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo“ dalį, kurioje atsisakyta G. M. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų. Teismas priteisė G. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 8 084,32 Lt (aštuonis tūkstančius aštuoniasdešimt keturis litus ir trisdešimt du centus) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį. Kitą skundo dalį atmetė.

Teismas byloje esančiais įrodymais nustatė, kad Vidaus reikalų ministerijos 2001 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 17148 pareiškėjui nuo 2001 m. kovo 24 d. paskirta 481,01 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už 21 metų 2 mėnesių ir 25 dienų tarnybą. Vidaus reikalų ministerija 2004 m. birželio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 2/17-1351 nuo 2004 m. gegužės 1 d. mokėti G. M. 526,8 Lt pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Vidaus reikalų ministerija 2013 m. sausio 8 d. sprendime Nr. 1D-323(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo“ paaiškino G.

M. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skaičiavimo tvarką ir pažymėjo, kad neturi teisinio pagrindo jam mokėti 526,8 Lt dydžio pensiją bei išmokėti nepriemoką. Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo išaiškinimus, padarė išvadą, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neteisėtai sumažino pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pareigūnų ir karių valstybinė pensija pareiškėjui nebuvo mažinama. Iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. sausio 4 d. pažymos Nr. 11PP(P)-83 matyti, kad taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d. pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo sumažinta.

Taigi pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. susidarė 8 084,32 Lt nepriemoka (turėjo būti išmokėta 16 857,60 Lt, tačiau išmokėta tik 8 773,28 Lt). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 suformuota praktika pareiškėjui neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis – 8 084,32 Lt, priteistina iš Lietuvos valstybės. Pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. vasario mėnesį.

Pareiškėjas su 2012 m. gruodžio 19 d. prašymu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją ir prašė informuoti, kokiu įstatymu ar poįstatyminiu aktu vadovaujantis nuspręsta perskaičiuojant ir išmokant jam pensiją už ištarnautus metus taikyti Laikinojo įstatymo nuostatas, ir kokia pensijos suma neišmokėta. Vidaus reikalų ministerija 2013 m. sausio 8 d. sprendimu „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ Nr. 1D-323(11) paaiškino pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skaičiavimo tvarką ir pažymėjo, kad neturi teisinio pagrindo jam mokėti 526,80 Lt dydžio pensiją bei išmokėti nepriemoką.

Taigi pareiškėjas į už valstybinių pensijų mokėjimą atsakingą asmenį kreipėsi per trejus metus nuo sumažintos pensijos mokėjimo dienos. Jo prašymas buvo paduotas iki Valstybinių socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį keitusio ir šešių mėnesių terminą nustačiusio 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 priėmimo. Kadangi administracinė procedūra pradėta iki šio teisės akto įsigaliojimo, pareiškėjo atžvilgiu taikytinas trejų metų apskundimo terminas. Teismas remdamasis LVAT 2004 m. kovo 1 d. nutartimi priimtoje administracinėje byloje Nr. A12-219-2004 (Administracinių teismų praktika, Nr. 5, 2004 m.) pažymėjo, kad atsakovo sprendimai dėl pensijos ribojimo yra neįvykdyti.

Nagrinėdamas šį ginčą teismas turi taikyti priimant sprendimą galiojančius įstatymus, o pagal Administracinių bylų teisenos įstatymų 4 straipsnio 1 dalį teismai negali taikyti įstatymų, kurie pripažinti antikonstituciniais. Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jei pareiškėjas nesutinka su šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos sprendimu, jis turi teisę šį sprendimą apskųsti tos institucijos vadovui, o jei nesutinkama ir su vadovo sprendimu, ginčas sprendžiamas teisme.

Pareiškėjo prašomas panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. 1D-323-(11) laikytinas sprendimu, kuriuo ginčas dėl pensijos mokėjimo išspręstas ikiteismine tvarka. Teismo nuomone, šis sprendimas prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimams, pateiktiems 2012 m. vasario 6 d. nutarime. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad pareiškėjui turi būti mokama pensija, atitinkanti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytas nuostatas. Prašomo panaikinti sprendimo dalis, kurioje atsisakyta G. M. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina.

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti visą paskirto dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, tačiau pensija pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį iš viso nebuvo mažinama, o nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjui mokama pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nesumažinta pensija, todėl šis jo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Atsakovas Vidaus reikalų ministerija apeliaciniu skundu (b. l. 44) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą - nustatyti, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, teismo sprendimą turi įvykdyti iki 2014 m. vasario 1 d.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo teisės į priteistą sumą neginčija. Tačiau atkreipia dėmesį į teisės principą, kad teisės aktais (t. y. ir teismo sprendimu) negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia). Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimui nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas, rengiant ir teikiant svarstyti Seimui 2014 metų valstybės biudžeto projektą. Todėl pagal dabartinę faktinę padėtį Vidaus reikalų ministerija negali įvykdyti teismo sprendimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjui G. M. paskirtos valstybinės pareigūnų pensijos dydžio sumažinimo teisėtumas. Byloje nėra kvestionuojama, kad toks pensijos sumažinimas buvo pareiškėjui taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo pagrindu: taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas (šio straipsnio nuostatos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai) ir – Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas (šio straipsnio nuostatos paminėtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai). Pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka susidarė 2010 m. sausio 1 d. – 2012 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundą teismui padavė po 2013 m. sausio 1 d., nagrinėjamai bylai yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su procesinio termino kreiptis į teismą, siekiant prisiteisti valstybinės pensijos nepriemoką, skaičiavimo tvarka, kai asmuo skundą teismui paduoda po 2013 m. sausio 1 d. (Teismų įstatymo 33 str. 4 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str.).

Išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 suformuotos išvados, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą. Toks aiškinimas nepaneigiamas tuo, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo teisinio reguliavimo pakeitimai valstybinių socialinio draudimo pensijų srityje. 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje pažymėta, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos. Išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi nuomonės, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tikrinamoje byloje pareiškėjui apie jo teises pažeidžiančius veiksmus turėjo tapti žinoma 2010 m. vasario mėnesį, kai nebuvo išmokėta tam tikra valstybinės pensijos dalis. Pareiškėjas į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo kreipėsi 2013 m. sausio 28 d., t. y. nepraleidęs 3 metų procesinio termino nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą – sumažintos valstybinės pensijos mokėjimą. Todėl klausimas dėl pareiškėjo pažeistų teisių gynimo laike pirmosios instancijos teismo yra išspręstas teisingai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, teismų praktikos kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pastaroji išvada darytina Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo pagrindu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, o būtent LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, taip pat kitais baigiamaisiais teisės aktais, priimtais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose bylose (pvz.: 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-771/2013, 2013 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-269/2013, 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-850/2013, 2013 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1413/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išsamesnė analizė dėl priteistos valstybinės pareigūnų pensijos dalies nebetikslinga.

Pasisakydama dėl atsakovo apeliaciniame skunde pateikto prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2014 m. vasario 1 d., teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, atsižvelgusi į tai, jog priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinusi valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, nusprendė, kad įpareigojimas išmokėti nustatytą nepriemoką turi būti įgyvendintas per konkretų protingą terminą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo prašymo argumentavimą ir iš esmės sutikdama su juo, pripažįsta būtinu ir šioje administracinėje byloje atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2014 m. vasario 1 d.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimo vykdymą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius