2K-23/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-23/2014

Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00851-2011-2 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.7.1.1;

2.1.7.4;

2.4.2.1;

2.4.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

išteisintojo A. P. gynėjui advokatui Sergejui Pelšui (Sergej Pelš),

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jolitos Kančauskienės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 18 d. nutarties.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nuosprendžiu A. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 18 d. nutartimi prokuratūros apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Aurelijaus Gutausko pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjo advokato, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. gegužės 14 d., apie 23.00 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) 4-ojo namo kambaryje, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su E. Š., supratęs, kad nukentėjusioji apsvaigusi nuo alkoholio miega, pasinaudodamas tokia jos būsena, numovęs jos kelnes ir kelnaites, nusimovęs savąsias, užsigulė ją ir įvedė savo varpą į makštį, taip su nukentėjusiąja prieš jos valią lytiškai santykiavo pasinaudodamas jos bejėgiška būkle; tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai prabudus ir supratus su ja daromų veiksmų pobūdį ir esmę bei pradėjus priešintis (rankomis stumti nuo savęs ir šaukti), sugriebė ir užlaužė jos rankas, padarydamas jai poodines kraujosruvas kairiame žaste ir dešiniame dilbyje, taip atėmęs galimybę priešintis, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja E. Š.

Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė Jolita Kančauskienė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 18 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis neteisėta. Šios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), dėl to padarė esminį BPK pažeidimą, sukliudžiusį teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Prokurorė pažymi, kad pagal BPK 332 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės; jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendyje ar nutartyje pateikiamos motyvuotos išvados dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Vienas esminių prokuroro apeliacinio skundo argumentų buvo susijęs su išteisintojo parodymų patikrinimo vietoje nurodytų nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybių, kurių nepatvirtina specialistų išvados. A. P. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kaip paėmė nukentėjusiajai E. Š. už riešo ir jį pasuko į išorę, norėdamas patraukti jos ranką nuo savo megztinio, kai tuo metu J. B. (B.) nusegė nuo jos kaklo auksinę grandinėlę. Specialistas pateikė išvadą (Nr. G 1581/11 (01), kad E. Š. kūne nenustatyta sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti A.

P. nurodytomis aplinkybėmis (t. y. paimant E. Š. už dešinio riešo ir jį pasukant į išorę); poodinės kraujosruvos kairio žasto vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje (1x4 cm dydžio) ir dešinio dilbio vidurinio trečdalio nugariniame paviršiuje (2,5 cm skersmens) galėjo būti padarytos suspaudžiant ir užlaužiant E. Š. rankas. Taigi pirmosios instancijos teismo išvados, kad sužalojimai E. Š. galėjo būti padaryti po lytinio akto, neatitinka bylos aplinkybių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymą, skundžiamoje nutartyje dėl šių skundo argumentų tik lakoniškai nurodė, kad specialisto išvados Nr. G 1581/11 (01) ir G 598/12 (01) nepatvirtina A.

P. prievartinio lytinio akto su E. Š., ir pažymėjo, jog nukentėjusiajai sužalojimų galėjo atsirasti ir po lytinio akto kilusių grumtynių metu. Kasatorė įsitikinusi, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo sugretinti išteisintojo A. P. paaiškinimus su specialisto išvada Nr. G 1581/11 (01) dėl E. Š. padarytų sužalojimų atsiradimo būdo ir visapusiškai juos įvertinti, tačiau to nepadarė. Tai turėjo esminės įrodomosios reikšmės paneigiant išteisintojo parodymus ir patvirtinant nukentėjusiosios parodymus apie prievartinio lytinio akto pobūdį.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad lytinių santykių metu tarp išteisintojo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neįvertino šios aplinkybės (konflikto kilimo priežasties, jo pobūdžio ir pasireiškimo būdo) kaip A. P. kaltinančios.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių taikymo

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės kasacinio skundo esmė – ginčijamas žemesnės instancijos teismų įrodymų vertinimas bei teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio pagrįstumą ir, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, patikrino pirmosios instancijos teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą, išdėstė išvadas dėl jų pakankamumo ir patikimumo.

Apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų, nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas, kuriose paaiškino, kurie apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo ir kitų ginčijamų bylos aplinkybių atmetami. Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimas apeliacinės instancijos teismui nutarties aprašomojoje dalyje išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamas kaip reikalavimas pateikti atsakymą į kiekvieną apeliacinio skundo teiginį. Apeliacinės instancijos teismo pareigos tinkamai išnagrinėti apeliacinį skundą apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-115/2009, 2K-279/2010, 2K-116/2014, 2K-129/2014).

Kasatorė kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo sugretinti išteisintojo A. P. paaiškinimus su specialisto išvada Nr. G 1581/11 (01) dėl E. Š. padarytų sužalojimų atsiradimo būdo ir visapusiškai juos įvertinti, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė tiek dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1581/11 (01), tiek ir dėl išvados Nr. 598/12 (01). Pažymėtina, kad šios abi išvados nepatvirtina aplinkybės, jog prievartinio lytinio akto tarp kaltinamojo A. P. ir E. Š. metu nukentėjusiajai prabudus ir supratus su ja daromų veiksmų pobūdį ir esmę bei pradėjus priešintis, rankomis stumti nuo savęs ir šaukti, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją – tyčia jėga sugriebė ir užlaužė nukentėjusios rankas. Byloje nustatyta, kad E. Š., apkaltinusi A. P. jos išžaginimu, puolė jį mušti ir įvyko susistumdymas. Šį faktą patvirtino liudytojai A. G., J. B., J. S., I. K. ir I. M. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kad po lytinio akto tarp A. P. ir E. Š. kilo konfliktas, perėjęs į muštynes, pripažino ir pats A. P., apklaustas kaip įtariamasis (T. 1, b. l. 131) ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (T. 2, b. l. 78). Šį faktą patvirtino ir E. Š., apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 50) ir kaip nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme (T. 2, b. l. 55–56). Taigi apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tiksliai nėra nustatyta, kada nukentėjusiajai buvo padaryti šie sužalojimai, jų galėjo atsirasti ir po lytinio akto atlikimo grumtynių metu.

Prokurorė kasaciniame skunde nurodė neatitiktį tarp E. Š. sužalojimų mechanizmo pagal specialisto išvadą Nr. G 1581/11 (01) ir A. P. parodymų, duotų parodymų patikrinimo vietoje metu. Pažymėtina, kad šio procesinio veiksmo metu (parodymų patikrinimo vietoje protokolas; T. 1, b. l. 62) A. P. parodė, kaip ir kokiu būdu E. Š. padarė sužalojimus, siekdamas paimti J. B. priklausančią auksinę grandinėlę. Nors ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismuose ši aplinkybė buvo analizuojama tik fragmentiškai, tačiau darytina visiškai pagrįsta išvada, kad vis dėlto neaišku, kada tiksliai šie sužalojimai E. Š. buvo padaryti.

Kasatorė kasaciniame skunde taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog lytinių santykių metu tarp išteisintojo ir nukentėjusios kilo konfliktas (ką nustatė pirmosios instancijos teismas). Tačiau priešingai – iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad konfliktas ir muštynės tarp E. Š. ir A. P. vyko po kaltinime nurodyto išžaginimo, kurių metu ir galėjo būti padaryti sužalojimai E. Š. (T. 2, b. l. 84).

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad apie tai, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-84/2013, 2K-116/2014).

Pabrėžtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, jog įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiškia, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-9/2012, 2K-129/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą. Priimtoje nutartyje į esminius apelianto argumentus – dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo, padarytų išvadų – atsakyta. Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidus BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių, 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Nagrinėjamoje byloje, nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, paliktini galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jolitos Kančauskienės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Viktoras Aidukas

Aurelijus Gutauskas