AS-556-1080-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-1080/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01238-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 64; 73

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimui departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir atsakovas, LAVL), 500 080 Lt neturtinei ir turtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skundžia LAVL dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros ir jam diagnozuotų ligų gydymo paslaugų. Pareiškėjas nurodė, kad į eilę urologo, nefrologo konsultacijai užrašytas, paskirta kompiuterinė tomografija tik parašius skundą, o iki tol buvo atliekami tyrimai tik echoskopu. LAVL gydytojai elgiasi neprofesionaliai, nei paaiškina dėl pasekmių, nei teikia kokias nors paslaugas, pvz., dėl dešinio inksto hidronefrozės neužrašo į eilę laparaskopinei operacijai, neieško donoro inksto persodinimui. Kai pareiškėjas į LAVL buvo atvežtas 2012 m. likusio inksto funkcionavimui patikrinti (kairysis inkstas išoperuotas dėl vandenės), nebuvo atliekami net echoskopo tyrimai, buvo nuspręsta, kad pakanka ir paprasto kraujo tyrimo.

Kai į LAVL atvyko 2013 m. vasarą, buvo padaryta kardiograma, bet epikrizėje apie tai nepaminėta. Apie dešiniojo inksto hidronefrozę pareiškėjas sužinojo tik iš pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų, o LAVL gydytojai nesivargino pareiškėjui paaiškinti, kad, nesant kairiojo inksto, ir dešinysis baigia savo funkcionavimą. Pareiškėjas 2013 m. spalio 2 d. – 2013 m. spalio 9 d. buvo skubiai iškviestas konsultacijai į LAVL, tačiau pareiškėjui atvykus, nei vienas gydytojas nežinojo, kokiai konsultacijai jis iškviestas.

Pareiškėją priėmė gydytoja terapeutė ir nusprendė pareiškėją paguldyti į chirurginį skyrių, o vietoj vartojamų vaistų nuo spaudimo (amlodipin, fosinopril) paskyrė vaistų nuo skrandžio negalavimų (omeprozol, ranitidin). Kai kitą dieną pareiškėjas buvo pas chirurgą ir pareiškė nepasitenkinimą gydymu, buvo apšauktas. Chirurgas atšaukė paskirtus vaistus nuo skrandžio, tačiau nuo spaudimo nepaskyrė. Į pareiškėjo prašymą skirti terapeuto konsultaciją nebuvo atsižvelgta. Terapeutė pas pareiškėją buvo tik 2013 m. spalio 9 d. apie 9.00 val. ryto, t. y. visą savaitę terapeutė nesugebėjo pareiškėjo aplankyti ir paskirti vaistų nuo spaudimo, o atėjusi pareiškė akivaizdų nepasitenkinimą.

Pamatavo spaudimą ir pasakė, kad vaistų nuo spaudimo nebereikia. Tačiau medicinos slaugės visą savaitę matavo pareiškėjui spaudimą ir jis būdavo aukštas, dėl galvos skausmo pareiškėjas prašydavo amlodipin tablečių. Tokiu būdu pareiškėjas pragulėjo nešildomoje palatoje ir po echoskopo tyrimų buvo išleistas. LAVL gydytojai nesigilino į pareiškėjo sveikatos problemas, taigi, teikdami sveikatos priežiūros paslaugas, veikė neteisėtai, nes jų elgesys neatitiko rūpestingumo, dėmesingumo, profesionalumo kriterijų. Pareiškėjo manymu, dėl to yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos.

LAVL gydytojai tik laukia, kol pareiškėjo sveikata komplikuosis, atsiras inkstų nepakankamumas. Pareiškėjas jaudinasi dėl savo sveikatos. Komisija nustatė, kad LAVL diagnozę nustatė laiku, paskirtas tinkamas gydymas. Pareiškėjas nesutinka su tokiomis išvadomis. Pareiškėjo inksto būklė negerėja, o tai reiškia, kad jis gydomas netinkamai, jam išrašyti vaistai tik nuo arterinio spaudimo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad etapuojant pareiškėjas tik gauna pusryčius apie 6.35 val. ir po to tik vakarienę apie 17 val., o sausio davinio ar pietų negauna.

Pareiškėjo nuomone, dėl to jis patyrė 80 Lt turtinę žalą. Dėl to, kad negauna pietų, kaltina LAVL, nes į LAVL atvežamas apie 12 val. ir perduodamas LAVL žinion. Pareiškėjui atvykus į LAVL, jis patalpinamas į prirūkytą kamerą, nors yra nerūkantis, joje pareiškėjas laikomas apie 4 val., t. y. nuo 11.50 val. iki 16.20 val. Tokia pati situacija ir išvykstant iš LAVL. Tokiu būdu pareiškėjas yra nuodijamas. LAVL ir chirurginiame, ir terapiniame skyriuje vietoje normalių tualetų grindyse padarytos tik skylės, durų nėra, tualetas nuo likusios patalpos atskirtas apie 1 m aukščio sienele.

Dėl to pareiškėjas patyrė dvasinį diskomfortą. Nėra galimybių nusiprausti kiekvieną dieną. Į dušą chirurginiame skyriuje galima nueiti tik trečiadieniais nuo 9 val. iki 15 val. Atvykus į LAVL trečiadienį, į dušą apskritai nebeįmanoma patekti. Terapiniame skyriuje situacija tokia pati, tik į dušą galima nueiti ketvirtadieniais. Pareiškėjo nuomone, prašoma priteisti 500 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti būtų teisinga kompensacija patirtam fiziniam ir dvasiniam skausmui, neigiamiems išgyvenimams, nepatogumams.

Atsakovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimuose į skundą paaiškino, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę ir turtinę žalą sieja su LAVL gydytojų netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis. Asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose ir areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Sveikatos apsaugos įstatymus. Pacientui padarytos žalos atlyginimą reguliuoja Paciento teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, jo 24 straipsnis. Atsakovas rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi Nr. T-110/2013, kurioje kolegija, išsprendusi rūšinio teismingumo klausimą, konstatavo, kad bylos dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo LAVL yra teismingos bendrosios kompetencijos teismams, ir prašė pareiškėjo skundą perduoti nagrinėti pagal rūšinį teismingumą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 25 d. nutartimi perdavė administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl žalos priteisimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 str. 1 d. 2 p., 105-106 str., 149 str.).

Teismas konstatavo, kad ginčas kilo dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas akcentuoja, kad neturtinę žalą patyrė dėl LAVL nesuteiktų tinkamų asmens sveikatos priežiūros ir diagnozuotų ligų gydymo paslaugų. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą iš esmės sieja su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis LAVL, atlyginimo. O šie santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, todėl keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Tokias išvadas yra padariusi Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-110/2013. Pareiškėjas taip pat nurodo kitus LAVL neteisėtus veiksmus (neveikimą), dėl kurių patyrė žalą ir prašo ją atlyginti: nešildomos patalpos, netinkamai įrengti tualetai, nesudarytos galimybės nusiprausti po šiltu dušu kiekvieną dieną, etapavimo metu pareiškėjas negauna pietų ir apie 4 val. laikomas prirūkytoje patalpoje. Tokie reikalavimai nagrinėtini administraciniuose teismuose. Taigi teisinis santykis yra mišrus. Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Pareiškėjas skunde ypač akcentuoja LAVL netinkamai jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, o kitus veiksmus (neveikimą) nurodo kaip papildomus (išvestinius). Todėl darytina išvada, kad byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai. Paaiškėjus, kad byla teismo žinion buvo priimta pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles, byla perduotina nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu iš esmės prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo argumentus dėl jam padarytos žalos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Atsakovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių naujų argumentų ir (arba) motyvų, kurių pagrindu nesutinka su teismo skundžiama nutartimi. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 2014 m. sausio 16 d. Komisija priėmė sprendimą Nr. 56-10, kad žalos teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo padaryta. Pareiškėjas su skundu kreipėsi ne į tą teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį, kuria administracinė byla pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimui departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos priteisimo perduota Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl bylos rūšinio teismingumo.

ABTĮ 21 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Nagrinėjamu atveju reikšminga Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-110/2013, kurioje taip pat buvo reiškiamas reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurios atsiradimas iš esmės siejamas su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, atlyginimo. Specialioji teisėjų kolegija pirmiau paminėtoje nutartyje konstatavo, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamų Laisvės atėmimo vietos ligoninės suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šioje byloje teisinis santykis yra mišrus. Byloje ginčas kyla ne tik dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, bet ir dėl netinkamų laikymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Taigi byloje keliami civilinio ir administracinio pobūdžio reikalavimai. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo teismas skundžiamoje nutartyje, pareiškėjo skunde labiau akcentuojama dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės netinkamai jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai ir ši byla pagal rūšinį teismingumą pagrįstai perduota nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, t. y. Vilniaus apygardos teismui (ABTĮ 21 str. 1, 2 d.).

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas atskiruoju skundu prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį, nenurodė jokių konkrečių motyvų, dėl kurių skundžiama nutartis galėtų būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta. Taigi pareiškėjas argumentais nepagrindė savo atskirojo skundo.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir jos panaikinti nėra pagrindo. Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius