A-205-552/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-205-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00706-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Turto vertinimo priežiūros tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Super status“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. M. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2013 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. GT-5(13)-S, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000514 (nekilnojamojo turto vertinimo sritis), išduoto 2008 m. balandžio 2 d., ir Vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 001176 (nekilnojamojo turto vertinimo sritis), išduoto 2004 m. lapkričio 4 d., galiojimo panaikinimas, ir priimti naują sprendimą – drausminę bylą nutraukti.

Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Super status“ vardu atliko retrospektyvinį UAB „MoRolda“ priklausančio žemės sklypo vertinimą pajamų metodu 2008 m. rugpjūčio 26 dienai. Vertės nustatymo dieną žemės sklypo paskirtis buvo kita, naudojimo būdas – gyvenamųjų teritorijų, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamų namų statybų, aukštybinio multifunkcinio 25 aukštų komercinės paskirties 15 640 kv. m. bendro antžeminės dalies ploto ir 11 600 kv. m. bendro požeminio parkavimo ploto pastato žemės sklype nebuvo, tačiau pagal vertės nustatymo dieną galiojusius teisės aktus ir teritorijų planavimo dokumentus egzistavo realus teisinis pagrindas žemės sklypo detaliojo plano, kurio sprendiniais būtų leidžiamas sklypo užstatymas 25 aukštų pastatu su užsakovo nurodytais techniniais rodikliais, rengimui bei šio pastato projektavimui ir statybai.

Atlikus žemės sklypo vertinimą, 2012 m. spalio 9 d. buvo parengta turto vertinimo ataskaita (toliau – ir Ataskaita), jokių pretenzijų iš užsakovo nebuvo gauta. 2012 m. lapkričio 8 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymas nustatyti, ar parengta Ataskaita atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. lapkričio 30 d. teikimu Garbės teismui inicijuotas pareiškėjui drausmės bylos iškėlimas pagal atsakovo 2012 m. lapkričio 30 d. išvadą „Dėl turto vertintojo T.

M. veiksmų rengiant turto vertinimo ataskaitą Nr. SS-2012/10/03-01“ Nr. GT-24(12)-I (toliau – ir Išvada). Pareiškėjas paaiškino, kad Garbės teismas 2013 m. sausio 15 d. sprendime nutarė skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą – Vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo ir Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimą, kadangi retrospektyvinis žemės sklypo vertinimas atliktas su prielaida, kuri sklypo vertinimo dienai buvo teisiškai nepagrįsta, Ataskaita yra klaidinanti, kadangi joje nustatyta ne žemės sklypo rinkos vertė, o „vilties vertė“, kuri būtų vertės nustatymo dieną pasikeitus tam tikroms sąlygoms, taip pat, kad žemės sklypo vertė nepakankamai pagrįsta skaičiavimais, nepateikiamos sąlygos ir aplinkybės, galinčios turėti įtakos sklypo vertei, į kurias nebuvo atsižvelgta, nepakankamai išsamiai užpildytas žemės sklypo apžiūros aktas.

Pareiškėjo manymu, pagrindas, kuriuo jam paskirta griežčiausia drausminė nuobauda, yra teisiškai nepagrįstas, kadangi teisiškai nepagrįsta ir teisiniu požiūriu neleistina pati specialioji prielaida. Pareiškėjas pažymėjo, kad turi 9-10 metų turto vertintojo darbo stažą, Ataskaitą parengė išsamiai išanalizavęs užsakovo pateiktus dokumentus, viešojoje erdvėje pateiktą informaciją, vertinimą atliko įsitikinęs specialiųjų prielaidų pagrįstumu bei vadovaudamasis nacionaliniais teisės aktais, Profesinės etikos kodeksu, Europos ir tarptautiniais vertinimo standartais.

Ataskaitoje aiškiai ir informatyviai keletą kartų pateikė užsakovo suformuluotas specialiąsias prielaidas rinkos vertei nustatyti. Vertinimo metu vadovavosi tik teisinga ir neklaidinančia informacija, dėl to Profesinio etikos kodekso 2.3.5 ir 2.3.5.6 punktuose turto vertintojui numatyta pareiga neatsirado. Pareiškėjas pažymėjo, kad Garbės teismas nenurodė teismų praktikos ar teisinių nuostatų, kuriuose būtų įtvirtinti kriterijai, leidžiantys nustatyti, kiek ir kokie teisės aktai ir teritorijų planavimo dokumentai žemės sklypui turi galioti jo vertinimo dieną, kad būtų galima konstatuoti, jog specialioji prielaida, kuri taikoma vertinant turtą, yra teisiškai pagrįsta.

Pareiškėjas darė išvadą, kad specialiosios prielaidos teisinio pagrindimo apimtis, kuriai esant būtų galima konstatuoti jos pagrįstumą, yra vertinamojo pobūdžio. Pareiškėjo manymu, Ataskaitos skyriuje „Teisinių galimybių įvertinimas“ bei prieduose pateikiamų teisės aktų, teritorinio planavimo ir kitų dokumentų apimtis yra pakankama konstatuoti, kad žemės sklypo vertė su užsakovo nurodyta specialiąja paklaida, o ir pati prielaida yra teisiškai pagrįsta. Pareiškėjas pažymėjo, kad vertinimo specialioji prielaida – jog žemės sklype galima projektuoti ir statyti 25 aukštų pastatą – buvo daroma būtent dėl to, kad vertės nustatymo dieną (2008 m. rugpjūčio 26 d.) detaliuoju planu nebuvo nustatytas konkretus žemės sklypo naudojimo ir tvarkymo režimas.

Vertinimas su specialiąja prielaida buvo atliktas užsakovo nurodymu remiantis sudaryta vertinimo sutartimi, kurios techninėje užduotyje numatyta, kad žemės sklypo rinkos vertė 2008 m. rugpjūčio 26 dienai nustatoma atsižvelgiant į prielaidas, jog žemės sklype galima statyti 25 aukštų komercinį pastatą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog vertinimas atliktas su specialiąja prielaida, nurodytas Ataskaitos santraukoje. Pareiškėjas pažymėjo, kad Garbės teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į aplinkybes, kad žemės sklypo vertinimas nėra privalomasis, jis atliktas pagal užsakovo pageidavimą kitu tikslu, kad jis nesusijęs su užsakovo pareigomis (mokestinėmis prievolėmis), kad Ataskaita neteikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai ar kitiems tretiesiems asmenims.

Pareiškėjo manymu, Garbės teismas nepagrįstai priskyrė rinkos vertę su specialia prielaida „vilties vertei“. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad teisės aktuose nustatyta, jog turto vertė pateikiama būtent turto vertinimo ataskaitos, o ne kitokia, forma, todėl žemės sklypo vertinimo rezultatai įforminti tinkama forma. Pareiškėjas pripažino, kad į aktą neįrašė apžiūroje dalyvavusio užsakovo duomenų, tačiau nurodė, kad jie yra aiškūs iš Ataskaitoje pateikiamos informacijos ir vertinimo sutarties, toks pažeidimas yra formalus, o paskirta nuobauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir neadekvati.

Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad 2012 m. lapkričio 30 d. Garbės teismas gavo Tarnybos teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo pareiškėjui. Su teikimu pateiktoje išvadoje buvo nurodyta, kad pareiškėjas, rengdamas Ataskaitą, nesilaikė Įstatymo nuostatų ir metodikos reikalavimų, Ataskaitoje pateikiama informacija dėl žemės sklypo rinkos vertės yra klaidinanti. Garbės teismas, išanalizavęs surinktą medžiagą, nusprendė iškelti pareiškėjui drausmės bylą, o ją išnagrinėjęs nustatė, kad Ataskaitoje pateikiama informacija dėl sklypo rinkos vertės yra klaidinanti, Ataskaita parengta nesilaikant Įstatymo ir metodikos reikalavimų, be to, pareiškėjas nesilaikė Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad Ataskaitoje daroma prielaida dėl žemės sklypo panaudojimo yra teisiškai leistina. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas Ataskaitoje retrospektyviniu būdu įvertino žemės sklypą, darydamas teisiškai nepagrįstas ir teisiniu požiūriu neleistinas prielaidas dėl žemės sklypo maksimalaus ir geriausio panaudojimo. Prielaidas dėl maksimalaus ir geriausio žemės sklypo panaudojimo pareiškėjui nurodė užsakovas ir jos buvo aptartos vertinimo paslaugų teikimo sutartyje. Sklypo vertės nustatymo dieną sklypo naudojimo būdas ir pobūdis buvo gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, sklypas buvo ir yra neužstatytas.

Užsakovo pareiškėjui nurodytas prielaidas, atsakovo vertinimu, būtų galima laikyti teisiškai pagrįstomis tik tuo atveju, jeigu žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis būtų pakeisti ir būtų tai patvirtinančių dokumentų. Atsakovo manymu, Garbės teismas pagrįstai nustatė, kad žemės sklypui patvirtinto detaliojo plano ar kito dokumento, patvirtinančio, kad buvo leista keisti žemės sklypo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį, nebuvo nei vertės nustatymo dieną, nei Ataskaitos rengimo metu. Atsakovas pabrėžė, kad pagrįstai buvo padaryta išvada, jog nei Ataskaitoje, nei atsakovo ar Garbės teismo surinkta, nei pareiškėjo skunde nurodoma informacija nepatvirtina užsakovo nurodytų prielaidų dėl maksimalaus ir geriausio žemės sklypo panaudojimo teisinio pagrįstumo.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas Ataskaitoje neanalizavo Planavimo sąlygų 5.5 punkte nurodytų teritorijai taikomų ūkio šakų plėtros programų ir strateginių dokumentų nuostatų bei sąlygas išduodančių institucijų kompetencijai priskirtų reikalavimų. Nepagrįstu atsakovas laikė ir skundo teiginį, kad sklype galima statyti aukštybinius pastatus pagal parengtus detaliuosius planus, kadangi vertinimo dieną nebuvo parengto detaliojo plano, todėl aukštybinių pastatų statyba vertės nustatymo dieną sklype nebuvo galima.

Atsakovas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas ir teisingai nurodo, jog žemės sklypui atskiras specialusis planas nereikalingas, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina Ataskaitoje nurodomos prielaidos, kad žemės sklype galima aukštybinio pastato statyba, teisinio pagrįstumo. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad, nors pareiškėjas rėmėsi teisingais ir teisėtais informacijos šaltiniais, padarė neteisingą išvadą dėl maksimalaus ir geriausio žemės sklypo panaudojimo. Atsakovas pažymėjo, kad, vertinant prielaidos teisinį pagrįstumą, negalima atsiriboti nuo aplinkybės, kad bendras teritorijos intensyvumo rodiklis – 3,5, o sklype pastačius 25 aukštų pastatą, intensyvumo rodikliai viršytų teritorijos užstatymo intensyvumo rodiklį.

Atsakovas pažymėjo, kad profesionalus vertintojas, vadovaudamasis Etikos kodekso 2.3.5 punkto nuostatomis, turėtų nedelsiant informuoti užsakovą, jeigu jo nurodytos vertinimo prielaidos, kuriomis užsakovas siūlo vadovautis atliekant turto vertinimą, yra klaidingos. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Įstatyme nustatyti reikalavimai turto vertinimo ataskaitai taikomi visais atvejais, nepriklausomai nuo to, vertinimo ataskaita buvo parengta atlikus privalomąjį ar neprivalomąjį vertinimą. Atsakovo manymu, Garbės teismo sprendime pagrįstai pažymėta, kad pareiškėjas Ataskaitoje nustatė ne žemės sklypo rinkos vertę, o „vilties vertę“, kuri Europos vertinimo standartuose 2012 yra apibrėžiama kaip vertė, kuri būtų vertinimo dieną pasikeitus tam tikroms sąlygoms.

Atsakovo manymu, aplinkybė, kad Ataskaitoje nurodyta išvada dėl žemės sklypo rinkos vertės yra klaidinanti, negali būti vertinama kaip netikslumas Metodikos 50-53 punktų prasme, kadangi klaida ar netikslumu nėra laikoma turto vertinimo ataskaitos neatitiktis Įstatymo ar metodikos reikalavimams. Atsakovo teigimu, Ataskaitoje nustatytą vertę būtų galima laikyti rinkos verte su specialiomis prielaidomis tik tuo atveju, jeigu jos būtų teisiškai pagrįstos. Atsakovas pažymėjo, kad Ataskaitoje pateikti skaičiavimų rezultatai, bet ne atliktų skaičiavimų seka, taip nepakankamai išsamiai pagrindžiant nustatytą turto vertę.

Pareiškėjas nepagrindžia pajamų bazės pasirinkimo ir pataisų būtinumo aplinkybių, naudoja abstrakčias frazes, kurios nepagrindžia daromų išvadų. Atliekant retrospektyvinį žemės sklypo vertinimą ir darant tam tikras specifines išlygas sąlygų ir aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, išskyrimas, nurodant motyvus, atsakovo teigimu, yra itin svarbus. Atsakovas pažymėjo, kad Garbės teismas, skirdamas nuobaudą, įvertino padarytų pažeidimų mastą ir pasekmes, todėl nuobauda yra proporcinga pažeidimo mastui.

Atsakovas pažymėjo, kad turto vertinimas yra neatsiejamas nuo viešojo intereso. Pareiškėjo išimtinai grubus teisės aktų pažeidimas sukėlė dideles neigiamas pasekmes, o taikydamas drausminę atsakomybę Garbės teismas siekė apginti viešąjį interesą.

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Super status“ su pareiškėjo skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Garbės teismo 2013 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. GT-5(13)-S, kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas rėmėsi Įstatymo 28 straipsnio 1, 2, 4, 7 dalimis, Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192 (toliau – ir Nuostatai), 34, 35, 32.2 punktais, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą, kuriame pripažinta, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192 patvirtintų Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų 34 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta: 1) kad Garbės teismo sprendimas priimamas visų Garbės teismo narių, dalyvavusių Garbės teismo posėdyje, balsų dauguma; 2) kad balsams pasidalijus po lygiai, priimamas tas sprendimas, už kurį balsavo Turto arba verslo vertintojų garbės teismo posėdžio pirmininkas, prieštarauja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 28 straipsnio 7 daliai (2011 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-1497 redakcija).

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 116 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192 patvirtintų Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų 34 punktas minėta apimtimi negali būti taikomas, Garbės teismo 2013 m. sausio 15 d. sprendimas Nr. GT-5(13)-S yra priimtas pažeidžiant Įstatymo 28 straipsnio 7 dalį, todėl teismas jį panaikino kaip neteisėtą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Kadangi ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimas yra absoliutus pagrindas panaikinti individualų administracinį aktą, kitos administracinės bylos šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, susijusios su jo neteisėtumu / teisėtumu, teismo vertinimu, nėra reikšmingos teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo priėmimui šioje byloje.

Pareiškėjo skundą dalyje, kurioje prašoma priimti naują sprendimą – jam iškeltą drausminę bylą nutraukti, teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi Įstatymu, ABTĮ ir kitais teisės aktais teisė priimti sprendimus, kuriuos kompetentingas priimti Garbės teismas, teismui nėra suteikta.

III. Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Garbės teismą įpareigoti pašalinti padarytą pažeidimą ir priimti naują sprendimą dėl drausminės atsakomybės pareiškėjui taikymo (netaikymo). Atsakovas taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas nepasisakė dėl Tarnybos prašymo įpareigoti Garbės teismą pašalinti padarytą procedūrinio pobūdžio pažeidimą (susijusį su balsavimu), grąžinant klausimą dėl pareiškėjo drausmės bylos Garbės teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Garbės teismo sprendimo priėmimo metu Nuostatų 34 punktas dar nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Įstatymo 28 straipsnio 7 daliai, Garbės teismo nariai, priimdami Garbės teismo sprendimą ir balsuodami dėl skirtinos drausminės nuobaudos, nenumatė ir negalėjo numatyti, jog Nuostatų 34 punkte įtvirtintos situacijos, kai Garbės teismo narių balsavimo rezultatai pasiskirsto po lygai, teisinis reglamentavimas yra ydingas, todėl daro išvadą, kad, priimant Garbės teismo sprendimą padarytas procedūrinio pobūdžio pažeidimas padarytas ne pažeidžiant galiojančiuose teisės aktuose nustatytas taisykles, o vadovaujantis Garbės teismo sprendimo priėmimo metu galiojančia, tačiau vėliau pripažinta neteisėta teisės norma.

Atsakovas pabrėžia, kad Garbės teismo sprendimo panaikinimas vien procedūrinio pobūdžio pažeidimo pagrindu, nesuteikiant Garbės teismui galimybės pašalinti padarytą pažeidimą, iš esmės paneigia teisinės valstybės, teisinės atsakomybės neišvengiamumo principus. Garbės teismas, nagrinėdamas pareiškėjo drausmės bylą, nustatė teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, itin svarbių pažeidimų, susijusių su turto vertės nustatymo pagrindimo nepateikimu (ydingu pateikimu) Ataskaitoje, kurie nėra paneigti. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda yra griežčiausia drausminė nuobauda, kas, atsakovo vertinimu, reiškia, kad pareiškėjo poelgiai visais reikšmingais aspektais – pažeidimų sunkumo, pasekmių, masto – buvo įvertinti kaip nesuderinami su turto vertintojo statusu.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo drausmės bylos grąžinimas Garbės teismui nagrinėti iš naujo nepažeistų Įstatyme nustatytų terminų, susijusių su drausminės nuobaudos turto arba verslo vertintojams taikymu. Atsakovas remiasi ABTĮ 88 straipsnio 2 dalimi, pažymi, kad dėl nustatyto procedūrinio pobūdžio pažeidimo nebuvo tiriamas Garbės teismo nustatytų pažeidimų pagrįstumas ir svarba, paskirtos drausminės nuobaudos proporcingumas, tačiau remiantis procedūrinio pažeidimo pagrindu, suteikiančiu teismui galimybę naikinti Garbės teismo sprendimą, toks sprendimas buvo panaikintas neišsprendžiant klausimo iš esmės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Super status“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas T. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas remiasi ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir pažymi, kad teismui, nagrinėjančiam akto teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nustačius, kad šis aktas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, teismas turi jį panaikinti. Pareiškėjas pabrėžia, kad Garbės teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, jeigu jis buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs bylą po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė Nuostatų 34 punkto prieštaravimą įstatyme įtvirtintoms imperatyvioms normoms, nagrinėdamas Garbės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, pagrįstai netaikė prieštaraujančiomis pripažintų nuostatų.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas klaidingai nurodo, jog priimant Garės teismo sprendimą nebuvo pažeistos tuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatytos taisyklės, nes šio sprendimo priėmimo metu galiojo Įstatymo 28 straipsnio 7 dalies nuostata, nustačiusi imperatyvų reikalavimą, pagal kurį Garbės teismo sprendimas gali būti priimamas tik visų Garbės teismo narių balsų dauguma. Pareiškėjas pažymi, kad Įstatymui ir Nuostatams tą pačią situaciją sureguliavus skirtingai, turi būti remiamasi įstatyminiu reguliavimu.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d., 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimus ir daro išvadą, kad, laikydamasis įstatymo viršenybės poįstatyminių aktų atžvilgiu principo, Garbės teismas drausminės nuobaudos pareiškėjui skyrimo metu privalėjo vadovautis Įstatymo 28 straipsnio 7 dalimi, o ne Nuostatų 34 punktu. Pareiškėjas pabrėžia, kad, esant absoliučiam skundžiamo akto panaikinimo pagrindui, ABTĮ numato teismui vienintelio sprendimo – panaikinti skundžiamą aktą, priėmimo galimybę.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2277/2011 ir daro išvadą, kad nėra pagrindo atlikti pakartotinį tyrimą. Pareiškėjo manymu, grąžinus drausmės bylą iš naujo nagrinėti Garbės teismui, Įstatyme nustatyti drausminės nuobaudos turto vertintojams taikymo terminai būtų pažeisti. Pareiškėjas pažymi, kad, esant absoliučiam Garbės teismo sprendimo panaikinimo pagrindui, kitos bylos šalių nurodytos aplinkybės, susijusios su Garbės teismo sprendimo teisėtumu, nėra reikšmingos teisėto ir pagrįsto sprendimo byloje priėmimui.

Pareiškėjo tvirtinimu, Ataskaita jokių neigiamų teisinių pasekmių nesukėlė. Pareiškėjas pabrėžia, kad Ataskaita buvo parengta ne mokestiniu tikslu, o pageidaujant užsakovui, Ataskaita nebuvo numatyta teikti ir nebuvo pateikta Valstybės įmonei Registrų centras, pareiškėjo tariamai padaryti pažeidimai rengiant ataskaitą jokių neigiamų mokestinių pasekmių nesukėlė ir negalėjo sukelti. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo prašymu nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą, nenustatė būtinumo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, todėl byla, nepaisant atsakovo pateikto prašymo nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka, šiuo atveju nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Byloje kilęs ginčas dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. GT-5(13)-S, kuriuo pareiškėjui T. M. paskirta drausminė nuobauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pripažino Garbės teismo sprendimą neteisėtu (pažeidusiu Įstatymo 28 straipsnio 7 dalį) tuo aspektu, kad už jį nebalsavo Garbės teismo narių dauguma, todėl jį panaikino.

Atsakovo apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama tik su ta teismo sprendimo dalimi, kuria T. M. drausminės atsakomybės klausimas nebuvo grąžintas iš naujo nagrinėti Garbės teismui, kad būtų pašalintas konstatuotas procedūrinis pažeidimas.

Taigi šioje proceso stadijoje tarp šalių nėra ginčo, kad skundžiamas Garbės teismo sprendimas neatitiko Įstatymo 28 straipsnio 7 dalies reikalavimų, t.y. buvo neteisėtas ir turėjo būti panaikintas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teisėjų kolegija papildomai nepasisakys dėl skundžiamo Garbės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė Įstatymo 28 straipsnio 7 dalį, tinkamai atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I552-22/2013.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus) ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoti pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, papildyti pirmosios instancijos teismo motyvus dėl teisės aiškinimo.

Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad toks teismo sprendimas yra tik formalus teisingumo vykdymas, juo iš atsakovo atimama galimybė skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą, taikyti teisinės atsakomybės neišvengiamumo principą, ginti viešąjį interesą ir pan.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Turto arba verslo vertintojų garbės teismas yra institucija, veikianti viešosios teisės srityje. Viešojoje teisėje galioja taisyklė – viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama. Tai vienas iš viešosios teisės principų, kuris yra pamatinis aiškinant šiai bylai aktualią ir taikytiną teisę.

Įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog Turto arba verslo vertintojų garbės teismas veikia vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintais Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatais.

Įstatymo 29 straipsnio 7 dalis numato, kad Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turi priimti sprendimą per ne ilgiau kaip 60 dienų nuo drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo dienos. Jeigu Turto arba verslo vertintojų garbės teismas per ne ilgiau kaip 60 dienų nuo drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo dienos nepriima sprendimo, turto arba verslo vertintojo drausmės byla laikoma nutraukta.

Taigi 60 dienų terminas Garbės teismo sprendimui priimti, yra naikinamasis, kuris negali būti pratęsiamas, sustabdomas ar atnaujinamas. Jokia teisės norma – nei Įstatymo, nei Nuostatų - nenumato, kad šis terminas galėtų būti skaičiuojamas iš naujo, teismui panaikinus ankstesnį Garbės teismo sprendimą. Darytina išvada, kad veikimas atsakovo apeliaciniame skunde pageidaujamu būdu, t.y. pakartotinis drausmės bylos svarstymas, praėjus daugiau kaip 60 dienų nuo drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo dienos, nėra tiesiogiai leistas įstatyme, todėl draudžiamas. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad operatyvus veiksmo, galinčio nulemti privataus asmens teises ir pareigas, vykdymas yra esminis teisingumo elementas. Procedūrų operatyvumo reikalavimas, kurių metu turi būti išspręsta asmens kaltė, yra įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, kurios tikslas – garantuoti teisinį apibrėžtumą.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su teisinės atsakomybės neišvengiamumu, būtinumu skirti drausminę nuobaudą pareiškėjui ar viešojo intereso gynimu, nėra tiek teisiškai reikšmingos, kad leistų nesilaikyti Įstatyme ir Nuostatuose numatytos drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos ir terminų. Atsakovas, siekdamas aukščiau minėtų tikslų, turėtų imtis priemonių, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų užpildyta teisės spraga ir Įstatyme būtų tiesiogiai numatyti atvejai, kada ir kokiais terminais Garbės teismas galėtų iš naujo nagrinėti turto arba verslo vertintojo drausmės bylą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog administraciniam teismui ABTĮ 81 straipsnis skiria aktyvų vaidmenį nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištiriant, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėjas savo skundo negrindė Nuostatų prieštaravimu Įstatymui, taip pat teisiškai nepagrįstas.

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, surinko pakankamą kiekį bylai išspręsti reikalingų įrodymų, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

atsakovo Turto vertinimo priežiūros tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Ramūnas Gadliauskas