AS-662-1216-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-1216/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01565-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 81

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl žalos atlyginimo už neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2014 m. birželio 25 d. gautas pareiškėjo R. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundas atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui (toliau – ir atsakovas) dėl žalos, patirtos dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, priteisimo.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. byloje priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjui R. M. dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis priteisė patirtą žalą – 1 769 Lt. Sprendimas apeliacine tvarka apskųstas nebuvo.

Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2014 m. rugsėjo 23 d. buvo gautas atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus prašymas atidėti sprendimo vykdymą arba išdėstyti jį, nurodant, jog šiuo metu atsakovo finansinė būklė yra sunki. Paaiškino, jog šiais biudžetiniais metais nėra numatyta asignavimų teismų sprendimų įvykdymui.

Pareiškėjas R. M. atsiliepimu į atsakovo prašymą nurodė, jog jo materialinė padėtis yra sunki, jis yra bedarbis, gauna tik pensiją, kuri yra sumažinta ir nekompensuojama, yra neįgalus.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 10 d. nutartimi atsakovo Šiaulių tardymo izoliatorius prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo tenkino iš dalies ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje, kuriuo pareiškėjui R. M. dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis priteista patirta žala – 1 769 Lt, vykdymą atidėjo 2015 biudžetiniams metams. Kitą prašymo dalį atmetė.

Teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 97 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-917/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001, 2001 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-903 ir kt. Šalies sunki turtinė padėtis, kuria yra grindžiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo, yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė ir sprendžiant prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ji kiekvienu atveju turi būti nustatinėjama atsižvelgiant į konkrečią individualiam ginčui reikšmingą situaciją. Sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumas turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis ir įrodymais. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2010 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-261/2010), administraciniai teismai, spręsdami dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, turi vadovautis CPK 284 straipsniu.

Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius, pagrįsdamas sunkią finansinę padėtį, nurodė, kad šiuo metu jo įsiskolinimas siekia 285 162,01 Lt, bei pateikė tai pagrindžiančius įrodymus, taip pat nurodė, kad dėl šių susidariusių skolų Šiaulių tardymo izoliatorius iš 2014 metams programos sąmatoje skirtų asignavimų galimybės sumokėti kompensaciją už laiku neišduotas uniformų dalis neturi. Teismas manė, jog tokių įrodymų, kurie pagrindžia tik atsakovo įsiskolinimą, tačiau nenurodo, kokios jo yra pajamos, lėšų panaudojimas ir pan., nepakanka, jog būtų galima tvirtinti, kad atsakovo Šiaulių tardymo izoliatorius finansinė padėtis yra tokia sunki, jog būtų reikalinga sprendimą išdėstyti. Teismui nėra pateikta, kaip ir kokia tvarka yra prašoma išdėstyti sprendimo vykdymą, apsiribota tik prašymu jį išdėstyti. Pareiškėjas R. M. nurodė, jog jo materialinė padėtis yra sunki, jis šiuo metu yra pensijoje, yra nedarbingas, tačiau pažymėta, jog tai yra susiję su jo išėjimu iš darbo 2011 metais, nėra susiję su atsakovo veiksmais, priteista suma dėl žalos atlyginimo nėra didelė ir iš esmės pareiškėjo turtinės padėties pataisyti negali.

Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, darė išvadą, kad išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, ypač ilgesniam laikotarpiui, išieškotojo teisėti interesai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į veiksmingą teisminę pažeistų teisių gynybą bus pažeisti. Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau, prašymas išdėstyti sprendimą atmestas.

Nors teismo priteista suma nėra didelė (1 769 Lt), tačiau pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis, Šiaulių tardymo izoliatorius kaip atsakovas dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis priteisimo atsakovu vien Šiaulių apygardos administraciniame teisme yra iš viso 33 administracinėse bylose, iš kurių dalyje jau priimti ir įsiteisėjo teismo sprendimai. Įvertinus tai bei pripažįstant, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus biudžetas yra formuojamas skiriant asignavimų kitiems biudžetiniams metams, bei įvertinus tai, jog iki kitų biudžetinių metų yra likę nedaug laiko, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei bylos ir jos sprendimo įvykdymo ekonomiškumo principais, atsakovo Šiaulių tardymo izoliatorius prašymas iš dalies tenkintas, atidedant sprendimo vykdymą kitiems biudžetiniams metams.

II. Pareiškėjas R. M. atskiruoju skundu prašo sutrumpinti teismo sprendimo vykdymo atidėjimo terminą ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo vykdymą atidėti 2014 m. pirmajam ketvirčiui.

Atskirajame skunde paaiškina, jog nesutinka su sprendimo vykdymo atidėjimo terminu. Pirmosios instancijos teismas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo vykdymą atidėjo 2015 biudžetiniams metams, kas leidžia atsakovui įvykdyti teismo sprendimą 2015 m. gruodžio 31 d. Reiškia, kad sprendimo vykdymas yra atidėtas daugiau nei 14 mėnesių. Mano, jog CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos nėra tinkamai pritaikytos ir abejoja, ar bus užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į veiksmingą teisminę pažeistų teisių gynybą, pritaikius tokį ilgą sprendimo vykdymo atidėjimo terminą, gali būti pažeista. Nurodo, jog priteistina 1 769 Lt suma jam nėra menkavertis turtas.

Pareiškėjas papildomai pateikė prašymą, kuriuo prašo tenkinti jo atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje, kuriuo pareiškėjui R. M. dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis priteista patirta žala – 1 769 Lt, vykdymą atidėjo 2015 biudžetiniams metams.

ABTĮ sprendimo vykdymui iš esmės skirtas tik vienas 97 straipsnis, kuris įtvirtina tik bendras nuostatas dėl sprendimo įvykdymo tvarkos ir termino, tačiau administraciniame procese taip pat iškyla būtinybė nukrypti nuo bendros sprendimo vykdymo tvarkos, t. y. spręsti sprendimo vykdymo atidėjimo, išdėstymo, vykdymo tvarkos pakeitimo ir įvykdymo atgręžimo klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-684/2009, 2011 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-471/2011). Nors ABTĮ expressis verbis neįtvirtina šių institutų, iškilę paminėti klausimai sprendžiami vadovaujantis CPK normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-261/2010, 2011 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-471/2011).

CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas – išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius sprendimo padarinius. Sprendimo vykdymo atidėjimas reiškia nukrypimą nuo bendros sprendimo vykdymo tvarkos (CK VI d.), todėl sprendimo vykdymas atidedamas tik išimtiniais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą akcentuota, kad sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutas taikytini tik išimtiniais atvejais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009).

Pažymėtina, kad sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, svarbu nustatyti, ar atidėjus, išdėsčius sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas ateityje, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Todėl, sprendžiant šį klausimą, pirmiausia būtina remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį turi būti gerbiamos ir ginamos teisėtai įgytos civilinės teisės. Sprendžiant sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principais, kurių taikymas reikalauja nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą atsižvelgti į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1051/2010). Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-252/2011).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Šiaulių tardymo izoliatorius, pagrįsdamas sunkią finansinę padėtį, nurodė, kad šiuo metu jo įsiskolinimas siekia 285 162,01 Lt, bei pateikė tai pagrindžiančius įrodymus, taip pat nurodė, kad dėl šių susidariusių skolų Šiaulių tardymo izoliatorius iš 2014 metams programos sąmatoje skirtų asignavimų galimybės sumokėti kompensaciją už laiku neišduotas uniformų dalis neturi (Šiaulių tardymo izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos A. L. 2014 m. rugsėjo 4 d. pažyma „Dėl įstaigos įsipareigojimų“ Nr. 20/01-2225, b. l. 39). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis, Šiaulių tardymo izoliatorius kaip atsakovas dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis priteisimo atsakovu vien Šiaulių apygardos administraciniame teisme iš viso yra 33 administracinėse bylose, iš kurių dalyje jau priimti ir įsiteisėjo teismo sprendimai. Įvertinus tai bei pripažįstant, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus biudžetas yra formuojamas, skiriant asignavimų kitiems biudžetiniams metams, bei įvertinus tai, jog iki kitų biudžetinių metų yra likę nedaug laiko, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei bylos ir jos sprendimo įvykdymo ekonomiškumo principais, atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus prašymas pirmosios instancijos teismo buvo tenkintas iš dalies, atidedant sprendimo vykdymą kitiems biudžetiniams metams.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismo sprendimo vykdymas atidėtas 2015 biudžetiniams metams, nagrinėjamu atveju neatitinka principų, kurių turi būti laikomasi sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, t. y. teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principų. Visų pirma, teismas gan neapibrėžtai nurodė teismo sprendimo vykdymo atidėjimo datą, t. y. 2015 biudžetiniams metams, kas, kaip teisingai pažymi pareiškėjas, reiškia, jog atsakovas teismo sprendimą galėtų įvykdyti ir 2015 m. gruodžio 31 d., t. y. praėjus daugiau nei metams po Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2097-362/2014 įsiteisėjimo dienos. Visų antra, pirmosios instancijos teismas, atidėdamas teismo sprendimo vykdymą, neatsižvelgė į pareiškėjo padėtį, t. y. į tai, jog pareiškėjas nuo 2011 m. rugsėjo 8 d. yra iš dalies darbingas (50 proc. nedarbingas) (b. l. 46-49), jam yra paskirta 498,63 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 45), pareiškėjo teigimu, jo teisinė padėtis yra sunki. Atsižvelgus į byloje esančius duomenis, apibūdinančius pareiškėją ir jo turtinę padėtį, teisėjų kolegija vertina, jog atidedant teismo sprendimo vykdymą taip, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, yra pažeidžiami pareiškėjo teisėti interesai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pagal pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytą poziciją jis iš esmės neprieštarauja, kad teismo sprendimo vykdymas būtų atidėtas, tik trumpesniam laikotarpiui, o byloje esantys duomenys byloja apie sudėtingą atsakovo finansinę padėtį bei tai, jog atsakovas turės įvykdyti daug panašaus pobūdžio teismo sprendimų.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nutartį pakeičia, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2097-362/2014 vykdymą atidėdama 2015 biudžetinių metų pirmajam ketvirčiui, t. y. iki 2015 m. balandžio 1 d.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarties dalį, kuria Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje vykdymas atidėtas 2015 biudžetiniams metams, pakeisti ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje vykdymą atidėti iki 2015 m. balandžio 1 d.

Kitą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Anatolijus Baranovas Arūnas Sutkevičius