A-922-858/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-922-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03948-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą atsakovams Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2, 74–75), prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą panaikinti nacionaliniame registre esantį įrašą, kad A. D. yra nepageidaujamas asmuo; 2) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus rinktinės (toliau – ir Vilniaus rinktinė) 2014 m. rugpjūčio 13 d. atsisakymą Nr. 148-66 leisti jam atvykti kertant Lietuvos Respublikos sieną.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 13 d. lėktuvu atvyko į Vilnių, į savo knygos (duomenys neskelbtini) vertimo į lietuvių kalbą reprezentaciją. Vilniaus oro uoste sienos perėjimo punkte už patikrinimą atsakinga pareigūnė pareiškėjui pranešė, kad jis įtrauktas į nacionalinį registrą kaip keliantis grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams ir pateikė atsisakymą Nr. 148-66 leisti atvykti į Lietuvos Respubliką. Nurodė, kad sudarydamas tiek ankstesnes, tiek paskutinę paminėtą knygą apie tarybines represijas Lietuvoje, rėmėsi tik esama faktine 1940–1941 m. archyvine medžiaga ir visiškai nenorėjo įžeisti nei Lietuvos valstybės, nei jos piliečių. Pažymėjo, jog nėra priešiškai nusiteikęs ir nekelia jokios grėsmės.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) atsiliepime (b. l. 91-93) į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad 2014 m. gegužės 2 d. Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių reikalų skyrius priėmė sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-87 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. D. atvykti į Lietuvos Respubliką“, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2024 m. gegužės 2 d. Šis sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), 4, 5, 6 ir 12 punktais, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2014 m. balandžio 28 d. raštą Nr. (02)-19-1674RN-498RN.

Pažymėjo, kad duomenys apie užsienietį gali būti išbraukiami iš nacionalinio sąrašo Migracijos departamento sprendimu, jeigu pateikiamas motyvuotas rašytinis užsieniečio prašymas arba valstybės institucijos siūlymas. Migracijos departamentas nurodytų prašymų nėra gavęs. Tik panaikinus Migracijos departamento sprendimą neleisti atvykti į Lietuvos Respubliką ar sprendimą atsisakyti išbraukti duomenis iš sąrašo, galėtų duomenys būti išbraukiami iš sąrašo.

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė atsiliepime (b. l. 85–89) į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 13 d. 20.19 val. Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte į Lietuvos Respubliką buvo neįleistas (duomenys neskelbtini) pilietis A. D., gim. (duomenys neskelbtini), paso (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) atvykęs reisu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))–Vilnius. Pasienio tikrinimo metu Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka patikrinę šį pilietį Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje (toliau – ir VSATIS) / Užsieniečių registre, nustatė, kad šio registro nepageidaujamų asmenų sąraše atitinkamuose laukeliuose nurodyta: vardas ir pavardė „A. D.“, lytis „vyras“, gimimo data „(duomenys neskelbtini)“, sprendimo įvedimo į sistemą data, priežastis „užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje nepageidaujamas“.

Nurodė, kad Užsieniečių registrą sudaro ir tvarko Migracijos departamentas, kuris taip pat priima sprendimus uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, o VSAT struktūriniai padaliniai, taip pat ir Vilniaus rinktinės pareigūnai, vykdo Migracijos departamento priimtus sprendimus šiuo klausimu. VSAT pareigūnai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, teisės aktų nustatyta tvarka tikrindami per valstybės sieną vykstančius asmenis (ir transporto priemones), atitinkamuose duomenų registruose atlieka tikrinamųjų asmenų pateiktų asmens dokumentų ir kitų duomenų paiešką ir, esant atitinkamiems įrašams, priima sprendimus ir vykdo tolesnius veiksmus, tačiau teisės aktai nenustato pareigos (ir atitinkamos tikrinimo procedūros metu atliekamų veiksmų sekos, metodikos) VSAT pareigūnams kvestionuoti atitinkamuose duomenų registruose esančios informacijos apimtis ar duomenų tikrumą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu (b. l. 110-114) pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą atmetė kaip nepagrįstą

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, nuostatomis.

Nurodė, kad nors Taisyklėse nustatyta speciali prašymo išbraukti duomenis iš sąrašo procedūra, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šia procedūra būtų pasinaudojęs. Taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų skundęs 2014 m. gegužės 2 d. Migracijos departamento sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-87 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. D. atvykti į Lietuvos Respubliką“, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2024 m. gegužės 2 d.

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl įpareigojimo išbraukti duomenis iš sąrašo, yra išaiškinęs, kad „individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-856/2014). Taigi pareiškėjas, siekdamas, kad jo duomenys būtų išbraukti iš sąrašo, turėjo kreiptis į Migracijos departamentą Taisyklių nustatyta tvarka.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 5 straipsniu ir nurodė, kad VSAT, laikydamasi Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų, atlieka asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, kontrolę. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 154 patvirtintos Pasienio tikrinimo tvarkos (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. IV-143 redakcija), nustatančios asmenų ir transporto priemonių vykimo per valstybės sieną teisėtumo tikrinimą bei kitus tikrinimo veiksmus, kurie pagal įstatymus ir kitus teisės aktus pavesti atlikti VSAT, 9 punkte reglamentuoti išsamaus asmens tikrinimo metu kontroliuojančios institucijos pareigūnų privalomi atlikti veiksmai, ir vienas iš jų yra nurodytas 9.4 papunktyje, t. y. prievolė patikrinti, ar asmuo nėra įtrauktas į užsieniečių, kuriems uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, ieškomų asmenų ar kitus sąrašus, esančius nustatytose įskaitose, nacionalinėse (tarptautinėse) duomenų bazėse ar kituose informacijos šaltiniuose. 2012 m. sausio 31d. VSAT vado įsakymu Nr. 4-116 patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų 239–240 punktai reglamentuoja pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniojo funkcijas ir, be kita ko, nustato pareigą trečiosios šalies piliečiui, kuriam Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka neleidžiama atvykti į valstybių narių teritoriją, surašyti atsisakymą leisti atvykti kertant sieną, užtikrinti, kad jis sugrįžtų į valstybę, iš kurios atvyko, o asmuo, neišleistas iš Lietuvos Respublikos, vyktų atgal į Lietuvos Respubliką (240.13 papunktis).

Pažymėjo, kad VSAT vado 2004 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 4-507 (VSAT vado 2011 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 4-287 redakcija) patvirtinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kurių 3 punkte apibrėžta VSATIS struktūra ir funkcijos. Nuostatų 26 punkte nustatyta, kad asmenų, vykstančių per valstybės sieną, ir transporto priemonių patikrinimo tikslu, siekiant nustatyti sutaptį, VSATIS formuoja užklausas į teikėjų informacines sistemas ir registrus, išvardytus VSATIS nuostatų 4.1 punkte. Atkreipė dėmesį, jog analogiška sąlyga yra nustatyta Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalyje, t. y. viena iš atvykimo sąlygų trečiųjų šalių piliečiams – kad dėl jų į Šengeno informacinę sistemą (SIS) nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti. Pagal Šengeno sienų kodekso 13 straipsnio 2 dalies nuostatas, sprendimas dėl neįleidimo įsigalioja nedelsiant, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas A. D. teisėtai tą pačią dieną, t. y. 2014 m. rugpjūčio 13 d., buvo neįleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Teismas, atsižvelgęs į visa, kas išdėstyta, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnė, vykdydama savo pareigas atlikti asmenų, kertančių valstybės sieną, taip kaip to reikalauja Pasienio tikrinimo tvarkos nuostatos, patikrino, ar pareiškėjas nėra įtrauktas į Užsieniečių, kuriems uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, ieškomų asmenų ar kitus sąrašus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, suvedus į VSAT informacinę sistemą pareiškėjo vardą ir pavardę, gimimo datą, sistemoje buvo gautas pranešimas, kad asmens, kurio vardas A. D., atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje yra nepageidaujamas. Šis įrašas nacionaliniame sąraše buvo padarytas Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus 2014 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. (15/58-9U-87), kuris nėra panaikintas. Remdamasi įrašu VSAT Vilniaus rinktinė priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 148-66 atsisakyti leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Taigi teismas konstatavo, jog VSAT Vilniaus rinktinės sprendimas Nr. 148-66 buvo priimtas kompetentingo administravimo subjekto, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir pagal nustatytas procedūras, remiantis VSAT informacinės sistemos pateikta informacija.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nenustatė teisės aktų pažeidimų nei materialine, nei procedūrine prasme, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas A. D. apeliaciniu skundu (b. l. 118-119) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo skundo iš esmės, priėmė formalų. Pažymi, jog pareiškėjui nebuvo žinomas faktas, kad Migracijos departamentas 2014 m. gegužės 2 d.priėmė sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-87 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. D. atvykti į Lietuvos Respubliką“, kuriuo nepagrįstai ir neproporcingai ilgai (net iki 2024 m. gegužės 2 d.) nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Apie šį sprendimą pareiškėjas sužinojo tik atvykęs į Lietuvos Respubliką, kai pareiškėjui buvo pasirašytinai įteiktas atsisakymas leisti atvykti į Lietuvos Respubliką kertant sieną Nr. 148-66. Pastabose buvo nurodyta, kad minėtą sprendimą pareiškėjas gali apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kas ir buvo padaryta.

Pastebi, jog Migracijos departamentas nėra teisus teigdamas, kad pareiškėjas nepasinaudojo specialia prašymo išbraukti iš neleistinų atvykti į Lietuvos Respubliką asmenų sąrašo procedūra. Tai padarė Vilniaus apygardos administracinis teismas, nusiųsdamas Migracijos departamentui prašymą pateikti atsiliepimą į A. D. skundą, kuriame jis atsiprašė ir nurodė, jog sudarinėdamas tiek ankstesnes, tiek paskutinę knygą rėmėsi tik esama faktine archyvine medžiaga ir visiškai nenorėjo įžeisti nei Lietuvos Respublikos valstybės, nei jos piliečių, nėra priešiškai nusiteikęs ir nekelia grėsmės Europos Sąjungos valstybių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės santvarkai arba tarptautiniams santykiams. Visa tai prilygsta motyvuotam rašytiniam prašymui, todėl tvirtinti, kad pareiškėjas nepasinaudojo nustatyta tvarka, būtų neteisinga.

Mano, kad atsakovų veiksmais buvo pažeistos pareiškėjo informacijos, minties ir sąžinės laisvė.

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės atsiliepimu (b. l. 130-131) į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą

Atsiliepime nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime (b.l. 132-134) į pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą.

Atsiliepime paaiškino, kad 2014 m. gegužės 2 d. Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių reikalų skyrius priėmė sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-87 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. D. atvykti į Lietuvos Respubliką“, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2024 m. gegužės 2 d. Šis sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 4, 5, 6 ir 12 punktais, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2014 m. balandžio 28 d. raštą Nr. (02)-19-1674RN-498RN. Akcentuoja, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęs 2014 m. gegužės 2 d. Migracijos departamento sprendimą, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2024 m. gegužės 2 d. Todėl šiuo metu 2014 m. gegužės 2 d. Migracijos sprendimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką yra galiojantis, jis nėra ginčijamas ar nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka.

Pažymi, kad duomenys apie užsienietį gali būti išbraukiami iš nacionalinio sąrašo Migracijos departamento sprendimu, jeigu pateikiamas motyvuotas rašytinis užsieniečio prašymas arba valstybės institucijos siūlymas. Migracijos departamentas nurodytų prašymų nėra gavęs.

Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad motyvuotam rašytiniam prašymui, pateiktam Taisyklių nustatyta tvarka, prilygsta pareiškėjo skundo pateikimas teismui. Pažymi, jog Taisyklės reglamentuoja ne tik prašymo išbraukti duomenis iš sąrašo pateikimo tvarką, bet ir tokio prašymo nagrinėjimo bei sprendimo priėmimo tvarką. Pagal Taisyklių 17 punktą, Migracijos departamentas, gavęs tokį užsieniečio prašymą, raštu tai suderina su valstybės institucija ar įstaiga, pateikusia siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu užsieniečiui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką valstybės institucijos ar įstaigos siūlymu. Kadangi duomenys apie pareiškėją į sąrašą įrašyti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir Valstybės saugumo departamentas) siūlymu, jei pareiškėjas būtų pateikęs prašymą išbraukti jo duomenis iš sąrašo, Migracijos departamentas turėtų raštu suderinti su Valstybės saugumo departamentu pareiškėjo duomenų išbraukimo iš sąrašo galimybę. Kadangi pareiškėjas prašymo išbraukti jo duomenis iš sąrašo nepateikė, Migracijos departamentas į Valstybės saugumo departamentą nesikreipė, pareiškėjo prašymo iš esmės nenagrinėjo ir nėra priėmęs jokio sprendimo dėl pareiškėjo duomenų išbraukimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento pareigos panaikinti nacionaliniame registre esantį įrašą, kad pareiškėjas A. D. yra nepageidaujamas asmuo, taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės 2014 m. rugpjūčio 13 d. atsisakymo Nr. 148-66 leisti pareiškėjui atvykti kertant Lietuvos Respublikos sieną teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas iš esmės konstatavo, kad, kiek tai susiję su pareiga išbraukti pareiškėją iš nacionalinio registro, pareiškėjas byloje neskundė Migracijos tarnybos sprendimo, kuriuo jam buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat nepasinaudojo teisės aktais nustatyta procedūra, numatančia teisę kreiptis į Migracijos departamentą dėl išbraukimo iš minėto registro. Kiek tai susiję su ginčijamu Vilniaus rinkinės atsisakymu teismas nurodė, kad atsakovas laikėsi teisės aktų nustatytos procedūros ir, nustatęs, kad pareiškėjas įtrauktas į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, pagrįstai neleido kirsti Lietuvos Respublikos sienos.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nežinojo apie priimtą Migracijos departamento sprendimą, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat teigia, kad jis de facto pasinaudojo specialia procedūra, kai pirmosios instancijos teismas nurodė Migracijos departamentui pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija tokiam pareiškėjo vertinimui nepritaria.

Visų pirma pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, nesutariama dėl jų teisinio vertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių atskirai nepasisako.

Kiek tai susiję su byloje taikytinu teisiniu reguliavimu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 133 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tuo tarpu to paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas.

Iš byloje esančios medžiagos (b.l. 94-95) matyti, kad Migracijos departamentas 2014 m. gegužės 2 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-87, kurio 1 punktu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2024 metų gegužės 2 d., o 2 punktu įrašė pareiškėjo duomenis į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Pažymėtina, kad nurodytas sprendimas nėra šios bylos ginčo objektas, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde jo teisėtumo ir pagrįstumo neginčijo, panaikinti neprašė.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 16.1 punkte nurodyta, kad duomenys apie užsienietį gali būti išbraukiami iš sąrašo Migracijos departamento sprendimu, jeigu Migracijos departamentui pateikiamas motyvuotas rašytinis užsieniečio prašymas išbraukti duomenis apie jį iš sąrašo. Pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad prieš kreipdamasis į teismą pareiškėjas nesikreipė į Migracijos departamentą su prašymu išbraukti jį iš sąrašo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

Kaip minėta, pareiškėjas šioje byloje neginčija Migracijos departamento 2014 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. (15/5-9) 4U-87, t. y. valstybinio administravimo subjekto priimto teisės akto, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas Taisyklių nustatyta tvarka nesikreipė į Migracijos departamentą dėl jo išbraukimo iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo. Taigi nėra pagrindo teigti, kad Migracijos departamentas ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme atsisakė atlikti veiksmus, ir atitinkamai, nesant atsisakymo atlikti veiksmus nėra administracinio teismo vertinimo objekto. Vertinant situaciją priešingai susidarytų ydinga situacija, nes teismas turėtų įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, nors jis jų neatsisakė atlikti. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad už pareiškėją į Migracijos departamentą kreipėsi pirmosios instancijos teismas įpareigodamas atsakovą pateikti atsiliepimą į pareiškėjo pateiktą skundą, toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Akivaizdu, kad teismo įpareigojimas pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą ABTĮ pagrindu negali būti laikomas pareiškėjo prašymu Muitinės departamentui Taisyklių pagrindu, administracinė teisena administraciniame teisme negali būti laikoma administracinės procedūros substitutu.

Be to nors pareiškėjas nurodo, kad Taisyklių 16 punkte nustatyta prašymo pateikimo tvarka prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 daliai, toks argumentas nepagrįstas, nes minėta Viešojo administravimo įstatymo nuostata taikoma skundų nagrinėjimui administracinės procedūros metu, tuo tarpu Taisyklių 16 punkte nurodytas prašymas nelaikytinas skundu.

Teisėjų kolegija šiame kontekste taip pat pažymi, kad administracinių bylų teisena pagrįsta, be kita ko, dispozityvimo principu, kuris reiškia ir tai, jog bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (ABTĮ 23 str. 1 d. 6 ir 7 p.) (žr., pvz., 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858 -257/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nei kvaziteisminė institucija, nei teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (žr., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008). Taigi pareiškėjas pats apsisprendžia dėl skunde formuluojamų materialių reikalavimų bei aplinkybių, kuriomis grindžia skundą, be to, esant reikalui, gali skundo dalyką ar pagrindą pildyti ar keisti. Šis principas taikytinas ir byloje vertinamu atveju, juo labiau, kad pareiškėją teismo procese atstovauja advokatas.

Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad buvo pažeista jo informacijos, minties ir sąžinės laisvė, nors šio savo teiginio, kaip konkrečiai ši jo teisė buvo pažeista, ir nedetalizavo.

Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis be kita ko, užtikrina laisvę reikšti įsitikinimus, taip pat gauti ir skleisti informaciją. Analogišką laisvę garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 10 straipsnis. Vis dėlto ši laisvė nėra besąlyginė ar absoliuti. Viena vertus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad užsieniečiai neturi prigimtinės teisės atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014). Be to EŽTK 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta naudojimasis saviraiškos ir informacijos laisve, kadangi tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir bešališkumą.

Kaip minėta Migracijos departamento teisė uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką yra eksplicitiškai įtvirtinta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 133 straipsnyje. Iš Migracijos departamento 2014 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. (15/5-9) 4U-87 turinio matyti, kad jis priimtas dėl to, jog, atsakovo manymu, pareiškėjo atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje grėstų valstybės saugumui. Taigi iš minėto sprendimo matyti, kad tokiu apribojimu siekiama teisėto tikslo. Teisėjų kolegijos vertinimu, procedūros, kuria pareiškėjas gali apskųsti priimtus Migracijos departamento sprendimus ar atsisakymą atlikti veiksmus, buvimas, savaime netraktuotinas kaip neproporcingas pareiškėjo teisių ribojimas.

Šiuo aspektu tik pabrėžtina, kad, kaip minėta, šioje byloje pareiškėjas neginčija Migracijos departamento 2014 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. (15/5-9) 4U-87, taip pat šios institucijos atsisakymo išbraukti jį iš pirmiau minėto sąrašo, nes į ją nesikreipė, taigi pareiškėjo argumentai apie jo knygų ar pažiūrių turinį nėra šios bylos nagrinėjimo objektas.

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą išbraukti pareiškėjo A. D. duomenis iš nacionalinio sąrašo.

Kiek tai susiję su pareiškėjo reikalavimu panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės 2014 m. rugpjūčio 13 d. atsisakymą Nr. 148-66, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų. Teisėjų kolegija, įvertinusi šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, su išdėstytais argumentais sutinka ir jų iš naujo nekartoja.

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pagrindo nėra. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. D. (A. D.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis