2K-246/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-246/2014

Teisminio proceso Nr. 1-62-1-00440-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.4;

2.4.2.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Viktoro Aiduko ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal l. e. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pareigas Laimos Mušauskytės-Griciuvienės kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 31 d. nutarties.

Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 31 d. nutartimi, priimta vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

A. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2012 m. liepos 11 d. iki 2012 m. liepos 12 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, Joniškio r., Žagarės mstl., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš neužrakinto gyvenamojo namo kambario ir ūkinio pastato pagrobė nukentėjusiajam K. B. priklausančius daiktus, kurių bendra vertė 645 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas priėmė konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs nuosprendį, buvo šališkas.

Kasaciniu skundu l. e. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pareigas L. Mušauskytė-Griciuvienė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 31 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Prokurorė nurodo, kad skundžiama nutartis naikintina dėl esminių BPK 320 straipsnio 3 dalies, 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimų. Pasak prokurorės, apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, nes paduotame apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. neginčijo teismo nešališkumo, o bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu tokios abejonės nenurodė nei prokuroras, nei nukentėjusysis K. B. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką tada, jei kaltinamajam nekilo abejonių dėl teismo nešališkumo, išvada, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas, paprastai negali būti daroma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143/2012).

Be to, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, yra nepagrįsta. Pagal teismų praktiką teismo nešališkumo principas turi subjektyvųjį ir objektyvųjį kriterijus. Subjektyvaus kriterijaus prasme teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu ar būti tendencingas, o objektyvaus kriterijaus prasme teismas turi pateikti objektyvias garantijas, pašalinančias abejones dėl galimo teismo šališkumo. Dėl to išvada, kad nagrinėjęs bylą teismas buvo šališkas, galima tik tada, kai teisėjas ar teismas nagrinėjo bylą, esant BPK 58 straipsnio 1 dalyje išvardytiems nušalinimo pagrindams arba nustačius aplinkybes, rodančias teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, arba nustačius tendencingą teismo proceso organizavimą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nė vienas iš šių teismo šališkumą leidžiančių konstatuoti požymių nebuvo nustatyti. Prokurorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė surašant nuosprendį pirmosios instancijos teismo padarytus BPK 302-307 straipsnių pažeidimus ir grindė jais savo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Iš pirmosios instancijos nuosprendžio turinio matyti, kad jame yra įvykdyti BPK 304 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies, 307 straipsnio reikalavimai, o teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismo nešališkumas negali būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-425/2012).

Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendžio surašymo trūkumai, jei tokie būtų nustatyti, nėra esminiai ir negali būti laikomi teismo nešališkumo principo pažeidimu. Pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktas įrodymų tyrimas taip pat negali būti siejamas su teismo nešališkumo principo pažeidimu, nes šiuos pažeidimus gali ir turi pareigą ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas negali būti laikomas šališku ir dėl to, kad į teismo posėdį nebuvo kviečiami prokuroro rašte teismui nurodyti apklaustini liudytojai.

Prokurorė pažymi, kad teismui pateikiamas apklaustinų asmenų sąrašas yra rekomendacinio pobūdžio ir negali būti vertinamas kaip privalomas, nes kviesti proceso dalyvius į teismo posėdį yra išimtinė teismo teisė, įtvirtinta BPK 233 straipsnio 3 dalyje. Svarbu ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. K. visiškai pripažino savo kaltę padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, todėl, esant galimybei taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, pirmosios instancijos teismo sprendimas į teismo posėdį kviesti tik A. K., prokurorą ir nukentėjusįjį K.

B. buvo pagrįstas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, A. K. visiškai prisipažino padaręs kaltinime nurodytą veiką, apklausti liudytojus nereikalavo nė vienas iš proceso dalyvių, todėl nebuvo pagrindo tęsti teismo procesą apklausiant liudytojus. Prokurorė pažymi, kad, net ir nustačius, kad teismo procesas pirmosios instancijos teisme buvo organizuotas netinkamai, tai negali būti vertinama kaip teismo nešališkumo principo pažeidimas, nes tai yra tik BPK normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, pažeidimas, kuris gali būti ištaisytas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Rimvydas Valentukevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį tenkinti, apeliacinės instancijos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Prokuroras nurodo, kad paduotame kasaciniame skunde teisingai ir pagrįstai motyvuojama, kodėl skundžiama nutartis yra naikintina. Sutiktina su kasacinio skundo teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl pirmosios instancijos teismo padarytų BPK 302-307 straipsnių reikalavimų pažeidimų yra nepagrįstos, nurodomi pažeidimai apskritai negalėjo būti vertinami kaip rodantys pirmosios instancijos teismo šališkumą. Pritartina kasacinio skundo argumentui, kad apeliacinės instancijos teismas, padaręs nepagrįstas išvadas apie pirmosios instancijos teismo šališkumą, iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes nepatikrino nuosprendžio tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir nepagrįstai grąžino bylą pirmosios instancijos teismui BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl teismo šališkumo

Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktą, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje dėl apskųsto nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas.

Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad „iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ išaiškinimų ir tai duoda pagrindą manyti, kad teismas buvo šališkas“; kad teismas, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nutartyje nenurodė, kodėl į posėdį nekviečiami liudytojai, kurie prokuroro kartu su byla pateiktame sąraše buvo nurodyti kaip turintys būti apklausti teisiamajame posėdyje; kad teisme liudytojai nebuvo apklausti, nuosprendis priimtas vertinant tik paties nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymus; kad pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymų „nuosprendyje nevertino, taigi, jų negali vertinti ir apeliacinės instancijos teismas“.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje neteisingai interpretavo teismo nešališkumo sampratą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai Daktaras prieš Lietuvą (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgment of 10 October 2000; Micallef prieš Maltą (Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009).

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012).

Kasacine tvarka apskųstoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra jokių argumentų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyviams būtų galėjęs susidaryti įspūdis apie bylą nagrinėjančio teismo šališkumą.

Kaip matyti iš kaltinamojo akto, ikiteisminio tyrimo metu A. K. visiškai prisipažino kaltu, kaltinamajame akte kaip duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, nurodyti ne tik nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, bet ir duomenys, gauti atliekant kitus proceso veiksmus (BPK 219 straipsnis). Pagal BPK 233 straipsnio 1 dalį teisėjas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, bylą perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal to paties straipsnio 3 dalį teisėjas, perduodamas byla nagrinėti teisiamajame posėdyje, nusprendžia kuriuos asmenis šaukti į teisiamąjį posėdį kaip kaltinamąjį, nukentėjusįjį, civilinį ieškovą ir kt., taip pat kaip liudytojus, ekspertus ir specialistus. Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjo 2013 m. birželio 6 d. nutartimi byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, į kurį, teisėjo sprendimu, liudytojai nebuvo šaukiami. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nušalinimas teisėjui (kaip ir prokurorui, teisiamojo posėdžio sekretorei) nebuvo reiškiamas; kad nei pats kaltinamasis, nei nukentėjusysis ar prokuroras šaukti į teisiamąjį posėdį liudytojus ir juos apklausti neprašė, A. K. prisipažino kaltu padaręs nukentėjusiojo K. B. turto vagystę. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. teismo nešališkumo klausimo nekėlė, priekaištų pirmosios instancijos teismui dėl šališkumo nereiškė. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę, teigė, kad nukentėjusysis jį apkalba, nukentėjusiojo draugai jį šmeižia ir pan. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo apeliacinio skundo argumentų nenagrinėjo. Šis teismas nurodė, kad liudytojų (skunde įvardijamų nukentėjusiojo draugais) parodymų pirmosios instancijos teismas „nuosprendyje nevertino, taigi jų negali vertinti ir apeliacinės instancijos teismas“. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį įrodymų tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal šio Kodekso XXI skyriuje nustatytas taisykles. Taigi, jei apeliacinės instancijos teismas manė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo būtina apklausti liudytojus, kad to nepadarius bylos duomenų tyrimas, o kartu ir visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas nebuvo išsamus, pats galėjo jį papildyti atlikdamas įrodymų tyrimą.

Remdamasi tuo, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodomų BPK nuostatų (pažymima BPK 305 straipsnio 1 dalis) taikymo klaidos, kurias, apeliacinės instancijos teismo manymu, padarė pirmosios instancijos teismas, taip pat ir kiti dėstomi argumentai (nenurodant, kokios konkrečios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos buvo pažeistos) negali būti siejami su teismo šališkumu. Jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir (ar) procesinės teisės normas, klaida turi būti taisoma pačiam apeliacinės instancijos teismui priimant teisėtą ir pagrįstą baigiamąjį sprendimą, o ne perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, padarius nepagrįstą išvadą dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, netinkamai aiškindamas teismo nešališkumo principą, nepagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismo šališkumą nagrinėjant bylą ir tuo pagrindu priėmė nepagrįstą sprendimą panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Priimdamas tokį sprendimą, šis teismas pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes apeliacinio skundo argumentų iš esmės neišnagrinėjo, t. y. bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, nepatikrino.

Padarytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus teisėjų kolegija pripažįsta esminiais (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 31 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Viktoras Aidukas

Aldona Rakauskienė