A-282-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-282-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00254-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. prašymą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. T. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su prašymu (b. l. 3–8) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos RAAD) direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. LV1-17 „Dėl tarnybinio automobilio KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su specialia aplinkosaugine įranga perdavimo, laikymo bei saugojimo vietos ir naudojimo tvarkos“ (toliau – ir 2014 m. vasario 12 d. įsakymas, ginčijamas įsakymas).

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas įsakymas, kuriuo jis, Klaipėdos RAAD Jūros aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) (duomenys neskelbtini), įpareigotas iki 2014 m. vasario 13 d. 9 val. 00 min. perduoti tarnybinį automobilį „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su specialia aplinkosaugine įranga Agentūros (duomenys neskelbtini) G. V. bei kuriame pažymėta, kad, esant tarnybiniam būtinumui, tarnybiniu automobiliu gali naudotis pareiškėjas, Agentūros (duomenys neskelbtini) V. T. ir (duomenys neskelbtini) U.

R., yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, nes prieštarauja Klaipėdos RAAD direktoriaus 2013 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. LV1-19 patvirtintų Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente taisyklių (toliau – ir Taisyklės) normoms. Nurodė, jog 2014 m. vasario 12 d. įsakymo preambulėje nėra nurodyta, kokio įstatymo ar poįstatyminio teisės akto nuostatomis remiantis šis įsakymas buvo išleistas. Pažymėjo, kad tarnybinių automobilių perdavimo ir priskyrimo tvarkos nereguliuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d.

įsakymu Nr. 717 patvirtinti Klaipėdos RAAD nuostatai (2011 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. D1-55 redakcija) (toliau – ir Nuostatai), ir akcentavo, jog tarnybinių automobilių perdavimo ir priskyrimo tvarką nustato Taisyklių 5 ir 6 punktai. Paaiškino, kad Klaipėdos RAAD direktoriaus 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. LV1-21, 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. LF9-65 ir 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. LV1-18 visi Agentūros pareigūnai, vykdantys aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir turintys vairuotojų teises, buvo aprūpinti atskira transporto priemone ir, kaip nurodyta šiuose įsakymuose, tik esant tarnybiniam būtinumui galėjo pasinaudoti pareiškėjui priskirtu automobiliu „Kia Sportage“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad tik vėliau, Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. LP1-9, į Agentūrą, be savo tarnybinio automobilio, buvo perkeltas U. R., tačiau Agentūra nesiėmė pareiškėjo siūlytų veiksmų – nesikreipė dėl papildomų asignavimų ir pan., tam, kad U. R. būtų aprūpintas tarnybiniu automobiliu. Teigė, kad Taisyklių 6 punktas nenumato nei tarnybinio automobilio perdavimo esant tarnybiniam būtinumui, kaip tai suformuota ginčijamame įsakyme, nei jo perdavimo ir priskyrimo priėmimo–perdavimo aktu kitam pareigūnui, šiuo atveju G.

V., kadangi tarnybinis automobilis yra skiriamas pareigybės aprašyme numatytoms funkcijoms atlikti. Pažymėjo, kad nei Klaipėdos RAAD direktoriaus 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. LV1-162 patvirtinti Agentūros nuostatai (toliau – ir Agentūros nuostatai), nei 2007 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. P1-7 patvirtintas Agentūros (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymas nėra pasikeitę. Pareiškėjo manymu, tarnybinio automobilio perdavimas ir priskyrimas G. V. galėjo būti piktnaudžiavimas tarnyba, todėl 2014 m. vasario 12 d. įsakymas yra neteisėtas ir naikintinas.

Atsakovas atsiliepimu į prašymą (b. l. 54–56) prašė prašymo netenkinti ir palikti galioti ginčijamą 2014 m. vasario 12 d. įsakymą.

Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymu pareiškėjui nebuvo atimta ar kitaip apribota teisė esant tarnybiniam būtinumui naudotis tarnybiniu automobiliu „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su specialia įranga ir atlikti tarnybines funkcijas, t. y. ginčijamas įsakymas nesukėlė pareiškėjui materialinių pasekmių. Rėmėsi Nuostatų 17.1, 17.6 ir 17.10 punktais, Taisyklių 3 ir 6 punktais. Pažymėjo, kad pareiškėjas su Taisyklėmis buvo pasirašytinai supažindintas 2013 m. balandžio 11 d. Teigė, jog 2014 m. vasario 12 d. įsakymas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 2 straipsnio 3 dalį ir 12 straipsnį priskiriamas vidaus administravimo sričiai ir yra organizacinio pobūdžio vidaus administravimo dokumentas, jis neprieštarauja Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių, Nuostatų ir Klaipėdos RAAD direktoriaus 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. LV1-253 patvirtinto Klaipėdos RAAD darbo reglamento reikalavimams. Taip pat atsakovas pažymėjo, jog vidaus administravimo aktų privalomumą asmenims, kuriems jie adresuojami, lemia šių asmenų organizacinis ar struktūrinis pavaldumas jį priėmusiam subjektui bei būtinybė paklusti institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos vidaus darbo tvarkai, todėl manė, kad pareiškėjo prašymas atmestinas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu (b. l. 82–86) pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, jog byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos RAAD 2014 m. vasario 12 d. įsakymo, t. y. viešojo administravimo subjekto įsakymo, todėl pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl šio įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo būtina atsižvelgti į Viešojo administravimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas. Vadovavosi ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi ir 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei VAĮ 2 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 12 straipsniu, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika taikant VAĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalis bei nurodė, kad šių nuostatų aiškinimas ir taikymas yra aktualus ir šios bylos kontekste. Pažymėjo, kad atsakovas jam suteiktos diskrecijos ribose gali savarankiškai spręsti klausimus, susijusius su įstaigos veiklai skirtų materialiųjų išteklių naudojimu, tarp jų ir transporto priemonių naudojimosi tvarkos nustatymu, valstybės tarnautojams atliekant tiesiogines pareigas, o šioje srityje viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai aktai yra susiję su vidaus administravimu.

Vertindamas 2014 m. vasario 12 d. įsakymą, teismas atsižvelgė ir į kitus byloje esančius rašytinius įrodymus – Klaipėdos RAAD direktoriaus 2011 m. vasario 18 d. įsakymą Nr. LV1-21, 2014 m. vasario 10 d. įsakymą Nr. LV1-16 (su kuriuo supažindintas pareiškėjas prierašu jame nurodė, kad su įsakymu nesutinka, nes jis prieštarauja Agentūros nuostatams, ir pateikė skundą Klaipėdos RAAD, kadangi, pareiškėjo manymu, teisė naudotis tarnybiniu automobiliu esant tarnybiniam būtinumui nepagrįstai suteikta laikinai į Agentūrą perkeltam (duomenys neskelbtini) U.

R., automobiliu paskirta naudotis per daug asmenų), ginčijamą 2014 m. vasario 12 d. įsakymą bei rėmėsi Nuostatų 15 ir 17.6 punktais, Taisyklių 5 ir 6 punktais ir darė išvadą, kad 2014 m. vasario 12 d. įsakymas yra viešojo administravimo subjekto priimtas vidaus administravimo aktas, skirtas struktūriškai pavaldiems subjektams, kurį priimti, vadovaujantis Nuostatų ir Taisyklių suteikta kompetencija, jam suteiktų įgaliojimų ribose, turi teisę Klaipėdos RAAD direktorius. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pažymėjo, kad vidaus administravimas visada yra nukreiptas į vidinį viešojo administravimo subjekto veiklos organizavimą, todėl aktai, priimami vidaus administravimo metu, visada yra adresuojami subjektams, tam tikrais sisteminiais, struktūriniais ar organizaciniais ryšiais susijusiems su šį aktą priėmusiu subjektu, taip pat akcentavo, jog vidaus administravimo aktų privalomumą asmenims, kuriems jie adresuojami, lemia ne šiuose aktuose įtvirtinta valstybės valia, išreikšta per viešojo administravimo subjektams suteikiamus įgaliojimus, o šių asmenų organizacinis ir (ar) struktūrinis pavaldumas jį priėmusiam subjektui bei būtinybė paklusti institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos vidaus darbo tvarkai.

Nurodė, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri yra naudojama siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą ir konkretaus valstybės tarnautojo teises.

Minėtų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Klaipėdos RAAD direktorius, kaip viešojo administravimo subjektas, priėmė 2014 m. vasario 12 d. įsakymą, kuriuo nustatyta nauja naudojimosi tarnybiniu automobiliu tvarka yra laikytina atsakovo vidaus darbo tvarkos organizaciniu pakeitimu, esančiu atsakovo, kaip darbdavio, diskrecija. Įvertinęs minėtą viešojo administravimo subjekto teisę priimti sprendimus struktūriškai pavaldiems subjektams, kurie jiems yra privalomi, bei VAĮ 2 straipsnio 3 dalį, teismas nurodė, jog ginčijamas įsakymas negali būti vertinamas kaip pareiškėjo tam tikrų teisių pažeidimas, bei pažymėjo, kad nei vienu administraciniu aktu, reglamentuojančiu pareiškėjo teisių ir pareigų turinį einant pareigybės aprašyme įvardijamas pareigas, nėra numatyta, jog pareiškėjui, kaip Agentūros (duomenys neskelbtini), privaloma tvarka yra skiriama tarnybinė transporto priemonė. Taip pat, atsižvelgęs į tai, kad ginčijamu įsakymu tarnybinis automobilis priskiriamas Agentūros (duomenys neskelbtini) G. V., o kitiems darbuotojams, tarp jų ir pareiškėjui, aptariama transporto priemone leista naudotis esant tarnybiniam būtinumui vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; Klaipėdos RAAD direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. LF9-65, esant tarnybiniam būtinumui, tarnybine transporto priemone keturračiu „Bombardier Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su transportavimo priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), leista naudotis pareiškėjui bei kitiems Agentūros (duomenys neskelbtini); 2014 m. vasario 14 d. įsakymu tarnybine transporto priemone „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priskirta Agentūros (duomenys neskelbtini) V. T., esant tarnybiniam būtinumui numatyta galimybė naudotis ir pareiškėjui, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog ginčijamu įsakymu nėra užkertama galimybė pareiškėjui naudotis tarnybinėmis transporto priemonėmis atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad 2014 m. vasario 12 d. įsakymu buvo apribotos / suvaržytos ar kitaip pažeistos pareiškėjo subjektinės teisės.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 89–93) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą ir įpareigoti Klaipėdos RAAD pašalinti padarytą teisės pažeidimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovas turimą teisę, vadovaujantis Nuostatų ir Taisyklių suteikta kompetencija, jam suteiktų įgaliojimų ribose priimti vidaus administravimo aktus, turi įgyvendinti laikydamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų bei užtikrindamas, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais (VAĮ 3 str. 1 d.).

2. 2014 m. vasario 12 d. įsakymas, kaip individualus administracinis aktas, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kadangi jame nenurodytas juridinis jo priėmimo pagrindas (Nuostatų 17.6 ir 17.10 punktai nereguliuoja tarnybinių automobilių perdavimo ir priskyrimo tvarkos), bei 2 dalies nuostatoms, kadangi jame pareiškėjui numatytos tik pareigos (bet ne teisės), nenurodyta jo apskundimo tvarka.

3. Ginčijamu įsakymu nėra nustatyta nauja naudojimosi tarnybiniu automobiliu tvarka, ir tai nėra atsakovo vidaus darbo tvarkos organizacinis pakeitimas. Agentūros nuostatai ir Agentūros (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymas nėra pasikeitę, todėl perduoti ir priskirti tarnybinį automobilį kitam darbuotojui nebuvo teisinio pagrindo. Pareiškėjas, remdamasis Taisyklių 5 ir 6 punktais, nurodo, kad Agentūra tėra Klaipėdos RAAD padalinys, todėl direktoriaus įsakymu pareiškėjas buvo paskirtas darbuotoju, atsakingu už tarnybinio automobilio saugojimą, priežiūrą ir naudojimosi kontrolę, kadangi tarnybinis automobilis buvo jam skirtas pareigybės aprašyme numatytoms funkcijoms atlikti. Pažymi, kad, pagal Taisyklių 6 punktą, tarnybinis automobilis galėjo būti paskirtas keliems darbuotojams, o ne skirtas juo naudotis esant tarnybiniam būtinumui (kaip klaidingai suformuluota įsakyme), nes tokiu atveju juo, numatytoms funkcijoms atlikti, galėtų naudotis paskirti darbuotojai ir už jo priežiūrą būtų atsakingas tą dieną tarnybinį automobilį eksploatuojantis darbuotojas.

4. Buvo pažeistos pareiškėjo subjektinės teisės, nes ginčijamas įsakymas trukdo jam tinkamai atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, todėl teismo išvada, kad ginčijamu įsakymu pareiškėjui nėra užkertama galimybė naudotis tarnybinėmis transporto priemonėmis, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, yra nepagrįsta. Be kita ko, pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog 2014 m. vasario 12 d. įsakymas turėjo būti pasirašytas, taip pat kad buvo apribotos (suvaržytos) ar kitaip pažeistos ir kitų pareigūnų, turinčių teisę, esant tarnybinei būtinybei, pasinaudoti tarnybiniu automobiliu, teisės.

5. Remiasi ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies, 81 ir 86 straipsnių sisteminiu aiškinimu ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatliko pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai objektyviai jas ištirti, pažeidė procesinės teisės normas, bylą išsprendė formaliai, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose, kurių aplinkybės nėra tapačios.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 98–99) prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą.

Atsakovas nurodo argumentus, tapačius nurodytiesiems atsiliepime į pareiškėjo prašymą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai bei, tinkamai įvertinęs byloje esančius ir teismo proceso metu išdėstytus motyvus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. LV1-17 matyti, kad jis yra priimtas vadovaujantis Nuostatų 17.6 ir 17.10 punktais (šiuose punktuose yra nurodyta atsakovo direktoriaus teisė leisti įsakymus, kontroliuoti jų vykdymą bei pareiga užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą departamento vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą). Šiuo įsakymu pareiškėjas, kaip Agentūros (duomenys neskelbtini), buvo įpareigotas (jam nurodyta) iki 2014 m. vasario 13 d. 9.00 val. perduoti priėmimo-perdavimo aktu tarnybinį automobilį „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su specialia aplinkosaugine įranga Agentūros (duomenys neskelbtini) G. V. Šiame įsakyme taip pat nurodyta, kad, esant tarnybiniam būtinumui, be pareiškėjo ir G. V., šiuo automobiliu gali naudotis dar du Agentūros pareigūnai: (duomenys neskelbtini) V. T. ir (duomenys neskelbtini) U. R., bei juo (šiuo įsakymu) yra naikinamas atsakovo direktoriaus 2014 m. vasario 10 d. įsakymas Nr. LV1-16 (b. l. 9). Pastebėtina, kad, kaip matyti iš pastarojo atsakovo įsakymo (Nr. LV1-16), paminėtu automobiliu buvo leista naudotis tiems patiems keturiems Agentūros pareigūnams, tačiau šis automobilis buvo priskirtas pareiškėjo tarnybiniam naudojimui (b. l. 46). Atsižvelgdama į dviejų nurodytų atsakovo įsakymų turinį, kolegija pažymi, kad pareiškėjo šioje administracinėje byloje skundžiamas atsakovo įsakymas yra nukreiptas į paminėto automobilio tarnybinio naudojimosi tvarkos perskirstymą. Tarnybinių santykių administravimo prasme toks atsakovo įsakymas (juo reglamentuojamas veiksmas) laikytinas vidaus administravimu, kurio tikslai ir pagrindai yra reglamentuojami specialiųjų Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, kurios turi būti taikomos, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.

Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje yra apibūdinta vidaus administravimo sąvoka, pagal kurią „vidaus administravimas“ - veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog vidaus administravimo tikslas - užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas. O jo 12 straipsnyje, kuriame kalbama apie vidaus administravimo pagrindus, nurodyta, kad viešojo administravimo subjektų vidaus administravimą reglamentuoja įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės aktai (nuostatai, statutai, veiklos (darbo) reglamentai, pareigybių aprašymai (pareiginės instrukcijos), vidaus tvarkos taisyklės).

Aiškindama išvardytas (kaip buvo pasakyta, specialias viešojo administravimo subjekto vykdomam vidaus administravimui skirtas) Viešojo administravimo įstatymo nuostatas sisteminiu ir teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais, kolegija daro išvadą, kad pagrindinę ir prioritetinę reikšmę, vykdant vidaus administravimą, turi tarnybos interesai, nukreipti į tinkamo viešojo administravimo funkcijų vykdymo užtikrinimą. Tai reiškia, kad konkrečių viešojo administravimo subjektų (pareigūnų ir tarnautojų, kuriems yra skirti tam tikri vidaus administravimo aktai) teisės ir interesai, kuriuos paliečia šie aktai, gali būti ginami tik tiek, kiek jie paliečia (pakeičia arba panaikina) šių pareigūnų (tarnautojų) statusą arba specialiais teisės aktais (nurodytais Viešojo administravimo įstatymo 12 str.) jiems nustatytas tarnybinių pareigų vykdymo sąlygas. Šiame kontekste pažymėtina, kad pastarųjų teisės aktų kategorijai byloje nagrinėjamoje situacijoje yra priskirtini Taisyklės bei Agentūros (duomenys neskelbtini) pareigybės (pareigybės, kurią užima pareiškėjas) aprašymas. Taisyklių 5 ir 6 punktuose yra nustatyta Klaipėdos RAAD direktoriaus teisė (diskrecija) priskirti tarnybinius lengvuosius automobilius departamento darbuotojams, atskirai neišskiriant tam tikrų jų pareigybių. O paminėtame pareigybės aprašyme nėra jokių nuorodų į būtinumą priskirti šiai pareigybei lengvąjį automobilį, juo labiau – atskirą lengvąjį automobilį. Tai leidžia kolegijai daryti išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo ABTĮ nustatyta tvarka apginti pareiškėjo nurodytą kaip atsakovo pažeistą jo teisę naudotis paminėtu automobiliu prioritetine (prieš kitus paminėtus pareigūnus) tvarka.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus ir padarytas išvadas, taip pat pritardama kitiems pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams, kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą teisingu ir pagrįstu.

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė ir kitų, pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. T. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis