AS-602-360-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-360/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01629-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 69.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4, 79–81), prašydamas: 1) atnaujinti praleistą terminą administracinėje byloje Nr. I-3615-643/2013; 2) panaikinti 2013 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM, atsakovas) sprendimą Nr. 1D-4582(11); 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, 20 832,00 Lt neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies nuostatas; 4) administracinę bylą Nr. I-3615-643/2013 dalyje dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, kuri susidarė pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, sustabdyti kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Tesimas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 12/2013 ir įsigalios Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas.

Pareiškėjas nurodė, kad jam VRM sprendimu nuo 1999 m. gruodžio 14 d. buvo paskirta valstybinė pareigūnų ir karių pensija, o nuo 2010 m. sausio 1 d. pensija buvo perskaičiuota ir sumažinta vadovaujantis 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 ir 5 straipsniais.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, ir VRM atsiliepime (b. l. 22–24) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė bylą nutraukti, nes pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti.

Nurodė, jog tokio paties pobūdžio bylos turi būti sprendžiamos analogiškai ir rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2844-208/2013, kuriame pareiškėjo skundas buvo atmestas, kadangi buvo konstatuota, jog pareiškėjas į VRM dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo kreipėsi tik 2013 m. kovo 14 d., t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui ginti savo teises. VRM nurodė, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas P. M. su skundu į VRM kreipėsi 2013 m. balandžio 8 d. t. y. po Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nustatyto 3 metų termino, nes pirma sumažinta pensija jam buvo išmokėta 2010 m. vasario 26 d. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas praleido ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą ginčyti ikiteismine tvarka pensijos perskaičiavimą, nes nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo VRM padavimo dienos buvo praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Pažeidimo paaiškėjimo diena turėtų būti laikoma Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo diena 2012 m. rugsėjo 21 d., t. y. 6 mėnesių terminas, atsakovo nuomone, baigėsi 2013 m. kovo 21 d. Be to, pažymėjo, jog Socialinio draudimo įstatymo 3 metų terminas būtų praleistas ginčyti pensiją už konkrečius 2010 m. sausio, vasario mėnesius, nes pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. vasario 26 d., kovo 20 d., o į VRM kreiptasi tik 2013 m. balandžio 8 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. I-588-643/2014 (proceso Nr. 3-61-3-01629-2013-7) iki Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 12/2013 pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą.

Teismas nurodė, kad Konstituciniame Teisme 2013 m. gegužės 31 d. yra gautas ir jau priimtas nagrinėti pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas ištirti, ar 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 (toliau – ir Laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymas) ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2013 metams, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams. Dėl prašymo Konstituciniame Teisme bus nagrinėjama byla (bylos Nr. 12/2013).

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismas, nustatęs, jog teisės aktas turi būti taikomas sprendžiant ginčą administracinėje byloje, tačiau dėl jo konstitucingumo priimtas nagrinėti prašymas Konstituciniame Teisme, privalo šią bylą sustabdyti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir neteikdamas atskiro prašymo Konstituciniam Teismui.

Atsižvelgiant į tai ir vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas sprendė, kad yra tikslinga sustabdyti administracinę bylą Nr. I-5019-643/2013 iki kol Konstituciniame Teisme bus išnagrinėta byla Nr. 12/2013 dėl Laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo konstitucingumo. Kadangi ABTĮ nenumato galimybės sustabdyti dalį bylos, nėra numatyta dalinio sprendimo ir visi pareiškėjo reikalavimai turi būti išspręsti vienu sprendimu, todėl stabdytina visa administracinė byla.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 91-94), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirajame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nesvarstė ir nevertino galimybės išspręsti bylą ta apimtimi, kuri apima ginčo laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d., kai pareiškėjo valstybinės pensijos sumažinimui buvo taikomos Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintos Laikinojo įstatymo nuostatos. ABTĮ 69 straipsnyje įtvirtinta teisė susijungti ar išskirti administracines bylas. Taigi teismas, esant tam tikroms aplinkybėms, gali išskirti bylą.

2. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra motyvų, kodėl teismas negali išnagrinėti bylos dėl pareiškėjo reikalavimų, kurie apima laikotarpį iki 2013 metų, nors tuo laikotarpiu valstybinės pensijos ribojimui taikytų teisės normų atitiktis Konstitucijai yra išspręsta Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu. Todėl pirmosios instancijos teismas sustabdyti administracinę bylą turėjo tik ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas yra pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Atsakovai VRM ir Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Nurodo, kad ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punktas nenumato galimybės stabdyti dalį bylos, kitą jos dalį išskiriant į atskirą bylą. Visi pareiškėjo reikalavimai yra susiję, byla turi būti išspręsta vienu sprendimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarties, kuria buvo nuspręsta sustabdyti administracinę bylą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 12/2013 pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad teismas pagal pareiškėjo skundą administracinę bylą turėjo sustabdyti tik ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas yra pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas sustabdo bylą, kai teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas prašė teismo priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo susidariusią pensijos nepriemoką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagrįstai darė išvadą, kad byloje spręstina ir dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų galiojimo pratęsimo iki 2013 m. gruodžio 31 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad būtent dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumo buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar šis įstatymas ta apimtimi, kuria Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2013 metams, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams (administracinė byla Nr. I-2693-624/2013, Konstitucinio Teismo byla Nr. 12/2013).

Pažymėtina, jog teisės normos, kurių konstitucingumą ir atitiktį aukštesnės galios teisės aktams tiria Konstitucinis Teismas, taikytinos ir šioje administracinėje byloje, todėl nėra galimybės išnagrinėti bylą, kol Konstitucinis Teismas nepriims sprendimo pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą analogiškoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti bylą, vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kadangi Konstitucinio Teismo sprendimas, priimtas pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą analogiškoje byloje, bus aktualus nagrinėjant šią administracinę bylą. Tokios minėtos teisės normos aiškinimo praktikos nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2008 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-976/2008, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-637/2008, 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822–605/2010, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-692/2010).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendžiant dėl pareiškėjo pateiktų reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo, turės būti taikomi visi atitinkamam teisiniam santykiui aktualūs teisės aktai ir išaiškinimai dėl jų, įskaitant ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo ta apimtimi, kuria Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2013 metams, nuostatų konstitucingumo. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktas (Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas), dėl kurio yra kreiptasi į Konstitucinį Teismą, taikytinas ir šioje administracinėje byloje, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė šios bylos nagrinėjimą, kol Konstitucinis Teismas priims procesinį sprendimą byloje pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Konstitucinio Teismo bylos Nr. 12/2013) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-888/2013).

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sustabdė administracinę bylą dėl pareiškėjo reikalavimo, pareikšto remiantis Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimu. Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ neįtvirtinta galimybė sustabdyti bylą tik tam tikra apimtimi. Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje nurodyti pareiškėjo reikalavimai nebuvo išskirti į atskirą bylą. ABTĮ nenustato, kad gali būti priimtas dalinis sprendimas. Be to, pareiškėjas, paduodamas skundą, jame formuluodamas reikalavimus ir taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas, pats pasirinko, kad visi jo reiškiami reikalavimai būtų nagrinėjami vienoje byloje.

Konstatuotina, kad esant teisiniam ir faktiniam pagrindui stabdyti nagrinėjamą administracinę bylą dėl pareiškėjo skundo reikalavimo, susijusio su pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimu, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė visą nagrinėjamą administracinę bylą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinę bylą, atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo P. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius