AS-756-296-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-296/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07727-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos „Raseinių socialinių paslaugų centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Raseinių socialinių paslaugų centras“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–3), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (toliau – ir Vyriausiasis darbo inspektorius) 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. (25)SD-16447, kuriuo paliktas nepakeistas Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Kauno skyriaus 2013 m. spalio 7 d. reikalavimas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi (b. l. 10) nustatė pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumams: pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius A. S. paskyrimo ar išrinkimo VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ direktoriumi faktą bei pateikti VDI Kauno skyriaus 2013 m. spalio 7 d. reikalavimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 7 d. nutartimi (b. l. 18–19) atsisakė priimti VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras” skundą ir išaiškino, kad skundas gali būti paduotas Kauno apygardos administraciniam teismui. Nutarčiai įsiteisėjus, teismas skundą su priedais grąžino VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras”.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punktą, Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius nagrinėja piliečių ir asmenų prašymus ir skundus dėl Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo. Pagal to paties įstatymo 10 straipsnio Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka administraciniam teismui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui. Iš to seka, kad tuo atveju, kai Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius nagrinėja asmenų prašymus ar skundus dėl Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo, jis veikia kaip ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija.

Iš pateiktų dokumentų, t. y. iš VDI Kauno skyriaus 2013 m. spalio 7 d. reikalavimo ir Valstybinio darbo inspektoriaus 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. (25)SD-16447 nustatyta, kaip skunde nurodė ir pats pareiškėjas, jog Valstybinio darbo inspektorius 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimu išankstine neteismine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo prašymą panaikinti VDI Kauno skyriaus 2013 m. spalio 7 d. reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. Rl-0775-0178. Vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu pareiškėjui išaiškintina, jog šiuo atveju, tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukelia ikiteisminės institucijos – Inspektoriaus paliktas galioti VDI Kauno skyriaus 2013 m. spalio 7 d. reikalavimas. Todėl, atsižvelgiant į tai, pareiškėjas turėtų reikšti reikalavimą ir dėl šio VDI Kauno skyriaus reikalavimo panaikinimo/pakeitimo, nes, kitu atveju, išnagrinėjus tik Valstybinio darbo inspektoriaus 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo teisėtumą, VDI Kauno skyriaus 2013 m. spalio 7 d. reikalavimas liktų galioti. Atitinkamai, pareiškus reikalavimą dėl VDI Kauno skyriaus reikalavimo panaikinimo/pakeitimo, jis būtų laikytinas ginčo objektu ir ginčo teismingumo klausimas turėtų būti spręstinas atsižvelgiant į šį reikalavimą surašiusio administravimo subjekto buveinę (ABTĮ 35 str.). VDI Kauno skyriaus buveinė yra Kauno mieste, patenkančiame į Kauno apygardos administracinio teismo veikimo teritoriją, todėl skundas turėtų būti nagrinėtinas Kauno, o ne Vilniaus, apygardos administraciniame teisme.

III. Pareiškėjas VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras” atskiruoju skundu (b. l. 22) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartį.

Pareiškėjas neginčija to, kad jam teisines pasekmes sukelia ir VDI Kauno skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nurodymas, todėl pateikė patikslintą skundą. Tačiau pareiškėjas nesutinka su ta Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalimi, kurioje pasisakyta, kad teisinių pasekmių jam nesukelia Vyriausiojo darbo inspektoriaus sprendimas. Minėtu sprendimu Vyriausiasis darbo inspektorius aiškino darbo santykius reglamentuojančių darbo teisės normų taikymą. Taigi ginčas dėl tokio sprendimo teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes VDI Kauno skyriaus atžvilgiu nukreiptas reikalavimas nėra esminis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2014 m. sausio 7 d. nutarties, kuria Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras” skundą kaip nepriskirtiną tam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.), teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjo VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras” atžvilgiu Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius priėmė 2013 m. spalio 7 d. reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. R1 0775-0178 (b. l. 14–16). 2013 m. spalio 29 d. VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras” kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją su prašymu panaikinti minėtą reikalavimą. Valstybinė darbo inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 10 straipsniu, pagal kurį valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui, o Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui, 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. (25)SD-16447 (b. l. 5–8) pripažino, kad Reikalavimo Nr. R1 0775-0178 1 punktas surašytas tinkamai, todėl šioje dalyje netenkino pareiškėjo prašymo panaikinti Reikalavimą Nr. R1 0775-0178 (bet panaikino Reikalavimo Nr. R1 0775-0178 2 punktą).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju Valstybinio darbo inspektorius 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimu išankstine ne teismo tvarka išnagrinėjo pareiškėjo prašymą panaikinti VDI Kauno skyriaus 2013 m. spalio 7 d. reikalavimą Nr. Rl-0775-0178, todėl tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukelia būtent VDI Kauno skyriaus 2013 m. spalio 7 d. reikalavimas Nr. Rl-0775-0178. Su Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, kad teismui turėtų būti skundžiamas ir minėtas VDI Kauno skyriaus reikalavimas, pareiškėjas sutinka (b. l. 22, 23–25).

Pagal ABTĮ 35 straipsnį, skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 19 d. nutartyje Nr. AS442–127/2010 pažymėjo, kad ABTĮ 35 straipsnio prasme, ginčo teritorinis teismingumas turi būti nustatomas pagal institucijos, kurios sprendimas sukėlė pareiškėjui tiesiogines pasekmes, buveinę, t. y. šiuo atveju pagal VDI Kauno skyriaus buveinę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo padaryta išvada, kad pareiškėjui pareiškus reikalavimą dėl VDI Kauno skyriaus reikalavimo panaikinimo/pakeitimo, ginčo teismingumo klausimas turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į šį reikalavimą surašiusio administravimo subjekto buveinę, todėl ginčas būtų nagrinėjamas Kauno, o ne Vilniaus, apygardos administraciniame teisme.

Apibendrindama pasakytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras” atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė