A-442-711-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-711/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01847-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 10.10 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 1A-116; 2) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 5MA-34-377 (toliau – ir 2013 m. vasario 19 d. Sprendimas) bei Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. vasario 19 d. turto arešto aktą Nr. 2MA-12 (toliau – ir Turto arešto aktas); 3) priteisti iš atsakovų visas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Paaiškino, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2013 m. vasario 19 d. sprendime nenurodė jokių mokesčių įstatymų pažeidimų, o Muitinės departamentas įvardino tik kol kas nustatinėjamus galimus pažeidimus, kurie nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Manė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-194/2008, kuria rėmėsi Muitinės departamentas, faktinė situacija skyrėsi nuo šiuo atveju nagrinėjamos. Šiuo atveju patikrinimas dar nėra baigtas, o preliminarios išvados yra nurodytos tik remiantis žodiniais paaiškinimais, kurių Vilniaus teritorinė muitinė net nebuvo nurodžiusi, priimdama 2013 m. vasario 19 d. sprendimą ir surašydama Turto arešto aktą. Pažymėjo, jog Muitinės departamentas nepagrįstai nurodė, kad turto arešto akto forma yra patvirtinta Muitinės departamento 2004 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1B-270 ir Turto arešto aktas šią formą atitinka. Teigė, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalies taikymo kontekste turėjo būti nustatyti UAB „Metoil“ veiksmai, kuriuos pastarajam atlikus, mokestinės nepriemokos išieškojimas galėtų tapti neįmanomas ar būtų apsunkintas. Vilniaus teritorinė muitinė šios sąlygos buvimo nepagrindė, o Muitinės departamentas tik nurodė, kad UAB „Metoil“ sudaryti sandoriai su veiklos nevykdančiomis įmonėmis gali būti susiję su vengimu mokėti importo pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), todėl yra pagrįsta rizika, jog dėl atitinkamų bendrovės veiksmų gali būti sunku arba taptų neįmanoma išieškoti importo PVM ir su juo susijusių sumų. Šios sąlygos egzistavimas taip pat nebuvo pagrįstas. Manė, kad nebuvo pateikti turto arešto taikymui pagrįsti būtini įrodymai, patvirtinantys galimų neigiamų arešto netaikymo pasekmių realumą.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškino, kad Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio nuostatos suteikia mokesčių administratoriui teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir tais atvejais, kai daroma preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-944/2004 teigė, jog užtenka konstatuoti tikėtino pobūdžio aplinkybes.

Darė išvadą, kad Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalies taikymo prasme yra pavojingi visi mokesčio mokėtojo veiksmai, kuriuos pastarajam atlikus, mokestinės nepriemokos išieškojimas galėtų tapti neįmanomas ar būtų apsunkintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. A438-249/2011). Nurodė, kad pareiškėjo turtas buvo areštuotas atliekant mokestinį patikrinimą, kurio metu preliminariai atsirado pagrindas konstatuoti mokestinių įstatymų pažeidimus bei su jais susijusias mokestines nepriemokas.

Šį pagrindą patvirtina Vilniaus teritorinės muitinės 2012 m. rugpjūčio 10 d. pavedimas atlikti patikrinimą Nr. 2VM00069. Patikrinimas buvo pradėtas nustačius pareiškėjo deklaruojamų duomenų neatitikimus muitinės deklaracijose ir tiekimo į kitas valstybes nares formose. Patikrinimo metu buvo surinkta informacija, kad daugeliu atvejų galutiniai gavėjai kitoje valstybėje narėje buvo fiktyvūs, buvo nustatyti ir kiti pažeidimai. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo sudaryti sandoriai su veiklos nevykdančiomis įmonėmis gali būti susiję su vengimu mokėti importo PVM, teigė, kad yra pagrįsta rizika, jog dėl pareiškėjo veiksmų gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti importo PVM ir su juo susijusių sumų.

Taigi, pasak atsakovo, UAB „Metoil“ turtas buvo areštuotas nepažeidžiant Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Pažymėjo, kad teisės aktai nereikalauja arešto akte nurodyti aplinkybių, kuriomis remdamasis mokesčių administratorius areštuoja turtą. Be to, ginčijamu turto arešto aktu pareiškėjui apribota tik teisė disponuoti minėtu turtu, o teisės valdyti ir naudotis šiuo turtu nebuvo apribotos, areštuoto turto vertė neviršijo turto arešto akte nurodyto turto arešto masto, pareiškėjas neginčijo mokesčių administratoriaus atlikto šio turto įkainojimo.

Manė, kad skunde nurodyta aplinkybė, jog Vilniaus teritorinė muitinė iki areštuojant turtą neinformavo pareiškėjo apie nustatytus pažeidimus, negali būti pagrindas naikinti šį aktą, kadangi Mokesčių administravimo įstatymas nenumato, kad iki patikrinimo akto surašymo mokesčių mokėtojui būtų pateikiama tokio pobūdžio informacija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad turto areštas, kaip mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, mokesčių mokėtojo atžvilgiu taikytinas tik muitinės institucijai priėmus sprendimą, kuriame užfiksuoti mokesčių teisės aktų pažeidimai, pagrįsti nenuginčijamais įrodymais. UAB „Metoil“ areštuoto turto vertė yra kur kas mažesnė už numatomą įregistruoti mokestinę prievolę ir nėra jokios garantijos, kad mokestinė prievolė bus įvykdyta, todėl yra pavojus, kad mokestinę prievolę bus sunku ar visiškai neįmanoma išieškoti. Pabrėžė, kad pareiškėjo finansinė būklė yra sudėtinga. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-862-798/2013 UAB „Metoil“ yra iškelta restruktūrizavimo byla. Pareiškėjo atžvilgiu yra pradėtas tarptautinis mokestinis tyrimas, įtariant įmonę nuslėpus 10 mln. Lt mokesčių. Todėl yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 15 punkto, 95 straipsnio 1 dalies, jos 2 punkto, 101 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Nustatė, kad Vilniaus teritorinės muitinės ūkio subjektų patikrinimų skyriaus viršininkė surašė pažymą dėl turto arešto, kurioje pažymėjo, kad muitinė atlieka bendrovės „Metoil“ teminį ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimą, susijusį su importuotomis prekėmis laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d.

Patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „Metoil“ savo veiksmais pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-439/VA-71 patvirtintų „Importuotų ir tiekiamų į kitą Europos Sąjungos valstybę narę prekių neapmokestinamo importo PVM taisyklių“ 4.4 punktą, importuotos prekės, deklaruotos 79 elektroninėmis importo deklaracijomis, turi būti apmokestinamos nustatytu PVM tarifu. Dėl šio pažeidimo atsiranda muitinei apskaičiuota importo PVM nepriemoka apie 4 400 000 Lt.

Šios aplinkybės parodė, kad Vilniaus teritorinės muitinės ginčo sprendimas dėl turto arešto, priimtas atsižvelgus į numatomos priskaičiuoti mokestinės nepriemokos dydį bei nustatytus pažeidimus, atitinka vieną iš minėtų turto arešto sąlygų, įvardintų Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnyje. Pabrėžė, jog Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma leidžia mokesčių administratoriui, esant atitinkamoms sąlygoms, areštuoti mokesčių mokėtojo turtą būtent tikrinimo metu, o ne tik jau baigus patikrinimą ir surašius patikrinimo aktą ar priėmus sprendimą dėl šio akto tvirtinimo.

Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui gali būti priskaičiuotos didelės mokesčio bei su juo susijusios sumos, todėl būtina užtikrinti, kad pareiškėjas turės pakankamai turto, jeigu bus pradėtos realios skolos biudžetui išieškojimo procedūros. Pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kad pradėjus galimą mokestinės nepriemokos išieškojimą jis turės galimybę padengti skolą. Be to, Vilniaus teritorinė muitinė 2013 m. birželio 20 d. surašė patikrinimo ataskaitą, iš kurios matyti, kad pareiškėjui priskaičiuota 5 622 851 Lt PVM nepriemoka, 1 491 286 Lt delspinigiai bei paskirta 1 686 855 Lt bauda.

Taip pat UAB „Metoil“ Vilniaus apygardos teisme yra iškelta restruktūrizavimo byla. Todėl šios aplinkybės sudaro papildomą pagrindą manyti, jog šiuo atveju buvo reali rizika, kad pareiškėjas, vykdydamas savo tiesioginę ūkinę-komercinę veiklą, jam priklausantį turtą parduos ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šių aplinkybių visuma pagrįstai leido teigti, kad ginčijamais sprendimais muitinė, siekdama užtikrinti iš mokestinių santykių kylančių prievolių vykdymą, teisėtai ir pagrįstai areštavo UAB „Metoil“ priklausantį turtą, jie atitinka Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio reikalavimus.

Teismas pažymėjo, kad buvo areštuoti transporto priemonės, pastatai, žemės sklypai, kurie nuosavybės teisė registruoti UAB „Metoil“ vardu, taigi, sprendimai atitinka Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalies reikalavimą, nes buvo areštuotas mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruotas atitinkamo turto registre. Pažymėjo, kad apskaičiuota importo PVM nepriemoka daugiau nei 4 400 000 Lt ir šios sumos negalima laikyti mažareikšme, o areštuoto turto suma sudaro tik 584 338 Lt. Šios aplinkybės patvirtino, kad muitinė pagrįstai galėjo manyti, jog iš pareiškėjo gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų ir jos veikimas tokiomis sąlygomis atitiko Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje deklaruojamus protingumo ir teisingumo kriterijus.

Teismas konstatavo, kad muitinė nustatė visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes ir teisingai jas vertino, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi teismas nurodė, kad netenkinus pareiškėjo skundo, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje situacijoje yra abi Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos. Teismas neįvertino, kad Vilniaus teritorinė muitinė nei 2013 m. vasario 19 d. sprendime, nei Turto arešto akte apskritai nenurodė jokių mokesčių įstatymų pažeidimų. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus teritorinės muitinės Ūkio subjektų patikrinimų skyriaus 2013 m. vasario 11 d. pažyma Nr. (11.10/16)3ŪS-67 dėl turto arešto atsakovo buvo pateikta tik teisme ir nuorodos į ją nėra pateikiama nei Turto arešto akte, nei 2013 m. vasario 19 d. Sprendime, todėl jų pagrįstumas negali būti vertinamas remiantis šia pažyma.

Teigia, jog ta aplinkybė, jog Muitinės departamentas 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 1A-318 iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės ataskaitą, ir pavedė Vilniaus teritorinei muitinei patikslinti mokestinės prievolės pareiškėjui dydį, parodo, kad Turto arešto akto priėmimo metu nebuvo pagrindo taikyti pareiškėjui turto arešto, kadangi tuo metu nebuvo objektyviai įvertintos visos aplinkybės dėl pareiškėjui gresiančios mokestinės prievolės dydžio ir pagrįstumo. Šis 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas turi tiesioginę reikšmę nagrinėjamoje byloje, kadangi turto areštas buvo pritaikytas būtent dėl šio atliekamo patikrinimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino šių aplinkybių, teigdamas, kad jos nėra susijusios su byla.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui gali būti priskaičiuotos didelės mokesčio bei su juo susijusios sumos. Muitinės departamentas 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 1A-318 pavedė Vilniaus teritorinei muitinei patikslinti mokestinės prievolės pareiškėjui dydį, taigi, šio sprendimo pagrindu bus atliktas naujas galimos mokesčių nepriemokos apskaičiavimas.

Pareiškėjo tvirtinimu, kiekvienu atveju turto arešto taikymui pagrįsti būtina pateikti įrodymus, patvirtinančius galimų neigiamų arešto netaikymo pasekmių realumą, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Be to, pirmosios instancijos teismas perkėlė įrodinėjimo naštą šiuo klausimu pareiškėjui, kas neatitinka Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalies taikymo ir formuojamos teismų praktikos.

Pabrėžia, kad restruktūrizavimo metu pareiškėjas ir toliau plėtoja savo ūkinę-komercinę veiklą, vykdo savo įsipareigojimus prieš kreditorius.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino skundžiamų sprendimų atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 punktams, 8 straipsnio 1 daliai, taip pat netinkamai taikė Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnį.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo remiasi tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs ginčo teisinį reglamentavimą, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl mokesčių mokėtojui pritaikyto turto arešto, t. y. dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 5MA-34-377 „Dėl mokesčių mokėtojo turto arešto“, kuriuo nuspręsta areštuoti UAB „Metoil“ priklausantį turtą mokestinės prievolės užtikrinimui, įforminant turto arešto aktą su turto disponavimo teisės apribojimu, bei Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. vasario 19 d. turto arešto akto Nr. 2MA-12 teisėtumo bei pagrįstumo. Muitinės departamentas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu „Dėl UAB „Metoil“ skundo“ Nr. 1A-116 patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 5MA-34-377 „Dėl mokesčių mokėtojo turto arešto“ ir šiuo sprendimu Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registre įregistruotą Turto arešto aktą.

Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto areštas – tai šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalį, mokesčių mokėtojo turtas taip pat gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas).

Šioje teisės normoje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą: 1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Atkreiptinas dėmesys, jog pirmoji paminėtoje normoje numatyta sąlyga gali būti patenkinama ne tik tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų, bet ir tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma preliminari išvada (prielaida) apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-249/2011). Taigi, Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalis suteikia teisę mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir patikrinimo metu, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones galima ir (tikėtinos) būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-850/2008).

Nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė pareiškėjo turtą areštuoti nusprendė atlikdama pareiškėjo mokestinį patikrinimą. Šis patikrinimas buvo pradėtas pagal Vilniaus teritorinės muitinės 2012 m. rugpjūčio 10 d. pavedimą atlikti patikrinimą Nr. 2VM00069 (b. l. 63). Byloje esantys duomenys rodo, kad UAB „Metoil“ mokestinis patikrinimas pradėtas nustačius pareiškėjo deklaruojamų duomenų neatitikimus muitinės deklaracijose ir tiekimo į kitas valstybes nares formose – muitinei UAB „Metoil“ pateikdavo vienus dokumentus apie galutinį prekių gavėją, o Valstybinei mokesčių inspekcijai – kitus. Iš Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. vasario 11 d. pažymos dėl turto arešto Nr. (11.10/16)-3ŪS-67 (b. l. 62) matyti, jog atliekant pareiškėjo mokestinį patikrinimą buvo nustatyta, jog UAB „Metoil“ importuotas prekes turėjo išgabenti Lenkijos, Slovakijos ir Kipro įmonėms, tačiau patvirtintų duomenų apie prekių pristatymą įmonė neturi, o po valstybinių institucijų atliktų patikrinimų pirkėjų šalyse nustatyta, kad UAB „Metoil“ akcizais apmokestinamų prekių (dyzelinio kuro) nurodytų šalių įmonės negavo. Dėl to numatyta pareiškėjui paskaičiuoti apytiksliai 4 400 000 Lt PVM nepriemoką. Taigi nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad minėtos papildomos mokesčių sumos paskaičiavimas yra susijęs su pareiškėjo galimai padarytais mokesčių įstatymo pažeidimais, o Vilniaus teritorinė muitinė galėjo taikyti turto areštą būsimai mokestinei prievolei kaip jos užtikrinimo būdą.

Pareiškėjo nurodomu Muitinės departamento 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 1A-318 Vilniaus teritorinei muitinei buvo pavesta atlikti pakartotinį patikrinimą, motyvuojant tuo, jog tikslinga patikslinti įregistruotos mokestinės prievolės dydį pagal naujai pateikiamus įrodymus bei įvertinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės ginčui teisingai išspręsti (b. l. 136-137). Taigi Muitinės departamento 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 1A-318 mokesčių įstatymų pažeidimai iš esmės nebuvo paneigti, pakartotinis mokestinis patikrinimas pavestas atlikti siekiant įvertinti papildomą medžiagą. Todėl minėtas Muitinės departamento sprendimas nepaneigia pirmosios Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos turto arešto taikymo sąlygos egzistavimo.

Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. vasario 19 d. sprendime Nr. 5MA-34-377 „Dėl mokesčių mokėtojo turto arešto“ tiesiogiai nurodyta, jog atliekamas UAB „Metoil“ teminis ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimas, susijęs su importuotomis prekėmis laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d. ir numatoma priskaičiuoti 4 400 000 Lt PVM skola muitinei. Todėl pareiškėjo argumentai, kad Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. vasario 19 d. sprendime ir Turto arešto akte nėra nurodyti jų priėmimo motyvai, yra nepagrįsti. Minėtame Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. vasario 19 d. sprendime pateikti motyvai, dėl kurių yra taikomas areštas, todėl sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Dėl antrosios Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos pažymėtina, kad siekiant taikyti turto areštą, kiekvienu atveju turi būti nustatyta, kad egzistuoja realus pavojus, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-194/2008). Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011, aptariama sąlyga išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl, sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjui gali būti priskaičiuota didelė mokestinės prievolės suma (4 400 000 Lt) ir tokios sumos padengimui būtina užtikrinti, kad pareiškėjas turės pakankamai turto, jeigu bus pradėtos realios skolos biudžetui išieškojimo procedūros. Pareiškėjas, tvirtindamas, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių galimą neigiamų pasekmių atsiradimą netaikius turto arešto, nepateikė jokių faktinių konkrečiais dokumentais pagrįstų duomenų ir nenurodė jokių argumentų, kad pradėjus galimą mokestinės nepriemokos išieškojimą, jis turės galimybę padengti skolą ir tokia jo galimybė nesumažės. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką didelė mokestinės prievolės suma gali būti laikoma pateisinančia turto arešto taikymą (žr. administracinę bylą Nr. A442-1497/2011), todėl pareiškėjo teiginiai, kad tokiu būdu jam iš esmės nepagrįstai buvo perkelta įrodinėjimo pareiga, taip pat yra nepagrįsti.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 2 dalį, mokesčių mokėtojo turto areštuojama ne daugiau negu tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas. Vilniaus teritorinė muitinė ginčijamu turto arešto aktu areštavo UAB „Metoil“ turto, kurio vertė sudaro 584 338 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad mokestinio patikrinimo metu numatyta pareiškėjui paskaičiuoti apytiksliai 4 400 000 Lt PVM nepriemoką, darytina išvada, jog atsakovas Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai areštavo pareiškėjui priklausantį turtą, o pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl Muitinės departamento 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 1A-116, Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 5MA-34-377 ir 2013 m. vasario 19 d. turto arešto akto Nr. 2MA-12 panaikinimo. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys