A-143-289-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-289/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00059-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 4–7) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) viršininko 2013 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 64-TE-9 „Dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo policininkui A. K.“; 2) panaikinti atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. 64-TE-10 „Dėl policininko A. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“; 3) grąžinti jį į buvusias Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulio pareigas, šią sprendimo dalį vykdant nedelsiant; 4) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą; 5) priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 64-TE-10 atleistas iš vidaus tarnybos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulio (statutinio valstybės tarnautojo, C lygio 3 kategorijos) pareigų vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (kai įstatymų nustatyta tvarka atimtos specialiosios teisės, susijusios su tiesioginių pareigų atlikimu).

Šis įsakymas yra priimtas vadovaujantis Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 64-TE-9. Šiuo įsakymu yra panaikintas 2007 m. sausio 18 d. Marijampolės policijos komisariato viršininko jam išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija Nr. IL-125, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nuo 2013 m. sausio 8 d. Šis įsakymas priimtas vadovaujantis Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiosios ekspertų komisijos (toliau – ir Ekspertų komisija) 2012 m. gruodžio 18 d. protokolu Nr. 64-SEK-18(RN).

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2012 m. birželio 25 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto poskyryje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 64-1-00790-12 pagal nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalyje, požymius, 2012 m. rugpjūčio 28 d. jam įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 225 straipsnio 4 dalį. Kauno apygardos prokuratūros 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo.

Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris 2012 m. rugsėjo 24 d. teikimu Nr. 64-IL-2823 buvo nutrauktas, padarius išvadą, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų dėl tarnybinio nusižengimo padarymo. Pažymėjo, jog, dar nebaigus tarnybinio patikrinimo, jam buvo pasiūlyta atlikti psichofiziologinį tyrimą poligrafu. Tačiau jam niekada nebuvo išaiškinta, kokiu tikslu šis tyrimas turi būti atliekamas. 2012 m. rugsėjo 6 d. atsakovas pasiūlė atlikti šį tyrimą dėl galbūt padaryto administracinio teisės pažeidimo bei provokavimo duoti kyšį ir 50 Lt kyšio paėmimo, tačiau jau buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Pareiškėjas sutiko su tokiu siūlymu ir 2012 m. rugsėjo 7 d. sutiko būti patikrintas, tačiau prašė, kad, prieš atliekant šį tyrimą, asmeniui, kuris šį tyrimą atlieka, būtų pateiktos jo ambulatorinės kortelės, kuriose įrašyti duomenys apie ligas ir vartojamus medikamentus, bet šis prašymas buvo atmestas. Jam nežinant, vadovaujantis Ekspertų komisijos 2012 m. gruodžio 18 d. posėdžio protokolu Nr. 64-TE-9, buvo priimtas įsakymas panaikinti 2007 m. sausio 18 d. Marijampolės policijos komisariato viršininko išduotą leidimą dirbti su įslaptinta informacija Nr. IL-125, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nuo 2013 m. sausio 8 d.

Nurodė, kad atsakovas neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjas buvo teistas, charakterizuojamas neigiamai ar atliko veiksmus, kuriais atskleidė tarnybinę paslaptį. Jis ir šiuo metu sutinka atlikti šį tyrimą, tik pageidauja, kad specialistas išaiškintų, ar toks tyrimas jam gali būti atliktas ir ar tyrimo rezultatai yra nepriklausomi nuo jo sveikatos būklės. Pareiškėjo nuomone, esant tokioms aplinkybėms, visiškai nepagrįstai buvo panaikintas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, o jo atleidimas iš pareigų vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu yra neteisėtas.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 23–27) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2012 m. gruodžio 12 d. Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate įvyko Ekspertų komisijos posėdis. Posėdžio metu svarstytas klausimas dėl pareiškėjo, dirbančio Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos 1-ajame būryje patruliu, leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo. Išnagrinėjus klausimą buvo nutarta: Ekspertų komisija pažymėjo, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reguliuojamuose santykiuose, kai sprendžiama dėl asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, be kita ko ir dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo, nesprendžiamas asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimas.

Posėdžio metu išnagrinėjus ir įvertinus visą pateiktą medžiagą apie pareiškėją, komisija nustatė jo asmenines ir dalykines savybes – nepatikimumas, nesąžiningumas bei nelojalumas Lietuvos valstybei. Taip pat pabrėžė, kad pareiškėjas yra policijos pareigūnas, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą, kurioje tarnyba grindžiama statutiniais santykiais, todėl šių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę, o jų specifika kelia policijos pareigūnams didesnius reikalavimus, todėl pareigūno, kaip statutinio valstybės tarnautojo, elgesys nesiderina su policijos pareigūnams keliamų reikalavimų samprata.

Pažymėjo, jog pareiškėjas dirba Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos 1-ajame būryje patruliu. Vienas iš šio skyriaus patruliui keliamų reikalavimų yra atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 64-V-3 (2010 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 64-V-426 redakcija) patvirtinto Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos pirmojo būrio patrulio pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 6.9 p.).

Nurodė, kad 2012 m. birželio 25 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto poskyryje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 64-1-00790-12 pagal nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 2 dalyje, požymius, 2012 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjui įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 225 straipsnio 4 dalį. Kauno apygardos prokuratūros 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo. Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris 2012 m. rugsėjo 24 d. teikimu Nr. 64-IL-2823 buvo nutrauktas, padarius išvadą, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų dėl tarnybinio nusižengimo padarymo.

Pabrėžė, kad tarnybinio patikrinimo vienas iš pagrindinių tikslų ir buvo nustatyti, ar pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, t. y. ar jis žinojo apie reikalaujamą ir paimtą kyšį ir ar galima tikėti jo parodymais, kai nėra kitų duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių jo pateiktą versiją. Tarnybinio patikrinimo metu, atsisakydamas patikrinimo poligrafu (atsisakymas nuo psichofiziologinio tyrimo taikymo 2012 m. rugsėjo 20 d. Nr. 64-IL-2807), pareiškėjas nesistengė visais įmanomais būdais pašalinti abejones dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo, nors ir su psichofiziologinio tyrimo taikymo ir jo atsisakymo pasekmėmis buvo supažindintas.

Todėl kyla pagrįstų abejonių dėl pareigūno asmeninių dalykinių savybių, tokių kaip nuoširdumas, sąžiningumas, patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei ir jos santvarkai.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 1 d. sprendimu (b. l. 108–114) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas iš esmės byloje kilo dėl to, ar pagrįstai pareiškėjui buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Pareiškėjas dirba Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos 1-ajame būryje patruliu. Vienas iš šio skyriaus patruliui keliamų reikalavimų yra atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (Pareigybės aprašymo 6.9 p.). Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2007 m. gegužės 15 d., 2011 m. liepos 7 d. nutarimais. Nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui teisė dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, buvo panaikinta atsižvelgiant į Ekspertų komisijos 2012 m. gruodžio 12 d. posėdžio išvadas.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Poligrafo naudojimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalies 2 punktu. Nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 5 d. buvo informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą. 2012 m. rugsėjo 24 d. tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra nutraukta ir medžiaga perduota tolimesniam tyrimui Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto poskyriui. 2012 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjui pateiktas pranešimas apie įtarimą. Kauno apygardos prokuratūros 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Pabrėžė, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų dėl nusikalstamos veikos padarymo, o ne nenustačius pareiškėjo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, t. y. prokuroro nutarimas neišsklaidė abejonių. Teismas taip pat nustatė, kad 2012 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjui įteiktame pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 64-PR3-63 kaip galimas tarnybinis nusižengimas buvo nurodytas pareigūno vardo pažeminimas. Tai nėra kitoks tikslas, nes tarnybinio patikrinimo vienas iš pagrindinių tikslų ir buvo nustatyti, ar pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, t. y. ar jis žinojo apie reikalaujamą ir paimtą kyšį ir ar galima tikėti jo parodymais, kai nėra kitų duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių jo pateiktą versiją.

Tarnybinio patikrinimo metu, atsisakydamas patikrinimo poligrafu, pareiškėjas nesistengė visais įmanomais būdais pašalinti abejones dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo, nors ir su psichofiziologinio tyrimo taikymo ir jo atsisakymo pasekmėmis buvo supažindintas. Nurodė, kad pareiškėjas 2012 m. lapkričio 22 d. tarnybiniame pranešime Nr. 64-PR5-2043 teigė, jog tikrinimas poligrafu galimas tik tikrinamojo sutikimu ir tai nėra privaloma, todėl konstatavo, kad tikrintis poligrafu atsisako. Taip pat teigė, kad jam nebuvo išaiškinti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies, Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimai.

Remdamasis 2012 m. rugsėjo 7 d. sutikimu dėl psichofiziologinio tyrimo, tyrimo poligrafu taikymo, teismas nustatė, kad pareiškėjas yra susipažinęs ir su psichofiziologinio tyrimo, panaudojant poligrafą, teisėmis, ir su tyrimo ir jo atsisakymo pasekmėmis (yra parašai). Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė paaiškino, kad pareiškėjas atsisakė tyrimo dėl to, jog naudojo tam tikrus medikamentus ir manė, kad tai turės įtakos tyrimo rezultatams. Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas paaiškino, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie tai, ar galima tinkamai atlikti tyrimą, sprendžia tyrimą atliekantis specialistas.

Teismas vertino pareiškėjo iškeltą versiją kaip visiškai nepagrįstą ir neįrodytą. Teismo nuomone, tai dar kartą patvirtino faktinę aplinkybę, jog pareigūnas yra nesąžiningas, nelojalus, nepatikimas, kadangi antrą kartą atsisakė tikrintis poligrafu ir kaskart atsisakydamas pareiškėjas iškelia vis kitą versiją. Teisme, posėdžio metu, pareiškėjo atstovė teigė, jog pareiškėjas šiuo metu vėl sutinka atlikti tyrimą. Taigi teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju, esant susidariusiai situacijai, buvo pagrindas atlikti pareiškėjui psichofiziologinį tyrimą naudojant poligrafą.

Teismas taip pat vadovavosi Poligrafo naudojimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi. Nurodė, kad pareiškėjas atsisakė atlikti tyrimą. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti ir aukščiau ištirti argumentai atsisakant atlikti tyrimą yra nepagrįsti ir atmestini. Teismas vadovavosi Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 17 punktu. Teismo nuomone, įvertinus pareiškėjo tarnybinio patikrinimo ir ikiteisminio tyrimo medžiagą ir joje nustatytus duomenis apie jo asmenį, jo nepagrįstą atsisakymą tikrintis poligrafu, asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliamus reikalavimus, susijusius su jo patikimumu bei lojalumu, pagrįstai nutarta panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Teismas pažymėjo, jog, konstatavus, kad pareiškėjui pagrįstai buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, teisėtu laikytinas ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. 64-TE-10, kadangi pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Nustačius, jog ginčijami įsakymai priimti pagrįstai, pareiškėjo reikalavimai dėl grąžinimo į buvusias pareigas, dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinę pravaikštą atmestini.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 117–120) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Poligrafo naudojimo įstatymo nuostatas. Tyrimas poligrafu nėra neginčijamas pagrindas panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Jokių duomenų, kurie patvirtintų jo, kaip policijos pareigūno, nesąžiningumą, nepatikimumą, nelojalumą Lietuvos valstybei, nebuvo, netgi priešingai – atsakovas nuolat gyrė už tinkamai ir pavyzdingai einamas pareigas. Vien tai, kad jis dėl sveikatos būklės atsisakė atlikti poligrafo tyrimą, nesudarė pagrindo teigti, jog jis netinkamas atlikti eitas pareigas, bei spręsti, kad yra nepatikimas. Akivaizdu, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. 64-TE-9 priimtas nepagrįstai. Jo sveikatos būklė buvo tokia, jog galbūt apskritai tyrimas negalėjo būti atliekamas.

2. Kadangi paminėtas įsakymas dėl darbo su įslaptinta informacija buvo priimtas nepagrįstai, ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. 64-TE-10 yra neteisėtas bei nepagrįstas, nes teisė susipažinti bei dirbti su įslaptinta informacija negalėjo būti iš jo atimta.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 125–126) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokios svarbios papildomos informacijos, reikšmingos bylai. Pareiškėjas akcentavo, kad sirgo depresija ir vartojo vaistus jos simptomams mažinti, kad Poligrafo naudojimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas reglamentuoja, jog tyrimas poligrafu neatliekamas arba atidedamas, jeigu nustatoma, kad tiriamo asmens psichinė, psichologinė, fiziologinė ar fizinė būklė trukdys kokybiškai atlikti tyrimą. Pareiškėjo pozicija, kad specialistas, turėjęs atlikti psichofiziologinį tyrimą, neturintis netgi medicininio išsilavinimo, negali nustatyti, ar apelianto psichinė būklė buvo tinkama atlikti kokybiškam tyrimui, negali būti vertinama kaip aplinkybė, dėl kurios būtų tenkinamas apeliacinis skundas, kadangi pats pareiškėjas nėra kompetentingas vertinti specialisto kompetenciją. Specialisto kompetencija nevertintina ir dėl to, kad pareiškėjas pats atsisakė psichofiziologinio tyrimo (tyrimo poligrafu) ir nebuvo nuvykęs tirtis. Tai dar kartą įrodo, kad pareiškėjas buvo neatsakingas, nesistengė visais įmanomais būdais pašalinti abejones ir save reabilituoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš skundžiamo atsakovo 2013 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 64-TE-10 matyti, kad pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto pagrindu. Pagal šią teisės normą (2008-07-15 įstatymo Nr. X-1705 redakcija), pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Kolegija pažymi, kad tokia pareiškėjo turėta specialioji teisė buvo panaikinta (buvo iš jo atimta) pareiškėjo taip pat skundžiamu atsakovo 2013 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 64-TE-9. Todėl, atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes bei Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto taikymo ypatumą (kuris pasireiškia šios teisės normos taikymo tiesiogine sąsaja su tam tikros specialiosios teisės praradimu), konstatuotina, kad pagrindiniu pareiškėjo skundo reikalavimu laikytinas reikalavimas dėl paminėto atsakovo 2013 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 64-TE-9 panaikinimo. Kitas pareiškėjo skundo reikalavimas – dėl atsakovo 2013 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. 64-TE-10 panaikinimo – laikytinas išvestiniu iš kolegijos įvardyto pagrindinio reikalavimo. Taigi nagrinėjamos administracinės bylos esmė yra paminėto leidimo (pareiškėjo turėtos specialiosios teisės) panaikinimo teisėtumas ir pagrįstumas. Pažymėtina, kad ginčo šalys nekvestionuoja fakto, jog pareiškėjo užimtoms pareigoms buvo būtina turėti specialiąją teisę - (leidimą) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Šalys taip pat nekvestionuoja Ekspertų komisijos kompetencijos spręsti leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo klausimą.

Pasisakydama dėl materialinės teisės normų taikymo šioje administracinėje byloje, kolegija pažymi, kad teisiniai santykiai dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ir tokio leidimo panaikinimo reglamentuojami Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 ir 18 straipsnių. Pagal šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktą (bylai aktuali 2010-12-12 įstatymo Nr. XI-1237 redakcija), leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas (o pagal šio įstatymo 18 str. 1 d. 4 p. yra panaikinamas), jeigu asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Iš šios teisės normos matyti, kad aplinkybių, dėl kurių buvimo (atsiradimo) paminėtas leidimas gali būti neišduotas arba išduotas leidimas gali būti panaikintas, sąrašas nėra baigtinis. Pagal šios teisės normos prasmę ir paskirtį, joje nurodytų aplinkybių pavyzdinį pobūdį, galima daryti išvadą, kad šios aplinkybės yra siejamos su asmeninėmis nurodyto leidimo adresato savybėmis, tarp jų ir jo patikimumu dirbti su įslaptinta informacija. Tai reiškia, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis proporcingumo bei protingumo kriterijais, turi spręsti, ar d4l per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija. Todėl nagrinėjamai bylai yra svarbu (ABTĮ 86 str. 2 d. taikymo požiūriu reikšminga) išaiškinti faktus, kurie atskleidžia nurodytas asmens savybes.

Pasisakydama dėl Poligrafo naudojimo įstatymo taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija pažymi, kad vienas iš būdų nustatyti aukščiau aptartas pareigūno (asmens) savybes yra pareigūno patikrinimas poligrafu (5 str. 1 d.). Pastebėtina, kad byloje nėra kvestionuojama, jog Poligrafo naudojimo įstatymo 4 ir 5 straipsnių taikymo požiūriu pareiškėjas yra tinkamas tokio patikrinimo subjektas.

Tyrimo poligrafu reikšmė ir jo atlikimo arba asmens (pareigūno) atsisakymo jį atlikti teisinės pasekmės yra nustatytos Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje (originali įstatymo redakcija), pagal kurią tyrimo poligrafu išvada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką. Jeigu asmens tyrimo išvada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, šiam asmeniui gali būti neišduodamas ar panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Aiškindama šią teisės normą, kolegija daro išvadą ir pabrėžia, kad asmeniui nenaudinga tyrimo poligrafu išvada (jeigu asmens sutikimu toks tyrimas buvo atliktas) arba asmens atsisakymas tirtis poligrafu savaime nesudaro pagrindo neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba panaikinti anksčiau išduotą leidimą. Lemiamą reikšmę tokioms (asmeniui neigiamoms) pasekmėms atsirasti turi prieš tyrimą arba prieš atsisakymą tirtis turima (surinkta) kita informacija apie asmenį, kuri, viena vertus, sukelia pagrįstas abejones dėl asmens tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija, kita vertus, nėra pakankama tam, kad būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą apie asmens savybių nesuderinamumą su teise dirbti su tokia informacija. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju lemiamą reikšmę išvadai apie asmens tinkamumą dirbti su įslaptinta informacija turi faktinės asmens elgesį tam tikroje situacijoje charakterizuojančios aplinkybės, kurios teismo turi būti nustatytos ir įvertintos pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnyje. Šio straipsnio taikymo kontekste pažymėtina, kad jo 6 dalyje nustatyta taisyklė, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, teismo turi būti taikoma ir tyrimo poligrafu išvados arba atsisakymo tirtis poligrafu vertinimui.

Iš šios administracinės bylos bei prie jos pridėtos baudžiamosios bylos Nr. 64-1-00790-12 matyti, kad faktinė situacija, dėl kurios, pagal Ekspertų komisijos išvadą (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 13 str. 1 d. 2 p. taikymo prasme siūlymą paslapčių subjekto vadovui), pareiškėjas negali būti laikomas patikimu ir toliau dirbti su įslaptinta informacija, buvo nustatyta pareiškėjo atžvilgiu atlikto ikiteisminio tyrimo metu. Kaip matyti iš Kauno apygardos prokuratūros 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą jo metu nesurinkus pakankamų duomenų, pagrindžiančių įtariamojo (pareiškėjo) kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje, padarymo, šis tyrimas buvo pradėtas ir atliekamas pagal piliečio R. Š. pranešimą, kad Kelių policijos pareigūnas, sustabdęs jo vairuojamą automobilį, pareikalavo iš jo ir paėmė 50 Lt dydžio kyšį, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Nurodyto ikiteisminio tyrimo metu R. Š. laikėsi savo parodymų ir atpažino pareiškėją, kaip paminėtą policijos pareigūną. Pareiškėjas, ikiteisminio bei tarnybinio tyrimų metu paneigęs R. Š. nurodytą faktą, skirtingai nurodė savo budėjimo 2012 m. gegužės 31 d. (pagal R. Š., dieną, kai įvyko kyšio paėmimo faktas) aplinkybes: 2012 m. rugpjūčio 28 d., apklaustas kaip įtariamasis, nurodė, kad iš viso neprisimena šios dienos budėjimo, o po kelių dienų (2012-09-05) paaiškinime atsakovui nurodė, su kuo budėjo. Pareiškėjui du kartus pasiūlius atlikti jo psichofiziologinį tyrimą (tyrimą poligrafu), jis, du kartus sutikęs tai padaryti (pastebėtina, kad kartu nurodęs, jog nežino priežasčių, dėl kurių toks tyrimas negalėtų būti atliktas), po to atsisakė tikrinimo, nurodęs neįtikinančias tokio atsisakymo priežastis (b. l. 10-11, 75-78). Taip pat pastebėtina, kad paminėtų atsisakymų tikrinimo poligrafu metu pareiškėjas nebuvo nurodęs Poligrafo naudojimo įstatymo 6 straipsnio taikymo požiūriu svarių aplinkybių, dėl kurių toks tyrimas galėjo būti neatliekamas arba atidedamas. Priešingai, kaip jau buvo pasakyta aukščiau, sutikimuose su patikrinimu jis pripažino, kad tokių aplinkybių nėra.

Išvardytų aplinkybių visuma, kolegijos manymu, leidžia daryti išvadą, kad Ekspertų komisija, atlikusi išsamų su pareiškėju sietinų aplinkybių patikrinimą, turėjo pagrindą pripažinti pareiškėją nepatikimu bei nesąžiningu (b. l. 29-32).

Taigi pirmosios instancijos teismo padarytos byloje esančių įrodymų įvertinimo išvados kolegijos pripažintinos teisingomis ir pagrįstomis.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu ir paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė