A-219-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-219-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03771-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. I. ir A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. I. ir A. J. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, ir Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai R. I. ir A. J. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–12), prašydami:

1) įpareigoti Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – Ligoninė; atsakovas) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pilną naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą (2013 m.):

pareiškėjui R. I. – 1 žieminę kepurę, 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę striukę, 1 vasarinę striukę, 1 kelnes, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 1 avalynės komplektą (1 batelius, 1 žieminius batus, 1 demisezoninius batus), 1 odinį diržą kelnėms, 1 megztinį, 1 golfą;

pareiškėjui A. J. – 1 žieminę kepurę, 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę striukę, 1 vasarinę striukę, 1 kelnes, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 1 avalynės komplektą (1 batelius, 1 žieminius batus, 1 demisezoninius batus), 1 odinį diržą kelnėms, 1 megztinį, 1 golfą;

2) priteisti iš Lietuvos valstybės dėl laiku (2004 m. sausio 1 d.–2013 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu) neišduotų tarnybinės uniformos dalių patirtą žalą:

pareiškėjui R. I. priteisti 1 590,06 Lt žalos atlyginimo už: 5 vasarines kepures (po vieną, neišduotą 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2011 m.), 2 žiemines kepures (po vieną, neišduotą 2006 m. ir 2011 m.), 1 žieminę striukę (neišduotą 2006 m.), 5 darbo kostiumus (po vieną, neišduotą 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m.), 2 vasarines striukes (po vieną, neišduotą 2006 m., 2009 m.), 3 megztinius (po vieną, neišduotą 2006 m., 2008 m., 2010 m.), 14 marškinių ilgomis rankovėmis (po 2 neišduotus 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m. ir 2012 m.), 6 marškinius trumpomis rankovėmis (po 2 neišduotus 2006 m., 2008 m., 2010 m.), 7 poras batelių (po vieną porą, neišduotą 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m. ir 2012 m.), 3 poras žieminių batų (po vieną porą, neišduotą 2006 m., 2008 m., 2010 m.), 3 poras pirštinių (po vieną porą, neišduotą 2006 m., 2010m. ir 2011 m.), 4 kaklaraiščius (po vieną, neišduotą 2006 m., 2008 m., 2009 ir 2011 m.), 2 poras demisezoninių batų (po vieną porą, neišduotą 2006 m., 2010 m.), 1 kelnes (neišduotą 2012 m.), 2 šalikus (po vieną, neišduotą 2006 m. ir 2010 m.);

pareiškėjui A. J. priteisti 1 687,86 Lt žalos atlyginimo už: 6 vasarines kepures (po vieną, neišduotą 2004 m., 2005 m., 2006 m., 2008 m., 2009 m. ir 2011 m.), 1 žieminę kepurę (neišduotą 2008 m.), 1 žieminę striukę (neišduotą 2011 m.), 6 darbo kostiumus (po vieną, neišduotą 2004 m., 2005 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m.), 2 vasarines striukes (po vieną, neišduotą 2006 m., 2009 m.), 3 megztinius (po vieną, neišduotą 2005 m., 2009 m., 2011 m.), 17 marškinių ilgomis rankovėmis (po 2 neišduotus 2004 m., 2005 m., 2006 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m. ir 2012 m., vieni neišduoti 2007 m.), 4 marškinius trumpomis rankovėmis (po 2 neišduotus 2009 m., 2011 m.), 8 poras batelių (po vieną porą neišduotą 2004 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m. ir 2012 m.), 4 poras žieminių batų (po vieną porą neišduotą 2005 m., 2007 m., 2009 m. ir 2011 m.), 3 poras pirštinių (po vieną porą, neišduotą 2003 m., 2007 m. ir 2011 m.), 6 kaklaraiščius (po vieną, neišduotą 2004 m., 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2009 ir 2011 m.), 3 poras demisezoninių batų (po vieną porą, neišduotas 2005 m., 2009 m. ir 2011 m.), 1 kelnes (neišduotas 2012 m.).

Paaiškino, kad tarnauja Ligoninės Pravieniškių apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriuje (toliau – Pravieniškių APĮS). Nuo 2004 m. sausio mėnesio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio (imtinai) jiems nebuvo išduotos priklausančios tarnybinės uniformos ir / ar ją sudarančios dalys. Pasak pareiškėjų, įstaigai kyla pareiga, pasibaigus tarnybinės uniformos ir / arba jos dalių dėvėjimo terminui, išduoti naują tarnybinę uniformą ir / arba atitinkamas jos dalis. Kadangi pareiškėjams nebuvo nei išduotos naujos tarnybinės uniformos dalys (vietoje nusidėvėjusių), nei išmokėta piniginė kompensacija, vadinasi, atsakovo pareiga aprūpinti pareiškėjus tarnybine uniforma nebuvo tinkamai įgyvendinta, t. y. atsakovas neįvykdė iš Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnio kylančios savo pareigos. Pagrįsdami savo poziciją, nurodė suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2695/2012 ir 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012). Be kita ko, tvirtino, kad už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis pareiškėjams turėtų būti priteistas žalos atlyginimas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009 ir 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2696/2012). Ligoninei, neįgyvendinus savo pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti naujomis tarnybinės uniformos dalimis, pareiškėjai buvo priversti tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę. Dėl to patyrė įvairių nepatogumų (tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, turėjo dėvėti nuo skalbimo ir nešiojimo išblukusią tarnybinę uniformą, nuolat tarnyboje nešiodavo savo lėšomis įsigytus žieminius, demisezoninius batus, batelius, savo šaliką, pirštines, marškinius ir pan.). Manė, kad patirta žala pasireiškė negautomis pajamomis, t. y. turėjusia būti išmokėta kompensacija. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011, 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Ligoninė atsiliepime į skundą (b. l. 26–28) su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė teismo pareiškėjų reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą.

Paaiškino, kad 2004–2013 m. pareiškėjai nesivadovavo teisės aktuose numatyta tvarka ir nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjams nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Be to, 2013 m. birželio 20 d. (R. I.) ir 2013 m. liepos 22 d. (A. J.) kreipėsi su prašymais pateikti informaciją dėl tarnybinių uniformų ir Ligoninė atsakė tinkamai, prašomą informaciją pateikė laiku. Dėl kompensacijos pareiškėjai laiku į įstaigos vadovą nesikreipė, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija yra išmokama įstaigos iniciatyva, nėra. Pabrėžė, kad nuo 2013 m. išduodamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos. Įstaigoje dirbantys pareigūnai aprūpinami tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs ir kurias priklauso išduoti. Be to, atkreipė dėmesį, jog, įvykdžius reorganizaciją, naujas juridinis asmuo – Ligoninė – pradėjo veiklą nuo 2011 m. vasario 1 d., todėl jos atsakomybė prasideda nuo minėtos datos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovą Laisvės atėmimo vietų ligoninę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pilną naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą: pareiškėjui R. I. – 1 žieminę kepurę, 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę striukę, 1 vasarinę striukę, 1 kelnes, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 1 avalynės komplektą (1 batelius, 1 žieminius batus, 1 demisezoninius batus), 1 odinį diržą kelnėms, 1 megztinį, 1 golfą; pareiškėjui A. J. – 1 žieminę kepurę, 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę striukę, 1 vasarinę striukę, 1 kelnes, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 1 avalynės komplektą (1 batelius, 1 žieminius batus, 1 demisezoninius batus), 1 odinį diržą kelnėms, 1 megztinį, 1 golfą. Priteisė pareiškėjui R. I. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 594,18 Lt turtinės žalos atlyginimo. Priteisė pareiškėjui A. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 603,24 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Statuto 18 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka), jos 1, 2, 3 punktais. Aptariamu atveju atsakovas Ligoninė neneigia nuolat, nuo 2003 metų, pareiškėjams neišdavinėjusi pagal teisės aktus priklausančių uniformos dalių, ginčo dėl jų pavadinimų, kiekio ir kainų nėra (pareiškėjai skundo reikalavimus suformulavo pagal paties atsakovo pateiktus duomenis). Tuo pačiu pareiškėjai neneigia, jog nesikreipė į Ligoninės administraciją su prašymais mokėti jiems kompensaciją už ateityje neišduotinas uniformos dalis; jie prašė atlyginti neturtinę žalą, kurią jie patyrė vilkėdami uniformos dalis, kurioms pasibaigė dėvėjimo laikas.

Teismas pažymėjo, jog dėl tokio pobūdžio reikalavimų jau yra susiformavusi teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2696/2012, nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011, nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009). Teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, taigi, minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Dėl to, pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba kaip alternatyva pareigūnui esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus, vadovaujantis Tvarkoje įtvirtinta procedūra. Priežastys, dėl kurių pareiškėjui nebuvo laiku išduota tarnybinė uniforma, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos. Tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, nes tarnybinę uniformą pareigūnas gali dėvėti tik po to, kai ji jam išduota ir tik tam tikrą laikotarpį. Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl savalaikio uniformos neišdavimo turėtų būti kompensuojami per žalos atlyginimo institutą, o ne išduodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo išduotą per visą praėjusį laikotarpį ir neatsižvelgiant į aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtį. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog pareiškėjų teisme keliamas reikalavimas įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjams nustatyto (naujo) pavyzdžio tarnybinės uniformos pilną komplektą yra tenkinamas. Teismas neturėjo duomenų, kad pareiškėjams per laikotarpį nuo 2013 m. liepos mėnesio iki šiol yra išduotos kokios nors uniformos dalys.

Pareiškėjams nustatyta tvarka nesikreipus dėl kompensacijų išmokėjimo, teismas sprendė, kad pareiškėjų įstatymu imperatyviai nustatyta teisė gauti tarnybinę uniformą turi būti įgyvendinta atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos. Reikalavimams dėl turtinės žalos atlyginimo taikomas 3 metų senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d.). Ligoninė prašė teismo pareiškėjų reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą. Pareiškėjai į teismą su skundu kreipėsi 2013 m. rugsėjo 20 d. Todėl, sprendžiant apie reikalavimo priteisti turtinę žalą pagrįstumo, buvo vertinamas laikotarpis nuo 2000 m. rugsėjo 21 d. iki 2013 m. rugsėjo 20 d. Teismas atsižvelgė į Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio, CK 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1241/2009, administracinę bylą Nr. A6-1286/2006. Šiuo atveju pareiškėjams tarnybinė uniforma neišduota dėl atsakovo – Ligoninės – neveikimo. Aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoje jos (šiuo atveju – turtinės žalos atlyginimas) yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, poįstatyminių aktų nebuvimu ar kitomis priežastimis, nes Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja. Atsakovas jau nuo 2011 metų yra atsakingas už tarnybinių uniformų išdavimą laiku pareiškėjams, gi žala yra priteisiama iš Valstybės. Teismo nuomone, pareiškėjai tinkamai ir pakankamai argumentuotai pagrindė turtinės žalos atsiradimo aplinkybes: jie, nešiodami nusidėvėjusias uniformos dalis, patyrė įvairių nepatogumų.

Įvertinus 3 metų senaties terminą, pareiškėjui R. I. priteistas 594,18 Lt žalos atlyginimas, kurio dydis nustatomas paskaičiavus (susumavus) neišduotų laikotarpiu nuo 2010 metų uniformos dalių kainas, sumą įvertinus 30 procentų dydžiu): 48 Lt už 1 vasarinę kepurę (neišduotą 2011 m.), 165 Lt už 1 žieminę kepurę (neišduotą 2011 m.), 380 Lt už 2 darbo kostiumus (po vieną, neišduotą 2010 m. ir 2011 m.), 118 Lt už 1 megztinį (neišduotą 2010 m.), 157 Lt (108+49) už 6 marškinius ilgomis rankovėmis (po 2, neišduotus 2010 m., 2011 m. ir 2012 m.), 92 Lt už 2 marškinius trumpomis rankovėmis (neišduotus 2010 m.), 319,60 Lt (109,80x2)+100) už 3 poras batelių (po vieną porą, neišduotą 2010 m., 2011 m. ir 2012 m.), 177 Lt už 1 porą žieminių batų (2010 m.), 224,20 Lt už 2 poras pirštinių (po vieną porą, neišduotą 2010 m. ir 2011 m.), 16 Lt už 1 kaklaraištį (neišduotą 2011 m.), 171,10 Lt už 1 porą demisezoninių batų (neišduotą 2010 m.), 95 Lt už 1 kelnes (neišduotą 2012 m.), 17,70 Lt už 1 šaliką (neišduotą 2010 m.); viso 1980,60 Lt x 30 proc.).

Įvertinus 3 metų senaties terminą, pareiškėjui A. J. priteistinas 603,24 Lt žalos atlyginimas, kurio dydis nustatomas paskaičiavus (susumavus) neišduotų laikotarpiu nuo 2010 metų uniformos dalių kainas, sumą įvertinus 30 procentų dydžiu): 48 Lt už 1 vasarinę kepurę (neišduotą 2011 m.), 325 Lt už 1 žieminę striukę (neišduotą 2011 m.), 380 Lt už 2 darbo kostiumus (po vieną, neišduotą 2010 m. ir 2011 m.), 118 Lt 1 megztinį (neišduotą 2011 m.), 157 Lt (108+49) už 6 marškinius ilgomis rankovėmis (po 2 neišduotus 2010 m., 2011 m. ir 2012 m.), 92 Lt už 2 marškinius trumpomis rankovėmis (po 2 neišduotus 2011 m.), 319,60 Lt (109,80x2)+100) už 3 poras batelių (po vieną porą neišduotą 2010 m., 2011 m. ir 2012 m.), 177 Lt už 1 porą žieminių batų (neišduotą 2011 m.), 112,10 Lt už 1 porą pirštinių (neišduotą 2011 m.), 16 Lt už 1 kaklaraištį (neišduotą 2011 m.), 171,10 Lt už 1 porą demisezoninių batų (neišduotą 2011 m.), 95 Lt už 1 kelnes (neišduotas 2012 m.), viso 2010,80 Lt x 30 proc.).

III. Pareiškėjai R. I. ir A. J. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 52–54), prašydami panaikinti (pakeisti) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjų reikalavimams dėl žalos atlyginimo buvo pritaikytas trejų metų ieškinio senaties terminas, ir pareiškėjų skundą patenkinti visiškai.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog ginčijamu laikotarpiu (nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. imtinai) atsakovo pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą arba atitinkamas jos dalis) nebuvo tinkamai įgyvendinta ir šis neteisėtas neveikimas buvo tęsiamas iki pat pareiškėjų kreipimosi į teismą dienos ir realiai yra tęsiamas iki šiol. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011, kurioje teismas konstatavo, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str.). Analogiškos pozicijos dėl žalos sumos nemažinimo, kai yra pripažintas tęstinis pažeidimas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir vėlesnėje praktikoje (pvz., 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1903/2013). Dėl to, vadovaudamiesi Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi bei atsižvelgdami į tai, kad pareiškėjų teisės pažeidimas būti aprūpintiems naujomis tarnybinės uniformos dalimis buvo tęsiamas iki pat kreipimosi į teismą dienos, mano, kad šioje administracinėje byloje turėjo būti vadovaujamasi nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir ieškinio senaties terminas turėjo būti pripažintas nepraleistu. Mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ieškinio senatį reglamentuojančias CK normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pravieniškių apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus pareigūnų teisės gauti naujas tarnybinės uniformos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, bei žalos, patirtos dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą Laisvės atėmimo vietų ligoninę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pareiškėjams išduoti pilną naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą bei priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, pareiškėjui R. I. 594,18 Lt, o pareiškėjui A. J. – 603,24 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjai apeliaciniu skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį, kurioje pareiškėjų reikalavimams dėl žalos atlyginimo buvo pritaikytas trejų metų ieškinio senaties terminas, ir prašo pareiškėjų skundą patenkinti visiškai.

Nagrinėjamu atveju ginčo santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalis nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d.

įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos, kuriose nustatytos pareigūnams išduodamų tarnybinių uniformų dalys, jų kiekiai bei dėvėjimo terminai. Minėtu teisingumo ministro įsakymu patvirtinta ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka, kurios 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas.

Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę.

Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009). Šios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje byloje, kadangi tiek Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus, ką administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, kurioje buvo taikomas Statuto 18 straipsnis, pažymėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje.

Pareiškėjų nurodytos aplinkybės, byloje esantys duomenys (b. l. 13–20) patvirtina ir atsakovas neginčija to fakto, kad pareiškėjams nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinių uniformų dalys, pasibaigus Tvarkoje nustatytam pareiškėjų turimų tarnybinių uniformų dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjams nebuvo išmokėta kompensacija. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovas neatliko įstatyme įtvirtintos pareigos aprūpinti pareiškėjus naujomis uniformų sudėtinėmis dalimis pasibaigus pareiškėjų uniformų sudėtinių dalių dėvėjimo terminui, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjams per laikotarpį nuo 2013 m. liepos mėnesio iki šiol yra išduotos kokios nors uniformos dalys, pagrįstai tenkino pareiškėjų reikalavimą dėl įpareigojimo išduoti pilnus naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės neteisėtus veiksmus, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjams neišdavimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, laikotarpį, kurio metu pareiškėjams nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (nuo 2004 m. sausio mėnesio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio), pareiškėjų skundo argumentus, tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą ar atsisakė jiems išduodamų tarnybinės uniformos dalių, vadovaudamasi protingumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjai neabejotinai patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydami aprangą ir avalynę, kurias jie dėvėjo vietoj jiems neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisydami tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog pareiškėjų prašomą priteisti žalą sudaro jų turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Pareiškėjai nagrinėjamoje byloje be reikalavimo įpareigoti atsakovą išduoti jiems pilną naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą, taip pat kėlė reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės dėl laiku (2004 m. sausio 1 d.–2013 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu) neišduotų tarnybinės uniformos dalių patirtą žalą, t. y. pareiškėjai siekė žalos atlyginimo už likusias neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Pažymėtina, kad pareiškėjams neišduotos tarnybinių uniformų dalys ir jų kainos yra nurodytos atsakovo 2013 m. liepos 9 d. rašte Nr. S-PER-1287 ir 2013 m. liepos 30 d. rašte Nr. S-PER-1446. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjų patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjų reikalavimą dėl žalos atlyginimo, remdamasis atsakovo nurodytais duomenimis dėl neišduotų tarnybinių uniformų dalių bei jų verčių ir pasirinko tinkamą pareiškėjų patirtos žalos dydžio apskaičiavimo metodą (pagal Tvarkos 1 punktą).

Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo prašymą taikyti senaties terminą, pareiškėjams priteisė turtinę žalą tik už 3 metų laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki 2013 m. rugsėjo 20 d., t. y. už tris metus nuo skudo pareiškimo dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aptardamas senaties termino taikymo ypatumus analogiškose savo pobūdžiu bylose, pažymi (pvz., 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, 2013 m. spalio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-1838/2013, 2014 m. birželio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1013/2014 ir kt.), kad CK 1.127 straipsnio 5 dalies taikymo požiūriu toks (analogiškas byloje aptartam pareiškėjų teisių pažeidimui) pažeidimas laikytinas tęstiniu pažeidimu. Pareiškėjai žalą (tiesioginius nuostolius) patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 str., 2.271 str.), kas laikytina tęstiniu pažeidimu. Atsakovo neteisėti veiksmai tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjai kreipėsi į teismą (CK 1.127 str.), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai, kreipdamasis į teismą, praleido nustatytą (CK 1.125 str. 8 d.) trejų metų ieškinio senaties terminą.

Pagal Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas bei Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose, ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Nagrinėjama byla pagal faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą yra analogiška pirmiau minėtoms, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio senaties termino pradžią, nagrinėjamu atveju nepagrįstai nesivadovavo CK 1.127 straipsnio nuostatomis, atitinkamai – pareiškėjams turi būti priteisiama visą jų nurodytu laikotarpiu patirta turtinė žalą, kuri nustatoma vadovaujantis jau aptarta tvarka, t. y. priteisiant 30 proc. negautų tarnybinių uniformų dalių vertės (b. l. 13–20): pareiškėjui R. I. – 1 590,06 Lt, o A. J. – 1 687,86 Lt žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad atsakovas iš esmės neginčijo pareiškėjų reikalaujamos atlyginti turtinės žalos dydžio paskaičiavimo.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas žalos atlyginimą pareiškėjams priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014 pažymėjo, kad tokio pobūdžio administracinis ginčas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taikymo požiūriu laikytinas tarnybiniu ginču (ABTĮ 2 str. 19 d.) ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbdavio materialinę atsakomybę, todėl laikė, kad tinkamu atsakovu pareiškėjų patirtai turtinei žalai atlyginti laikytinas pareiškėjų darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis šiuo aspektu tikslintina ir pareiškėjams turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės. Darydama tokį patikslinimą, teisėjų kolegija pažymi, kad šis atsakovas proceso šalies (atsakovo) teisėmis dalyvavo šioje administracinėje byloje, todėl nėra pagrindo laikyti, kad tokiu pakeitimu yra pažeidžiamos jo procesinės teisės ABTĮ 142 straipsnio taikymo prasme. Be to, pažymėtina, jog analogiškos praktikos laikytasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1903/2013, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1847/2013 ir kt.).

Pažymėtina, jog atsakovo atsiliepimo į skundą teiginys, kad po reorganizacijos sukurtas naujas juridinis asmuo – Ligoninė – pradėjo veiklą nuo 2011 m. vasario 1 d., todėl jo atsakomybė prasideda nuo minėtos datos, yra nepagrįstas, kadangi Laisvės atėmimo vietų ligoninė ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namai reorganizuoti sujungimo būdu, t. y. reorganizuojamus Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus sujungiant į naują juridinį asmenį – Laisvės atėmimo vietų ligoninę (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-231 1.1 p.), kuriai pagal CK 2.97 straipsnio 4 dalies nuostatas perėjo visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo keičiamas bei pareiškėjų skundas tenkinamas visiškai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjų R. I. ir A. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjų R. I. bei A. J. skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui R. I. iš atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės 460,51 Eur (1 590,06 Lt) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti pareiškėjui A. J. iš atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės 488,84 Eur (1 687,86 Lt) turtinės žalos atlyginimo.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė