AS-438-925-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-925/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01434-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. Š. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. birželio 11 d. pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 2–4), kurį patikslino 2014 m. birželio 20 d. (b. l. 24–26), prašydamas panaikinti atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Šiaulių tarnyba, tarnyba) 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ Nr. SP-3801(7.3135), 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ Nr. SP-4195(7.3585) ir 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą“ Nr. SP-1437-(7.0996).

Pareiškėjas savo skunde taip pat suformulavo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dalyje dėl atsakovo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. SP-3801(7.3535) ir 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. SP-4195(7.3585) panaikinimo. Pareiškėjo teigimu, terminą apskųsti minėtus sprendimus teismui jis praleido, nes buvo suklaidintas advokatės D. L.-M. Apie tai, kad minėtą terminą jis praleido, jis sužinojo tik po to, kai jam antrą kartą nebuvo suteikta antrinė teisinė pagalba.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi (b. l. 63–66), be kita ko, pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. SP-3801(7.3135) ir 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. SP-4195(7.3585) panaikinimo netenkinto ir termino skundui šioje dalyje paduoti neatnaujino, atitinkamai pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą šioje dalyje priimti atsisakė; pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą likusia apimtimi priėmė teismo žinion.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo ginčijami atsakovo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. SP-3801(7.3135) ir 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. SP-4195(7.3585) jam atitinkamai buvo įteikti 2013 m. gruodžio 4 d. ir 2014 m. sausio 4 d. Byloje ginčas dėl ginčijamų sprendimų įteikimo pareiškėjui datos nekyla. Skundas dėl minėtų sprendimų panaikinimo Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateiktas 2014 m. birželio 11 d., t. y. praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą.

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio. Jos yra susijusios su pareiškėjo subjektyviu situacijos bei Šiaulių tarnybos sprendimų vertinimu, jo paties subjektyviu pasirinkimu, kaip elgtis. Jokių objektyvių priežasčių ar veiksnių, sukliudžiusių per ABTĮ 33 straipsnyje numatytą terminą efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise ir pateikti skundą dėl Šiaulių tarnybos 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. SP-3801(7.3135) ir 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. SP-4195(7.3585) panaikinimo, pareiškėjas nenurodė. Pareiškėjas nepateikė neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jam laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus sutrukdė kokios nors objektyvios aplinkybės, kurios teismo galėtų būti pripažintos svarbiomis. Teismas sprendė, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, o įgyvendindamas savo procesines teises buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 69–71), prašydamas nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti jo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Šiaulių tarnybos 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. SP-3801(7.3135) ir 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. SP-4195(7.3585) panaikinimo ir neatnaujintas terminas skundui šioje dalyje paduoti, atitinkamai atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą šioje dalyje, panaikinti; kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas nurodo tuos pačius argumentus kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme atnaujinti ginčijamų Šiaulių tarnybos sprendimų apskundimo terminą.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Šiaulių tarnyba nurodo, kad abu ginčijami sprendimai pareiškėjui buvo įteikti, juose nurodyta jų apskundimo tvarka ir terminai, tačiau pareiškėjas sprendimų apskundimo teise nepasinaudojo ir į teismą laiku su atitinkamu skundu nesikreipė. Pareiškėjo nurodytos priežastys, lėmusios termino skundui paduoti praleidimą, yra subjektyvios, o atnaujintas gali būti tik toks terminas, kuris buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo nepriklausiusių priežasčių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ Nr. SP-3801(7.3135) ir 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ Nr. SP‑4195(7.3585), teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos <...>. Taigi ši taisyklė suponuoja išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 straipsnis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pavyzdžiui, 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012 ir kt.). Pabrėžtina, kad sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino).

Įrodymus, kad procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismui turi pateikti asmuo, prašantis atnaujinti praleistą terminą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad visi prašymo atnaujinti praleistą terminą teiginiai dėl termino praleidimo priežasčių privalo būti pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pavyzdžiui, 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA442-9/2012, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-39/2011).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimas „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ Nr. SP-3801(7.3135) (b. l. 27) pareiškėjui buvo įteiktas 2013 m. gruodžio 4 d. (b. l. 4), o 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimas „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ Nr. SP‑4195(7.3585) (b. l. 7–8) – 2014 m. sausio 4 d. (b. l. 31). Abiejuose Šiaulių tarnybos sprendimuose nurodyta jų apskundimo tvarka ir terminai. Skundą pareiškėjas, be kita ko, su reikalavimu panaikinti ir minėtus Šiaulių tarnybos sprendimus Šiaulių apygardos administraciniam teismui padavė 2014 m. birželio 11 d., t. y. praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ginčijamų aktų apskundimo terminą atitinkamai daugiau kaip penkis ir keturis mėnesius.

Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad terminą skundui dėl minėtų Šiaulių tarnybos sprendimų teismui paduoti praleido, nes buvo suklaidintas jam paskirtos advokatės, o apie savo teisių pažeidimą sužinojo „tik po antros antrinės teisinės pagalbos neteikimo“ (b. l. 71), t. y. Šiaulių tarnybai priėmus ginčijamą 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ Nr. SP-4195(7.3585), pareiškėjui įteiktą 2014 m. sausio 4 d. Tačiau pareiškėjas nenurodė nei jokių aplinkybių, nei pateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kodėl priėmus Šiaulių tarnybai minėtą sprendimą ir pareiškėjui jau sužinojus apie jo teisių pažeidimą, jis praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą dar keturis mėnesius.

Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjas, veikdamas pakankamai rūpestingai, turėjo galimybę laiku pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, tačiau to nepadarė ne dėl objektyvių priežasčių, todėl atnaujinti terminą paduoti skundą teismui dėl minėtų Šiaulių tarnybos sprendimų nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino taikytinų teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisėtą nutartį. Pareiškėjo P. Š. atskirasis skundas atmetamas, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys