eR-27-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatednagrinėdama pareiškėjo L. R. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos neveikimo priėmimo klausimą, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2015 m. balandžio 13 d. buvo gautas pareiškėjo L. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau – ir atsakovas; Vyriausioji rinkimų komisija; VRK) paskelbti 2015 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. Sp-54 ir 2015 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. Sp-137 Teisės aktų registre per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Legislator headnote
AI generatedeR-27-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: nagrinėdama pareiškėjo L. R. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos neveikimo priėmimo klausimą, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2015 m. balandžio 13 d. buvo gautas pareiškėjo L. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau – ir atsakovas; Vyriausioji rinkimų komisija; VRK) paskelbti 2015 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. Sp-54 ir 2015 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. Sp-137 Teisės aktų registre per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Full text
Administracinė byla Nr. eR-27-624/2015
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00033-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2; 63.3.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
nagrinėdama pareiškėjo L. R. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos neveikimo priėmimo klausimą,
n u s t a t ė:
I. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2015 m. balandžio 13 d. buvo gautas pareiškėjo L. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau – ir atsakovas; Vyriausioji rinkimų komisija; VRK) paskelbti 2015 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. Sp-54 ir 2015 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. Sp-137 Teisės aktų registre per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad pareiškėjas, kaip tarybos narių į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius rinkėjas, teikia skundą dėl atsakovo neveikimo, kadangi pastarojo 2015 m. sausio 30 d. ir 2015 m. kovo 22 d. priimti sprendimai, kaip norminiai administraciniai aktai, nebuvo paskelbti įstatymo nustatyta tvarka. Teigia, jog tokiu būdu buvo pažeistas jo teisėtas lūkestis, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, laikysis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, ir užtikrins, kad rinkimai vyktų remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsnio 1 dalimi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
II. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas įpareigoti VRK paskelbti 2015 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. Sp-54 ir 2015 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. Sp-137 Teisės aktų registre per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos bei teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.
Pareiškėjas savo skundą teikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, vadovaudamasis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 119 straipsnio 1 dalimi.
ABTĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus tuos, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai. ABTĮ 119 straipsnio 1 dalis nustato, kad Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad partija, rinkimų komitetas, iškėlę kandidatus, kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą rinkimų komisijos veiką turi teisę apskųsti: 1) apylinkės rinkimų komisijos – savivaldybės rinkimų komisijai; 2) savivaldybės rinkimų komisijos – Vyriausiajai rinkimų komisijai; 3) Vyriausiosios rinkimų komisijos – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Taigi, šioje normoje yra išvardinti subjektai, turintys teisę nustatytu terminiu – iki balsavimo pabaigos – teikti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos, ar kitos rinkimų komisijos veikos.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog į teismą kreipiasi kaip tarybos narių į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius rinkėjas, t. y. kaip asmuo, nepatenkantis į Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų, galinčių apskųsti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą ar kitą veiką, tarpą.
ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punkte numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, taip pat jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, pateikęs skundą, nepatenka į Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatytą subjektų, galinčių apskųsti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus ar kitą jos veiką Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tarpą, be to, skundas paduotas praleidus Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą terminą, šį skundą atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktų pagrindu.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktais, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjo L. R. skundą atsisakyti priimti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė