A-143-1095-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A143-1095/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02340-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja A. B. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi su skundu (b. l. 1–4), kurį patikslino (b. l. 17–20), į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VSDFV) 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3600 „Dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies“; 2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti jos 2013 m. gegužės 17 d. prašymą.

Pareiškėja nurodė, kad 2013 m. balandžio 28 d. kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrių (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSDFV Alytaus skyrius) su prašymu išmokėti neteisėtai neišmokėtą senatvės pensijos dalį, kuri susidarė taikius Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) prieštaraujančias teisės aktų nuostatas, bei išduoti pažymą apie susidariusią senatvės pensijos nepriemoką. VSDFV Alytaus skyrius 2013 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (4.8) R1-11013 pateikto prašymo nepatenkino, todėl 2013 m. gegužės 17 d. raštu šį VSDFV Alytaus skyriaus sprendimą apskundė VSDFV. Pateiktu prašymu prašė VSDFV įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių išmokėti neteisėtai neišmokėtą senatvės pensijos dalį ir išduoti pažymą apie susidariusią senatvės pensijos nepriemoką. Pažymėjo, kad VSDFV 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3600 atsisakė nagrinėti 2013 m. gegužės 17 d. prašymą, motyvuodama tuo, kad ji praleido sprendimo pradėti mokėti pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatas sumažintą pensiją apskundimo trejų metų terminą. Pareiškėja nurodė, kad VSDFV Alytaus skyriaus bei VSDFV priimti sprendimai yra nelogiški. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) aiškinimu ir padarė išvadą, kad susidariusi nepriemoka turi būti kompensuota. Pažymėjo, kad į teismą anksčiau nesikreipė, nes nebuvo aišku, koks bus Konstitucinio Teismo sprendimas. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir tvirtino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog negauta pensija dėl skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 33–35) prašė nutraukti administracinę bylą arba atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDFV. Šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Pažymėjo, kad pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., todėl pareiškėja apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo 2010 m. sausio mėn. Nurodė, jog pareiškėja su prašymu dėl 2010–2011 m. negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo į VSDFV kreipėsi 2013 m. gegužės 17 d., todėl, atsakovo teigimu, pareiškėja praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą.

Dėl šios priežasties VSDFV 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3600, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 31 punktu, pareiškėjos 2013 m. gegužės 17 d. prašymą atsisakė nagrinėti ir nurodė, kad iki 2013 m. birželio 16 d. pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.

Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, o su skundu 2013 m. birželio 17 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą. Atsakovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-432/2013. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paminėtoje nutartyje konstatavo, jog savo pažeistas teises dėl tokios pensijos nepriemokos suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą. Nurodė, kad termino eigos pradžią teismas laikė pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimą.

Atsakovo vertinimu, priimtas ir ginčijamas sprendimas, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2013 m. gegužės 17 d. prašymą, nes praleistas kreipimosi į VSDFV terminas, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Taisyklių 31 punktu, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika bei atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 39–41) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo savo poziciją pagrindė iš esmės analogiškais motyvais, kurie buvo nurodyti atsakovo pateiktame atsiliepime į skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu (b. l. 54–57) atmetė pareiškėjos skundą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilęs dėl VSDFV 2013 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. (6.5) I-3600 teisėtumo bei pagrįstumo.

Teismas vadovavosi Pensijų įstatymo 45 straipsniu (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d., ir redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 37 straipsnio 1, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 101 punktu. Teismas padarė išvadą, kad VSDFV administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais turi būti skundžiami VSDFV Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013.

Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus argumentus, padarė išvadą, kad rašytinio sprendimo mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas VSDFV Alytaus skyrius 2010–2011 m. nebuvo priėmęs. Apie tai, kad paskirta senatvės pensija buvo sumažinta, pareiškėja sužinojo 2010 m. sausio mėn., kai jai buvo išmokėta ne visa pensija. Šias teismo išvadas patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013). Pareiškėja, prašydama įpareigoti VSDFV teritorinį skyrių išmokėti jai senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią 2010–2011 m. taikant Konstitucijai prieštaravusias Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, į VSDFV kreipėsi su 2013 m. gegužės 17 d. prašymu (VSDFV gautas 2013 m. gegužės 23 d.), t. y. praleidusi Pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą trejų metų terminą.

Teismas vadovavosi Taisyklių 31 punktu. Atkreipė dėmesį, kad VSDFV, priimdama ginčijamą sprendimą, pasiūlė pareiškėjai iki 2013 m. birželio 16 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, ir nurodė, kad, pateikus šiuos įrodymus, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Duomenų, kad pareiškėja atsakovui pateikė paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti terminą, nėra. Aplinkybė, kad pareiškėja anksčiau nesikreipė į teismą dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo, nes nebuvo aišku, koks bus Konstitucinio Teismo sprendimas, yra subjektyvaus pobūdžio. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d. Apie šią aplinkybę pranešė ir visuomenės informavimo priemonės. Todėl, jei pareiškėja būtų domėjusis jai paskirtos pensijos mokėjimo klausimais ir būdama aktyvi, gindama savo teises, ji turėjo galimybę laiku kreiptis į VSDFV dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo. Be to, vadovaujantis Taisyklių 20 punktu, skundo padavimo VSDFV termino praleidimas neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į šią išankstinio ginčų nagrinėjimo instituciją su prašymu šį terminą atnaujinti, kartu pateikiant įrodymus, pagrindžiančius delsimo kreiptis į šią instituciją priežastis.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad VSDFV 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3600 pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013 m. gegužės 17 d. prašymą, kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą, todėl nurodytas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti VSDFV išnagrinėti jos 2013 m. gegužės 17 d. prašymą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti VSDFV 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3600, todėl, teismui konstatavus, kad ginčijamas VSDFV sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, yra atmestinas ir pareiškėjos reikalavimas įpareigoti VSDFV išnagrinėti 2013 m. gegužės 17 d. pareiškėjos prašymą.

III. Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 62–64) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą, taip pat VSDFV 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3600 ir priteisti iš VSDFV Alytaus skyriaus neišmokėtą senatvės pensijos dalį už 2010–2011 m. – 12 410,27 Lt.

Pareiškėja nurodo, kad teismas, padarydamas išvadą, jog sumažintos pensijos gavimo diena gali būti siejama su skundo teismui termino padavimo pradžia, suklydo, kadangi neįvertino ar neteisingai išsiaiškino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-167/2013 pateiktą išaiškinimą. Teigia, jog apie tai, kad gaunama senatvės pensija buvo sumažinta, kaip ir visiems senatvės pensininkams, sužinojo gavusi ją sumažintą už 2010 m. sausio mėn. Tuo metu neabejojo, kad pensija, kaip ir visiems, taip ir jai, buvo sumažinta teisėtai priimtu Laikinuoju įstatymu. Tai, jog gaunama senatvės pensija, kaip turėjusiai draudžiamųjų pajamų, buvo sumažinta neteisėtai, pažeidžiant Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatą, anksčiau nei Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu išaiškino, kad senatvės pensijos gavėjams, turėjusiems draudžiamųjų pajamų, gaunamos pensijos negalėjo būti mažinamos didesniu mastu, nei tiems, kurie nedirba jokio darbo ir neužsiima jokiu verslu, nežinojo ir neturėjo jokios galimybės sužinoti. Tuo pačiu neturėjo ir jokio teisinio pagrindo savo pažeistą konstitucinę teisę ginti įstatymo nustatyta tvarka. Tai padarė tik susipažinusi su paminėtu Konstitucinio Teismo nutarimu, kuris buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., ir dėl to yra įsitikinusi, kad kreipimosi tiek į VSDFV, tiek į teismą dėl savo pažeistos teisės gynimo 3 metų senaties termino nepraleido.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 73–76) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėja nekėlė reikalavimo priteisti iš VSDFV Alytaus skyriaus neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 12 410,27 Lt – už 2010–2011 m., todėl šis apeliacinio skundo reikalavimas paliktinas nenagrinėtu. Pažymi, kad pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas senatvės pensija apeliantei buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., taigi apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, ji sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėn. Apeliantė, kreipdamasi į VSDFV su 2013 m. gegužės 17 d. prašymu išmokėti 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį, praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo VSDFV 3 metų terminą. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog ji anksčiau nesikreipė į teismą dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo, nes nebuvo aišku, koks bus Konstitucinio Teismo sprendimas, yra subjektyvaus pobūdžio. Jei pareiškėja būtų domėjusis jai paskirtos pensijos mokėjimo klausimais ir būtų aktyvi gindama savo teises, ji turėjo galimybę laiku kreiptis į VSDFV dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 69–71) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Pirmoji sumažinta senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn. Taigi apie tai, kad jai mokama ne viso dydžio paskirta pensija, pareiškėja sužinojo 2010 m. sausio mėn., tačiau į VSDFV Alytaus skyrių kreipėsi tik 2013 m. balandžio mėn., t. y. praleidusi imperatyvų trejų metų veiksmų apskundimo terminą. Pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo momentas pripažįstamas svarbia aplinkybe sprendžiant termino eigos pradžios klausimus. Pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Pareiškėja, nors ir kreipėsi į VSDFV, tačiau pastaroji nesprendė ginčo iš esmės, nepriėmė jokio sprendimo dėl pareiškėjai neišmokėtos pensijos dalies už 2010–2011 m., todėl negalima daryti išvados, kad yra pasinaudota ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliaciniame skunde pateiktas prašymas priteisti iš VSDFV Alytaus skyriaus neišmokėtą senatvės pensijos dalį už 2010–2011 m. turi būti paliktas nenagrinėtas. Atkreipia dėmesį, kad tokio prašymo pareiškėja nebuvo išreiškusi skunde pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos matyti, kad pareiškėja siekia jai paskirtos ir, pritaikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas, kurios 2012 m. rugsėjo 21 d. oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos neišmokėtos dalies už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. priteisimo.

Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama, kad pareiškėjos nurodytas pensijos sumažinimas vyko VSDFV teritoriniam skyriui (Alytaus skyriui), kuris administravo teisinius santykius dėl senatvės pensijos pareiškėjai skyrimo ir mokėjimo, tiesiogiai taikant paminėtas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurių taikymas buvo nutrauktas nuo 2012 m. sausio 1 d. Taip pat nekvestionuojama aplinkybė, kad taip sumažinta pensija pareiškėjai faktiškai buvo pradėta mokėti nuo 2010 m. sausio mėn.

Iš bylos matyti, kad:

1) iki 2010 m. sausio 1 d. (dienos, nuo kurios pareiškėjai buvo pradėta mokėti Laikinojo įstatymo 8 str. 2 d. pagrindu sumažinta senatvės pensija) pareiškėja gaudavo (jai iki gyvos galvos buvo paskirta) 1 217,76 Lt dydžio senatvės pensiją. Šios pensijos dydis nuo 2010 m. vasario mėn., 2011 m. sausio mėn. ir nuo 2011 m. vasario mėn. keitėsi (padidėjo), tačiau ne dėl su Laikinuoju įstatymu sietinų priežasčių (b. l. 23);

2) 2013 m. balandžio 28 d. pareiškėja padavė VSDFV Alytaus skyriui prašymą, kuriame išreiškė nesutikimą su paminėtu jai mokamos pensijos sumažinimu;

3) VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. gegužės 9 d. raštu – atsakymu į paminėtą pareiškėjos 2013 m. balandžio 28 d. prašymą - pareiškėjai buvo paaiškintos jai paskirtos pensijos sumažinimo priežastys ir pateikti duomenys apie jai priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas (b. l. 21-22);

4) 2013 m. gegužės 17 d. prašymu VSDFV pareiškėja apskundė paminėtą VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. gegužės 9 d. raštą ir paprašė duoti nurodymą šiam skyriui išmokėti jai sumažintos pensijos dalį (b. l. 36);

5) VSDFV 2013 m. gegužės 29 d. raštu (sprendimu, kuris pareiškėjos skundžiamas šioje administracinėje byloje) jai buvo nurodyta, kad ji praleido Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio nustatytą 3 metų terminą apskųsti sprendimą dėl jai mokėtinos pensijos sumažinimo, dėl to yra atsisakoma nagrinėti šį skundą, ir jai pasiūlyta iki 2013 m. birželio 16 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti šį terminą. Be to, šiame VSDFV rašte (sprendime) buvo nurodyta, kad VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pensijų gavėjams dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu sumažintos senatvės pensijos dalį (b. l. 24-25).

Kolegija pažymi, kad nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjos paminėtu laikotarpiu tariamai pažeistos teisės į visą jai paskirtą pensiją gynimo būdo tinkamumas ta prasme, ar pareiškėja, siekdama atgauti pensijos nepriemoką, laikėsi tokio pobūdžio ginčams teisės aktų nustatytos išsprendimo tvarkos.

Atsakydama į nurodytą klausimą, kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Konkrečiai imant, tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (ginčo dėl Laikinojo įstatymo 8 str. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena 2010 m. sausio mėn., kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, aptariamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena.

Kolegija, taikydama išvardytas teisės aiškinimo taisykles byloje nagrinėjamai situacijai, pažymi, kad paminėtas pareiškėjos VSDFV Alytaus skyriui paduotas 2013 m. balandžio 28 d. pareiškimas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Paduodama šį pareiškimą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies pagrindu sumažinta senatvės pensija. Pareiškėja nenurodė individualaus pobūdžio priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, sprendžiant šio termino atnaujinimo klausimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucija) turėjo pagrindą palikti pareiškėjos paduotą skundą nenagrinėtą, kaip tai yra numatyta Taisyklių 20 ir 31 punktuose.

Tačiau, kaip jau buvo pasakyta pirmiau, atsakovas paminėtame 2013 m. gegužės 29 d. rašte (sprendime) kartu nurodė, kad VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintos senatvės pensijos dalies. Tokiu būdu VSDFV (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucijos) dėl ginčo esmės išreikšta pozicija leidžia kolegijai daryti išvadą, kad šis ginčas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje buvo išspręstas (išnagrinėtas), t. y. nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta. Tai reiškia, kad aptartas pareiškėjos skundo VSDFV padavimo termino praleidimo faktas, kaip ir tokio praleidimo priežasčių įvertinimo klausimas, prarado savo aktualumą, t. y. nagrinėjamai bylai tapo nereikšmingi. Darydama tokią išvadą, kolegija atsižvelgia į tokios pačios faktinės situacijos įvertinimą ir traktavimą, pateiktą paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. Kolegija, vadovaudamasi šiuo precedentu, nemato pagrindo nesutikti su tokia išplėstinės teisėjų kolegijos padaryta išvada ir netaikyti jos šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str.).

Taigi konstatuotina, kad tokioje situacijoje pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjos skundžiamo atsakovo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimo reikšmę nagrinėjamai bylai, o teismo išaiškinimas (pasiūlymas) pareiškėjai jos teisės prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą neturi teisinės prasmės, tokiu būdu pareiškėjos tariamai pažeistos teisės į dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo sumažintos pensijos dalį realiai negali būti apgintos. Todėl teismo priimtas sprendimas kolegijos negali būti pripažintas pagrįstu ir yra naikintinas.

Pareiškėjos pirmosios instancijos teismui paduotame skunde nėra reikalavimo dėl sumažintos senatvės pensijos dalies priteisimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi faktinio bei teisinio pagrindų išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje esanti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis, kaip priimta kitoje administracinėje byloje, šiai administracinei bylai nėra reikšminga. Atsižvelgdama į tai, kolegija pripažįsta būtina grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant šią bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsnio nuostatomis, turi pasiūlyti pareiškėjai pareikšti reikalavimą dėl jai nesumokėtos pensijos dalies priteisimo bei, atsiradus reikalui, išspręsti atsakovo šioje administracinėje byloje tinkamumo klausimą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Veslava Ruskan