AS-261-1291-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-1291/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04820-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Krivita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Krivita“ skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl patikrinimo akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Krivita“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė, UAB „Krivita“) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Turto vertinimo priežiūros tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2014 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo aktą Nr. VP-7(14) (toliau – ir Aktas); 2) klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti, kad tikrintos ataskaitos atitinka teisės aktų reikalavimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant minėtas nuostatas (2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS16-420/2007 ir kt.).

Iš ginčijamo Akto nustatė, kad jis surašytas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. Tarnybai vykdant minėtoje straipsnio dalyje nurodytą bei atsakovui priskirtiną bendrąją kontrolės funkciją – tikrinimą, ar turto arba verslo vertinimo įmonių sudarytos ir jose registruotos arba nepriklausomo turto arba verslo vertintojo sudarytos ne ilgesnio kaip trejų praėjusių metų laikotarpio turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitinka šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Akte analizuojamos Bendrovės sudarytos atskiros vertinimo ataskaitos, nurodomi jų trūkumai, pateikiamas pareiškėjo veikloje pastebėtų turto vertinimo ataskaitų trūkumų apibendrinimas, taip pat pažymima, kad nurodymai ištaisyti veiklos trūkumus taikomi po šio akto priėmimo rengiamoms turto vertinimo ataskaitoms.

Įvertinęs Akto turinį, teismas padarė išvadą, kad jame pateikiama Bendrovės sudarytų vertinimo ataskaitų analizė bei vertinimas, tačiau jokie privalomi nurodymai ar patvarkymai, kurie įtakotų Bendrovės teises ar teisėtus interesus, nėra nustatyti. Be to, akivaizdu, jog Akto nurodymas Bendrovei atsižvelgti į šiame akte nustatytus pareiškėjo veiklos trūkumus bei ateityje rengiamose ataskaitose šių trūkumų vengti, nelaikytinas viešojo administravimo sprendimu, kurio pagrįstumas bei teisėtumas galėtų būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka. Taip pat pripažinta, kad ginčas, kuris galėtų būti nagrinėjamas teisme, dėl Akte nurodytų ir Bendrovės parengtų vertinimo ataskaitų nėra kilęs.

Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo keliamas ginčas teisme nenagrinėtinas, todėl skundą priimti atsisakyta ir pareiškėjui grąžintinas 75 Lt sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., 42 str. 1 d. 3 p.).

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Krivita“ elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjo skundą nagrinėti.

Nurodo, kad skundžiamas patikrinimo aktas yra skundžiamas ir tai yra tiesiogiai numatyta teisės akte. Patikrinimas buvo atliekamas ir patikrinimo aktas surašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1K-422 patvirtintomis Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos patikrinimo taisyklėmis (toliau – ir Patikrinimo taisyklės), kurių 22 punkte expressis verbis nurodoma, kad patikrinimo aktas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Pabrėžtina, jog skundžiamas patikrinimo aktas nėra tarpinis administracinės procedūros aktas, tačiau yra savarankiškas procedūrą – Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos patikrinimą – užbaigiantis aktas, kuris, kaip minėta, vadovaujantis Patikrinimo taisyklių 22 punktu, gali būti skundžiamas teismui. Apie tai, kad patikrinimo aktas gali būti skundžiamas, pareiškėją informavo ir atsakovas lydraščiu (2014 m. spalio 3 d. Tarnybos raštas „Dėl įmonės veiklos patikrinimo“ – 2014 m. lapkričio 3 d. skundo priedas Nr. 3).

Pažymi, jog Aktu yra formuluojami privalomi nurodymai pareiškėjui (Akto 11-12 psl.), kurie lemia Bendrovės teises ir interesus, ją diskriminuoja kitų atitinkamą veiklą vykdančių subjektų atžvilgiu (net jei laikytume, kad pateikti nurodymai sietini tik su ateityje rengiamomis ataskaitomis). Su Akte įvardintais „pažeidimais“ bei suformuluotais privalomais nurodymais pareiškėjas nesutinka ir todėl, kad nurodyti pažeidimai ir privalomi nurodymai yra nepagrįsti iš esmės ir savo turiniu prieštarauja teisės aktams (žr. 2014 m. lapkričio 3 d. skundą, inter alia jo 6 dalį). Todėl skundžiamu aktu nustatyti įpareigojimai ateityje vadovautis neteisėtais nurodymais, kurie nėra pagrįsti teisės aktais ir jiems prieštarauja, yra pertekliniai, lyginant su teisės aktų reikalavimais, akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus: tokiu būdu nepagrįstai išplečiamos pareiškėjo veiklai keliamų reikalavimų ribos (kai tų reikalavimų galiojantys teisės aktai nekelia), tokiu būdu nepagrįstai ribojama ūkinės veiklos laisvė ir sukuriamos neigiamos diskriminacinės sąlygos kitų ūkio subjektų atžvilgiu, kuriems tokie nurodymai nebuvo adresuoti (taigi jie savo veikloje gali vadovautis tik galiojančiais teisės aktais ir nėra papildomai apsunkinti teisės aktais nepagrįstų įpareigojimų laikymusi). Tokia situacija yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo principais ir tiesiogiai pažeidžia pareiškėjo teises. Be to, vadovaujantis Patikrinimo taisyklių 16.2 punktu, patikrinimo metu Priežiūros įstaiga tikrina turimus paaiškinimus ir dokumentus, susijusius su vertintojo ar vertinimo įmonės atliktais turto arba verslo vertinimais (sudarytą turto arba verslo vertinimo ataskaitą, veiklos ataskaitą ir kita), ir be kitų aplinkybių nustato, ar ištaisyti vertintojo ar vertinimo įmonės veiklos, sudarant turto arba verslo vertinimo ataskaitas, trūkumai ir įgyvendinti Priežiūros įstaigos nurodymai ištaisyti pirminio planinio patikrinimo metu nustatytus trūkumus, kai atliekamas paskesnis planinis patikrinimas. Tai leidžia spręsti, kad pirminio patikrinimo metu nustatyti trūkumai užtraukia įmonei dar vieną patikrinimą, kas nepagrįstai didina naštą verslui.

Teigia, kad patikrinimo aktas, kai jame yra konstatuoti pažeidimai, yra pagrindas inicijuoti kitą administracinę procedūrą, t. y. iškelti turto vertintojui drausmės bylą: Patikrinimo taisyklių 21 punktas nustato, kad įsigaliojus patikrinimo aktui, kai jame nustatoma Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, Turto ir verslo vertinimo metodikos ar kt. aktų pažeidimai, Priežiūros įstaiga kreipiasi su rašytiniu teikimu į Turto arba verslo vertintojų garbės teismą iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą. Taigi akivaizdu, kad skundžiamas Aktas turės tiesiogines teisines pasekmes, numatytas tiek Patikrinimo taisyklių 21 punkte, tiek Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnyje. Akivaizdu, kad Akte konstatuoti pažeidimai bus laikomi nustatytais ir įrodytais ir nagrinėjant drausmės bylą nebebus kvestionuojami, ypač atsižvelgiant į tai, kad Patikrinimo taisyklių 22 punktas suteikė teisę patikrinimo akto išvadas ginčyti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog pareiškėjo ginčijamame Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2014 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo akte Nr. VP-7(14), remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, analizuotos Bendrovės sudarytos atskiros vertinimo ataskaitos, t. y. ar jos atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nurodomi jų trūkumai, pateikiamas pareiškėjo veikloje pastebėtų turto vertinimo ataskaitų trūkumų apibendrinimas, taip pat pažymima, kad nurodymai ištaisyti veiklos trūkumus taikomi po šio akto priėmimo rengiamoms turto vertinimo ataskaitoms. Teismas padarė išvadą, kad, kadangi pareiškėjo ginčijamame Akte jokių imperatyvių nurodymų ar patvarkymų, kurie įtakotų Bendrovės teises ar teisėtus interesus, nebuvo nustatyta, todėl šis Aktas nėra administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, o skundas dėl jo panaikinimo – nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą apskritai atsisakė priimti, administracinė byla nebuvo pradėta ir joje nebuvo ir nėra nagrinėjami pareiškėjo skundo reikalavimai, todėl pareiškėjo argumentai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, atliekant patikrinimą ir surašant Aktą, nėra reikšmingi nagrinėjamu atveju, jie nevertinami ir dėl jų nepasisakoma.

Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Tuo atveju, jei tai paaiškėja skundo priėmimo nagrinėti stadijoje, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams.

Kaip matyti iš ginčijamo atsakovo patikrinimo akto, jame, remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1K-422 patvirtintų Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos patikrinimo taisyklių 16.1 punktu, pateikti nurodymai ištaisyti pareiškėjo veiklos, sudarant vertinimo ataskaitas, trūkumus ir nurodyta, kad šie nurodymai dėl trūkumų taikomi po šio patikrinimo akto priėmimo rengiamoms turto arba verslo vertinimo ataskaitoms. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiame Akte pateikiama Bendrovės sudarytų vertinimo ataskaitų analizė bei vertinimas, tačiau jokie privalomi nurodymai ar patvarkymai, kurie lemtų Bendrovės teises ar teisėtus interesus, nėra nustatyti.

Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 2 punktą Priežiūros įstaiga (šiuo atveju Turto vertinimo priežiūros tarnyba), įgyvendindama šio įstatymo nuostatas, pagal finansų ministro patvirtintas Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos patikrinimo taisykles atlieka turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių turto arba verslo vertinimo veiklos patikrinimus (taip pat žr. Turto vertinimo priežiūros tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. kovo 26 d.

įsakymu Nr. 1K-116, 9.2 p.). Atlikdama šiuos patikrinimus, Tarnyba, be kita ko, nagrinėja turto arba verslo vertinimo įmonių sudarytų ir jose registruotų arba nepriklausomo turto arba verslo vertintojo sudarytų ne ilgesnio kaip trejų praėjusių metų laikotarpio turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitiktį šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams pagal Priežiūros įstaigos patvirtintą tų metų veiklos planą (26 str. 3 d. 2 p. ir Patikrinimo taisyklių 6.2 p.). Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos patikrinimo taisyklės numato, jog patikrinimai yra dviejų rūšių: planinis ir neplaninis (5 p.).

Planinis patikrinimas susideda iš dviejų dalių: pirminio ir paskesnio (5.1.1, 5.1.2 p.). Į atitinkamų metų patikrinimų planą įtraukiamas tik į Išorės vertintojų sąrašą įrašytas vertintojas ar vertinimo įmonė:

1) pirminiam planiniam patikrinimui atlikti, jeigu per 5 metus nebuvo atliktas nė vienas vertintojo ar vertinimo įmonės veiklos patikrinimas arba jeigu jie atitinka ne mažiau kaip 2 iš Patikrinimo taisyklių 8.1 punkte numatytų kriterijų;

2) paskesniam planiniam patikrinimui atlikti, jeigu praėjusiais kalendoriniais metais buvo atliktas vertintojo ar vertinimo įmonės pirminis planinis patikrinimas ir Priežiūros įstaiga nustatė vertintojo ar vertinimo įmonės veiklos, sudarant turto arba verslo vertinimo ataskaitas, trūkumų arba paskesnis planinis patikrinimas buvo baigtas dėl to, kad vertintojas ar vertinimo įmonė nuo pirminio planinio patikrinimo iki paskesnio planinio patikrinimo nėra sudarę nė vienos turto arba verslo vertinimo ataskaitos (8 p.). Patikrinimo metu Priežiūros įstaiga tikrina turimus paaiškinimus ir dokumentus, susijusius su vertintojo ar vertinimo įmonės atliktais turto arba verslo vertinimais (sudarytą turto arba verslo vertinimo ataskaitą, veiklos ataskaitą ir kita), ir nustato, be kita ko:

1) vertintojo ar vertinimo įmonės veiklos, sudarant turto arba verslo vertinimo ataskaitas, trūkumus, kai atliekamas pirminis planinis patikrinimas, ir pateikia nurodymus pirminio planinio patikrinimo metu nustatytiems trūkumams pašalinti;

2) ar ištaisyti vertintojo ar vertinimo įmonės veiklos, sudarant turto arba verslo vertinimo ataskaitas, trūkumai ir įgyvendinti Priežiūros įstaigos nurodymai ištaisyti pirminio planinio patikrinimo metu nustatytus trūkumus, kai atliekamas paskesnis planinis patikrinimas;

3) ar sudarytos turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, kai atliekamas paskesnis planinis patikrinimas arba neplaninis patikrinimas (16 p.). Patikrinimo taisyklių 17 punktas numato, jog patikrinimas baigiamas surašius ir pasirašius nustatytos formos patikrinimo aktą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas būtent pirminis planinis veiklos patikrinimas, kurio metu ir surašytas ginčijamas atsakovo Tarnybos 2014 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo aktas Nr. VP-7(14). Remiantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, jog šiuo patikrinimo aktu pareiškėjo veiklos, sudarant vertinimo ataskaitas, patikrinimas dar nėra visiškai baigtas, o pareiškėjo veikla toliau bus vertinama paskesnio patikrinimo metu, kuomet bus nustatoma, ar ištaisyti pareiškėjo veiklos, sudarant vertinimo ataskaitas, trūkumai ir įgyvendinti Tarnybos nurodymai ištaisyti pirminio planinio patikrinimo metu nustatytus trūkumus taip pat, ar sudarytos vertinimo ataskaitos atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus (Patikrinimo taisyklių 16.2, 16.3 p.). Taigi, pareiškėjo veiklos patikrinimo procedūra dar nėra pasibaigusi, o ginčijamas Aktas, be kita ko, yra tik tarpinis dokumentas, sudarantis prielaidas priimti galutinį sprendimą. Pagal Patikrinimo taisyklių 21 punktą, toks sprendimas gali būti netgi Tarnybos rašytinis teikimas Turto arba verslo vertintojų garbės teismui iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą (taip pat žr. Turto arba verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 str.). Šiuo atveju nėra duomenų, kad toks ar kitas Tarnybos galutinis sprendimas (aktas), kuris ir galėtų būti skundžiamas Patikrinimo taisyklių 22 punkte nustatyta tvarka, t. y. administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui, būtų priimtas.

Remiantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijamas Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2014 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo aktas Nr. VP-7(14) negali būti administracinės bylos dalyku, nes kol kas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir yra tarpinis dokumentas, sudarantis prielaidas priimti atitinkamą galutinį sprendimą.

Remdamasi tuo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Krivita“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys