A-858-1996-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-1996/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00057-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 4.4; 4.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius, V. Š.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 5-8) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2014 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. 1T-(8.5.)-2;

2) panaikinti NŽT Kretingos skyriaus (toliau – ir Kretingos skyrius) 2013 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 14SD-(14.14.104.)-2732;

3) įpareigoti NŽT panaikinti servitutą, nustatytą Kretingos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1329 1.6 papunkčiu, bei įpareigoti NŽT šį servitutą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Kretingoje. Po šiais pastatais esantis valstybinis žemės sklypas yra nesuformuotas ir norint jį suformuoti buvo pradėtas rengti žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Šio plano rengimo metu pareiškėjas sužinojo, kad valstybinėje žemėje, kuria naudojasi, Kretingos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1329 buvo nustatytas servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas. Atsižvelgiant į tai, Kretingos rajono savivaldybė atsisakė suderinti parengtą plano projektą, kurio planuojamo žemės sklypo plane nebuvo pažymėtas minėtas servitutas. Pareiškėjas teigė, kad kreipėsi į Kretingos skyrių su prašymu panaikinti minėtą Kretingos skyriaus vedėjo įsakymą ta apimtimi, kuria nustatytas servitutas, tačiau 2013 m. spalio 21 d. atsakymu Nr. 14SD-(14.14.104.)-2732 prašymas nebuvo tenkintas. Toks atsakymas buvo apskųstas NŽT direktoriui, tačiau NŽT direktoriaus 2014 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. 1T-(8.5.)-2 nuspręsta pareiškėjo skundą atmesti.

Pareiškėjas manė, kad teisės aktai numato servituto nustatymo tvarką. Administraciniu aktu nėra galimybės nustatyti servituto neparengus teritorijų planavimo dokumento, ką patvirtino ir NŽT, todėl neaišku, kaip toks servitutas buvo nustatytas. Nustatyti šį servitutą nebuvo būtinybės, kadangi iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, nuosavybės teise priklausančio V. Š., yra atvestos miesto komunikacijos.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 39-42) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjo argumentas, jog administraciniu aktu nėra galimybės nustatyti servituto neparengus teritorijų planavimo dokumento, yra neteisingas bei klaidinantis. Valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kretingoje, kuriame stovi pareiškėjo nuosavybės teise valdomi pastatai, nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra įregistruotas ir šiam žemės plotui nustatytas servitutas. Šiuo metu yra rengiamas žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas suformuoti žemės sklypą prie pareiškėjo nuosavybės teise valdomų pastatų, todėl servitutas, kurio paskirtis aptarnauti vietinį nuotekų šalinimo rezervuarą (atmatų duobę) gyvenamojo namo priklausinį, nuosavybės teise priklausantį V. Š., turi būti suprojektuotas. Atkreipia dėmesį, kad V. Š. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kretingoje, nuosavybės teise valdo nuo 2005 m. spalio 19 d. ir šio žemės sklypo plane greta pietinės šio žemės sklypo ribos yra pažymėtas privažiavimas, kuris taip pat pažymėtas ir 2000 m. sausio 7 d. parengtame bei Kretingos rajono mero patvirtintame žemės sklypo plane, kuris nebuvo suderintas su gretimo valstybinio žemės ploto naudotoju, kuriam nuosavybės teise priklausė pastatas, nuo 2008 m. sausio 18 d. priklausantis pareiškėjui.

Paaiškino, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, savininkė V. Š. 2011 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą dėl šio žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo ir servituto nustatymo pagal UAB „Domo projektas“ parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Šioje kadastro duomenų byloje esančio žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte Nr. G-2 pažymėta, kad nustatomas 109 kv. m. ploto servitutas, skirtas aptarnauti vietiniam nuotekų šalinimo rezervuarui (atmatų duobei) gyvenamojo namo priklausiniui, kuris nuosavybės teise priklauso V. Š., bei kad šis servitutas bus panaikintas požemines komunikacijas prijungus prie Kretingos miesto inžinerinių tinklų.

Pažymėjo, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, kadastro duomenys pakeisti ir 109 kv. m. ploto servitutas nustatytas Kretingos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1329. Pagal žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą šis servitutas 2011 m. lapkričio 22 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tai, jog iki V. Š. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, yra atvestos miesto komunikacijos, nėra pagrindas teigti, jog pasibaigė (išnyko) nustatyto servituto būtinumas. Spręsti klausimą dėl servituto būtinumo ir jo išregistravimo bus galima tik tada, kai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kretingoje, esančios požeminės komunikacijos bus prijungtos prie Kretingos miesto inžinerinių tinklų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 35-36) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad keliukas, kurio naudojimui jai suteiktas servitutas, visada buvo bendro naudojimo. Servitutas yra būtinas privažiuoti prie sodo, kanalizacijos talpos turiniui išvežti ir medinei tvorelei nudažyti, o kitoms reikmėms V. Š. keliuku nesinaudoja. Nuo sklypo ribų tiek šiaurės, tiek pietų pusėse iki namo vietos tėra tik praėjimui, todėl pravažiavimas per V. Š. žemės sklypą iki minėtų objektų neįmanomas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 26 d. sprendimu (b. l. 62-70) tenkino pareiškėjo A. D. skundą ir panaikino NŽT Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1329 „Dėl privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pakeitimo“ 1.6 punktu nustatytą servitutą kitos paskirties žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kretingoje, NŽT direktoriaus 2014 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. 1T-(8.5.)-2 „Dėl A. D. skundo išnagrinėjimo“, NŽT Kretingos skyriaus 2013 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 14SD-(14.14.104.)-2732 „Dėl atsakymo į raštą“. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo NŽT 1 100 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas prašo įpareigoti NŽT panaikinti ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro servitutą, nustatytą NŽT Kretingos žemėtvarkos skyriaus (nuo 2012 m. balandžio 2 d. – NŽT Kretingos skyrius) vedėjo 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1329 „Dėl privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pakeitimo“ 1.6 punktu. Nurodytu įsakymu pakeisti V. Š. nuosavybės teise priklausančio 0,1040 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, kadastro duomenys (1 p.). Šio įsakymo 1.6 punktu kitos paskirties žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kretingoje, nustatytas servitutas: 107 – servitutas – teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (viešpataujantis daiktas) – plotas – 0,0109 ha.

Pažymėjo, jog servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises. Servituto sąvoka yra atskleista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnyje nurodant, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (1 dalis). Servituto tikslas yra užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą.

Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.124 straipsnio 2 dalis numato, jog iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę aptarnauti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas).

Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalį sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo; viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia NŽT pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą nustatymo; kai siūloma nustatyti servitutą privačios žemės sklypams centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms) aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai.

Žemės įstatymo 23 straipsnyje taip pat nustatyta, kad administraciniu aktu nustatytus servitutus Nekilnojamojo turto registre registruoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas ar patikėtinis (6 d.). Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Taisyklės), detalizuoja tokių servitutų nustatymo tvarką.

Pažymėjo, jog NŽT kartu su atsiliepimu į pareiškėjo skundą pateikė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , bylos kopiją. Iš šios bylos medžiagos matyti, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, kadastrinių matavimų bylos, parengtos 2011 m. liepos 26 d., žemės sklypo plane 109 kv. m. ploto ginčijamas servitutas nustatytas už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, ribų, t. y. pravažiavime esančiame valstybinėje žemėje, taip pat šioje kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad ginčijamas servitutas panaikinamas požemines komunikacijas prijungus prie miesto inžinerinių tinklų.

Nurodė, jog Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. A1-720 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei atsižvelgdamas į A. D. įgalioto asmens UAB „Almontus“ direktoriaus V. P. 2011 m. rugpjūčio 1 d. ir 2011 m. rugsėjo 19 d. prašymus, NŽT Kretingos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 26 d. sutikimą Nr. 14SS-(14.14.45)-492, leido pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, (duomenys neskelbtini), Kretingoje, pagal priedą. Plano rengimo tikslas – suformuoti žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuosavybės teise nuo 2008 m. sausio 18 d. priklauso pareiškėjui. Pagal pateiktą planuojamos teritorijos schemą nustatyta, kad ši teritorija apima minėtą valstybinio žemės fondo teritoriją, į kurią patenka ir nustatytas ginčijamas servitutas.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog NŽT Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1329 „Dėl privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pakeitimo“ 1.6 punktu nustatant servitutą nenurodytas konkretus viešpataujantis daiktas, o tik nurodyta, kad tai yra požeminės ir antžeminės komunikacijos. Šiame įsakyme tarnaujantis daiktas nenurodytas, todėl pagal formulavimą galima suprasti, kad tai yra žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kretingoje. Tačiau kaip matyti iš Nekilnojamojo daikto (žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kretingoje) kadastrinių matavimų bylos, parengtos 2011 m. liepos 26 d., žemės sklypo plane 109 kv. m. ploto ginčijamas servitutas įbraižytas už žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini) , Kretingoje, ribų, t. y. valstybinėje žemėje, kuria šiuo metu faktiškai naudojasi šioje teritorijoje esančių pastatų (gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kretingoje, savininkas, t. y. pareiškėjas. Šioje teritorijoje žemės sklypas nėra suformuotas bei privatizuotas įstatymų nustatyta tvarka. Ginčijamas servitutas nustatytas vietoje ten egzistuojančio pravažiavimo kelio link minėtų pareiškėjui priklausančių gyvenamo namo ir kitų statinių. Kita vertus, NŽT Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1329 „Dėl privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pakeitimo“ pagrindu ginčijamas servitutas buvo įregistruotas žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Kretingoje.

Pažymėjo, kad nurodytame įsakyme ginčijamo servituto nustatymo pagrindas nenurodytas, neatskleistas servituto turinys, t. y. kuo turėtų pasireikšti teisė aptarnauti. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog NŽT Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymas Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1329 „Dėl privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pakeitimo“ ta apimtimi, kuria nustatytas ginčijamas servitutas, t. y. 1.6 punktu, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų bei Taisyklių 16 punkto reikalavimų, todėl naikintinas.

Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis taip pat buvo nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kretingoje, įregistruoto servituto – teisės aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (viešpataujantis daiktas) – plotas – 0,0109 ha. Pagal šį išrašą taip pat nustatyta, kad tiek žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kretingoje, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Kretingos m. k. v.), tiek jame esantys gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti inžineriniai kiemo statiniai – atmatų duobė, rezervuaras (2 vnt.), vartai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso tam pačiam asmeniui, t. y. V. Š., ir nenustatyta, kad šių objektų naudotojais būtų ir kiti asmenys, taip pat byloje duomenų apie kitus kokius nors statinius ar įrenginius, t. y. centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kretingoje, arba valstybinėje žemėje, kuria šiuo metu faktiškai naudojasi šioje teritorijoje esančių pastatų (gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Kretingoje, savininkas, nėra.

Teismas nurodė, jog tiek teismo posėdžio metu, tiek atsiliepime į pareiškėjo skundą, trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. nurodė, jog jai iš esmės reikalinga teisė naudotis valstybinėje žemėje, kuria šiuo metu faktiškai naudojasi šioje teritorijoje esančių pastatų (gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Kretingoje, savininkas, esančiu pravažiavimo keliu, tam kad galėtų nuvažiuoti iki jos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kretingoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodo ir kanalizacijos talpos bei galėtų prieiti nudažyti medinę tvorelę, taip pat nurodė, kad per savo sklypą ji to padaryti negali, kadangi stovi namas ir nėra vietos pravažiavimui. Teismo posėdžio metu NŽT atstovas paaiškino, kad ginčijamas servitutas buvo nustatytas tam, kad būtų galima privažiuoti prie kanalizacijos talpos, esančios žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kretingoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą pirmosios instancijos teismas sprendė, jog servitutas gali būti nustatytas tik suformuotam žemės sklypui (Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, 23 straipsnio 2 dalis, Taisyklių 2 punktas) ir įbraižytas to žemės sklypo plane (Taisyklių 16 punktas). Pagal byloje pateiktą medžiagą ir šalių paaiškinimus ginčijamas servitutas nustatytas žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kretingoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso V. Š. ir kuris pagal servituto sąvoką laikytinas tarnaujančiuoju daiktu, tam kad būtų galima aptarnauti kanalizacijos talpą–atmatų duobę, kuri taip pat nuosavybės teise priklauso V. Š. ir kuri pagal servituto sąvoką laikytina viešpataujančiuoju daiktu. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog tiek tarnaujantis, tiek viešpataujantis daiktas nuosavybės teise priklauso tam pačiam asmeniui, t. y. V. Š.. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog ginčijamas servitutas, vadovaujantis CK 4.130 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, negalėjo būti nustatytas ir įregistruotas, todėl naikintinas NŽT Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1329 „Dėl privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pakeitimo“ 1.6 punktu nustatytas servitutas kitos paskirties žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kretingoje.

Nurodė, jog pareiškėjas taip pat prašo panaikinti NŽT direktoriaus 2014 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. 1T-(8.5.)-2 „Dėl A. D. skundo išnagrinėjimo“ bei NŽT Kretingos skyriaus 2013 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 14SD-(14.14.104.)-2732 „Dėl atsakymo į raštą“. Atsižvelgiant į tai, kad šiais sprendimais buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymus panaikinti ginčijamą servitutą ir į tai, jog konstatuota, kad toks servitutas negalėjo būti nustatytas ir įregistruotas, bei kad naikintinas NŽT Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1329 „Dėl privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pakeitimo“ 1.6 punktu nustatytas servitutas kitos paskirties žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kretingoje, šie sprendimai taip pat naikintini.

Teismas, taip pat įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, tenkintus pareiškėjo reikalavimus, priteisė pareiškėjui iš atsakovo NŽT 100 Lt už sumokėtą žyminį mokestį ir 1 000 Lt už skundo surašymą, iš viso – 1 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu (b. l. 74-79) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Apeliaciniame skunde nurodoma NŽT teritorinių skyrių specialistai atstovauja NŽT ir priima sprendimus pagal jiems suteiktus NŽT direktoriaus įgaliojimus ir veikia NŽT vardu. Pareiškėjas skunde dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovu nurodo NŽT, o trečiuoju suinteresuotu asmeniniu – NŽT Kretingos skyrių. Teismas 2014 m. kovo 26 d. sprendime taip pat nurodo trečiuoju suinteresuotu asmeniu NŽT Kretingos skyrių, kuris nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo skundą. Pažymi, kad NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad ji turi 48 teritorinius padalinius (skyrius) ir minėti teritorinių padalinių skyriai neturi juridinio asmens statuso ir būtina iš proceso eliminuoti NŽT Kretingos skyrių, tačiau teismas šio klausimo nesprendė ir šiuo metu trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtrauktas NŽT Kretingos skyrius, neturintis juridinio asmens statuso.

Atsakovas remiasi CK 4.111 straipsniu, Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi ir nurodo, jog administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomi arba panaikinami NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, esant suinteresuotų asmenų prašymui nustatyti servitutą ir pagal teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose numatytas servitutas. Tik įvykdžius servituto nustatymo sąlygas, numatytas Žemės įstatymo 23 straipsnyje, remdamasis Taisyklėmis, administravimo subjektas įgyja pareigą priimti sprendimą dėl servitutų nustatymo. Atitinkamai, administracinis teismas nagrinėdamas skundą neprivalo vertinti, ar suinteresuotiems asmenims servitutas yra būtinas, ar jie turi kitas galimybes netrukdomai naudotis savo turtu, nes šios aplinkybės turėjo būti patikrintos ir pagrįstos rengiant teritorijų planavimo dokumentą, kuris šioje byloje yra parengtas ir nėra ginčijamas. Servitutą nustato administravimo subjektas, o teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi, tik patikrina, ar atsakovas, kaip administravimo subjektas, tinkamai atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

Pažymi, jog Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2012 metais buvo pradėta nagrinėti administracinė byla Nr. I-966-583/2012 pagal pareiškėjo patikslintą skundą atsakovui NŽT ir trečiajam suinteresuotam asmeniui S. M.. Šioje byloje NŽT Kretingos skyrius 2012 m. gruodžio 6 d. lydraščiu Nr. 14SD-(14.14.9.)-2155 pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą, kuriame buvo nurodyta, kad 5 punktu pridedama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, bylos kopija, 3 egz., t. y. kiekvienai proceso šaliai. Taigi pareiškėjas apie šioje byloje ginčijamą administracinį aktą sužinojo 2012 metais dalyvaudamas administracinėje byloje Nr. I-966-583/2012 ir NŽT Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 20 d. priimtam įsakymui Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1329 „Dėl privataus sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pakeitimo“ skųsti pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus. Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio mėn. egzistavo objektyvios priežastys, sutrukdžiusios pareiškėjui pasinaudoti teise ginčyti administracinį aktą. Atitinkamai, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, 2014 m. kovo 26 d. sprendimu panaikinęs ginčijamą įsakymą, pažeidė ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį.

Pabrėžia, jog NŽT Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 20 d. priimtame įsakyme Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1359 „Dėl privataus sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pakeitimo“ nurodyta, kokiomis teisės normomis vadovaujantis priimtas įsakymas, taigi teismo argumentas, kad šiame įsakyme tarnaujantis daiktas nenurodytas, nepagrįstas, nes ginčijamo įsakymo 1.6 punkte aiškiai nurodytas 107 kodu viešpataujantis servitutas – teisė aptarnauti požemines antžemines komunikacijas.

Atsakovas nurodo, jog ginčijamo įsakymo 1.6 punktu nustatytas servituto 107 kodas atitinka įsakymo priėmimo metu galiojantį Valstybės įmonės registrų centro direktoriaus 2007 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. v-111 patvirtintą klasifikatorių, kuriame nurodyta, kad 107 kodu žymimas servitutas – teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (viešpataujantis daiktas). Valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kretingoje, kuriame stovi pareiškėjo nuosavybės teise valdomi pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, taigi nėra įregistruotas ir šiam žemės plotui nustatytas servitutas. Šiuo metu yra rengiamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą prie pareiškėjo nuosavybės teise valdomų pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl servitutas, kurio paskirtis aptarnauti vietinį nuotekų šalinimo rezervuarų (atmatų duobę) gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinį, nuosavybės teise priklausantį V. Š., turi būti suprojektuotas.

Pareiškėjas A. D. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 102-104) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog atsakovas pats pažymi, kad teisės aktai reikalauja, kad servitutai administraciniu aktu būtų nustatyti pagal parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, tačiau nepaaiškina, kodėl pareiškėjo naudojamame valstybinės žemės plote prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kretingoje, nėra iki šiol parengtas teritorijų planavimo dokumentas, tačiau tame plote nustatytas tarnaujantis servitutas, skirtas V. Š. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kretingoje, viešpataučio neegzistuojančio (nesuformuotame (duomenys neskelbtini) sklype) daikto atžvilgiu su teise aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas.

Pažymi, jog administracinėje byloje Nr. I-966-583/2012 įsakymas buvo pateiktas, bet šioje byloje ginčas vyko tik dėl sklypų ribų ir apie servitutus pareiškėjui nebuvo žinoma ir apie juos teisme nebuvo užsiminta. Ginčijamame administraciniame akte buvo nurodytas žemės sklypas, kuriam buvo taikomas minėtas aktas, t. y. (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas gyvena adresu (duomenys neskelbtini) ir apie naudojamą valstybinės žemės plotą tuo adresu nebuvo nuorodų. Be to, NŽT apeliaciniame skunde pripažįsta, kad tiek pats pareiškėjas, tiek jo mama R. D. nebuvo informuoti apie ginčijamo servituto nustatymą. Šiuo atveju ginčijamo administracinio akto reikšmė ir įtaka pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams buvo atskleista, kai pareiškėją 2013 m. birželio 12 d. raštu Nr. (4.1.9)-D3-3060 apie servituto buvimą informavo Kretingos rajono savivaldybės administracija. Tai, kad pareiškėjas nėra praleidęs termino administraciniam aktui ginčyti, manė ir NŽT vadovas, todėl pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti ikiteismine tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 105-107) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog V. Š. pritaria apeliaciniam skundui ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu. Minėtas sprendimas pažeidžia V. Š. teisę prižiūrėti ir tvarkyti savo nuosavybę, nes, panaikinus jai NŽT suteiktą privažiavimo servitutą, ji netenka galimybės privažiuoti prie kanalizacijos talpos, esančios jos sklype. Šis sprendimas pažeidžia jos pareigą prižiūrėti kanalizacijos talpą ir ją laiku ištuštinti. Be to, V. Š. yra bedarbė, todėl prisijungti prie centralizuotų tinklų neturi finansinių galimybių.

Paaiškina, jog V. Š. nuosavybės teise priklauso namas su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kretingoje, (duomenys neskelbtini). A. D. namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kretingoje, yra nebaigtas statyti, sklypas prie jo, kaip ir minėtas privažiavimas, yra valstybinis žemės fondas. V. Š. nežino, kodėl jam buvo leista primatuoti ginčo privažiavimą, kuris visada buvo skirtas sklypų (duomenys neskelbtini) ir Nr. 16 bendram naudojimui.

Nurodo, jog 2011 m. atliekant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus pareiškėjas reiškė nepasitenkinimą, todėl į sklypų ženklinimą 2011 m. liepos 26 d. UAB „Domo projektas“ pakvietė komisiją, sudarytą iš Kretingos žemėtvarkos skyriaus ir savivaldybės administracijos atstovų. Vykstant ženklinimui pareiškėjas pagrasino, kad neleis V. Š. naudotis privažiavimu. Komisija, apžiūrėjusi padėtį vietoje, konstatavo, kad V. Š. privažiavimas būtinas, kito privažiavimo įruošti neįmanoma. Pareiškėjui girdint žemėtvarkos skyriaus vedėjas D. V. patvirtino, kad, kadangi pareiškėjas sklypo nuosavybės dokumentų neturi ir privažiavimas yra valstybinis žemės fondas, o V. Š. privažiavimas būtinas, servitutą nustatys žemėtvarka. Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1329 nustatė servitutą privažiavimo naudojimui. Apie NŽT Kretingos skyriaus nustatytą privažiavimo servitutą pareiškėjas pakartotinai sužinojo 2012 m. administracinėje byloje Nr. I-966-583/2012, kai jam, kaip pareiškėjui, buvo pateikta ir V. Š. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bylos kopija.

sprendimu pa goti Palangos ;s žemės tarny nėje medžiag kūrimui, atm<

9 d. išsiuntė I panaikinti K1 naują sprendi

rtimi atsisakė ministracinio

0 skundo pe administracii

:inio teismo įoju skundu manė, kad aj ienų nuo spi rendimo pas

1 patvirtino, 5 d., po kuri

•SS/21 1-201 rija 6

Ruskan

iklaičio teismo iklaičio Jotiems tvarkos atlikti

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose, be to, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliacinio proceso metu jos turėjo visas galimybes pasinaudoti turimomis procesinėmis teisėmis (teikti paaiškinimus, įrodymus ir kt.) (ABTĮ 51, 53 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes administracinė byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. 1T-(8.5.)-2, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2013 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 14SD-(14.14.104.)-2732 teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigos panaikinti servitutą, nustatytą Kretingos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1329 1.6 punktu, bei jos pareigos išregistruoti šį servitutą iš Nekilnojamojo turto registro.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, skundžiamu sprendimu panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1329 „Dėl privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pakeitimo“ 1.6 punktu nustatytą servitutą kitos paskirties žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kretingoje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. 1T-(8.5.)-2 „Dėl A. D. skundo išnagrinėjimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2013 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 14SD-(14.14.104.)-2732 „Dėl atsakymo į raštą“.

Atsakovas apeliaciniu skundu su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir pažymi, kad teismas netinkamai vertino ginčo teisinius santykius reglamentuojančius aktus ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, iš dalies su tokia atsakovo pozicija sutinka ir pažymi, kad pagal ABTĮ 136 straipsnio 1 dalį administracinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (ABTĮ 136 str. 2 d.). Šiuo atveju atsižvelgusi į nustatytą teisinį reguliavimą ir teismui suteikiamas galias teisėjų kolegija vertina priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nesivadovauja vien tik apeliacinio skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, nepagrįstumo.

Pasisakydama dėl priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad ABTĮ 23 straipsnyje yra numatyta, jog pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Taigi dispozityvumo principas lemia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato būtent pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (ABTĮ 23 str. 2 d. 7, 8 p.). Be to, pastebėtina, jog skundo reikalavimas, t. y. tai, kokį sprendimą teismas yra prašomas priimti, yra vienas esminių skundo turinio privalomų elementų, nes teismas gali suteikti efektyvią galimai pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą.

Toks vertinimas, be kita ko, taip pat siejasi tuo, kad pareiškėjo suformuluotas skundo (prašymo) pagrindas ir dalykas nustato pirmosios instancijos teismo nagrinėjamos bylos ribas ir nustato reikalavimus teismo priimamam sprendimui, t. y. kuriuo klausimu teismas turi pateikti vertinimą. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis aiškiai numato, jog priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Be to, administracinio teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog iš pareiškėjo pateikto skundo matyti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Kretingoje. Po šiais pastatais esantis valstybinis žemės sklypas yra nesuformuotas ir norint jį suformuoti buvo pradėtas rengti žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Kretingos rajono savivaldybė 2013 m. birželio 12 d. raštu Nr. (4.1.9)-D3-3060 atsisakė suderinti parengtą plano projektą, motyvuodama tuo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1329 planuojamam sklypui yra nustatytas servitutas, kuris planuojame žemės sklypo plane nėra pažymėtas (b. l. 5-8).

Atitinkamai, nesutikdamas su tokia situacija, pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, pateikdamas tokius reikalavimus: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. 1T-(8.5.)-2; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2013 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 14SD-(14.14.104.)-2732; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos panaikinti servitutą, nustatytą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1329 1.6 punktu, bei įpareigoti ją šį servitutą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro (b. l. 5-8). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartimi nurodyti reikalavimai buvo priimti nagrinėti (b. l. 3-4). Administracinėje byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas proceso metu (pirmosios instancijos teismo posėdžio metu) būtų procesiškai tikslinęs nurodytus skundo reikalavimus (b. l. 59-60).

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas priimdamas teismo sprendimą, be kita ko, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1329 „Dėl privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pakeitimo“ 1.6 punktu nustatytą servitutą kitos paskirties žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste (b. l. 62-70), nors, kaip matyti iš pateiktų pareiškėjo skundo reikalavimų, tokio reikalavimo jis pirmosios instancijos teismui neteikė (b. l. 5-8). Atitinkamai, priimdamas tokio pobūdžio teismo sprendimą pirmosios instancijos teismas peržengė nagrinėjamo administracinio ginčo ribas ir priėmė teismo sprendimą dėl reikalavimo, kurio pareiškėjas nebuvo pareiškęs, t. y. vertino nurodyto akto panaikinimo klausimą, nors pareiškėjas prašė inter alia įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos panaikinti servitutą, nustatytą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1329 1.6 punktu, ir nebuvo suformulavęs konkretaus reikalavimo panaikinti minėto akto 1.6 punktą. Tokio priimamo savo sprendimo teismas nemotyvavo (b. l. 62-70).

Be to, įvardintas aspektas taip pat yra svarbus tuo, kad, pirmosios instancijos teismui pasisakius dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1329 1.6 punkto panaikinimo, nors, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas tokio reikalavimo nereiškė, atsakovas tik apeliaciniame skunde pateikė argumentus dėl pareiškėjo praleisto termino skųsti nurodytą aktą ir šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo išsamiai negalėjo būti įvertintos (b. l. 74-79).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog šioje proceso stadijoje nėra tikslinga iš esmės pasisakyti dėl priimtų nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimų ir pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jų, nes, kaip matyti iš priimto teismo sprendimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. 1T-(8.5.)-2, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2013 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 14SD-(14.14.104.)-2732 neteisėtumą teismas siejo su konstatuotu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1329 „Dėl privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pakeitimo“ 1.6 punkto neteisėtumu ir jo panaikinimu. Be to, šioje administracinėje byloje skundžiamuose aktuose atsakovas yra pabrėžęs, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1329 „Dėl privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pakeitimo“ buvo nustatytas servitutas (b. l. 19-21), taigi iš esmės būtent nurodytas aktas, be kita ko, atsakovo vertinimu, sukelia pareiškėjui realias teisines pasekmes, tačiau, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas šio akto atskirai neskundė ir neprašė jo naikinti, o įpareigoti atsakovą pačiam panaikinti nurodyto akto dalį.

Papildomai pažymėtina, jog pagal ABTĮ 6 straipsnį teismai yra vienintelė teisingumą vykdanti institucija. Vienas iš pagrindinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą tikslų – tinkamas teisingumo vykdymas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad bendroji teisminės valdžios paskirtis ir kompetencija yra vykdyti teisingumą, t. y. visomis priemonėmis siekti jo įgyvendinimo. Principo, jog teisingumą vykdo tik teismas vienas aspektų yra tai, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus. Būtent motyvuoti teismų sprendimai visuomenei padeda suvokti, kokias vertybes ir kokiu mastu gina teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N3-443/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 9). Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, galutiniame priimtame sprendime (nei motyvuojamoje, nei rezoliucinėse dalyse) iš esmės nepasisakė dėl pareiškėjo pateikto skundo reikalavimo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos panaikinti servitutą, nustatytą Kretingos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1329 1.6 punktu, bei įpareigoti ją šį servitutą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.

Dėl nurodytų aplinkybių visumos pirmosios instancijos teismo padaryti procesiniai pažeidimai, atsižvelgus į ginčo esmę, siekį priimti teismo sprendimą, sukeliantį realias teisines pasekmes, nepaneigti asmenų teisės į apeliaciją priimtus pareiškėjo skundo reikalavimus nagrinėjant iš esmės pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 127 str. 1 d.), sudaro pakankamą pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir administracinę bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo, kad teismas, padėdamas įgyvendinti pareiškėjui procesines teises (ABTĮ 10 str.), pasiūlytų pareiškėjui tikslinti skundo reikalavimus, išnagrinėtų administracinę bylą neperžengdamas administracinės bylos ribų, kurias apibrėžia ginčą inicijuojančio asmens pateiktas skundas.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, siekdamas padėti asmenims įgyvendinti procesines teises, realizuoti teisę į teisminę gynybą, turėtų įvertinti, ar pareiškėjo pateiktais skundo reikalavimais ir jų tenkinimu galėtų būti apgintos jo teisės ir pasiekti interesai, kurių jis siekia inicijuodamas šį teisminį procesą. Atsižvelgdamas į tai, teismas turėtų pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundą galbūt jį taip pat siejant su Kretingos rajono savivaldybės 2013 m. birželio 12 d. atsisakymu suderinti pareiškėjo parengtą plano projektą, motyvuojant tuo, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1329 planuojamam sklypui yra nustatytas servitutas, kuris planuojame žemės sklypo plane nėra pažymėtas, įvertinant, be kita ko, ar toks servitutas nurodytu aktu iš tikrųjų yra įformintas ir sukelia asmenims teises ir pareigas kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.124 straipsnyje.

Atsakovo apeliaciniame skunde taip pat yra pateiktas prašymas pašalinti iš proceso šalių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrių, tačiau, atsižvelgus į šioje teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus, susijusius su įvardintais procesiniais pažeidimais, šis procesinio pobūdžio prašymas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai taikė procesines teisės normas, peržengė administracinio ginčo ribas, todėl atsakovo pateiktas apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis