2K-296/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-296/2014

Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00222-2009-3

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.26.2.1. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. V. S. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu vieneriems metams, 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant K. V. S. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmės vykdymo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Iš K. V. S. priteista I. S. ir P. S. po 1500 Lt neturtinei žalai atlygti, J. G. 182 Lt turtinei, 1500 Lt neturtinei žalai ir 605 Lt išlaidoms už advokato pagalbą atlygti, L. P. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, K. D. G. 500 Lt neturtinei žalai ir 605 Lt išlaidoms už advokato pagalbą atlyginti. Pripažinta teisė K. D. G. į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Skundžiamas ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendis, kuriuo Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendis pakeistas: pripažinta nuteistojo K. V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtas laisvės atėmimas keturiems mėnesiams, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirtas laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šios bausmės ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

K. V. S. nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario 23 d., apie 22.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), konflikto su R. S. metu pribėgusiai ir siekiančiai apginti motiną mažametei P. S. tyčia sudavė ne mažiau kaip du kartus per ranką ir padarė dešinės plaštakos delnakaulio ir pirmojo piršto pirštikaulio sąnario raiščių dalinį plyšimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą mažametei; nepilnametei I. S. tyčia sudavė aukštaauliu batu ne mažiau kaip vieną kartą į galvą ir padarė pakaušio sumušimą, nuo kurio išsivystė galvos smegenų sukrėtimas, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, K. V. S. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 6 d., apie 17.20 val., būdamas neblaivus, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – namo Kaune, (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia prikibęs prie L. P., sudavė jai ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu į veidą ir padarė poodinę kraujosruvą kairiame žande, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, J. G. tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu į veidą, ne mažiau kaip vieną kartą įspyrė į koją ir padarė poodinę kraujosruvą nosyje, kairėje rankoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to tyčia spyrė į K. D. G. automobilio „Opel Omega“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekines dureles, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu išdaužė kairės pusės galinių durelių lango stiklą ir sugadino automobilį, taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį.

Kasaciniu skundu nuteistojo K. V. S. gynėjas advokatas Egidijus Milašius prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendžių dalis, kuriose K. V. S. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir šią bylos dalį nutraukti.

Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes netinkamai nustatė esminį BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektą – viešąją tvarką ir objektyvųjį požymį – nusikaltimo vietą ir jos ypatumus. Pirmosios instancijos teismo įrodymais pripažintuose nukentėjusiųjų L. P., J. G., K. D. G. parodymuose ir įvykio vietos apžiūros protokole nėra duomenų apie K. V. S. įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias ar vandališkus veiksmus viešoje vietoje. Nukentėjusiesiems L. P., J. G. dėl smurtinių K. V. S. veiksmų nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas privačioje namo Kaune, (duomenys neskelbtini), valdoje, taigi viešoji tvarka nebuvo pažeista. Dėl to K. V. S. nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, o jo veiksmai prieš nukentėjusiuosius L. P. ir J. G. turi būti kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad namo kiemas yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti asmenys ir kurioje būnant asmeniu keliami tam tikri elgesio reikalavimai, yra nepagrįstas teisės aktuose nurodytu viešosios vietos sąvokos turinio aiškinimu. Šis teismas be dokumentų iš nekilnojamojo turto registro apie sklypo savininką, o remdamasis tik J. G. parodymais, jo nuosavą 1,45 m aukščio tvora su varteliais aptvertą sklypą (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) prilygino viešajai erdvei. Be to, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T-95 patvirtintų Triukšmo prevencijos Kauno miesto viešosiose vietose taisyklių 4 punkte viešoji vieta apibrėžiama kaip vieša miesto erdvė (aikštės, skverai, parkai, pėsčiųjų takai, paplūdimiai ir kitos susibūrimams skirtos vietos), į kurią turi teisę patekti visi asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Taip pat gynėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepriteisė nukentėjusiajai K. D. G. turtinės žalos atlyginimo, nes teismui buvo neaiškus automobiliui padarytos turtinės žalos pagrįstumas. Dėl to neaišku, kiek yra pažeistas BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo papildomas objektas – K. D. G. nuosavybė. Tokiu atveju yra baudžiamosios teisės (BK 284 straipsnio 1 dalies) ir administracinės teisės (Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnio) normų konkurencija ir K. V. S. veiksmuose galėjo būti ne nusikaltimo, o administracinio teisės pažeidimo sudėtis (ATPK 9 straipsnis). Taip pat teismai nevertino, kad K. D. G., kuriai priteista 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, nebuvo nusikaltimo vietoje ir pati jokios žalos, iš kurios galėtų būti kildinama ir neturtinė žala, nepatyrė, be to apkalbėjo K. V. S., kad šis puolė ją su lazda, po to pakeitė parodymus ir paneigė, kad buvo šio sumušta. Dėl to K. D. G. nepagrįstai priteista 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo K. V. S. nepadarė. K. V. S. dėl netinkamai pritaikyto įstatymo neteisingai nuteistas pagal BK 284 straipsnį ir dėl šios veikos turi būti išteisintas.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Loreta Pikelienė atsiliepimu į K. V. S. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus gynėjo kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti.

Prokurorė nurodo, kad kasacinio skundo argumentais, nurodant į Kauno savivaldybės tarybos sprendimą ir CK 4.37 straipsnio 1 dalies nuostatas, negali būti grindžiama viešosios vietos sąvoka pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Teismų praktikoje viešąja vieta pagal BK 284 straipsnį pripažįstama ne tik gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, tačiau ir sporto klubai, pataisos namų bendrojo naudojimo patalpos (kiemas ir kt.) bei nuteistųjų gyvenamosios patalpos, namo kiemai ir laiptinės. Net ir privačioje vietoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame švenčiamos vestuvės, gimtadienis ar kitos šventės, įsibrovusių nekviestų svečių sukeltos muštynės, laikomi viešosios tvarkos pažeidimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-670/2002, 2K-398/2006, 2K-159/2009, 2K-241/2009).

Prokurorė taip pat nurodo, kad nuosprendyje konstatuota, jog K. V. S. tyčia spirdamas į automobilį apgadino priekines dureles ir nenustatytu daiktu išdaužė galinių durelių lango stiklą. Šio fakto pakanka pripažinti K. V. S. veiksmus įžūliais pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes šio straipsnio dispozicijoje nenustatyta reikalavimų žalos dydžiui. Teismas konstatavo faktą, kad padaryta žala, tik jos dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Prokurorė sutikdama su kasacinio skundo argumentais, kad nuosprendžiu nenustatyta, jog D. G. nusikaltimu buvo padaryta fizinė žala, o turtinės žalos klausimas dėl automobilio sugadinimo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, dėl to negalėjo būti sprendžiama ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes pagal CK 6.250 straipsnį nėra pagrindų, kuriais remiantis galima būtų priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kartu pažymi, kad šis klausimas nebuvo tiesiogiai keliamas apeliaciniame skunde, todėl pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Nuteistojo K. V. S. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–120/2014).

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-437/2013).

Kasatorius pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas neblaivus, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent namo Kaune, (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia prikibęs prie L. P., sudavė jai ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu į veidą ir padarė poodinę kraujosruvą kairiame žande, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to J. G. tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu į veidą, ne mažiau kaip vieną kartą įspyrė į koją ir padarė poodinę kraujosruvą nosyje, kairėje rankoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to tyčia spyrė į K. D. G. automobilio kairės pusės priekines dureles, nenustatytu daiktu išdaužė kairės pusės galinių durelių lango stiklą ir sugadino automobilį.

Taigi teismai konstatavo, kad nusikalstamą veiką K. V. S. padarė namo Kaune, (duomenys neskelbtini), kieme, kuris laikytinas vieša vieta (nes jis gali būti matomas iš gatvės, kaimynų kiemų, į jį bet kuriuo metu gali užeiti kiti asmenys). Kartu kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką viešąją tvarką galima pažeisti net ir veikiant privačioje aplinkoje, jeigu joje padaryti veiksmai sudaro nepatogumų, sutrikdo asmenis, esančius kitoje vietoje, arba suardo jų normalią, įprastą gyvenseną, taigi pažeidžia jų teisę į normalią ir ramią aplinką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120/2014).

K. V. S. viešoje vietoje, matant aplinkiniams, suduodamas smūgius ir sugadindamas automobilį, bendrais bruožais turėjo numatyti ir numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiesiems, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis, tai numatydamas, jis tokių padarinių norėjo ir jų siekė, t. y. veikė tyčia.

Pagal ATPK 174 straipsnį nedidelis chuliganizmas – tai necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Byloje nustatyta, kad nuteistasis V. S. būdamas neblaivus įžūliai elgėsi, tyčia smurtavo prieš nukentėjusiuosius ir sugadino svetimą turtą. Tokius veiksmus teismai teisingai įvertino kaip pažeidžiančius viešąją tvarką, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų, sutrikdyta kieme buvusių asmenų rimtis ir dviem asmenims nežymiai sutrikdyta sveikata, tyčia sugadintas automobilis. Dėl to nuteistojo K. V. S. padaryti veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o ne kaip administracinis teisės pažeidimas.

Kasacinio skundo argumentai dėl civilinio ieškinio klausimo nenagrinėjami, nes šie klausimai nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Konstatavus, kad baudžiamasis įstatymas nagrinėjamoje byloje pritaikytas tinkamai, ir nenustačius jokių esminių BPK pažeidimų (tai nenurodoma ir kasaciniame skunde), darytina išvada, jog nėra pagrindų naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo K. V. S. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus kasacinį skundą.

Teisėjai Vladislovas Ranonis

Aurelijus Gutauskas

Antanas Klimavičius