A-552-950-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-950/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01565-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Č. M. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo nagrinėjant administracinę bylą Nr. A552-950/2014 pagal pareiškėjo Č. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Č. M. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 1D-3977(11); priteisti iš Ministerijos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio – 10 470,32 Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Ministerijos 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 1D-3977-(11) dalį, kuria atsisakyta išmokėti Č. M. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. – 9820,60 Lt. Kitoje dalyje teismas skundą atmetė.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija apeliaciniu skundu (b. l. 63), prie kurio prisidėjo trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. birželio 10 d. nutartimi atsakovų apeliacinį skundą atmetė, atnaujino pareiškėjui terminą kreiptis į teismą dėl valstybinės pareigūnų pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 dienos, priteisimo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.

II. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo prašymas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodo, kad byla yra pakankamai sudėtinga, turi savo specifiką, tinkamam pasirengimui bylai reikėjo susipažinti su dideliu kiekiu dokumentų, iš jų atsirinkti su bylos dalyku susijusią medžiagą. Pareiškėjas nurodo, kad buvo parengti skundas pirmosios instancijos teismui, atsiliepimas į apeliacinį skundą, dalyvauta teismo posėdyje, teikiamos konsultacijos. Už tai pareiškėjas sumokėjo 700 Lt advokato pagalbai apmokėti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti 60 Lt, sumokėtų AB SEB bankui už dokumentų, pateiktų šioje administracinėje byloje išdavimą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į prašymą nesutinka su pareiškėjo prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas negali nagrinėti reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Atsakovo teigimu, atsiliepimas į apeliacinį skundą nereikalavo sudėtingų teisinių paslaugų, apeliacinis skundas buvo elementarus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad prašyme nėra pagrįsta, kam konkrečiai buvo išleisti 60 Lt. Atsakovo manymu, 700 Lt bylinėjimosi išlaidos kelia abejonių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 45 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju tarp proceso šalių nekyla ginčo dėl to, kad pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, tačiau byloje kyla klausimas, ar pareiškėjo pateikti dokumentai pagrindžia jo patirtas išlaidas.

ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis numato, kad, kai sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.

Kita vertus, iš nurodyto teisinio reguliavimo, taip pat matyti, kad šiose nuostatose yra įtvirtinta ne tik asmens teisė reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir numatytas minėtos teisės įgyvendinimo mechanizmas, t. y. asmuo turi pagrįsti prašymą dėl išlaidų atlyginimo tiek turėtų išlaidų įvertinimu skaičiais (išlaidų apskaičiavimas), tiek įrodymais (išlaidų pagrindimas). Administracinėje byloje gali būti priteisiamos tik pagrįstos ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, t. y. pagrįstas ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtas bylinėjimosi išlaidas konkrečioje byloje. Išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (realios išlaidos) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012).

Kaip minėta ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi taisyklės, kad šioje normoje iš esmės įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodyti išlaidas pagrįsti konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 57 straipsnio nustatytus reikalavimus (pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012). Prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus, išsamus ir su pagrindimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2022/2010, 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-34/2011).

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog minėtos teisės normos prasme išlaidų pagrindimas reiškia pateikimą teismui įrodymų, kokios rūšies teisines paslaugas atstovas suteikė, kiek valandų sugaišo, teikdamas kiekvieną teisinę paslaugą, ir kokį atlygį (pinigų sumą) už tai gavo. Todėl, kiekvienu atveju sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų, turi būti identifikuota kiekviena suteikta teisinė paslauga, jos suteikimui sugaištas laikas bei gautas užmokestis už atitinkamą teisinę paslaugą, nurodant konkrečią pinigų sumą. Pareiškėjas 2014 m. birželio 13 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktame prašyme dėl išlaidų priteisimo tik išvardijo, kokias paslaugas jos atstovė advokatė T. K. suteikė už bendrą prašomą priteisti sumą, tačiau nedetalizavo, kokias konkrečias pinigų sumas jis sumokėjo savo atstovei už minėtas konkrečias teisines paslaugas, tokių duomenų nėra ir pinigų iš pareiškėjo priėmimo kvite. Byloje, kaip minėta, taip pat nėra pareiškėjo atstovės parengtų duomenų apie jos faktiškai suteiktas pareiškėjui teisines paslaugas ir jų teikimui sugaištą laiką bei iš pareiškėjo gautą atlygį už kiekvieną teisinę paslaugą nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 60 Lt, sumokėtų AB SEB bankui, išlaidas, tačiau pakankamai nepagrindžia tokių išlaidų pobūdžio ir sąsajų su administracine byla, jos nagrinėjimu atitinkamos instancijos teisme. Darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė fakto, jog patyrė konkrečias teismo išlaidas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl jokia bylinėjimosi išlaidų dalis negali būti priteisiama.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-421/2010, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012). Iš pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas matyti, kad jis prašo atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl šiuo atveju pareiškėjo prašymas dėl tokių išlaidų atlyginimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Apibendrinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nėra pagrįstas, todėl toks pareiškėjo prašymas netenkintinas. Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, perduotinas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Č. M. prašymo dėl teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo netenkinti.

Pareiškėjo Č. M. 2014 m. birželio 13 d. prašymą dalyje dėl teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas