2K-192-788/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-192-788/2015

Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00114-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.29.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aurelijaus Gutausko, Vytauto Masioko ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. gynėjo advokato Arvydo Penelio kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarties.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžiu M. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį areštu 45 paroms.

Šiuo nuosprendžiu M. J. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nuteistojo M. J. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

M. J. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo bei teismo nenustatytu laiku iš nenustatyto asmens įgijo žinomai netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. K. vardu, ir jį laikė su savimi iki 2013 m. kovo 13 d., kai UAB „K. M.B.“ patalpose, esančiose Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), pateikė šį vairuotojo pažymėjimą V. Ž. surašant susitarimą dėl automobilio pirkimo.

Kasaciniu skundu nuteistojo M. J. gynėjas advokatas Arvydas Penelis prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl BK 300 straipsnio 2 dalies taikymo nepatvirtina, jog nuteistajam M. J. laikant ir pateikiant nukentėjusiajam netikrą vairuotojo pažymėjimą buvo pasikėsinta į valdymo tvarką. Šio teismo nurodytas bendro pobūdžio teiginys, kad pati dokumento teisinė apyvarta suprantama kaip juridinių faktų visuma, dėl kurių atsiranda, keičiasi ir pasibaigia įvairūs teisiniai santykiai, konkrečiu atveju reiškia, jog vairuotojo pažymėjimas patvirtina, kad asmuo yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemones ir dėl to yra atsiradę, pasikeitę ar pasibaigę tam tikri, su asmens turima teise vairuoti transporto priemones, teisiniai santykiai. Kasatoriaus manymu, pagal BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos prasmę šioje baudžiamojoje byloje turėjo būti nustatyta, ar nuteistajam laikant suklastotą vairuotojo pažymėjimą ir jį pateikiant nukentėjusiajam, buvo kėsinamasi į asmens turimos teisės vairuoti transporto priemones teisinius santykius, t. y. vairuotojo pažymėjimų teisinės apyvartos funkcionalumą bei patikimumą, ar tokia nuteistojo veika buvo pažeistos BK 300 straipsnio 2 dalies saugomos vertybės.

Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje kėsinimosi į valdymo tvarką faktas motyvuojamas tuo, jog, slėpdamas informaciją apie save, nuteistasis sukėlė nukentėjusiajam abejonių dėl sandorio tikrumo ir baimę būti apgautam, dėl to šis patyrė nepatogumų, nes automobilio pirkimas vyko komplikuotai, buvo priverstas vaikščioti į policiją. Kasatoriaus manymu, toks motyvavimas nėra tinkamas. BK 300 straipsnio 2 dalies dispozicija neapima nuteistojo veiksmų, nes dėl jų neatsirado jokios žalos ir net nekilo tokios žalos atsiradimo grėsmės. Kasatorius pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo buvo susiklostę automobilio pirkimo–pardavimo santykiai, nuteistasis veikė sąžiningai. Tai, kad nuteistasis prisistatė kitu asmeniu, nesutrukdė įvykdyti galutinį šalių sudarytą sandorį. Nepatogumai, kuriuos nukentėjusysis patyrė dėl to, kad turėjo vaikščioti į policiją, negali būti pripažįstami pagrindu baudžiamajai atsakomybei. Suklastotas vairuotojo pažymėjimas buvo laikomas ir pateiktas fiziniam asmeniui asmenybei identifikuoti, o ne patvirtinti, kad asmuo turi teisę vairuoti transporto priemones. Todėl, anot kasatoriaus, nuteistajam laikant ir pateikiant suklastotą vairuotojo pažymėjimą, nebuvo kėsinamasi į valdymo tvarką, o šie nuteistojo veiksmai nėra tiek pavojingi, kad už tai turėtų būti taikoma kriminalinė bausmė. Be to, byloje nepavyko nustatyti, kokius tikslus ir motyvus nuteistasis galėjo turėti pateikdamas suklastotą vairuotojo pažymėjimą nukentėjusiajam, todėl nenustatytas ir tiesioginės tyčios požymis. Nesant nuteistojo veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties, jis turi būti išteisintas (BK 2 straipsnio 4 dalis).

Atsiliepimu į nuteistojo M. J. gynėjo advokato Arvydo Penelio kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė prašo kasacinį skundą atmesti.

Prokurorė nurodo, kad nepagrįstas kasatoriaus skundo argumentas, jog, laikant ir pateikiant V. Ž. netikrą vairuotojo pažymėjimą, nebuvo kėsinamasi į valdymo tvarką, kurią saugo BK 300 straipsnio 2 dalis. Bylos duomenimis įrodyta, kad M. J. pateikė nukentėjusiajam padirbtą, V. K. vardu išduotą, vairuotojo pažymėjimą, suklaidino jį dėl savo tapatybės. Nekyla abejonių, kad nuteistasis suvokė, jog susitarimo metu pateikia netikrą vairuotojo pažymėjimą, ir norėjo taip veikti. Visa tai, anot prokurorės, rodo, kad baudžiamasis įstatymas šioje byloje pritaikytas tinkamai.

Nuteistojo M. J. gynėjo advokato Arvydo Penelio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 300 straipsnio 2 dalies taikymo

BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos, esančios dokumente patikimumą, normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Šia norma kriminalizuojamos šios alternatyvios pavojingos veikos: netikro ar suklastoto dokumento pagaminimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas, realizavimas, taip pat tikro dokumento suklastojimas. Tais atvejais, kai nusikalstamos veikos dalykas yra netikra asmens tapatybės kortelė, pasas, vairuotojo pažymėjimas ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas, taikoma griežtesnė BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis. Baudžiamoji atsakomybė už šias veikas galima tik nustačius tiesioginę asmens tyčią neteisėtai disponuoti minėtais daiktais.

Nors baudžiamajai atsakomybei už disponavimą netikrais ir suklastotais dokumentais kilti nebūtina, kad dėl to atsirastų konkretūs neigiami padariniai, teismų praktikoje pabrėžiama, kad gali pasitaikyti tokių atvejų, kai disponavimas dokumentu, kuriame įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai, yra formalaus pobūdžio, nes realiai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių. Tokiais atvejais gali būti konstatuota, kad veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013). Tačiau nagrinėjamos bylos duomenys nesuteikia pagrindo tokiai išvadai.

Byloje nustatyta, kad M. J. įgijo, laikė ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, išduotą kito asmens vardu. To neneigia ir pats nuteistasis, dėl to ginčo byloje nėra. BK 300 straipsnio 2 dalies taikymas kasaciniame skunde ginčijamas tuo aspektu, kad nuteistasis pirkimo–pardavimo santykiuose veikė sąžiningai, kad dėl netikro dokumento panaudojimo neatsirado jokios žalos ir net nekilo tokios žalos atsiradimo grėsmės, kad nuteistojo ir nukentėjusiojo civiliniams santykiams tai nebuvo reikšminga, taigi į valdymo tvarką nebuvo kėsinamasi. Tokie argumentai nepagrįsti. Pirma, byloje nustatyta, kad M. J. kitai pirkimo–pardavimo sandorio šaliai (nukentėjusiajam V. Ž.) prisistatė kitu asmeniu (V. K.), klaidino jį dėl savo tapatybės, o tai niekaip nesidera su sąžiningumo principu nusistatant tarpusavio teises ir pareigas. Antra, vairuotojo pažymėjimas daugeliu atvejų yra tinkama priemonė ne tik teisei vairuoti įrodyti, bet ir tapatybei patvirtinti. Netikro, kito asmens vardu surašyto vairuotojo pažymėjimo panaudojimo faktas rodo, kad disponavimas minėta klastote nebuvo vien tik formalaus pobūdžio, bet susijęs su nuteistojo ketinimais įtvirtinti teisinėje apyvartoje apgaulingus duomenis. Dėl to sutiktina su teismų išvada, kad M. J. veiksmai buvo pavojingi ir priešingi valdymo tvarkai, kurios apsaugai yra skirta BK 300 straipsnio 2 dalis. Nekelia abejonių ir tyčinis padarytos nusikalstamos veikos pobūdis.

Kolegija konstatuoja, kad teismai nuteistojo M. J. padarytoje veikoje nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius, baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai. Pagal kasacinio skundo argumentus keisti ar naikinti nuosprendį ir nutartį nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo M. J. gynėjo advokato Arvydo Penelio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Vytautas Masiokas

Olegas Fedosiukas