AS-822-237-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-237/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07396-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. A. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. A. B. pateikė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus 2013 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. (10.1)S-73500; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (6.5)1-7759; 3) už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjai priteisti iš VSDFV Kauno skyriaus neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo pensijos dalį, kuri sudaro 7 654,88 Lt, neišmokėtą nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalį, kuri sudaro 1 648,78 Lt, neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos dalį, kuri sudaro 96,83 Lt; 4) atnaujinti senaties terminą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimus dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2013 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. (10.1)3-73500 panaikinimo ir įpareigojimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) išmokėti pareiškėjai negautą valstybinės socialinio draudimo pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos dalį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

Teismas priėmė nagrinėti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7759 panaikinimo.

Teismas nustatė, kad nors pareiškėja su skundu dėl VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. (10.1)S-73500 panaikinimo kreipėsi į VSDFV, tačiau VSDFV 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu (6.5)I-7759 pareiškėjos skundą nagrinėti atsisakė, nes ji praleido terminą skundui paduoti. Šiame sprendime VSDFV nurodė, kad pareiškėjai iki 2013 m. gruodžio 5 d. pateikus įrodymų, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėja pakartotinai į VSDFV nesikreipė. Taigi ginčas dėl VSDFV Kauno skyriaus sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo VSDFV išmokėti pareiškėjai nepagrįstai sumažintas valstybinio socialinio draudimo pensijos dalis, VSDFV iš esmės nebuvo išnagrinėtas, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundas nebuvo išnagrinėtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str.). Atsižvelgiant į tai, kad VSDFV nėra priėmusi galutinio sprendimo dėl pensijos dalių išmokėjimo/neišmokėjimo, teismas negali išspręsti reikalavimo dėl pensijos nepriemokos pagrįstumo. Taip pat pažymėta, kad kol nėra pasinaudota išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, negali būti sprendžiamas klausimas ir dėl termino atnaujinimo skundui paduoti.

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą (b. l. 27–30), prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos reikalavimus ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėja nurodo, kad atmetus skundo dalį dėl 1 ir 3 reikalavimų, atsisakoma ginti jos pažeistas teises, o tai netoleruotina teisinėje valstybėje. Dėl aiškaus teisinio reglamentavimo stokos asmeniui papildomai apsunkinamos galimybės apginti savo pažeistas teises bei interesus. Nesant vieningos teismų praktikos nagrinėjamu klausimu, pareiškėja yra klaidinama

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad skundžiama ir prašoma panaikinti teismo nutarties dalis yra priimta remiantis teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Atkreipia dėmesį, kad Fondo valdybos 2013 m. lapkričio 19 d. sprendime Nr. (6.5)I-7759 nebuvo išnagrinėtas pareiškėjos 2013 m. lapkričio 6 d. skundo reikalavimas dėl neišmokėtos našlių pensijų dalies ir valstybinės pensijos dalies priteisimo, dėl šių pareiškėjos 2013 m. lapkričio 6 d. skundo reikalavimų Fondo valdyba 2013 m. sausio 13 d. priėmė sprendimą Nr. (6.4)I-352, kuriuo skundo dalį dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo paliko nenagrinėtą, nes praleistas apskundimo Fondo valdybai terminas, o dalį dėl našlių pensijos dalies išmokėjimo atmetė kaip nepagrįstą (kreipimosi į Fondo valdybą dėl našlių pensijos dalies išmokėjimo termino pareiškėja nepraleido). Teismas, neturėdamas duomenų apie Fondo valdybos 2013 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. (6.4)I-352, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2013 m. lapkričio 6 d. skundo dalį dėl valstybinės pensijos dalies išmokėjimo (ir iš esmės buvo išnagrinėta skundo dalis dėl našlių pensijos dalies išmokėjimo), pagrįstai nusprendė, jog ginčas dėl Skyriaus 2013 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. (10.1)S-73500 panaikinimo ir įpareigojimo išmokėti pareiškėjai sumažintų senatvės, valstybinės ir našlių pensijų dalis Fondo valdyboje nebuvo išnagrinėtas iš esmės, taigi pareiškėjos skundas nebuvo išnagrinėtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti dalį pareiškėjo skundo, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Ginčas byloje kilo dėl neišmokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos ir senatvės pensijos dalies priteisimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-87 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Ankstesnė Pensijų įstatymo 45 straipsnio redakcija (galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) taip pat nustatė, jog Valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (1 d.). Valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui (2 d.).

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Valdybos teritorinių skyrių ir kitų Valdybos įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

Įvertinusi Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 konstatavo, jog jos neabejotinai patvirtina, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Būtent taip minėtos įstatymų nuostatos yra aiškinamos naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartys administracinėse bylose Nr. AS602-716/2013, AS438-818/2013, AS502-849/2013, 2013 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-813/2013 ir kt.).

Atsižvelgus į nurodytas įstatymų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir įvertinus pareiškėjos skundo turinį, konstatuotina, jog pareiškėjos keliamam ginčui spręsti įstatyme yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kurios pareiškėja turėjo laikytis.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja, prašydama išmokėti jai 2010–2011 metais negautą senatvės, našlių ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalį, su 2013 m. lapkričio 6 d. skundu kreipėsi į VSDFV dėl VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. (10.1)S-73500 panaikinimo, tačiau VSDFV 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu (6.5)I-7759 pareiškėjos skundą dėl negautos senatvės pensijos dalies nagrinėti atsisakė, nes pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo 3 metų terminą. Šiame sprendime VSDFV nurodė, kad pareiškėjai iki 2013 m. gruodžio 5 d. pateikus įrodymų, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėja pakartotinai į VSDFV nesikreipė.

Taigi nagrinėjamu atveju VSDFV nenagrinėjo Kauno skyriaus sprendimo teisėtumo, o priėmė su VSDFV teritorinio skyriaus priimto sprendimo revizavimu nesusijusį sprendimą, t. y. ginčo neišnagrinėjo iš esmės. Tai leidžia daryti išvadą, kad nėra pasinaudota ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimų priteisti jai neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, nes pareiškėja nesilaikė nustatytos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad Fondo valdybos 2013 m. lapkričio 19 d. sprendime Nr. (6.5)I-7759 buvo pasisakyta ne dėl visų pareiškėjos 2013 m. lapkričio 6 d. skundo reikalavimų. Dėl neišmokėtos našlių pensijų dalies ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalies priteisimo Fondo valdyba 2013 m. sausio 13 d. priėmė papildomą sprendimą Nr. (6.4)I-352, kuriuo pareiškėjos 2013 m. lapkričio 6 d. skundo dalį dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalies priteisimo paliko nenagrinėtą, nes praleistas apskundimo Fondo valdybai terminas, o dalį dėl našlių pensijos dalies išmokėjimo atmetė kaip nepagrįstą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnis 1 ir 3 dalys nustato, kad teismo priimtas sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, jame turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai reiškia, kad byloje neturi likti pareikštų, bet neišspręstų pagrindinių reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo pozicijos dėl pareiškėjos reikalavimų dėl negautos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos ir našlių pensijos dalies išmokėjimo, tik nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad šiuos skundo reikalavimus atsisakoma priimti. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog esant nurodytoms aplinkybėms ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama ir pareiškėjos D. A. B. skundo dėl negautos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos ir našlių pensijos dalies išmokėjimo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 151 str. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1, 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. A. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2013 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. (10.1)S-73500 dalies, kuria atsisakyta išmokėti pareiškėjai nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalį ir valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos dalį panaikinimo ir įpareigojimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui išmokėti pareiškėjai neišmokėtą nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalį (1 648,78 Lt) ir valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos dalį (96,83 Lt), panaikinti ir šios skundo dalies priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė