AS-261-366-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-366/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07545-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. T. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. T. I. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas E. T. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-3), kurį tikslino (b. l. 19-20), ir kuriuo prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) 2013 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 40S-86 (toliau – ir Sprendimas) ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti skundžiamo Sprendimo galiojimą, įpareigojant atsakovą apie tai informuoti viešąjį registrą arba registrą informuojant teismui, kad būtų kartu apribota galimybė E. N. ir J. N. perleisti žemės sklypą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims, kol įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 20 d. nutartimi (b. l. 41-43) atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti bei atsisakė priimti pareiškėjo skundą

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžia Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. balandžio 11 d. sprendimą, o į teismą kreipėsi 2013 m. gruodžio 4 d. (skundas išsiųstas), taigi, praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti.

Taip pat nustatė, kad pareiškėjas esmine aplinkybe atnaujinti terminą skundui paduoti nurodė tai, kad jis 2013 m. lapkričio 5 d. atsitiktinai iš sūnaus A. I. sužinojo, jog nuosavybės teisės į šalia jų esantį sklypą atkurtos tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Teismas pripažino, kad šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ar kokiomis nors objektyviomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis, kad pareiškėjo sūnus ar jis pats negalėjo anksčiau sužinoti aplinkybių dėl nuosavybės teisių atkūrimo tretiesiems asmenims. Be to, pareiškėjas nepagrindė teiginio, kad būtent minėtame žemės sklype jam turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės. Pats pareiškėjas nurodė, kad jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į visą galimą susigrąžinti žemę natūra, tačiau teigė, kad Bijutiškio dvare neatkurtos nuosavybės teisės, nes žemės sklypai priskirti asmeniniams ūkiams ir valstybės poreikiams naudojamai žemei, todėl žemė negalėjo būti grąžinta natūra. Taigi, būtent tuos sprendimus, kuriais pareiškėjui buvo neatkurtos nuosavybės teisės dėl to, kad žemės sklypai priskirti asmeniniams ūkiams ir valstybės poreikiams naudojamai žemei, jis galėjo ginčyti teismine tvarka. Pareiškėjas tokių duomenų teismui nepateikė.

Pažymėjo, kad pareiškėjas tik 2013 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į NŽT dėl ginčijamo Sprendimo gavimo, nors teigia, kad apie ginčijamą sprendimą sužinojo 2013 m. lapkričio 5 d.

Įvertinęs tai, teismas nusprendė, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, todėl nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti. Kadangi prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti netenkintas – skundą atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Dėl šių priežasčių netenkintas ir pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

II. Pareiškėjas E. T. I. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 45-47), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti bei perduoti skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Nurodo, jog apie tai, kad jam realiai natūra atkurtinoje žemėje buvo suformuotas naujas žemės sklypas bei į jį atkurtos nuosavybės teisės asmeniui (ir jo įpėdiniams), kuris toje vietoje niekuomet neturėjo žemės, pareiškėjas sužinojo atsitiktinai – pareiškėjo sūnui nuvykus į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą ir ten sutikus asmenį, prisistačiusį gretimo sklypo savininku (E. N.). Tą pačią dieną pareiškėjo sūnus šią informaciją perdavė pareiškėjui, o šis kreipėsi į savo advokatę, kuri, turėdama prieigą ir patikrinusi informaciją internetiniame valstybės įmonės Registrų centras puslapyje, pamatė, jog iš tiesų tose žemėse, kuriose pareiškėjas turėjo pirmumo teisę atkurti nuosavybės teises natūra ir kuriose ji nebuvo atkurta pareiškėjui, nes pagal 2003 m. rugpjūčio 7 d. Utenos apskrities viršininko išvadą visa likusi (į kurią iki šiol neatkurta pareiškėjui nuosavybės teisė) žemė Bijutiškio dvaro teritorijoje priklausė asmeniniams ūkiams ir/arba valstybės naudojamai žemei, buvo suformuotas naujas žemės sklypas ir į jį nuosavybės teisės buvo atkurtos kitiems asmenims. Todėl remiantis valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto kadastro ir registro išrašu, kuris buvo atspausdintas advokatės 2013 m. lapkričio 5 d., ši data yra ta, kurią pareiškėjas sužinojo apie skundžiamą 2013 m. balandžio 11 d. sprendimą, todėl jo nurodytos priežastys, dėl kurių praleistas skundo padavimo terminas, laikytinos svarbiomis. Teismo argumentai, kad pareiškėjas neįrodė, jog negalėjo šios informacijos gauti (sužinoti) anksčiau, nėra logiški, nes jokios galimybės pareiškėjas gauti šios informacijos neturėjo ir ją gavo tik visiško atsitiktinumo dėka. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas Sprendimas priimtas kitų asmenų, ne pareiškėjo, atžvilgiu, pareiškėjas nebuvo apie jį informuotas, informaciją, kurios pagrindu pateiktas skundas, pareiškėjas sužinojo atsitiktinai, todėl aplinkybės, dėl kurių buvo praleistas terminas skundui paduoti, yra objektyvios ir nepriklausančios nuo pareiškėjo valios.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2009 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-649/2009, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-886/2010, 2010 m. birželio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-553/2010, 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012), manytina, kad pareiškėjo nurodytos priežastys turėtų būti pripažįstamos svarbiomis bei atitinkančiomis objektyvumo kriterijus, kuomet praleistas terminas gali ir turi būti atnaujinamas. Pažymėtina, kad pareiškėjas, kaip matyti iš pridėtų dokumentų, laiku kreipėsi dėl tėvų valdytos žemės grąžinimo natūra bei dalį šios žemės susigrąžino, taigi, buvo kiek įmanoma atidus ir rūpestingas. Akivaizdu, kad, jei pareiškėjas būtų sužinojęs apie Sprendimą anksčiau, būtų kreipęsis anksčiau, kol Sprendimas dar nebuvo sukėlęs jokių neigiamų pareiškėjui pasekmių, t. y. kol pareiškėjui grąžintina žemė nebuvo perduota pašaliniams asmenims. Tačiau, manytina, kad, skirtingai nei teigia teismas, pirmiausia turi būti naikinamas Sprendimas ir atkuriama buvusi iki jo priėmimo padėtis, kol naujieji sklypo savininkai žemės neperleido tretiesiems asmenims, kas tik dar labiau apsunkintų pažeistų teisių atkūrimo galimybes ir padidintų pareiškėjui padarytą žalą. Sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad būtina skųsti ir išvadą apie laisvos žemės fondo duomenis Bijutiškio dvaro teritorijoje, tačiau tai užims daugiau laiko. Pažymėtina, kad informacijos, jog laisvos žemės fonde yra atsiradę ir daugiau laisvų žemės sklypų, kuriuose ketinama atkurti nuosavybę pašaliniams asmenims, pareiškėjas neturi, tačiau jau pateikė prašymą kompetentingoms institucijoms dėl tokios informacijos suteikimo. Todėl labai svarbu spręsti Sprendimo, kuriuo jau pažeistos pareiškėjo teisės, panaikinimo klausimą.

Pirmosios instancijos teismas taip pat akcentavo, kad pareiškėjas kartu su skundu nepateikė skundžiamo sprendimo, be to, dėl jo gavimo į Nacionalinę žemės tarnybą kreipėsi tik 2013 m. gruodžio 4 d. (t. y. skundo pateikimo dieną), tačiau pareiškėjas realiai nesitikėjo gauti skundžiamo Sprendimo, nes nebuvo jo šalis, o įprastai pašaliniams asmenims tokio pobūdžio informacija neteikiama, be to, skundžiamą Sprendimą pareiškėjas išsiuntė per teismo nustatytą terminą trūkumams pašalinti, todėl netenkinus prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, nebuvo pagrįsta konstatuoti, jog pareiškėjas laiku nepateikė skundžiamo Sprendimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme sprendimų, kurie neturėjo būti įteikti skundą teismui padavusiam asmeniui, apskundimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 40S-86, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į O. N. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1,97 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam du žemės sklypus, esančius Utenos apskrities, Molėtų rajono savivaldybėje, Dubingių seniūnijoje, Bijutiškio kaime (b. l. 23). Kaip matyti, šis Sprendimas nėra priimtas pareiškėjo atžvilgiu, todėl jam ir neturėjo būti įteiktas, tačiau, anot pareiškėjo, šis Sprendimas sukelia jam teisines pasekmes todėl, kad ši žemė turėjo būti grąžinta būtent jam, nors pagal 2003 m. rugpjūčio 7 d. Utenos apskrities viršininko išvadą (b. l. 24) visa likusi žemė Bijutiškio dvaro teritorijoje (į kurią iki šiol neatkurta pareiškėjui nuosavybės teisė) priklausė asmeniniams ūkiams ir/arba valstybės naudojamai žemei, todėl tuo metu pareiškėjui nebuvo grąžinta.

Tiek prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, tiek atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad apie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 40S-86 sužinojo po to, kai jo sūnus pranešė jam apie tai, jog šalia pareiškėjui priklausančio žemės sklypo esantis gretimas sklypas turi savininką (E. N.) ir pareiškėjo atstovė advokatė J. M. 2013 m. lapkričio 5 d. internetiniame valstybės įmonės Registrų centras puslapyje gavo informaciją, jog iš tiesų toje žemėje, kurioje pareiškėjas turėjo pirmumo teisę atkurti nuosavybės teises natūra ir kuriose ji nebuvo atkurta pareiškėjui, buvo suformuotas naujas žemės sklypas ir į jį nuosavybės teisės buvo atkurtos kitiems asmenims būtent Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 40S-86 (b. l. 21). Taigi, iš 2013 m. lapkričio 5 d. valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo pareiškėjas sužinojo skundžiamą administracinį aktą priėmusią instituciją (Nacionalinė žemės tarnyba), jo priėmimo datą (2013 m. balandžio 11 d.), numerį (Nr. 40S-86), taip pat iš šio išrašo, savo sūnaus bei paties Sprendimo – šiuo aktu nustatomas teises ar pareigas (atkurtos nuosavybės teisės O. N., perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam du žemės sklypus, esančius Utenos apskrities, Molėtų rajono savivaldybėje, Dubingių seniūnijoje, Bijutiškio kaime). Todėl nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiškėjas nepagrindė sužinojimo apie skundžiamą Sprendimą termino jokiais objektyviais įrodymais ar kokiomis nors objektyviomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis, kad pareiškėjo sūnus ar jis pats negalėjo anksčiau sužinoti aplinkybių dėl nuosavybės teisių atkūrimo tretiesiems asmenims. Byloje esantis 2013 m. lapkričio 5 d. valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 21) būtent ir yra tas įrodymas, kuriuo remiantis nustatomas apskundimo administraciniam teismui terminas.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjas nepagrindė teiginio, jog būtent minėtame žemės sklype jam turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės, be to, būtent tuos sprendimus, kuriais pareiškėjui buvo neatkurtos nuosavybės teisės dėl to, kad žemės sklypai priskirti asmeniniams ūkiams ir valstybės poreikiams naudojamai žemei, jis galėjo ginčyti teismine tvarka, kadangi tai yra ginčo nagrinėjimo iš esmės dalykas (klausimas dėl materialiosios pareiškėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą) ir negali būti sprendžiamas pareiškėjo skundo priėmimo stadijoje.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas apie skundžiamą administracinį aktą sužinojo 2013 m. lapkričio 5 d., o skundą dėl Sprendimo panaikinimo teismui padavė 2013 m. gruodžio 4 d. (pagal spaudą ant voko) (b. l. 13), vertintina, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio skundo padavimo administraciniam teismui termino jis nepraleido ir skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 40S-86 panaikinimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė laiku. Dėl šios priežasties nespręstina dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neteisingai aiškino bei taikė proceso teisės normas, netinkamai rėmėsi bylos faktinėmis aplinkybėmis bei vertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo administracinių teismų praktikos panašiose bylose, todėl nepagrįstai nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo E. T. I. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas