A-438-694-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-694/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00397-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 4–9) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydamas pripažinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, VPK) viršininko 2013 m. kovo 21 d. įsakymą „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Dainavos grupės pareigūnams K. B., T. B., M. F., E. L.“ Nr. 20‑TE-268 neteisėtu ir jį panaikinti.

Pareiškėjas paaiškino, kad jam ginčijamu įsakymu buvo skirta tarnybinė nuobauda už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių 15.4 punkto, 16.1 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 5-V-122 patvirtintos Policijos įstaigų informacijos saugos politikos 31 punkto ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-850 patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 111 punkto reikalavimų pažeidimus.

Nurodė, kad ginčijamas įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pareiškėjas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Tarnybinė nuobauda paskirta vadovaujantis 2013 m. vasario 28 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-53, nes pareiškėjas be pagrindo peržiūrėjo ikiteisminio tyrimo Nr. 25‑1-01260-12 duomenis Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – ir PRĮR). Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 20 d. dirbo budėtojo-pamainos vyresniojo pareigūno pareigose ir vykdė pareigybės aprašyme numatytas funkcijas. Ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenis peržiūrėjo dėl darbe atliekamų funkcijų.

Pareiškėjas tiesioginėms funkcijoms atlikti turi teisę naudoti duomenų registrų ir Šengeno informacinės sistemos duomenis, vykdyti duomenų paiešką (peržiūrėti duomenis), atspausdinti registrų ir Šengeno informacinės sistemos duomenis, o, turint teisę, tvarkyti duomenis (įrašyti, keisti, peržiūrėti duomenis ir rengti bei skelbti perspėjimus pagal Šengeno konvencijos 99.2 ir 100.3 punktus). Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių 15.1 punktu, registrų naudotojas pagal savo kompetenciją turi teisę duomenis surinkti, įvesti, taisyti, trinti, atlikti paiešką, spausdinti ir teikti pasiūlymus.

Pareiškėjas duomenų netvarkė, o tik peržiūrėjo tai, kas numatyta jo pareigybės aprašyme, jokios peržiūrėtos informacijos tretiesiems asmenims neperdavė. Pareiškėjas nurodė ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 peržiūrėjimo pagrindą – „Kitas tarnybinis naudojimas“ ir jo papildymą – „Įvykių valdymas“, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių priešingas aplinkybes, todėl tarnybinės nuobaudos taikymas už tariamus pažeidimus nepagrįstas ir neteisėtas. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta tik remiantis Imuniteto skyriaus viršininko A.

R. tarnybiniu pranešimu. Audito III pateiktuose ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 peržiūros duomenyse prie pareiškėjo pavardės grafoje „Duomenų paieškos pagrindas ir jo patikslinimas“ nėra jokio įrašo, kas faktiškai neįmanoma atliekant paiešką. Iš pateiktų Audito III duomenų kopijų nėra aišku, ar dokumentų originaluose įrašai sutampa. Aplinkybę, kad tarnybinis patikrinimas inicijuotas nepagrįstai ir šališkai, įrodo tai, jog viešai VPK Intranete buvo paskleista informacija apie pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą ir jam paskirtą nuobaudą dar iki pastarosios paskyrimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo praktiką, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tam, jog valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo, o tam būtina nustatyti, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, yra nurodęs, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs vertinant socialiniu aspektu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-773/2011; 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011; kt.).

Šiuo atveju išsamaus tarnybinio tyrimo atlikta nebuvo.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 72–74) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui ginčijamu įsakymu tarnybinė nuobauda (pastaba) paskirta teisėtai ir pagrįstai. Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos gautų duomenų buvo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 25‑1‑01260-12 duomenų peržiūrą, nenurodant duomenų paieškos pagrindų ir jų patikslinimo, atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Dainavos grupės pareigūnai, vienas iš jų – vyresnysis specialistas E. L..

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas tuo metu, kai peržiūrėjo minėto ikiteisminio tyrimo duomenis, netyrė ir neregistravo jokių medžiagų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu Nr. 25‑1‑01260-12. Pareiškėjas tiksliai negalėjo nurodyti duomenų tikrinimo tikslų bei pagrindų. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių 15.4 punktą, kuriame numatyta, kad „registrų naudotojas turi tiksliai ir išsamiai nurodyti duomenų tikrinimo tikslą ir pagrindą <...>“, 16.1 punktą, kuriame nurodyta, jog „registrų naudotojui griežtai draudžiama naudoti registrų duomenis ne tarnybos tikslais“, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. kovo 7 d.

įsakymu Nr. 5-V-122 patvirtintos Policijos įstaigų informacijos saugos politikos 31 punktą, kuriame įtvirtinta, kad „darbuotojai privalo naudoti informacinių technologijų (IT) paslaugas, techninę ir programinę įrangą tik darbo tikslams“ ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-850 patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 111 punktą, kuriame numatyta, kad „pareigūnai, prieš atlikdami paieškos veiksmus, privalo įvesti į laukus „Duomenų paieškos pagrindas“ ir „Papildomi duomenų paieškos duomenys“ duomenis, pagrindžiančius teisę ieškoti policijos registruojamo įvykio <...>“.

Pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė tyčia. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-850 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-464 redakcija) patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 120 punkte nustatyta, kad „visi duomenų tvarkymo veiksmai yra fiksuojami automatiniu būdu, siekiant užtikrinti duomenų tvarkymo teisėtumą. Kiekvienas duomenų tvarkymo veiksmas, kurį atlieka Registro vartotojas, turi būti naudojamas tik atliekant tarnybines funkcijas.

Registro vartotojas, esant būtinumui, privalo įrodyti, dėl kokių priežasčių jis duomenis įrašė, keitė, peržiūrėjo, spausdino, ištrynė ar atliko kitus duomenų tvarkymo veiksmus“.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu (II t., b. l. 41‑47) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. be teisėto pagrindo ir ne tarnybos tikslais tikrino ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenis PRĮR, kurių negalėjo pagrįsti pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-850 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-464 redakcija) patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 120 punktą, numatantį, jog kiekvienas duomenų tvarkymo veiksmas, kurį atlieka registro vartotojas, turi būti naudojamas tik atliekant tarnybines funkcijas, bei Registro vartotojas, esant būtinumui, privalo įrodyti, dėl kokių priežasčių jis duomenis įrašė, keitė, peržiūrėjo, spausdino, ištrynė ar atliko kitus duomenų tvarkymo veiksmus. Be to, tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas jokių veiksmų, susijusių su minėtu ikiteisminiu tyrimu, neatliko, ikiteisminis tyrimas Nr. 25-1-01260-12 nebuvo susijęs su jo atliekamu darbu.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, jog pareiškėjas, vykdydamas tarnybines funkcijas bei turėdamas teisę dirbti su informacinės sistemos PRĮR duomenimis, privalėjo vykdyti specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių informacinės sistemos PRĮR duomenų tvarkymo veiksmus, reikalavimus. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas turėjo teisę dirbti su PRĮR, tačiau ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjas teisėtai atliko PRĮR duomenų tvarkymo veiksmus, t. y. peržiūrėjo ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenis.

Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. B. paaiškino, jog PRĮR sistema veikai taip, kad fiksuojamas prisijungimo vardas, data, kada atlikti veiksmai, kokie paieškos kriterijai ir kas buvo ieškota. Šiuo atveju buvo atlikta gruodžio 17 dienos įvykių paieška. Pareigūnai įveda užklausos pagrindus, dažniausia tai būna rašto numeriai, budėtojai rašo „Įvykių valdymas“, nes jie atlieka daug užklausų, šiuo atveju buvo įvesta „Duomenų patikslinimas“. Pareiškėjas peržiūrėjo tik ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenis. Iš šių liudytojo parodymų ir Vidaus reikalų informacinės sistemos auditavimo programinės įrangos „Audit III“ sistemos išrašo matyti, kad pareiškėjas PRĮR lange „Duomenų paieškos pagrindas ir jo patikslinimas“ nurodė reikšmes pagal PRĮR klasifikatorių – „Duomenų patikslinimas, sutikrinimas“, „DPK, Įvykių valdymas“. Pareiškėjas PRĮR lange „Duomenų paieškos kriterijai“ nurodė laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 17 d. iki 2012 m. gruodžio 17 d. PRĮR lange „Tikrinti duomenys“ buvo pateiktas laikotarpio nuo 2012 m. gruodžio 17 d. iki 2012 m. gruodžio 17 d. policijos registruotų įvykių registras.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo įvestas duomenų paieškos pagrindas ir jo patikslinimas („Duomenų patikslinimas, sutikrinimas“ ir „Įvykių valdymas“) yra susijęs su aplinkybėmis, kai reikia nedelsiant į PRĮR langus įvesti duomenis apie policijos registruojamus įvykius. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų atlikęs kokius nors veiksmus ikiteisminio tyrimo Nr. 25‑1‑01260-12 duomenyse. Akivaizdu, kad pareiškėjo veiksmai, peržiūrint ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenis, nebuvo teisėti, nes nebuvo pagrįsti konkrečiais peržiūrėjimo pagrindais ir jo patikslinimais. Pagal PRĮR duomenų tvarkymo taisyklių 120 punktą atsakovas neprivalėjo įrodyti ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenų peržiūrėjimo pagrįstumo. Priešingai, pareiškėjas, kaip PRĮR vartotojas, esant būtinumui, privalėjo įrodyti, dėl kokių priežasčių jis duomenis peržiūrėjo, tačiau nei tarnybinio patikrinimo metu, nei teismo posėdyje nenurodė jokių konkrečių ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenų peržiūrėjimo priežasčių bei tikslų, taigi savo veiksmų teisėtumo neįrodė. Tarnybinio patikrinimo išvadoje išsamiai ištirtos reikšmingos tarnybinio nusižengimo aplinkybės, nurodytas tarnybinio patikrinimo tyrimo faktines aplinkybes patvirtino ir liudytojas N. P., jo parodymai neprieštaravo nustatytoms tarnybinio patikrinimo aplinkybėms.

Teismas nenustatė, kad skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą būtų nesilaikyta Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 26 straipsnyje ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka), patvirtintoje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308, įtvirtintų reikalavimų. Pagal Statuto 26 straipsnio 6 dalį, esant duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo metu buvo išsamiai ir nešališkai ištirtos tarnybinio nusižengimo aplinkybės, atskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, pareiškėjo kaltė, tarnybinis nusižengimas buvo tinkamai kvalifikuotas. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų ir teismas tokių nenustatė, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas šališkai ir neobjektyviai. Nors, nesilaikant Tvarkos 20 punkto reikalavimų, tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo nurodytos dėl tarnybinio nusižengimo kilusios pasekmės, tačiau šis tarnybinio patikrinimo išvados trūkumas neturėjo įtakos nuobaudos pagrįstumui ir teisėtumui, todėl negali būti pakankamu pagrindu panaikinti ginčijamą įsakymą. Pareiškėjui buvo paskirta Statuto 26 straipsnyje numatyta švelniausia nuobaudos rūšis – pastaba. Paskirta nuobauda atitiko padaryto tarnybinio pažeidimo sunkumą, nebuvo per švelni, todėl naikinti paskirtą nuobaudą nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo. Taigi ginčijamu įsakymu paskirta nuobauda pagrįsta ir teisėta, naikinti šio įsakymo nėra jokio teisinio pagrindo.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 51–58), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir ginčijamą įsakymą panaikinti.

Teigia, kad pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti buvo Audito III išrašas, kuriame grafa „Duomenų paieškos pagrindas ir jo patikslinimas“ buvo tuščia (be įrašų). Savo paaiškinime pareiškėjas būtent nuo šio kaltinimo ir gynėsi nurodydamas, kad patikrinti PRĮR duomenų, nenurodžius tikrinimo tikslo ir jo nesukonkretinus, techniškai neįmanoma. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas pateikė pradiniams duomenims priešingus duomenis, t. y., kad pareiškėjas iš duomenų paieškos pagrindo klasifikatoriaus pasirinko paieškos pagrindą „Duomenų sutikrinimas“ ir jo patikslinimą – „Dainavos PK, įvykių valdymas, vyr. spec. E. L.“. Taigi pareiškėjas ne tik nurodė privalomus paieškos pagrindus, bet ir savo pareigas bei pavardę.

Nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudijęs specialistas G. B. patvirtino, jog pagal PRĮR taisyklių 111 punktą operatyvaus valdymo darbuotojai dėl registruojamų įvykių gausos į duomenų paieškos pagrindo ir jo patikslinimo grafas visuomet veda pagrindą iš klasifikatoriaus, paprastai „Duomenų patikslinimas, sutikrinimas“, o papildomu duomenų paieškos pagrindu nurodo „Įvykių valdymas“. Akivaizdu, kad pats atsakovas teismui patikslino, jog pareiškėjas būtent tokius, kaip reikalaujama, pagrindus ir suvedė į PRĮR.

Pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apklaustas tarnybinį patikrinimą atlikęs ir išvadą surašęs liudytojas N. P. patvirtino, jog nebuvo atliktas joks aplinkybių tyrimas – visa tarnybinio patikrinimo medžiaga buvo sudaryta iš Audito III duomenų, kuriuos atsakovas teisme pakeitė priešingais, ir pareiškėjo paaiškinimo, kuriame išdėstytų aplinkybių atsakovas netyrė.

Atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenis jis peržiūrėjo teisėtai, o tai patvirtina išrašas iš PRĮR Nr. ROIK0112000687345. Išraše matyti, kad 2012 m. gruodžio 20 d., 14.46 val., pareiškėjas, atlikdamas tiesiogines pareigas, gavo pranešėjos L. S. pranešimą, kad Girstupio turgavietėje pasigedo neaiškiomis aplinkybėmis dingusios piniginės su dokumentais. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos generalinio policijos komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-553 „Dėl policijos įstaigų Operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos patvirtinimo“ 25.6.1 punktu, 15.19 val. patikrino vieną iš daugelio Žaliakalnio policijos komisariate registruotų įvykių, susijusių su dokumentų praradimu, nes, gavęs pranešimą apie įvykį Dainavos policijos komisariato teritorijoje, jis privalėjo patikrinti, ar įvykis dėl pranešėjos piniginės su dokumentais ar jų radimo faktas neįregistruotas Žaliakalnio policijos komisariato teritorijoje, nes pranešėjos gyvenamoji vieta priklauso Žaliakalnio policijos komisariato aptarnaujamai teritorijai.

Dėl šios priežasties, užregistravęs pranešimą, pareiškėjas 15.19 val., turėdamas teisėtą pagrindą, tikrino ne tik Žaliakalnio policijos komisariate registruoto ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 dėl dokumentų dingimo duomenis, bet ir kitus susijusius duomenis. Teismui pateiktas tik 15.19 val. peržiūrėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau nenurodyta, kiek dar susijusių su dingusiais dokumentais duomenų tikrinta nuo 14.46 val., kai buvo įregistruotas pranešimas, iki 18.44 val., kai įvykį baigė tikrinti pareiškėjo išsiųsta operatyvinė grupė (išsiųsta 17.19 val., o baigė tikrinti 18.44 val.), kuri užpildė pranešimą apie prarastą asmens tapatybės kortelę ir jį išsiuntė Migracijos tarnybai.

Be to, liudytojas G. B. taip pat nurodė, kad operatyvaus valdymo budėtojai papildomu paieškos pagrindu rašo „Įvykių valdymas“, nes atlieka daug užklausų; iš visų 15.19 val. užklausos metu pateiktų policijos registruotų įvykių registro duomenų sąrašo pareiškėjas patikrino tik ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenis. Atsakovo pateiktame Audito III išraše matyti, kad pareiškėjo užklausa truko nuo 15:19:21 val. iki 15:19:52 val. Akivaizdu, kad per 31 sekundę neįmanoma peržiūrėti daugiau nei vieną įvykį, todėl atmestinas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pareiškėjas iš visų pateiktų registro įrašų peržiūrėjo būtent tik ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenis.

Teismas netyrė ir nevertino, kiek ir kokius susijusius duomenis pareiškėjas peržiūrėjo laikotarpiu nuo 14.46 val. iki 18.44 val. Teisės aktai suponuoja budinčio pareigūno pareigą orientuotis ne tik konkrečioje ribotoje teritorijoje, bet sekti ir sisteminti įvykius visos teritorinės policijos įstaigos mastu, bendradarbiauti su kitomis policijos įstaigomis bei tarnybomis. Priešingu atveju nebūtų pasiekti policijos veiklos tikslai (operatyviai reaguoti į įvykius). Operatyvinės grupės vyr. specialistas negali nesinaudoti policijos registrais (plačiąja prasme), nes tai tiesiogiai susiję su to tarnybinėmis funkcijomis.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentu, jog pagal PRĮR duomenų tvarkymo taisyklių 120 punktą atsakovas neprivalėjo įrodyti pareiškėjo duomenų peržiūrėjimo pagrįstumo, nes iš tiesų įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Ginčo tarnybinio patikrinimo išvada negali būti pripažinta atitinkanti teisinį reguliavimą. Juo labiau, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 62–63) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad Kauno apygardos administraciniam teismui pareiškėjo pateiktas išrašas iš PRĮR Nr. ROIK0112000687345 yra 2012 m. gruodžio 20 d., 14.46 val., apie įvykį (duomenys neskelbtini), Kaune. Tuo tarpu pareiškėjui nuobauda paskirta dėl kito įvykio ir kitu laiku (2012 m. gruodžio 20 d., 15.19 val.), todėl pareiškėjo pateiktas išrašas nėra tinkamas įrodymas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje sprendžiamas ginčas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 20‑TE-268 teisėtumo, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, už tai, kad jis be teisėto pagrindo ir ne tarnybos tikslais, 2012 m. gruodžio 20 d. 15 val. 19 min., tikrino ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenis Policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR), tuo pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių 15.4 punkto, 16.1 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 5-V-122 patvirtintos Policijos įstaigų informacijos saugos politikos 31 punkto ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-850 patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 111 punkto reikalavimus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas įvykio metu vykdė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Dainavos grupės vyriausiojo specialisto pareigas ir turėjo teisę dirbti su Policijos registruojamų įvykių registrais ir informacinėmis sistemomis.

Teisės aktai, kurių pažeidimu kaltinamas pareiškėjas, reglamentuoja darbo su Policijos registruojamų įvykių registrais ir informacinėmis sistemomis tvarką, kurioje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustatanti, jog šio registro ir kitų informacinių sistemų duomenys gali būti naudojami, tvarkomi ir pan., tik atliekant tarnybines funkcijas, t.y., kad šiais duomenimis gali būti disponuojama tik toje veikloje, kuri betarpiškai yra susijusi su vidaus tarnybos interesais, įgyvendinant šios tarnybos uždavinius ir funkcijas. Ir priešingai, šių duomenų panaudojimas kitokio pobūdžio tikslais neatitinka šių teisės aktų reikalavimų. Todėl asmenys pažeidę šiuos reikalavimus, pažeidžia ir jų tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų (pareiginių instrukcijų, pareigybės aprašymų ir pan.) reikalavimus, o tuo pačiu padaro ir priešingą teisei veiką, kuri yra vienas iš tarnybinio nusižengimo sudėties elementų (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalis).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. gruodžio 20 d. 15 val. 19 min. tikrino ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenis Policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR). Šių aplinkybių pareiškėjas ir neginčija, tačiau nurodo, jog tai atliko tikrindamas, ar 2012 m. gruodžio 20 d. 14 val. 46 min. įregistruota informacija apie nusikalstamą veiką (pavogtą piniginę ir dokumentus), padarytą L. S. atžvilgiu, nėra jau užregistruota kito policijos komisariato – Žaliakalnio, kurio veiklos teritorijoje ir gyvena L. S..

Iš bylos matyti, kad nusikalstama veika L. S. atžvilgiu buvo įvykdyta 2012 m. gruodžio 20 d. 14 val. 41 min., toks nusikalstamos veikos padarymo laikas užregistruotas ir Policijos registruojamų įvykių registre (t.2 b.l. 20). Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui buvo arba turėjo būti žinoma apie šios nusikalstamos veikos padarymo laiką. Ši aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymo laikas, savo ruožtu lemia, kad minėta nusikalstama veika ir kituose policijos komisariatuose negalėjo būti užfiksuota anksčiau nei ji buvo įvykdyta - 2012 m. gruodžio 20 d. 14 val. 41 min..

Byloje taip pat nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 25-1-01260-12 buvo atliekamas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta 2012 m. gruodžio 17 d. (t.1 b.l. 105).

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjo aiškinimas, kad jis 2012 m. gruodžio 20 d. 15 val. 19 min. tikrindamas ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenis Policijos registruojamų įvykių registre, siekė tokiu būdu nustatyti ar nusikalstama veika, kuri L. S. atžvilgiu buvo įvykdyta 2012 m. gruodžio 20 d. 14 val. 41 min., nėra anksčiau užregistruota Žaliakalnio policijos komisariato, yra nelogiška bei prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes nusikalstama veika, kuri buvo padaryta 2012 m. gruodžio 20 d., negalėjo būti užregistruota Policijos registruojamų įvykių registre 2012 m. gruodžio 17 d., t. y., iki šios veikos padarymo.

Pareiškėjas kitų aplinkybių, kurios galėtų pateisinti jo veiksmus peržiūrint ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenis Policijos registruojamų įvykių registre, iš esmės nenurodo.

Apibendrinant darytina išvada, kad byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė savo teiginių pagrįstumo, o tuo pačiu ir nepaneigė tiek atsakovo surinktų įrodymų, tiek pirmosios instancijos teišmos išvadų, jog ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenis tikrino, pažeisdamas jam inkriminuotų teisės aktų, kurie reglamentuoja darbo su Policijos registruojamų įvykių registrais ir informacinėmis sistemomis tvarką, reikalavimus.

Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo veikoje yra ir kiti tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai (kaltė, priežastinis ryšys).

Byloje esminių procesinio įstatymo pažeidimų, kurių padarymas galėtų įtakoti neteisingo sprendimo priėmimą, nenustatyta.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais taip pat nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas