eA-427-525/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-427-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00243-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „OpusCapita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „OpusCapita“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Lietuvos paštas“ dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „OpusCapita“ elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir RRT, Ryšių reguliavimo tarnyba) direktoriaus 2013 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. 1V-1855 „Dėl atsisakymo skirti ekonominę sankciją AB Lietuvos paštui“ (toliau – ir Įsakymas);

2) įpareigoti atsakovą paskirti ekonominę sankciją akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Lietuvos paštas“.

Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu įsakymu atsakovas atsisakė skirti ekonominę sankciją AB „Lietuvos paštas“ už padarytus Lietuvos Respublikos pašto įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 16 straipsnio 2 dalies, RRT direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1V-332 patvirtintų Pašto paslaugos teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17.9 punkto pažeidimus, nes AB „Lietuvos paštas“ po pažeidimų padarymo (privalomos skelbti informacijos neskelbimo) ir iki sprendimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo pašalino šiuos pažeidimus.

Pareiškėjo teigimu, pažeidimo pašalinimas nepanaikina paties pažeidimo fakto bei atsakomybės. Paaiškino, kad 2013 m. vasario 20 d. pateikė skundą atsakovui, kurio pagrindu atsakovas 2013 m. kovo 8 d. pradėjo neplaninį AB „Lietuvos paštas“ veiklos patikrinimą, kurio metu turėjo būti surinkta informacija apie atsakovo AB „Lietuvos paštas“ patvirtintus ir taikomus universaliųjų pašto paslaugų ir kitos pašto paslaugos tarifus bei privalomos viešai skelbti informacijos skelbimą. RRT 2013 m. liepos 4 d. aktu Nr. 6RK-57, 2013 m. liepos 23 d. pranešimu, 2013 m. spalio 8 d. teikimu dėl ekonominės sankcijos skyrimo konstatavo AB „Lietuvos paštas“ padarytus Pašto statymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 16 straipsnio 2 dalies, Taisyklių 17.9 punkto pažeidimus – viešai nepaskelbė ir neskelbia mažesnių nei 0,78 Lt be PVM pašto paslaugų tarifų, pašto paslaugų rūšių sąlygų, kurioms esant taikomi mažesni nei mažiausias paskelbtas tarifas, informacijos apie teikiamas pašto paslaugų rūšis, informacijos apie teikiamas pašto paslaugų teikimo sąlygas, įskaitant tarifus ir kitą informaciją, turinčią įtakos naudotojo apsisprendimui naudotis pašto paslauga, AB „Lietuvos paštas“ paslaugų teikimo vietose (pašto skyriuose) buvo ir yra skelbiama pasenusi ir neatnaujinta informacija, susijusi su naudojimusi universaliąja pašto paslauga (negaliojančios redakcijos Pašto įstatymas, Universaliųjų pašto paslaugų teikimo taisyklės).

Kiekvienas aukščiau nurodytas pažeidimas yra Pašto įstatymo VI skyriuje nurodytos ekonominės sankcijos skyrimo pagrindas. RRT užfiksavo, kad nei vienas iš RRT 2013 m. liepos 23 d. rašte nurodytų AB „Lietuvos“ paštas padarytų pažeidimų per RRT nustatytą 30 dienų terminą nebuvo pašalintas. Likus 2 dienom iki pažeidimų pašalinimo termino pabaigos AB „Lietuvos paštas“ RRT pateikė pranešimą apie parengtą preliminarų pažeidimų pašalinimo priemonių planą, tačiau preliminaraus plano parengimas, kuris net neapima visų nurodytų pažeidimų, nebuvo ir nėra RRT 2013 m. liepos 23 d. nurodymo įvykdymas.

RRT iki 2013 m. rugpjūčio 22 d. negavusi AB „Lietuvos paštas“ pranešimo apie visų pažeidimų pašalinimą turėjo pareigą inicijuoti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Vėlesnis pažeidimų pašalinimas galėtų būti vertinamas tik kaip viena iš Pašto įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nurodytų aplinkybių, skiriant baudos dydį. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas įsakymas priimtas viršijant kompetencijos ribas pagal Pašto įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2-4 punktus. AB „Lietuvos pašto“ padaryti pažeidimai yra labai rimti ir turi Pašto įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nurodytų atsakomybę sunkinančių požymių – pažeidimai buvo tęsiami iki 2013 m. lapkričio 26 d.

Atsakovas RRT su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė administracinę bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad skundžiamas įsakymas nesukūrė jokių teisių ar pareigų pareiškėjui, todėl pareiškėjo negali būti skundžiamas. Teisės aktai nenumato pareiškėjui teisės ginti viešąjį interesą pašto veiklos srityje. RRT teisės aktais priskirta kompetencija prižiūrėti pašto veiklą reglamentuojančių teisės aktų tinkamą įgyvendinimą, jai taikomi ne tik pašto veiklą, bet ir viešąjį administravimą reglamentuojantys teisės aktai. Pašto įstatymo 20 straipsnio, kuris numato RRT teisę inicijuoti pažeidimo nagrinėjimo procesą, 2 dalyje nėra numatyta, per kiek laiko šis procesas turi būti inicijuotas. Nepaskyrus ekonominės sankcijos per Pašto įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, ekonominės sankcijos skyrimas tampa negalimas, todėl skundo reikalavimas paskirti AB „Lietuvos paštas“ ekonominę sankciją tampa neįgyvendinamas ir beprasmis. Vien faktas, kad buvo inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, nereiškia, kad vienintelė galima pažeidimo nagrinėjimo proceso baigtis yra ekonominės sankcijos skyrimas. AB „Lietuvos paštas“ pašalinus 2013 m. liepos 23 d. rašte Nr. (17.1)1B-3611 nurodytus pažeidimus buvo užtikrintas Pašto įstatymų nuostatų tinkamas laikymasis, todėl vadovaujantis Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511, 7.1 papunkčiu ir Pašto įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nebuvo pagrindo skirti AB „Lietuvos paštas“ ekonominę sankciją. Mano, kad RRT veikė pagal savo kompetenciją, vadovavosi Pašto įstatymo nuostatomis, skundžiamas įsakymas yra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas teisės normomis bei faktinėmis aplinkybėmis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos paštas“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigė, kad pašalinus nustatytus pažeidimus atsakovas Pašto įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu pagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti skirti AB „Lietuvos paštas“ ekonominę sankciją. Manė, jog ekonominės sankcijos skyrimas pašalinus teisės pažeidimą (t. y. nutraukus tęstinio pobūdžio pažeidimą) būtų neteisėtas ir neatitiktų Pašto įstatymo 29 straipsnio reikalavimų bei ekonominės sankcijos reguliacinės paskirties. Teismo posėdžio metu AB „Lietuvos paštas“ atstovas pabrėžė, kad pareiškėjas, būdamas AB „Lietuvos paštas“ konkurentas ir tarp šalių vykstant deryboms, teismo procesą naudoja kaip priemonę prieš konkurentę.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjo UAB „OpusCapita“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Itella Information“ (dabartinis pavadinimas UAB „OpusCapita“) 2013 m. vasario 20 d. pateikė RRT skundą, kuriame nurodė, kad AB „Lietuvos paštas“, taikydamas specifinius tarifus, šiems tarifams ir su jais susijusioms sąlygoms galimai netaiko skaidrumo ir nediskriminavimo principų bei neskelbia privalomos skelbti informacijos. RRT direktorius 2013 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 1V-393 inicijavo neplaninį AB „Lietuvos paštas“ veiklos patikrinimą, kuris buvo atliekamas laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 13 d. iki 2013 m. liepos 4 d.

Patikrinimo rezultatai užfiksuoti 2013 m. birželio 28 d. akte Nr. 6RK-56 ir 2013 m. liepos 4 d. akte Nr. 6RK-57. Buvo nustatyta, kad AB „Lietuvos paštas“, pasirinktiems 6 naudotojams taikydamas mažesnius tarifus nei mažiausias paskelbtas tarifas ir viešai neskelbdamas mažesnių tarifų dydžio, pašto paslaugos rūšių ir sąlygų, kurioms esant taikomi mažesni nei mažiausias paskelbtas tarifas, pažeidė Pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir Taisyklių 17.9 punktą, paslaugų teikimo vietose esančiuose segtuvuose buvo skelbiama neatnaujinta informacija, įskaitant susijusią su naudojimusi universaliąja pašto paslauga, taip pažeidė Pašto įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

RRT 2013 m. liepos 23 d. raštu Nr. (17.1)1B-3611 kreipėsi į AB „Lietuvos paštas“ prašydama pašalinti nurodytus pažeidimus per 30 dienų nuo rašto gavimo dienos ir raštu apie tai informuoti RRT. AB „Lietuvos paštas“ 2013 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 3-7755 kreipėsi į RRT, prašydamas suteikti metodinę pagalbą dėl Pašto įstatymo reikalavimų įgyvendinimo. AB „Lietuvos paštas“ 2013 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 3-8004 pateikė RRT informaciją, kad paskelbė savo interneto svetainėje pašto paslaugos bazinius tarifus bei nurodė kriterijus, turinčius įtakos galutinei pašto paslaugos kainai.

AB „Lietuvos paštas“ 2013 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 3-9092 informavo RRT, kad AB „Lietuvos paštas“ interneto svetainėje paskelbė bazinius pašto paslaugos tarifus ir papildė kriterijų, įtakojančių galutinę pašto paslaugos kainą, sąrašą. 2013 m. spalio 8 d. teikime Nr. 37.7-3T-2 pasiūlyta už padarytus pažeidimus AB „Lietuvos paštas“ skirti ekonominę sankciją – 5 000 Lt dydžio baudą. AB „Lietuvos paštas“ 2013 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 3-109 pranešė, kad nuo 2013 m. spalio 1 d. netaiko 0,29 Lt tarifo, universaliosios pašto paslaugos teikėjo skelbtina informacija yra atnaujinta, paskelbta jo interneto svetainėje, informacinių segtuvų, skirtų universaliosioms pašto paslaugoms teikimo vietoms (pašto skyriams), atnaujinimai yra pristatyti į pašto skyrius ir padėti naudotojams lengvai prieinamose vietose, dar kartą atnaujino interneto svetainėje skelbiamą informaciją apie pašto paslaugos tarifus, nurodė pašto paslaugos papildomų nuolaidų ir nestandartinių tarifų nustatymo sąlygas.

RRT pareigūnams 2013 m. lapkričio 26-27 d. patikrinus 20 pašto paslaugos teikimo vietų, pažeidimų nenustatyta. Skundžiamu įsakymu atsisakyta skirti ekonominę sankciją AB „Lietuvos paštas“, nes AB „Lietuvos paštas“ pašalino nustatytus pažeidimus iki sprendimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo priėmimo, todėl nėra pažeidimų sudėties.

Pažymėta, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Pašto įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnas, inicijavęs pažeidimo nagrinėjimo procesą, per 3 darbo dienas nuo sprendimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo ar atsisakymo ją skirti priėmimo dienos išsiunčia šį sprendimą pašto paslaugos teikėjui, kuriam paskirta ekonominė sankcija arba atsisakyta ją skirti, ir yra atsakingas už ekonominės sankcijos įvykdymo kontrolę.

Pirmosios instancijos teismas pagal anksčiau pateiktų įstatymų nuostatų analizę darė išvadą, kad kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad turi subjektinę teisę ir kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kaip pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs paminėtas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose nustatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) remdamasis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012).

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, nenustatytas joks pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimas atsakovui atsisakant skirti ekonominę sankciją AB „Lietuvos paštas“. Be to, Pašto įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje netgi nurodyta, kad įsakymas dėl ekonominės sankcijos skyrimo ar atsisakymo ją skirti siunčiamas tik pašto paslaugos teikėjui, vadinasi, įstatymas netgi neįtvirtina pareigos pranešti apie skundo išnagrinėjimo rezultatą skundą padavusiam asmeniui. Teismas sutiko su AB „Lietuvos paštas“ pozicija, kad pareiškėjas, būdamas AB „Lietuvos paštas“ konkurentas ir tarp šalių vykstant deryboms, kreipimąsi į RRT ir teismo procesą naudoja kaip priemonę prieš konkurentę bendrovę. Pareiškėjas neturi teisinio subjektiškumo kreiptis į teismą dėl RRT direktoriaus 2013 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 1V-1855 „Dėl atsisakymo skirti ekonominę sankciją AB Lietuvos paštui“ panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą paskirti ekonominę sankciją AB „Lietuvos paštas“, toks ginčas tampa beprasmis, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Tokia teismo išvada grindžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-398/2012, 2011 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3316/2011).

Vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsniu teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. Pareiškėjas UAB „OpusCapita“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjo skundo reikalavimus tenkinti.

Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas išdėstė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pateikia šiuos argumentus:

1) dėl pareiškėjo teisinio materialinio suinteresuotumo teigia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes netyrė, kad RRT 2013 m. gruodžio 6 d. įsakymu buvo pažeista Pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 16 straipsnio 2 dalies, Taisyklių 17.9 punkte įtvirtinta pašto naudotojo, šiuo atveju UAB „OpusCapita“, teisė į viešai skelbiamą informaciją apie pašto paslaugas. Akcentuoja, kad UAB „OpusCapita“ didžiausia AB „Lietuvos paštas“ teikiamų pašto paslaugu naudotojas, yra tiesiogiai suinteresuotas, kad AB „Lietuvos paštas“ viešai skelbtų pašto paslaugos teikimo sąlygas, pašto paslaugos tarifus ir kitokią informaciją, turinčią įtakos apsisprendimui naudotis pašto paslaugomis. Įstatymo leidėjas paskyrė RRT prižiūrėti ir užtikrinti, kad pašto paslaugų teikėjai tinkamai vykdytų pareigas skelbti informaciją, turinčią įtakos naudotojo, šiuo atveju UAB „OpusCapita“, apsisprendimui naudotis tokia paslauga (Pašto Įstatymo 6 str. 2 d. 1 p.). AB „Lietuvos paštas“ viešai neskelbiant išsamios ir aiškios informacijos apie savo teikiamas pašto paslaugas, o RRT skundžiamu Įsakymu nenubaudus už nurodytus pažeidimus, pažeidžiamos UAB „OpusCapita“ teisės į viešai skelbiamą informaciją apie pašto paslaugas. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad pareiškėjas neturi teisinio materialinio suinteresuotumo, nes Pašto įstatymo 29 straipsnio 4 dalis neįpareigoja RRT pranešti apie skundo išnagrinėjimo rezultatą skundą padavusiam asmeniui. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas pateikė skundą teismui po to kai RRT 2013 m. gruodžio 13 d. atsiuntė pareiškėjui 2013 m. gruodžio 6 d. įsakymą. Be to, materialinį teisinį suinteresuotumą pagrindžia ne tai, ar aktas yra siunčiamas pareiškėjui ar ne, o tokiu aktu pažeidžiamos pareiškėjo teisės.

2) Dėl UAB „OpusCapita“ ir AB „Lietuvos paštas“ teisinių santykių teigia, jog pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai suklydo ir pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalį UAB „OpusCapita“ ir AB „Lietuvos paštas“ pavadindamas konkurentais. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad konkurentai – tai ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija. Šiuo atveju UAB „OpusCapita“ yra AB „Lietuvos paštas“ paslaugų naudotojas, o AB „Lietuvos paštas“ tokių paslaugu teikėjas. Remiasi Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. vasario 20 d. direktyva 2008/6/EB iš dalies keičiančia Direktyvą 97/67/EB siekiant visiško Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos suformavimo (toliau – ir Direktyva 2008/6/EB), pagal kurios preambulės 39 punktą bei 12 straipsnį pašto paslaugų naudotojai yra ir konsolidatoriai (angl. consolidators of mail), kurie pateikia kitų siuntėjų laiškus dideliais kiekiais pašto paslaugų teikėjams, bet patys pašto paslaugų neteikia. UAB „OpusCapita“ suformuoja pašto korespondencijos siuntą ir ją pateikia pašto paslaugų teikėjui, šiuo atveju AB „Lietuvos paštas“, kuris vykdo UAB „OpusCapita“ pateiktų pašto korespondencijos siuntų pristatymą. Taigi ES teisinis reguliavimas, kurį Lietuvos Respublika deklaruoja perkėlusi į Pašto įstatymą, tarpininkus/konsolidatorius priskiria prie pašto paslaugų naudotojų, o ne pašto paslaugų teikėjų. Pirmosios instancijos teismui neteisingai kvalifikavus UAB „OpusCapita“ ir AB „Lietuvos paštas“ teisinius santykius, buvo padaryta klaidinga išvada, lėmusi neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

3) Dėl bylos dalies medžiagos pripažinimo nevieša pareiškėjas mano, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą, nepagrįstai 2014 m. vasario 4 d. nutartimi pripažino RRT aktą nevieša bylos medžiaga. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu administracinėje byloje Nr. AS261-402/2014, kad įstatymuose neįtvirtinta galimybė skųsti pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bylos ar jos dalies medžiagos pripažinimo nevieša, tačiau motyvai dėl tokios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalimi. Teigia, jog akte pateikta informacija neturi AB „Lietuvos paštas“ komercinės paslapties požymių, o taip pat akte pateikta informacija, remiantis Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, laikytina privalomai viešai skelbiama informacija. Pažymi, jog Direktyvoje 2008/6/EB yra akcentuojamas skaidrumo, nediskriminavimo principų laikymasis teikiant universaliąsias pašto paslaugas, kas reiškia, kad universaliųjų pašto paslaugų teikėjas – AB „Lietuvos paštas“ universaliųjų pašto paslaugų naudotojams turi aiškiai, laiku ir viešai pateikti visą informaciją, susijusią su teikiamomis universaliosiomis pašto paslaugomis, įskaitant ir AB „Lietuvos paštas“ universaliųjų pašto paslaugų naudotojams taikomus universaliųjų pašto paslaugų tarifus.

Pašto įstatymas, reglamentuojantis pašto paslaugų teikimo tvarką, nustato pašto paslaugų teikėjų pareigą viešai skelbti su pašto paslaugų teikimu susijusią informaciją. Pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta imperatyvi pašto paslaugų teikėjo, šiuo atveju AB „Lietuvos paštas“, pareiga viešai skelbti pašto paslaugos teikimo sutarties sąlygas, pašto paslaugos teikėjo patvirtintą pašto paslaugos teikimo tvarkos aprašą ir kitokią informaciją, turinčią įtakos naudotojo apsisprendimui naudotis pašto paslauga.

Pašto įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta universaliosios pašto paslaugos teikėjo – AB „Lietuvos paštas“ pareiga reguliariai teikti ir viešai skelbti pašto paslaugos teikimo vietose ir savo interneto svetainėje išsamią ir nuolat atnaujinamą informaciją naudotojams ir pašto paslaugos teikėjams apie universaliąją pašto paslaugą, galimybę ja naudotis, jos kainas ir kokybės reikalavimus arba Lietuvos standartus ir kitus leidinius. Pašto įstatymas imperatyviai numato, kad universaliosios pašto paslaugos tarifai turi būti prieinami visiems naudotojams, pagristi šios paslaugos sąnaudomis, skaidrūs ir nediskriminaciniai (Pašto įstatymo 14 str. 5 d.).

Skaidrumo reikalavimas universaliųjų pašto paslaugų teikimo srityje yra įtvirtintas ir Universaliųjų pašto paslaugų teikėjo sąnaudų apskaitos taisyklių, patvirtintų RRT direktoriaus 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1V-625 (nauja redakcija 2013 m. sausio 11 d.) 5.5 punkte. Taigi informacija, susijusi su teikiamomis universaliomis pašto paslaugomis, nėra ir negali sudaryti universaliųjų pašto paslaugų teikėjo – AB „Lietuvos paštas“ komercinės paslapties ar tuo labiau būti laikoma AB „Lietuvos paštas“ konfidencialia informacija, nes tokios informacijos viešumą ir skaidrumą garantuoja aukščiau nurodyti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktai.

Atkreipia dėmesį, kad tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-370-661/2008, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A502-341/2009 nelaikė AB „Lietuvos paštas“ taikomų tarifų ar klientų konfidencialia ar nevieša medžiaga. Taip pat Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2710-262/13 RRT teismo buvo įpareigota pateikti į bylą minėtą aktą dėl AB „Lietuvos paštas“ neplaninio veiklos patikrinimo. Teismas nepripažino šio akto nevieša medžiaga nors RRT to prašė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad komercine paslaptimi negali būti pripažinta informacija, kuri pagal įstatymus (taip pat ir pagal aukščiausią įstatymą – Konstituciją) turi būti vieša (2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-485/2010). Atsižvelgiant į tai, kad akte numatytą informaciją sudaro informacija, kurią Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktai imperatyviai įpareigoja skelbti viešai, vadovaujantis jau suformuota teismų praktika, tokia informacija negalėjo būti pripažinta AB „Lietuvos paštas“ komercine paslaptimi.

Atsakovas RRT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime, be argumentų, nurodytų atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, pateikia šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1) Dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo teigia, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančiu individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-324/2012; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-580/2013). Teismas nenustatė pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo RRT atsisakant skirti ekonominę sankciją AB „Lietuvos paštas“, todėl pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neturi teisinio subjektiškumo kreiptis į teismą dėl Įsakymo panaikinimo.

2) Dėl Įsakymo teisėtumo pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikia teismui nė vieno įrodymo, kuris sudarytų pagrindą pripažinti, kad atsisakymas skirti ekonominę sankciją bendrovei (t. y. Įsakymo priėmimas) sukėlė pareiškėjui neigiamų teisinių padarinių ar tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. RRT vertindama pašto veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir jų pašalinimo būdą, nėra saistoma vien tik pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurios yra paremtos išimtinai pareiškėjo subjektyvia nuomone ir vizija, kaip, pareiškėjo teigimu, turi būti užtikrinamas pašto veiklą reglamentuojančių teisės aktų laikymasis. RRT, Įsakymu atsisakiusi skirti ekonominę sankciją AB „Lietuvos paštas“, nustatė, kad bendrovės viešai skelbiama informacija atitinka Pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Pašto paslaugos teikimo taisyklių 17.9 papunkčio ir Pašto įstatymo 16 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Faktas, kad bendrovė skelbia nebaigtinį sąrašą aplinkybių, nuo kurių priklauso taikytino tarifo dydis, nereiškia, kad bendrovė pažeidžia pareigą skelbti informaciją, turinčią įtakos naudotojo apsisprendimui naudotis bendrovės paslaugomis.

3) Dėl konfidencialios informacijos nurodo, jog nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad AB „Lietuvos paštas“ universaliųjų pašto paslaugų naudotojams turi aiškiai, laiku ir viešai pateikti visą informaciją, susijusią su teikiamomis universaliosiomis pašto paslaugomis, įskaitant ir AB „Lietuvos paštas“ universaliųjų pašto paslaugų naudotojams taikomus universaliųjų pašto paslaugų tarifus. AB „Lietuvos paštas“, teikdamas dokumentus RRT inicijuotam neplaniniam bendrovės veiklos patikrinimui, 2013 m. gegužės 9 d. rašte Nr. 3-3625 ir 2013 m. birželio 3 d. rašte Nr. 3-4777 nurodė teikiamą informaciją laikyti konfidencialia. Vadovaujantis Pašto įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, RRT privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis išlaikyti konfidencialios informacijos konfidencialumą. Tai suponuoja išvadą, kad RRT, gavusi informaciją, kurią pateikęs informaciją asmuo nurodė laikyti konfidencialia, turi pareigą užtikrinti jos konfidencialumą. Atsižvelgdama į tai, RRT pagrįstai prašė teismo užtikrinti teikiamos medžiagos konfidencialumą. Taip pat pažymi, jog RRT nėra žinomas faktas, kad pareiškėjui aptariamo akto turinys visa apimtimi tapo prieinamas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje, kadangi atsakovas nėra tos bylos šalis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2013 m. gruodžio 6 d. Ryšių reguliavimo tarnybos įsakymo „Dėl atsisakymo skiri ekonominę sankciją AB Lietuvos paštui“ Nr. 1V-1855 ir atsakovo įpareigojimo AB „Lietuvos paštas“ paskirti ekonominę sankciją.

Paprastai tokio pobūdžio bylose (dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo bei jo įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus) turi būti tikrinami ginčijamų aktų teisėtumas ir pagrįstumas, sprendžiama dėl atsakovo kompetencijos ir pareigos atlikti reikalaujamus veiksmus bei pareiškėjo teisės reikalauti tų veiksmų atlikimo, tačiau teismas taip pat visada privalo vertinti pareiškėjų materialinį teisinį suinteresuotumą dėl pareikštų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-596/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis. Pagal pastarojo straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A143-443/2005, A502-906/2008, A502-304/2009; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame teismas, nenustatęs jokio pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo atsakovui atsisakant skirti ekonominę sankciją AB „Lietuvos paštas“, konstatavo, kad pareiškėjas neturi teisinio subjektiškumo kreiptis į teismą dėl šioje byloje keliamų reikalavimų ir pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, yra teisėtas ir pagrįstas.

Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas neįrodė, kuo jo pareikštų reikalavimų (panaikinti minėtą RRT įsakymą ir įpareigoti atsakovą skirti AB „Lietuvos paštas“ ekonominę sankciją) tenkinimas paveiktų pareiškėjo teisių ir pareigų apimtį ar įstatymo saugomus interesus, kaip jie būtų apginti.

Nors pareiškėjas nurodo, kad buvo pažeista jo kaip pašto naudotojo Pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 16 straipsnio 2 dalyje, Taisyklių 17.9 punkte įtvirtinta teisė į viešai skelbiamą informaciją apie pašto paslaugas, pareiškėjas, didžiausias AB „Lietuvos paštas“ teikiamų pašto paslaugu naudotojas, yra tiesiogiai suinteresuotas, kad AB „Lietuvos paštas“ viešai skelbtų pašto paslaugos teikimo sąlygas, pašto paslaugos tarifus ir kitokią informaciją, turinčią įtakos apsisprendimui naudotis pašto paslaugomis, tačiau atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes (pareiškėjui 2013 m. vasario 20 d. pateikus RRT skundą, kuriame nurodė, kad AB „Lietuvos paštas“, taikydamas specifinius tarifus, šiems tarifams ir su jais susijusioms sąlygoms galimai netaiko skaidrumo ir nediskriminavimo principų bei neskelbia privalomos skelbti informacijos;

RRT direktoriui 2013 m. kovo 8 d. įsakymu inicijavus neplaninį AB „Lietuvos pašto“ veiklos patikrinimą, nustačius, kad AB „Lietuvos paštas“, pasirinktiems 6 naudotojams taikydamas mažesnius tarifus nei mažiausias paskelbtas tarifas ir viešai neskelbdamas mažesnių tarifų dydžio, pašto paslaugos rūšių ir sąlygų, kurioms esant taikomi mažesni nei mažiausias paskelbtas tarifas, pažeidė Pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir Taisyklių 17.9 punktą, paslaugų teikimo vietose esančiuose segtuvuose buvo skelbiama neatnaujinta informacija, įskaitant susijusią su naudojimusi universaliąja pašto paslauga, taip pažeidė Pašto įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punktą;

RRT 2013 m. liepos 23 d. raštu kreipusis į AB „Lietuvos paštas“ prašant pašalinti nurodytus pažeidimus per 30 dienų nuo rašto gavimo dienos ir raštu apie tai informuoti RRT; AB „Lietuvos paštas“ 2013 m. rugpjūčio 19 d. raštu kreipusis į RRT, prašant suteikti metodinę pagalbą dėl Pašto įstatymo reikalavimų įgyvendinimo; AB „Lietuvos paštas“ 2013 m. rugpjūčio 23 d. raštu pateikus RRT informaciją, kad paskelbė savo interneto svetainėje pašto paslaugos bazinius tarifus bei nurodė kriterijus, turinčius įtakos galutinei pašto paslaugos kainai;

AB „Lietuvos paštas“ 2013 m. rugsėjo 16 d. raštu informavus RRT, kad AB „Lietuvos paštas“ interneto svetainėje paskelbė bazinius pašto paslaugos tarifus ir papildė kriterijų, įtakojančių galutinę pašto paslaugos kainą, sąrašą; 2013 m. spalio 8 d. teikime pasiūlius už padarytus pažeidimus AB „Lietuvos paštui“ skirti ekonominę sankciją – 5 000 Lt dydžio baudą; AB „Lietuvos paštas“ 2013 m. lapkričio 26 d. raštu pranešus, kad nuo 2013 m. spalio 1 d. netaiko 0,29 Lt tarifo, universaliosios pašto paslaugos teikėjo skelbtina informacija yra atnaujinta, paskelbta jos interneto svetainėje, informacinių segtuvų, skirtų universaliosioms pašto paslaugoms teikimo vietoms (pašto skyriams), atnaujinimai yra pristatyti į pašto skyrius ir padėti naudotojams lengvai prieinamose vietose, dar kartą atnaujino interneto svetainėje skelbiamą informaciją apie pašto paslaugos tarifus, nurodė pašto paslaugos papildomų nuolaidų ir nestandartinių tarifų nustatymo sąlygas;

RRT pareigūnams 2013 m. lapkričio 26-27 d. patikrinus 20 pašto paslaugos teikimo vietų, pažeidimų nenustatančius; skundžiamu įsakymu atsisakius skirti ekonominę sankciją AB „Lietuvos paštas“, nes AB „Lietuvos paštas“ pašalino nustatytus pažeidimus iki sprendimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo priėmimo, todėl nėra pažeidimų sudėties) darytina išvada, jog RRT nustačius atitinkamus AB „Lietuvos paštas“ padarytus Pašto įstatymo ir Taisyklių pažeidimus, tačiau AB „Lietuvos paštui“ juos pašalinus iki sprendimo dėl ekonominės sankcijos priėmimo, skundo teismui pateikimo metu pareiškėjo teisės nebuvo niekaip pažeidžiamos, net patenkinus skunde suformuluotus reikalavimus (panaikinimas RRT įsakymą ir AB „Lietuvos paštas“ skyrus ekonominę sankciją) neatsirastų, nepakistų ir nepasibaigtų pareiškėjo teisės ar pareigos, taigi nebūtų apgintos pažeistos pareiškėjo teisės ar įstatymo saugomas interesas.

Pareiškėjo argumentai, kad AB „Lietuvos paštas“ nėra pašalinęs RRT nurodytų Pašto įstatymo ir Taisyklių pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog kompetencija pagal savo kompetenciją tirti ir nagrinėti Pašto įstatymo pažeidimus ir pažeidėjams taikyti sankcijas Pašto įstatymo nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka suteikta RRT (Pašto įstatymo 6 str. 2 d. 17 p.). Atitinkamai būtent RRT turi teisę vertinti, ar konkretūs pažeidimai buvo pašalinti, ar subjekto veikla atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo argumentai dėl neva nepašalintų pažeidimų, laikytini subjektyviu vertinimu.

Remiantis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas, nors ir grindžiamas iš dalies kitais motyvais, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, pirmosios instancijos teismo motyvai dėl pareiškėjo teisinio suinteresuotumo nebuvimo atsižvelgiant į Pašto įstatymo 29 straipsnio 4 dalį, pareiškėjo ir AB „Lietuvos pašto“ konkurencijos, pareiškėjo kreipimosi į teismą vertinimo kaip priemonės prieš konkurentą naudojimo, laikytini nevisiškai tiksliais, nesusijusiais su byla, todėl keistini šioje nutartyje išdėstytais argumentais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y. konstatavus, kad pareiškėjas šioje byloje neturi teisinio suinteresuotumo ir skundą atmetus būtent šiuo pagrindu, apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog pirmosios instancijos teismas 2014 m. vasario 4 d. nutartimi nepagrįstai dalį RRT pateiktos medžiagos, tai yra 6 priedą – RRT 2013 m. liepos 4 d. aktą dėl AB „Lietuvos paštas“ neplaninio veiklos patikrinimo Nr. 6RK-57, pripažino nevieša, atmestinas kaip nepagrįstas, nedarantis įtakos pareiškėjo procesinėms teisėms, teisingam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui ir sprendimo joje priėmimui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „OpusCapita“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas