A-143-203-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-203/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00660-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. P. (B. P.) skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei dėl nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas B. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–7) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (toliau – ir atsakovas, Vilniaus rinktinė, apeliantas) vado 2013 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. TE-29 „Dėl nuobaudos skyrimo B. P. ir K. C.“ jam paskirtą nuobaudą – papeikimą, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus (iki 2013 m. sausio 1 d. Operatyvinės veiklos skyrius (toliau – ir Operatyvinės veiklos skyrius)) viršininku. Nurodė nesutinkantis su paskirta tarnybine nuobauda – papeikimu, nes išvada, kuria remiantis paskirta tarnybinė nuobauda, yra klaidinga, neobjektyvi, nemotyvuota, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta už Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2011 m. rugsėjo 30 d.

įsakymu Nr. 4-798 patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus nuostatų (toliau – ir Operatyvinės veiklos skyriaus nuostatai) 13.2 ir 11 punktų reikalavimų pažeidimą, t. y. kad jam pavaldžiame Operatyvinės veiklos skyriuje dėl neužtikrintos materialinių vertybių apskaitos ir netinkamo jų saugojimo ir išdavimo nėra galimybės nustatyti naktinio matymo prietaiso buvimo vietos, be to, nustatyta tvarka jis neinformavo apie tai savo tiesioginio vadovo.

Pareiškėjo teigimu, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas paviršutiniškai, ne visos aplinkybės buvo išsamiai ištirtos, be to, skiriant nuobaudą nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimų.

Pareiškėjo nuomone, pranešimas apie tarnybinį nusižengimą buvo suformuluotas dviprasmiškai, todėl buvo pažeisti Tvarkos 5 punkto ir Taisyklių 17 punkto reikalavimai, be to, kartu su pranešimu nebuvo pateikta turima informacija apie tarnybinį nusižengimą, neišsamiai nurodyti veiksmai ar neveikimas, kurie turi tarnybinio nusižengimo požymių. Pareiškėjo teigimu, tokiais savo veiksmais tikrintojas nuslėpė turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą ir užkirto kelią pateikti paaiškinimą dėl kitų tiriamų jo veiksmų.

Tarnybinio patikrinimo išvada ir visi veiksmai buvo vertinami tik Vilniaus rinktinės vado pavaduotojo ir Operatyvinės veiklos skyriaus specialisto parodymais, o jo pateiktas paaiškinimas nebuvo vertintas, neatkreiptas dėmesys ir į pareigūnų pateiktuose paaiškinimuose esančius prieštaravimus. Atkreipė dėmesį, kad Operatyvinės veiklos skyriaus specialistas K. C. savo paaiškinimuose teigė, jog apie prietaiso dingimą yra informavęs pareiškėją, tačiau nieko neminėjo apie vado pavaduotoją, nors vado pavaduotojas E. Č. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad informaciją apie prietaiso dingimą gavo iš Operatyvinės veiklos skyriaus specialisto.

Pareiškėjo nuomone, suabejoti vado pavaduotojo tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis leidžia ir tyrimo metu nustatytas faktas, kad K. C. pats 2012 m. gruodžio 4 d. tarnybiniu pranešimu pranešė apie patikėtos materialinės vertybės praradimą, nors vado pavaduotojo tarnybiniame pranešime teigiama, kad nesulaukęs pranešimo rašytine forma informavo vadą. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad tuo metu gydėsi Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Trakų reabilitacijos centre ir apie pareigūno pateiktą tarnybinį pranešimą sužinojo tik iš tarnybinio patikrinimo išvados.

Nurodė, kad kiekvienais metais yra atliekama materialinių vertybių inventorizacija, tačiau per tiek metų nė viena inventorizacijos komisija nenurodė, kad prietaisai yra netinkamai saugomi ir išduodami, taip pat nenurodė, kad turtas perduotas Operatyvinės veiklos skyriui pažeidžiant teisės aktus. Pažymėjo nesutinkantis su teiginiais, kad sudarė sąlygas laisvai naudotis naktinio matymo prietaisais (kitomis techninėmis priemonėmis), dėl to iš Operatyvinės veiklos skyriaus patalpų neaiškiomis aplinkybėmis dingo naktinio matymo prietaisas.

Atkreipė dėmesį, kad Operatyvinės veiklos skyriaus specialistas K. C. savo paaiškinimuose nurodė, kad tariamai duotu pareiškėjo žodiniu nurodymu raktą nuo metalinės spintos po darbo palikdavo ant stalo savo kabinete, tačiau patekti į jo kabinetą buvo galima tik pasinaudojus atsarginiu raktu, kuris saugomas pareiškėjo kabinete. Tokiu atveju Operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnas, kuriam yra būtinybė paimti prietaisą nedarbo metu, turėjo visų pirma patekti į pareiškėjo kabinetą, paimti raktą nuo specialisto K. C. kabineto, vėliau jį atrakinti, paimti nuo stalo raktą ir tik tada pareigūnas galėjo atidaryti metalinę spintą.

Pareiškėjo įsitikinimu, tokia tvarka atrodo absurdiška, taip padaryti yra pakankamai sudėtinga, atsižvelgiant į organizuotą apsaugą, be to, neįmanoma, nepaliekant jokių patekimo pėdsakų. Pabrėžė, kad teiginys, jog jis nekontroliavo, kaip pareigūnas išduoda materialines vertybes, taip pat yra klaidingas, nes tikrindavo, kaip buvo vedamas Techninių priemonių užduočiai vykdyti išdavimo žurnalas.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 12–17) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrų Tvarkos nuostatos nereglamentuoja ir yra netaikomos, todėl negali būti pažeistos, o Taisyklių 17 punktas pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turinio ar įteikimo procedūrų nereglamentuoja, todėl akivaizdu, jog šio punkto nuostatos nebuvo pažeistos. Pareiškėjui buvo pateikta tyrimo pradžioje turėta informacija apie tai, jog iš pavaldaus asmens sužinojęs apie tai, kad jam pavaldžiame Operatyvinės veiklos skyriuje dėl neužtikrintos materialinių vertybių apskaitos ir netinkamo jų saugojimo ir išdavimo nėra galimybės nustatyti naktinio matymo prietaiso buvimo vietos, kad, disponuodamas šia informacija, jis nustatyta tvarka neinformavo tiesioginio vadovo ir tokiais savo veiksmais pažeidė teisės akto nuostatas. Lingvistiškai vertinant šiame pranešime apie tarnybinį nusižengimą pateiktą informaciją matyti, kad pareiškėjui buvo pateikta visa turima informacija apie įvykį, todėl pareiškėjo teiginiai, jog tikrintojas nuslėpė turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą ir užkirto kelią pateikti paaiškinimą, yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Atsakovo teigimu, pareiškėjas turėjo visas galimybes žinoti ir adekvačiai suprasti galiojančių teisės aktų nuostatas, kad skyriui vadovauja skyriaus viršininkas, kuris atsako už skyriui pavestų veiklos tikslų įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą, veiklos rezultatus ir kontrolę. Atkreipė dėmesį, kad informacija apie pareiškėjo vadovaujamame skyriuje dingusią materialinę vertybę pareiškėjui tapo žinoma prieš du mėnesius iki tarnybinio patikrinimo pradžios, tuo pačiu metu pareiškėjui tapo žinomos ir prietaiso saugojimo, apskaitos ir dingimo aplinkybės, jo paieškos skyriuje rezultatai ir pavaldžių pareigūnų parodymai šiuo klausimu, todėl skunde išdėstyti teiginiai, kad iš jo buvo atimta teisė į gynybą, neatitinka faktinių aplinkybių ir logikos. Atsakovo teigimu, skunde išdėstyti pareiškėjo pasvarstymai apie tarnybinio patikrinimo metu tirtinas ir vertintinas aplinkybes, apklaustinus asmenis bei atsakomybėn trauktinus vadovus, Vilniaus rinktinėje galiojančių teisės aktų nuostatas ir susiklosčiusią praktiką dėl materialinių vertybių saugojimo bei apskaitos yra pagrįsti pareiškėjo subjektyvia nuomone, bet ne įrodymais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu (b. l. 145–150) patenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vado 2013 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. TE-29 „Dėl nuobaudos skyrimo B. P. ir K. C.“ 1 punktą, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – papeikimas.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilęs dėl Vilniaus rinktinės vado 2013 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. TE-29 1 punkto, kuriuo pareiškėjui už Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų, Operatyvinės veiklos skyriaus nuostatų 13.2 punkto pažeidimą paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Teismas vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, Operatyvinės veiklos skyriaus nuostatų 13.2 punktu, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vado 2010 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 8-493 patvirtinto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 5 punktu. Pažymėjo, jog, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjamu atveju tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo tvarką reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnis bei Taisyklės. Teismas taip pat vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, 2 straipsnio 12 dalimi, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-2416/2012, 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008. Teismas, be to, vadovavosi Taisyklių 13 punktu ir pažymėjo, jog tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta, konstatavus tokius pažeidimus: 1) pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių skyriui patikėtų materialinių vertybių apskaitai kontroliuoti ir nustatyti teisės aktų reikalavimus atitinkančią šių vertybių išdavimo tvarką; 2) sudarė prielaidas pavaldiems pareigūnams pažeisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2004 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 4-539 patvirtintos Valstybės sienos apsaugos tarnybos aprūpinimo ginkluote ir jos apskaitos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) nuostatas; 3) nesiėmė jokių veiksmų naktinio matymo prietaiso paieškai ir apie tai nei žodžiu, nei raštu neinformavo savo tiesioginio vadovo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas tik nurodė, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas, tačiau nenustatė visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, t. y. tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo aptarta ir nustatyta pareiškėjo kaltė. Teismas atkreipė dėmesį, kad pavaldinio padarytas tarnybinis nusižengimas savaime nesudaro pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą ir jo vadovui. Tam, kad būtų galima patraukti tarnybinėn atsakomybėn ir pažeidimą padariusio pareigūno vadovą, turi būti įrodytos visos vadovo tarnybinės atsakomybės sąlygos. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pranešimas apie tarnybinį nusižengimą yra skirtas tam, kad tikrinamas pareigūnas galėtų suprasti, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis įtariamas, ir galėtų ginti savo teises, pateikdamas paaiškinimus, prašymus, įrodymus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, kuris buvo įteiktas pareiškėjui, pateiktas galbūt padaryto pažeidimo aprašymas buvo daug siauresnis nei pateiktas tarnybinio patikrinimo išvadoje, nes pranešime pažeidimu iš esmės įvardyta tai, kad pareiškėjas apie naktinio matymo prietaiso dingimą neinformavo savo vadovo, o išvadoje pareiškėjas kaltinamas ir netinkamu vadovavimu skyriui. Teismo nuomone, dėl tokio neatitikimo buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą, kadangi paaiškinimus, kurie turi būti vertinami ir išvadoje, pareiškėjas pateikė būtent atsižvelgdamas į pranešime suformuluotą kaltinimą, kuris buvo daug siauresnis už tą, kurio pagrindu jam paskirta tarnybinė nuobauda.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Štabo bendrųjų reikalų skyriaus 2013 m. sausio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (21/20)-27-1 „Dėl naktinio matymo prietaiso „ONV 2+“ praradimo“ yra neišsami, tarnybinio nusižengimo sudėtis šioje išvadoje nėra įrodyta, todėl tokios tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu priimtas Vilniaus rinktinės vado 2013 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. TE-29 1 punktas yra neteisėtas, dėl to naikintinas (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.), o pareiškėjo skundas tenkinamas visiškai.

III. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 154–158) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą.

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė apibrėžė įtariamam padarius tarnybinį nusižengimą asmeniui pranešime apie tarnybinį nusižengimą pateikiamos informacijos ribas – faktą, kad dėl jo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir tuo metu turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą (Taisyklių 7 p.). Pareiškėjui pranešime apie tarnybinį nusižengimą buvo pateikta visa turima informacija apie įvykį. Iš esmės tokius pačius šio pareigūno įvykdytus tarnybinius nusižengimus nurodė ir teismas. Pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą, pateikta visa disponuojama informacija apie įvykdyto tarnybinio nusižengimo požymius ir nurodytos teisės akto nuostatos, kurios šio pareigūno buvo pažeistos. Tinkamai ir nuosekliai vykdytos visos Taisyklių nuostatos. Teiginiai, kad pareiškėjui buvo atimta teisė į gynybą, neatitinka faktinių aplinkybių. Pareiškėjas suprato jo paties ir pavaldaus pareigūno įvykdytų tarnybinių nusižengimų esmę ir dingusios materialinės vertybės paieškos aplinkybes. Teigia, jog teismas nevertino surinktų įrodymų ir nepasisakė dėl pareiškėjo įvykdyto tarnybinio nusižengimo (ABTĮ 81 str., 87 str. 4 d. 2, 3 p.). Nebuvo įvertinti ir motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje neaptarti tarnybinio patikrinimo medžiagoje esantys įrodymai ir teisminio nagrinėjimo metu pateikti liudytojų parodymai, be to, teismas nenurodė, kokiais konkrečiai įrodymais ir argumentais remdamasis jis padarė išvadas ir priėmė sprendimą.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 162–166) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka, jog atsakovas pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, pateikdamas turimą informaciją apie pažeidimą, kartu pateikė visą informaciją, kokiais tarnybiniais nusižengimais jis yra įtariamas. Pranešime aiškiai yra suformuluotas tik vienas galbūt priešingas teisės aktų reikalavimams neveikimas – neinformavimas tiesioginio vadovo. Pranešimas neatitiko Tvarkos ir Taisyklių reikalavimų. Pranešime turi būti aiškiai suformuotas pareigūno priešingas teisės aktų reikalavimams veikimas ar neveikimas, jis negali būti dviprasmiškas. Faktiškai teismas konstatavo, kad jam buvo paskirta nuobauda už galimus nusižengimus, kurie nebuvo įvardyti pranešime dėl tarnybinio nusižengimo. Be to, Operatyvinės veiklos skyriaus nuostatų 13.2 punktas nereglamentuoja jo vadovo informavimo, yra bendro pobūdžio, nenumatantis konkrečių veiksmų, todėl pranešime turėjo būti nurodyti kiti teisės aktai, nustatantys konkrečias pareigas. Teismas aktyviai nagrinėjo klausimą dėl tariamo tiesioginio vadovo neinformavimo. Apeliantas nenurodė, koks teisės aktas įpareigoja jį pateikti informaciją raštu. Buvo paneigtas faktas, kad neinformavo vadovo ir stengėsi nuslėpti prietaiso dingimo faktą, įrodyta, kad nepadarė pranešime inkriminuojamo nusižengimo. Teigia, jog E. Č. veiksmuose akivaizdžiai yra priešingos teisei veikos požymių (oficialaus dokumento klastojimas ir žinomai melagingų parodymų davimas). Pabrėžia, kad tarnybinio nusižengimo sudėtis yra neįrodyta. Galimas nusižengimas konstatuojamas vien tik pavaldinio galimo nusižengimo pagrindu, o ne jo konkrečiu veikimu ar neveikimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2013 m. sausio 28 d. įsakymo 1 punkto bei 2013 m. sausio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvados (kuri pagal administracinių teismų praktiką laikytina motyvuojamąja skundžiamo įsakymo dalimi ir vertintina kartu su skundžiamu įsakymu) matyti, kad tarnybinė nuobauda – papeikimas – pareiškėjui paskirta už Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų bei Operatyvinės veiklos skyriaus nuostatų 13.2 punkto pažeidimus. Atsižvelgiant į paminėtą įsakymo dėl nuobaudos paskyrimo ir tarnybinio patikrinimo išvados tarpusavio sąsają, pažymėtina, kad, sprendžiant pareigūnui paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo klausimą (teismui patikrinant, ar už teisės aktų tam tikrus pažeidimus paskirta nuobauda yra pagrįsta), būtina vadovautis tik tomis teisės normomis, kurių pažeidimas tiesiogiai nurodytas pačiame įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo. Tokia taisykle yra būtina vadovautis todėl, kad pagal Taisyklių 13 punkto 3 papunktį (2012-10-24 nutarimo Nr. 1300 redakcija) būtent tarnybinę nuobaudą skiriančiam asmeniui (turinčiam nuobaudos skyrimo teisę pareigūno vadovui) yra suteikta teisė pasirinkti konkrečią, jo manymu, teisingą, tarnybinę nuobaudą, o tuo pačiu ir pasirinkti tinkamą pareigūno tariamai padaryto bei tarnybinio patikrinimo išvadoje aprašyto pažeidimo kvalifikavimą. Taigi nagrinėjamoje byloje turi būti patikrinta, ar paminėtoje 2013 m. sausio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytoje pareiškėjo tarnybinėje veikoje (veikime ar neveikime) yra Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų bei Operatyvinės veiklos skyriaus nuostatų 13.2 punkto pažeidimų (tarnybinių nusižengimų) sudėtys, kurių apibūdinimas yra pateiktas Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje (pagal šią dalį, tarnybinis nusižengimas - valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės).

Kolegija pažymi, kad Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos valstybės tarnautojo pareigos, tarp jų pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 p.), pareiga tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 p.). Pagal Operatyvinės veiklos skyriaus nuostatų 13.2 punktą, šio skyriaus viršininkas (pareiškėjas) atsako už skyriui pavestų veiklos tikslų įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą, veiklos rezultatus ir kontrolę (b. l. 44-45). Nurodytose teisės normose išvardytos pareigos yra bendrojo pobūdžio, t. y. jose nėra detalizuotas konkretus pareigūno elgesys, vykdant šiose normose nurodytas pareigas. Todėl aiškumas dėl šių normų pažeidimo turi būti atskleistas (atsakovo įrodytas) tarnybinio patikrinimo išvadoje, atskirai nurodant, kuo pasireiškė pareiškėjo pareigų neatlikimas (pažeidimas) bei kuo pasireiškė jo kaltė dėl tariamai padarytų pažeidimų. Pažymėtina, kad tokie reikalavimai tarnybinio patikrinimo išvados turiniui yra nustatyti aukščiau paminėtame Taisyklių 13 punkto 3 papunktyje.

Iš paminėtos 2013 m. sausio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad, remiantis patikrinimo metu apklaustų pareigūnų paaiškinimais, joje buvo tiriamos ir analizuojamos pareiškėjo vadovaujamam skyriui priskirto naktinio matymo prietaiso „ONV 2+“, už kurio saugojimą buvo atsakingas pareiškėjui pavaldus pareigūnas K. C., pradingimo aplinkybės. Aptariamoje tarnybinio patikrinimo išvadoje yra nurodyta, kad pareiškėjas, kaip Operatyvinės veiklos skyriaus vadovas, yra atsakingas už skyriuje esamų materialinių vertybių apskaitą ir saugojimą, tačiau pagal jam suteiktą kompetenciją nesiėmė jokių priemonių skyriui patikėtų materialinių vertybių apskaitai kontroliuoti ir nustatyti teisės aktų reikalavimus atitinkančią šių vertybių išdavimo tvarką. Išvadoje (tik remiantis paminėto pareigūno K. C. paaiškinimais) taip pat nurodyta, kad pareiškėjas, davęs materialiai atsakingam už skyriuje esančių vertybių apsaugą K. C. žodinį nurodymą sudaryti sąlygas visiems skyriaus darbuotojams laisvai naudotis naktinio matymo prietaisais, pasirašant Techninių priemonių užduočiai vykdyti išdavimo žurnale, sudarė prielaidas pavaldiems pareigūnams pažeisti Instrukcijos nuostatas, dėl to neaiškiomis aplinkybėmis dingo paminėtas naktinio matymo prietaisas. Atsižvelgdama į aukščiau aptartą teisės normų, kurių pažeidimu kaltinamas pareiškėjas, bendrąjį pobūdį, šios tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kolegijos manymu, nėra pakankamos konstatuoti nei šių teisės normų pažeidimo faktą, nei pareiškėjo kaltę dėl paminėto naktinio matymo prietaiso pradingimo. Todėl kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams dėl aptariamos tarnybinio patikrinimo išvados ydingumo (jų nekartodama), sutinka su teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo tariamai padarytų tarnybinių pažeidimų sudėtis šioje išvadoje nėra atskleista (nėra įrodyta).

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas teisingu ir pagrįstu.

Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė