AS-662-675-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-675/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04970-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 70.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas O. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti neturtinę žalą, kurią patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 16 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. Skunde (b. l. 1-4), kurį patikslino (b. l. 66-67), pareiškėjas nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2009 m. gruodžio 16 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d., kol atlikinėjo bausmę Vilniaus pataisos namuose, buvo kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, buvo nuolat pažeidžiamos Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų nuostatos. Dėl netinkamų sąlygų padaryta žala jo sveikatai. Dėl kvėpavimo takų ligų ne kartą kreipėsi į gydytoją, buvo skirtas gydymas. Dėl to jaučia padarinius iki šiol, jie pasireiškia kaip padažnėjęs dusulys, išsivysčiusi fobija uždaroms patalpoms. Kalinimo metu negalėjo tinkamai išsimiegoti, pasidarė dirglus, sutriko visavertis gyvenimas, jautėsi suvaržytas, patyrė nepatogumų, emocinę depresiją. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovą atstovaujančios institucijos žalą po 200 Lt už kiekvieną parą, praleistą prirūkytoje kameroje, ir po 50 Lt už laikymą perpildytose kamerose.

Atsiliepime į skundą (b. l. 14-17) atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, nurodė, jog pareiškėjas į Vilniaus pataisos namus atvyko 2009 m. gruodžio 18 d. Atlikęs bausmę 2012 m. rugsėjo 7 d. buvo išleistas. Pasak atsakovo atstovo, pareiškėjas nenurodė motyvų, aplinkybių, kurios trukdė jam kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių, kai bausmę atlikinėjo Vilniaus pataisos namuose. Atkreipė dėmesį, jog kamerų tipo patalpose nuteistieji nelaikomi įstaigos administracijos valia. Pagrindas nuteistajam atlikti bausmę baudos izoliatoriuose ar kamerų tipo patalpose atsiranda padarius nusižengimą ir pažeidus pataisos įstaigos tvarką, numatytą teisės aktuose. Paaiškino, jog nustatyti, kiek asmenų nurodytu laikotarpiu gyveno šioje kamerų tipo patalpoje, nėra galimybės, nes duomenys nekaupiami. Atkreipė dėmesį į tai, kad pataisos namų drausmės grupei skirtas plotas pasivaikščiojimams ir laisvalaikiui yra gana didelis ir erdvus. Pasak atsakovo atstovo, pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog Vilniaus pataisos namų administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą. Skundų administracijai dėl bausmės atlikimo sąlygų nepateikė. Taip pat neteikė skundų dėl laikymo vienoje patalpoje kartu su rūkančiais.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą Nr. I-2324-426/2014 pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2589-168/2013 (proceso Nr. 3-61-3-00659-2013-9), kuriuo buvo išnagrinėtas tapatus pareiškėjo O. B. skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų. Šis sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2014 m. sausio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-2207/2013 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šioje byloje pareiškėjas skundu prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 30 000 Lt neturtinės žalos, patirtos dėl laikymo Vilniaus pataisos namuose sveikatą neigiamai veikiančiomis bei antisanitarinėmis, žmogaus garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis, nuo 2009 m. gruodžio 18 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. Šis pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, jam priteista 300 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taip pat Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 7 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2421-171/2011 (proceso Nr. 3-61-3-00659-2011-7), kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo O. B. skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šis sprendimas taip pat buvo apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2012 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1160/2012 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šioje byloje pareiškėjas prašė priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, kurią patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Vilniaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 23 d. iki teismo sprendimo priėmimo. Šis pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, pareiškėjui buvo priteista 2 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 2 punktą ir pažymėjo, kad pareiškėjas sprendžiamoje byloje nagrinėjamu skundu ir ankstesnėse bylose išnagrinėtais skundais reikalavo priteisti neturtinę žalą, reikalavimai grindžiami netinkamomis laikymo sąlygomis Vilniaus pataisos namuose tuo pačiu laikotarpiu, bylose šalys yra tos pačios. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundai gali būti pripažinti tapačiais, kai yra tapatūs trys elementai – šalys, skundo dalykas ir faktinis skundo pagrindas (pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-110/2012, 2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Nauju skundo dalyku nelaikomi vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai ar kitokios nei anksčiau reikalauta pinigų sumos nurodymas – skirtingas žalos įvertinimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nors prašant priteisti neturtinės žalos atlyginimą, anksčiau inicijuotose administracinėse bylose buvo nurodytas skirtingas neturtinės žalos įvertinimas nei nagrinėjamoje byloje, tai iš esmės neturi teisinės reikšmės konstatuojant administracinių ginčų tapatumo faktą. Priešingas aiškinimas sudarytų galimybę piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, kiekvieną kartą remiantis iš esmės tais pačiais argumentais, tačiau prašant atlyginti skirtingo dydžio neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS575-725/2013, 2010 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-214/2010 ir kt.).

Šiuo atveju pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme tarp tų pačių šalių, dėl tų pačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tų pačių teisinių pasekmių. Skundų pagrindas yra iš esmės tapatus, nes grindžiami ta pačia aplinkybe – netinkamomis laikymo sąlygomis toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laikotarpiu. Teismų sprendimai, kuriais buvo išnagrinėti ankstesni pareiškėjo skundai yra įsiteisėję, todėl byla nutraukta (ABTĮ 101 str. 2 p.).

II. Pareiškėjas O. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį ir jo skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nagrinėti toliau.

Atskirajame skunde išdėsto, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, todėl turi būti panaikinta. Nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2421-171/2011 priteisė jam neturtinę žalą dėl to, kad jis buvo laikomas prirūkytose patalpose, tačiau atsakovas ir toliau jį laikė prirūkytose patalpose po minėto sprendimo įsiteisėjimo, tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti ir nukreipti tiesiogiai prieš pareiškėją, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 7 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. Laikotarpis nuo 2009 m. gruodžio 16 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. jam kalint perpildytose kamerose, kai nebuvo užtikrintas reikiamas kameros plotas, nebuvo svarstytas nei 2011 m. liepos 7 d., nei 2013 m. gegužės 14 d. sprendimuose. Nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2589-168/2013 priteisė pareiškėjui 300 Lt už tai, kad jis 97 paras kalėjo esant blogam apšvietimui (laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 16 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d.), tačiau aplinkybių, kad kalėjo perpildytose ir prirūkytose kamerose nevertino.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Pažymi, kad O. B. į Vilniaus pataisos namus atvyko 2009 m. gruodžio 18 d., o išvyko 2012 m. rugsėjo 7 d. Nurodo, jog teismas tinkamai įvertino tai, kad pareiškėjo skundžiamos aplinkybės jau buvo įvertintos dvejose administracinėse bylose (Nr. I-2589-168/2013, Nr. I-2421-171/2011). Sutinka su teismo padaryta išvada, jog pareiškėjo skundų pagrindas yra tapatus, grindžiamas ta pačia aplinkybe – netinkamomis laikymo sąlygomis toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą pagal pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008 yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam (2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Kalbant apie skundų tapatumą, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Reikia priminti, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo) pagrindą, o pareiškėjo materialinis-teisinis reikalavimas atsakovui sudaro skundo (prašymo) dalyką (2009 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-323/2009). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, kad pareiškėjas nurodo naujas esmines aplinkybes ir pateikia su tuo susijusius papildomus įrodymus, tam tikrais atvejais gali būti vertinama kaip skundo nauju pagrindu pateikimas (2009 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-677/2009).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo šioje byloje pareikštą skundą įvertino kaip tapatų anksčiau pareikštiems skundams, atsižvelgęs į įsiteisėjusius teismų sprendimus administracinėse bylose Nr. I-2421-171/2011 ir Nr. I-2589-168/2013.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-2207/2013 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą, kuriuo teismas pareiškėjo O. B. skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 300 Lt neturtinei žalai atlyginti, paliko nepakeistą. Minėtoje byloje neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus pataisos namuose, dėl netinkamo apšvietimo kamerose, kuriose jis buvo laikomas, dėl jo teisės pasivaikščioti gryname ore pažeidimo.

Kitu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1160/2012 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą, kuriuo teismas pareiškėjo O. B. skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 2 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą, paliko nepakeistą. Minėtoje byloje neturtinę žalą pareiškėjas taip pat kildino iš neteisėtų Vilniaus pataisos namų pareigūnų veiksmų dėl to, jog nuo 2009 m. gruodžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 6 d. pareiškėjas buvo laikomas kartu su gyvenamosiose patalpose rūkančiais asmenimis.

Šioje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti neturtinę žalą, kurią patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 16 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. Iš pareiškėjo skundo, kurį jis patikslino, matyti, jog neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus pataisos namuose, dėl to, jog atskirais laikotarpiais nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2011 m. rugsėjo 14 d. jis buvo laikomas kartu su gyvenamosiose patalpose rūkančiais asmenimis, dėl to, jog iki 2010 m. gegužės 11 d., taip pat nuo 2010 m. gegužės 11 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. jam kalint kamerose nebuvo užtikrintas priklausantis gyvenamasis kameros plotas.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, matyti, jog pareiškėjo nagrinėjamu atveju pareikšto skundo materialinis-teisinis reikalavimas, t. y. dalykas, sutampa su anksčiau aptartų bylų dalyku – dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat šis reikalavimas reiškiamas tam pačiam atsakovui, kaip ir ankstesnėse bylose, – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų. Tačiau įvertinus pareiškėjo skundo pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, tai, jog pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus pataisos namuose dėl to, jog nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2011 m. rugsėjo 14 d. atskirais laikotarpiais jis buvo laikomas kartu su gyvenamosiose patalpose rūkančiais asmenimis, dėl to, jog iki 2010 m. gegužės 11 d., taip pat nuo 2010 m. gegužės 11 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. jam kalint kamerose nebuvo užtikrintas priklausantis gyvenamasis kameros plotas, šioje byloje pareiškėjo pareikšto skundo negalima vertinti kaip tapataus skundams, kurie buvo išnagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. administracinėje byloje Nr. A520-2207/2013 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. administracinėje byloje Nr. A756-1160/2012.

Kaip jau minėta anksčiau, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A520-2207/2013 pareiškėjo skundo pagrindas buvo susijęs su neteisėtais valdžios institucijos veiksmais neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus pataisos namuose siejant juos su netinkamu apšvietimu kamerose, kuriose jis buvo laikomas, jo teisės pasivaikščioti gryname ore pažeidimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A756-1160/2012 pareiškėjo skundo pagrindą sudarė neteisėti Vilniaus pataisos namų pareigūnų veiksmai nuo 2009 m. gruodžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 6 d. pareiškėją laikant kartu su gyvenamosiose patalpose rūkančiais asmenimis.

Šioje byloje pareikštu skundu pareiškėjas nurodo kitą laikotarpį, kuomet jis buvo laikomas kartu su gyvenamosiose patalpose rūkančiais asmenimis, t. y. atskirais laikotarpiais nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2011 m. rugsėjo 14 d. Taigi pareiškėjo nagrinėjamu atveju reiškiamas skundas yra tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tačiau yra grindžiamas naujomis aplinkybėmis, todėl jis reiškiamas ne tuo pačiu pagrindu kaip skundai, išnagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2207/2013) ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 m. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1160/2012).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tų pačių teisinių santykių ir siekia tų pačių teisinių pasekmių, t. y. jog pateiktas skundas tuo pačiu pagrindu kaip jau išnagrinėti pareiškėjo skundai Vilniaus apygardos administraciniame teisme, dėl kurių yra įsiteisėję teismo sprendimai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 2 punktu, nutraukė bylą pagal pareiškėjo skundą. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o pareiškėjo skundas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo O. B. skundą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius