A-143-312-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-312/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00891-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 10.4; 37.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. įmonės skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. įmonė (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (1 t., b. l. 1–4) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) 2012 m. birželio 26 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 2PM320010M, atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 1A-360 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2013 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. S-26(7-236/2012).

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiama patikrinimo ataskaita neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes ji yra nepagrįsta objektyviais duomenimis, t. y. ikiteismine tvarka mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos iš esmės rėmėsi tik iš JAV institucijų gautais duomenimis, kurie yra prieštaringi ir nepagrindžia sandorio vertės metodo taikymo, dėl to kyla pagrįstų abejonių tiek dėl sumokėtų sumų, tiek dėl mokėtinos sumos. Mokestinio patikrinimo ataskaitos prieduose pateikti skaičiavimai nėra pagrįsti ir susieti su jam apskaičiuota mokestine nepriemoka.

Be to, neaišku, kokią reikšmę turi jo duomenų sulyginimas su įmonės „Inter Cargo LLC“ pateiktais duomenimis. Jo pateikti dokumentai ir JAV įmonių duomenys nesutampa, todėl pastarieji laikytini nepatikimais įrodymais. Pareiškėjas tvirtino, kad, importavęs transporto priemones, nesiekė jų muitinę vertę nustatyti pagal sandorio vertės metodą, nes visos transporto priemonės buvo apgadintos, o sandorio vertės metodas netaikomas, jeigu prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos bet kokios sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintoje Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikoje (toliau – ir Metodika) nurodyta, kad jeigu importuojamam eismo įvykio metu ar dėl kitų priežasčių apgadintam automobiliui įvertinti netaikomas sandorio vertės metodas, tai apgadinto automobilio muitinė vertė nustatoma remiantis turto vertintojo surašyta turto vertinimo ataskaita, kurioje apskaičiuota importuojamo automobilio rinkos vertė.

Pažymėjo, kad pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), 221 straipsnio 3 dalį pranešimas skolininkui nebegali būti pateikiamas pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos. Tačiau, jeigu priežastis, dėl kurios muitinė negalėjo apskaičiuoti tikslios teisiškai privalomos sumokėti pinigų sumos, buvo veiksmas, dėl kurio galėjo būti iškelta baudžiamoji byla, toks pranešimas gali būti pateikiamas ir pasibaigus nurodytajam trejų metų laikotarpiui, jeigu jį pateikti leidžia galiojančios nuostatos.

Pareiškėjas nurodė, kad neatliko jokių veiksmų, dėl kurių muitinė negalėjo apskaičiuoti tikslios teisiškai privalomos sumokėti pinigų sumos. Be to, jam nėra iškelta baudžiamoji byla. Taip pat laikė nepagrįstomis atsakovo išvadas, jog jis nepateikė jokių dokumentų (įrodymų), išskyrus muitinio įforminimo metu pateiktas sąskaitas, kurios pagrįstų su JAV ūkio subjektais deklaruotas sandorių aplinkybes, nes pagal JAV teisėsaugos institucijų pateiktą informaciją jis ginčo automobilius importavo išimtinai iš vieno JAV ūkio subjekto.

Pareiškėjo teigimu, jis kartu su deklaracijomis pateikė automobilių įsigijimo sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodyti visi jo rekvizitai. Trečiasis suinteresuotas asmuo vadovavosi JAV įmonių teiginiais apie sąskaitų išrašymą įmonei, kurios net nėra Lietuvos Respublikos įmonių registre. Atsiskaitymas buvo vykdomas pagal siuntėjų pateiktus reikalavimus, todėl sąskaitos išrašymas, joje nurodyti rekvizitai ir prekės perdavimas yra reikšmingos aplinkybės, kurias įrodė tinkamai. Be to, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalį, baudos skyrimas galimas tik tuo atveju, jeigu jis būtų atlikęs įstatyme numatytus pažeidimus ir netinkamai deklaravęs mokesčius, tačiau jokių pažeidimų nepadarė ir pateikė visus Metodikoje reikalaujamus dokumentus muitinei vertei pagrįsti.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (2 t., b. l. 121–123) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas dėl importuotų automobilių muitinės vertės nustatymo ir įrodinėjimo naštos nurodė, kad tiek Kauno teritorinė muitinė mokestinio patikrinimo metu, tiek ikiteisminės skundą nagrinėjusios institucijos (Muitinės departamentas ir Mokestinių ginčų komisija), nustatydamos faktiškai sumokėtą ar mokėtiną kainą už importuotas prekes, vertino pareiškėjo muitinio įforminimo metu pateiktus dokumentus ir iš JAV Federalinio tyrimo biuro gautą informaciją bei konstatavo, kad pakanka duomenų taikyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodą pareiškėjo importuotų automobilių, deklaruotų BAD importo rinkiniuose, muitinei vertei nustatyti.

Nors pareiškėjas tvirtino, kad patikrinimo ataskaita grindžiama išimtinai informacija, pateikta tik iš JAV įmonių, tačiau pats nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų tą informaciją ir patvirtintų jo argumentus. Muitinio įforminimo metu pareiškėjas pateikė tik sąskaitas, kurios nepagrįstos jokiais kitais dokumentais. Iš JAV Federalinio tyrimo biuro gautos informacijos pakanka duomenų nustatyti importuotų automobilių faktiškai sumokėtą ir mokėtiną kainą. Duomenys yra pagrįsti tiek liudytojų parodymais, tiek pateiktais dokumentais.

Pareiškėjas, negalėdamas pateikti apmokėjimo už prekes dokumentų bei kitų dokumentų, negali pagrįsti ir muitinio įforminimo metu pateiktų sąskaitų duomenų teisingumo. Taigi muitinė turėjo galimybę iš turimų dokumentų nustatyti realią mokėtiną (kai kuriais atvejais sumokėtą) kainą už automobilius, patikslintą gabenimo išlaidomis. Pažymėjo, jog nors pareiškėjas nurodė, kad skundžiamos ataskaitos prieduose yra neatitikimų ir prieštaravimų, tačiau jų nedetalizavo ir apsiribojo nurodydamas, kad faktūrinė suma arba sąskaitos suma turėtų būti tokia pati.

Atsakovas teigė, kad skundžiamos ataskaitos 1 priedo 1 lentelės 8 stulpelio „Suma, USD“ (22–26, 29, 32, 34 eilutės) duomenys nesutampa su 4 priedo 1 lentelės 6 stulpelio „Faktūrinė vertė (22 langelis), USD“ (22–26, 29, 52, 34 eilutės) duomenimis, nes pareiškėjas BAD importo rinkiniuose Nr. 8PR20400232, Nr. 8PR20400233, Nr. 8PR25400082, Nr. 8PR20400262, Nr. 8PR20400263, Nr. 8PR20400614, Nr. 8PR20400926 ir Nr. 8PR20401031 neteisingai deklaravo prekių faktūrinę vertę, t. y. deklaruota faktūrinė vertė neatitiko pareiškėjo muitinio įforminimo metu pateiktose sąskaitose nurodytos prekių vertės. Kadangi skundžiama Kauno teritorinės muitinės patikrinimo ataskaita pagrįsta objektyviais duomenimis, nustatytais faktais bei teisės aktų normomis, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad ji neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Atsakovas taip pat nurodė, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Panevėžio skyrius 2008 m. lapkričio 6 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-505-08 pagal nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 1 dalyje (kontrabanda), požymius, todėl pareiškėjas nepagrįstai tvirtino, kad pažeista Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalis. Dėl baudos paskyrimo atsakovas nurodė, kad pareiškėjui pagrįstai paskirta 30 proc. (vidutinio) dydžio bauda, nes atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį (neteisėtai sumažino mokėtinus mokesčius), į baudos dydį didinančias ir mažinančias aplinkybes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (2 t., b. l. 125–127) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo dėl importuotų automobilių muitinės vertės nustatymo nurodė, kad tiek Kauno teritorinė muitinė, priimdama sprendimą dėl importuotų automobilių sandorio metodo taikymo, tiek ginčą nagrinėjusios institucijos rėmėsi oficialiais duomenimis, gautais iš JAV teisėsaugos institucijų. Šie duomenys nėra nuginčyti ir laikytini oficialių institucijų pateiktais įrodymais. Pareiškėjas teigė, kad pirko automobilius iš trijų JAV įmonių: „A&G Cargo INC“, „Profile Limited“ ir „USA Inter Cargo LLC“, tačiau patikrinimo metu pateikė įrodymus, kad pinigus mokėjo tik įmonei „USA Inter Cargo LLC“.

Prekių muitinės vertės nustatymo pagrindas yra sandorio vertė (14 BAD atvejai) ir tik nustačius, kad importuoto apgadinto naudoto automobilio muitiniam įvertinimui negali būti taikomas sandorio vertės metodas, jų vertė gali būti nustatoma pagal turto vertinimo ataskaitas (52 BAD atvejai). Pareiškėjas BAD importo rinkiniais deklaravo, kad automobilius įsigijo iš JAV įmonių „A&G Cargo LLC“ ir „Profile Limited“, muitinio įforminimo metu pateikdamas šių įmonių išrašytas sąskaitas faktūras. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų su paminėtais sandoriais susijusias aplinkybes, todėl nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių komercinių santykių buvimą su kitais – pareiškėjo deklaruotais ūkio subjektais.

Iš JAV Federalinio tyrimo biuro gautos informacijos nustatyta, kad visais atvejais tikrintuose BAD importo rinkiniuose deklaruotus automobilius pareiškėjas įsigijo iš JAV įmonės „USA Inter Cargo“ ir mokėjimai atlikti būtent šiai įmonei. Be to, kiti įrodymai byloje (kratos metu iš pareiškėjo paimtos sąskaitos, kompiuterių duomenys, mokėjimo dokumentai) taip pat patvirtina, kad firma „USA Inter Cargo“ realiai bendradarbiavo su pareiškėju. Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo byloje surinktų įrodymų, kurie identifikuoja Lietuvos ūkio subjektą (jo savininką), turėjusį santykių su JAV įmone „USA Inter Cargo LLC“, pakanka, kadangi visi ginčo objektu esantys automobiliai, kurie atsispindi JAV įmonės pateiktuose dokumentuose ir kurių importas yra šio ginčo dalykas, yra importuoti būtent pareiškėjo.

Papildomai aplinkybes dėl pareiškėjo sandorių su JAV įmone „USA Inter Cargo LLC“ pagrindžia ir tai, jog pareiškėjo buveinėje atliktos kratos metu buvo rastos ir paimtos pareiškėjui išrašytos „USA Inter Cargo LLC“ sąskaitos (invoice), kurios atitinka JAV įmonės pateiktas sąskaitas. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų (įmonės apskaitoje jų irgi nerasta), kad už įsigytus automobilius mokėjo kitoms JAV įmonėms „A&G Cargo INC“ ir „Profile Limited“. Mokėjimai buvo tik įmonei „Inter Cargo LLC“. Pažymėjo, kad Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalyje nekalbama nei apie nuteisimą baudžiamąja tvarka, nei apie baudžiamojo persekiojimo veiksmo pradžią, o apie veikos, dėl kurios gali būti iškelta baudžiamoji byla, padarymą.

Taikyti šį straipsnį ir nustatyti veiksmą, dėl kurio gali būti iškelta baudžiamoji byla, turi muitinės institucijos, kurioms pavesta nustatyti tikslią importo ir eksporto muitų sumą. Dėl baudos paskyrimo nurodė, kad pareiškėjui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų mokesčių sumos bauda. Šiuo atveju buvo atsižvelgta į baudą didinančias aplinkybes (pareiškėjas padarė mokesčių įstatymų pažeidimus, pagal kuriuos nustatyta didelė turtinė žala; nepateikė teisingos informacijos apie turėtus verslo ryšius; nepripažino, kad jų turėjo su JAV įmonės „Inter Cargo LLC“ savininku ir kitais darbuotojais) bei į baudą mažinančias aplinkybes (pareiškėjas bendradarbiavo su patikrinimą atliekančiais pareigūnais; pateikė atsakymus į paklausimus bei teikė žodinius paaiškinimus).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 12 d. sprendimu (2 t., b. l. 145–150) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Kauno teritorinės muitinės 2012 m. birželio 26 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 2PM320010M, Muitinės departamento 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 1A-360 ir Mokestinių ginčų komisijos 2013 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. S-26(7-236/2012) teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Bendrijos muitinės kodeksas, 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – ir Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos), ir Metodika.

Teismas nurodė, kad, pareiškėjo teigimu, skundžiama patikrinimo ataskaita neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes ji yra nepagrįsta objektyviais duomenimis, t. y. remtasi tik iš JAV institucijų gautais duomenimis, kurie yra prieštaringi ir nepagrindžia sandorio vertės metodo taikymo. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti. Pažymėjo, jog Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalyje ir Metodikos 6 punkte numatyta, kad importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, prireikus patikslinta vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais.

Remdamasis Kauno teritorinės muitinės 2012 m. birželio 26 d. patikrinimo ataskaita Nr. 2PM320010M, teismas nustatė, kad patikrinimo metu buvo tikrinti pareiškėjo bendrųjų administracinių dokumentų importo rinkiniai muitinės procedūrai „Išleidimas į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu“, įforminti per tikrinamąjį laikotarpį, bei prie jų pateikti dokumentai, įmonės pirminiai apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai: pirkimo sutartys, įplaukų ir išlaidų apskaitos žurnalas, banko ir kasos dokumentai, pirkimų suvestinės bei išnagrinėta Muitinės kriminalinės tarnybos ikiteisminio tyrimo medžiaga, gauta iš JAV Federalinio tyrimo biuro, pateiktos dokumentų kopijos, rastos V.

K. namuose atliekant kratą. Šiuo atveju Kauno teritorinė muitinė, nustatydama faktiškai sumokėtą ar mokėtiną kainą už importuotas prekes, vertino tiek pareiškėjo muitinio įforminimo metu pateiktus dokumentus, tiek iš JAV Federalinio tyrimo biuro gautą informaciją, todėl pareiškėjo argumentai, kad buvo remtasi vien iš JAV institucijų gautais duomenimis, atmestini. Teismas taip pat neturėjo pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad JAV institucijų pateikti dokumentai yra prieštaringi ir nepagrindžia sandorio vertės metodo taikymo, nes pareiškėjas nepateikė jokių kitų duomenų, paneigiančių JAV Federalinio tyrimo biuro pateiktą informaciją.

Pažymėjo, kad būtent pareiškėjo muitinio įforminimo metu pateiktos sąskaitos faktūros muitinės pareigūnams sukėlė įtarimų, kurie, gavus JAV Federalinio tyrimo biuro informaciją, pasitvirtino, ir gautų duomenų visuma paneigė pareiškėjo muitinei pateiktų duomenų teisingumą. Savo ruožtu pareiškėjas nepateikė muitinei jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų muitinio įforminimo metu teiktų sąskaitų duomenis, jų pagrįstumą ir teisingumą. Pareiškėjo teigimu, skundžiamos ataskaitos prieduose yra neatitikimų, t. y. kad ataskaitos 1 priedo 1 lentelės duomenys nesutampa su 4 priedo lentelės duomenimis, tačiau atsakovas atsiliepime paaiškino, kad nurodyti duomenys nesutampa dėl to, jog pareiškėjas BDA importo rinkiniuose Nr. 8PR20400232, Nr. 8PR20400233, Nr. 8PR25400082, Nr. 8PR20400262, Nr. 8PR20400263, Nr. 8PR20400614, Nr. 8PR20400926, Nr. 8PR20401031 neteisingai deklaravo prekių faktūrinę vertę, kuri neatitiko pareiškėjo muitinio įforminimo metu pateiktose sąskaitose nurodytos prekių vertės. Pareiškėjas šių teiginių nepaneigė ir nenurodė, kokią reikšmę nurodytos aplinkybės turi sprendžiant dėl galimo ataskaitos neteisėtumo.

Taip pat pareiškėjas nenurodė kitų reikšmingų ataskaitos neatitikimų, esminių klaidų ar duomenų, galinčių paneigti joje esančią informaciją, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Be to, pareiškėjas tvirtino, kad, importavęs transporto priemones, nesiekė jų muitinę vertę nustatyti pagal sandorio vertės metodą, nes visos transporto priemonės buvo apgadintos, o sandorio vertės metodas netaikomas, jeigu prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos bet kokios sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti.

Metodikos 19 punkte nurodyta, kad jeigu muitinė, vadovaudamasi Metodikos 7 punktu, importuojamam eismo įvykio metu ar dėl kitų priežasčių apgadintam automobiliui įvertinti netaiko sandorio vertės metodo, apgadinto automobilio muitinė vertė nustatoma remiantis turto vertintojo surašyta turto vertinimo ataskaita, kurioje apskaičiuota importuojamo automobilio rinkos vertė. Šiuo atveju mokesčių administratorius konstatavo, kad pakanka duomenų realiai mokėtinai (sumokėtai) prekių kainai nustatyti, todėl pagrįstai, atsižvelgiant į pateiktus duomenis, buvo taikytas sandorio vertės metodas.

Teismas vadovavosi Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalimi. Pažymėjo, jog pareiškėjas nurodė, kad neatliko jokių veiksmų, dėl kurių muitinė negalėjo apskaičiuoti tikslios teisiškai privalomos sumokėti pinigų sumos, ir jam nėra iškelta baudžiamoji byla, todėl Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas buvo praleistas. Teismo nuomone, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo pozicija, kadangi Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalyje nereikalaujama, kad mokesčių mokėtojui būtų iškelta baudžiamoji byla ir pareikšti įtarimai ar priimtas nuosprendis. Šiuo atveju pakanka, kad būtų nustatyti veiksmai, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas 2008 m. lapkričio 6 d., todėl Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalis nebuvo pažeista.

Teismas, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas atliko mokesčių įstatymų pažeidimus, dėl kurių susidarė didelė mokesčių nepriemoka (169 039 Lt), padarė išvadą, kad pareiškėjui Kauno teritorinės muitinės 2012 m. birželio 26 d. patikrinimo ataskaitoje Nr. 2PM320010M nuspręsta skirti baudą pagrįstai. Sprendžiant dėl baudos skyrimo ir baudos dydžio nustatymo, buvo atsižvelgta į visas baudos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. įvertintos baudą didinančios ir mažinančios aplinkybės, ir pareiškėjui paskirta 30 procentų dydžio bauda (50 712 Lt) nuo papildomai priskaičiuotų 169 039 Lt nedeklaruotų deklaruojamų mokesčių sumos.

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir teisinį ginčo santykių reglamentavimą, konstatavo, kad Kauno teritorinė muitinė pagrįstai nusprendė, o Muitinės departamentas ir Mokestinių ginčų komisija, išanalizavę ginčui aktualias aplinkybes ir teisės aktus, pagrįstai patvirtino sprendimą pareiškėjo importuotiems automobiliams taikyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodą pagal įmonės „USA Inter Cargo LLC“ pardavimo sąskaitose už automobilius nurodytą mokėtiną vertę, patikslinant ją automobilių gabenimo išlaidomis iki įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją vietos, ir įregistruoti 56 669 Lt muito, 112 370 Lt importo pridėtinės vertės mokesčio, 65 524 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių ir 50 712 Lt baudos mokestinę prievolę. Ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 154–158, 164–168) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi priėmė sprendimą nesurinkęs visų galimų ir bylai reikšmingų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas privalo pašalinti šiuos procesinius pažeidimus ir išsireikalauti ikiteisminio tyrimo duomenis bei įsitikinti pareiškėjo procesine padėtimi ikiteisminiame tyrime. Pats neturi duomenų, kad būtų pareikšti įtarimai ar būtų įtariamas padaręs nusikalstamą veiką. Skola muitinei įregistruota pažeidžiant Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio nuostatas. Reikšminga yra aplinkybė, ar jis atliko veiksmą, dėl kurio galėjo būti iškelta baudžiamoji byla, ir kada laikoma, jog baudžiamoji byla yra iškelta. Ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas baudžiamąja tvarka nėra tapačios sąvokos. Pagal Bendrijos muitinės kodekso nuostatas reikalaujama, jog priežastis, dėl kurios muitinė negalėjo apskaičiuoti tikslios teisiškai privalomos sumokėti pinigų sumos, buvo veiksmas, dėl kurio galėjo būti iškelta baudžiamoji byla. Yra žinoma tik aplinkybė, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Panevėžio skyrius 2008 m. lapkričio 6 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 1 dalyje (kontrabanda), požymius. Teismuose nėra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jam būtų iškeltas kaltinimas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio pagrindu pranešimas skolininkui net negalėjo būti pateiktas.

2. Viena iš esminių sandorio vertės metodo taikymo sąlygų yra ta, jog būtina nustatyti faktišką už importuotas prekes sumokėtą ar mokėtiną kainą, t. y. sandorio vertės metodas taikomas tik tuo atveju, kai apmokėjimo už prekes sąlygos yra aiškios ir pagrįstos konkrečiais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Iš JAV gauti duomenys yra prieštaringi ir nepagrindžia sandorio vertės metodo taikymo, nes kyla pagrįstų abejonių tiek dėl sumokėtų sumų, tiek dėl mokėtinos sumos pagal sąskaitą. Mokestinio patikrinimo ataskaitos prieduose pateikti skaičiavimai nėra pagrįsti ir susieti su jam apskaičiuota mokestine nepriemoka. Byloje esantys duomenys laikytini prieštaringais ir nepatikimais bei keliančiais abejonių, todėl jie yra netinkami sandorio vertės metodui apskaičiuoti ir taikyti bei perskaičiuoti mokestinę prievolę. Patikrinimo ataskaita neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Ataskaita pagrįsta išimtinai informacija, pateikta tik iš JAV įmonių, net nebandant paneigti prieštaravimų tarp naujai gautų dokumentų ir pareiškėjo deklaravimo metu pateiktų dokumentų. Ataskaitos prieduose taip pat yra neatitikimų ir prieštaravimų tarp duomenų, o dalis duomenų yra apskritai nepagrįsti tinkamais buhalteriniais dokumentais. Teismas taip pat nepašalino byloje esančių prieštaravimų, o apsiribojo formaliu įrodymų tyrimu.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 179–181) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Muitinės kriminalinės tarnybos Panevėžio skyrius 2008 m. lapkričio 6 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-505-08 pagal nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 1 dalyje (kontrabanda), požymius. Kauno teritorinė muitinė pagrįstai nusprendė taikyti Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 4 dalį ir pareiškėją informuoti pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos, kadangi remdamasi objektyviais duomenimis turėjo pagrindą manyti, kad importo skola muitinei galėjo atsirasti dėl baudžiamosios teisės pažeidimų. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, faktas, kad ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti ne pareiškėjui, o kitam asmeniui, nepanaikina muitinės teisės taikyti Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 4 dalies nuostatas pareiškėjui.

2. Tiek Kauno teritorinė muitinė mokestinio patikrinimo metu, tiek ikiteisminės skundą nagrinėjusios institucijos (Muitinės departamentas ir Mokestinių ginčų komisija), nustatydamos faktiškai sumokėtą ar mokėtiną kainą už importuotas prekes, vertino pareiškėjo muitinio įforminimo metu pateiktus dokumentus bei iš JAV Federalinio tyrimo biuro gautą informaciją ir dokumentus bei konstatavo, kad pakanka duomenų taikyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodą pareiškėjo importuotų automobilių, deklaruotų BAD importo rinkiniuose, muitinei vertei nustatyti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų iš JAV Federalinio tyrimo biuro gautą informaciją ir patvirtintų jo skundo argumentus. Pareiškėjas, neteikdamas (negalėdamas pateikti) apmokėjimo už prekes dokumentų bei kitų dokumentų, negali pagrįsti ir muitinio įforminimo metu pateiktų sąskaitų duomenų teisingumo. Ginčo sąskaitose (su firma „Profile Limited“) nurodyta, kad už automobilius turi būti apmokama JAV firmai „USA Inter Cargo LLC“. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad sandoriai dėl ginčo automobilių vyko tarp pareiškėjo ir JAV firmos „USA Inter Cargo LLC“. Pagrįstai importuotų automobilių muitinei vertei nustatyti taikytas sandorio vertės metodas, kadangi muitinė turėjo galimybę iš turimų dokumentų nustatyti realią mokėtiną (kai kuriais atvejais sumokėtą) kainą už automobilius, patikslintą gabenimo išlaidomis. Tam tikri skundžiamos ataskaitos duomenys nesutampa, nes pareiškėjas neteisingai deklaravo prekių faktūrinę vertę, t. y. deklaruota faktūrinė vertė neatitiko pareiškėjo muitinio įforminimo metu pateiktose sąskaitose nurodytos prekių vertės. Nėra pagrindo teigti, kad patikrinimo ataskaita neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 175–177) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalyje nereikalaujama, kad mokesčių mokėtojui būtų iškelta baudžiamoji byla ir pareikšti įtarimai ar priimtas nuosprendis, priešingai nei nurodo apeliantas, kad aktualus baudžiamosios bylos pradėjimas teisme, ikiteisminio tyrimo medžiaga, konkrečių asmenų nustatymas. Muitinės kriminalinės tarnybos Panevėžio skyrius 2008 m. lapkričio 6 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-505-08 (iškėlė baudžiamąją bylą) pagal nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 1 dalyje (kontrabanda), požymius. Pareiškėjo atstovas V. K. gavo šaukimą atvykti į apklausą kaip įtariamasis. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjus aplinkybėms, kurių muitinė nežinojo, atsirado pagrindas apskaičiuoti bei įregistruoti skolą bei pranešti skolininkui Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalies pagrindu.

2. Kauno teritorinė muitinė, nustatydama faktiškai sumokėtą ar mokėtiną kainą už importuotas prekes, vertino tiek pareiškėjo muitinio įforminimo metu pateiktus dokumentus, tiek iš JAV Federalinio tyrimo biuro gautą informaciją. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių JAV Federalinio tyrimo biuro pateiktą informaciją. Teismas įvertino įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu, objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.). Negalima sutikti, kad muitinės sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi faktai objektyviai pagrįsti įrodymų visetu bei teisės aktais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamo ginčo esmė – šalių nesutarimai dėl pareiškėjo nuo 2007 m. rugpjūčio 9 d. iki 2009 m. kovo 21 d. pagal 66 BAD importo rinkinius iš JAV importuotų apgadintų automobilių muitinės vertės nustatymo. Kolegija pažymi, kad teisės taikymo požiūriu abi ginčo šalys pripažįsta, jog šioje byloje yra taikytinos tam tikros Bendrijos muitinės kodekso, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų bei su šiais teisės aktais suderintos Metodikos normos, kuriose yra pateiktos importuotų automobilių muitinės vertės nustatymo taisyklės. Šalių nesutarimai kilo dėl skirtingo faktinių šio mokestinio ginčo aplinkybių įvertinimo ta prasme, ar muitinės įstaigos (ir Mokestinių ginčų komisija) teisingai ir pagrįstai taikė Bendrijos muitinės kodekso bei Metodikos nuostatas dėl importuotų automobilių muitinės vertės nustatymo pagal sandorio vertės metodą, o ne remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, kaip to siekia pareiškėjas. Todėl nagrinėjamai bylai yra aktualus faktinių bylos aplinkybių – byloje esančių įrodymų - įvertinimo klausimas.

Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pirmiausia pažymi, kad Metodika yra specialus (kaip pažymėta aukščiau, su Bendrijos teisės aktais suderintas) teisės aktas, kuriame yra pateiktos importuojamų naudotų automobilių muitinės vertės nustatymo taisyklės, tarp jų ir įrodymų pateikimo muitinei ir jų įvertinimo leistinumo aspektu taisyklės. Pastebėtina, kad aukščiau nurodytos importo procedūros atlikimo metu bei skundžiamų sprendimų priėmimo metu Metodika, kaip specialus teisės aktas, galiojo.

Metodikos 7 punkte (bylai aktualios paminėto importo metu galiojusios šio punkto 2006-08-19 įsakymo Nr. B-532 ir 2008-03-31 įsakymo Nr. 1B-221 redakcijos) yra nurodyti atvejai (nustatyti pagrindai), kai sandorio vertės metodas muitinei vertei nustatyti nėra taikomas. Pagal šio punkto 7.1-7.4 papunkčius, tai yra atvejai, kai muitinei kyla pagrįstų abejonių, ar deklaruojama naudoto automobilio sandorio vertė lygi visai sumokėtai arba mokėtinai pinigų sumai, ir, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu, yra pagrindo manyti, kad jo pardavimui arba kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ir aplinkybės, kurių poveikio automobilio pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti (7.1 p.); arba muitiniam tikrinimui pateikti dokumentai, kuriuose nurodyti duomenys neišsamūs arba jų teisingumas kelia abejonių (7.2 p.); ir deklaruota naudoto automobilio sandorio vertė žymiai skiriasi nuo tapačių ar panašių markių ir modelių bei senumo naudotų automobilių importo kainų, nurodytų žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“, ir importuotojas nepateikia informacijos (pvz., turto vertintojų ar ekspertų išvadų arba kitų dokumentų), pagrindžiančios deklaruotą sandorio vertę, arba pateikta informacija nepagrindžia deklaruotos sandorio vertės (7.3 p.), ir importuotojas nepateikia informacijos, pagrindžiančios deklaruotos importuojamo naudoto automobilio sandorio vertės teisingumą (7.4 p.).

Kolegija pažymi, jog pagal išvardytų Metodikos 7 punkto nuostatų pateikimo konstrukciją laikytina, kad muitinė gali atsisakyti taikyti deklaruotą sandorio vertę muitiniam įvertinimui tuo atveju, kai yra 7.2-7.4 papunkčiuose šių aplinkybių visuma arba, kai jai kyla 7.1 papunktyje nurodytų pagrįstų abejonių. Pastebėtina, kad pareiškėjas savo poziciją grindžia būtent Metodikos 7.1 papunkčio nuostatomis. Aiškindama Metodikos 7.1 papunkčio nuostatas, kolegija pirmiausia pažymi, kad jos yra adresuotos pačiai muitinei, o ne automobilių importuotojui. Tai reiškia, kad, spręsdama klausimą, ar importuojamų naudotų automobilių muitiniam įvertinimui turi (arba neturi) būti taikomas sandorio vertės metodas, muitinė įvertina visus deklaranto pateiktus ir mokestinio patikrinimo procedūros metu gautus įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais. Pabrėžtina, kad esant situacijai, kai tam tikri įrodymai yra gaunami su paminėtu importu susijusio ikiteisminio tyrimo metu (atlikus ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus, gavus tam tikrą informaciją iš kitų institucijų, tarp jų ir iš užsienio institucijų, kompetentingų atlikti muitinę dominančio importo patikrinimą šalyse, kuriose buvo įsigytos importuojamos prekės), jie pripažintini leistinais įrodymais ir turi būti muitinės įvertinami kartu su kitais, importuotojo muitinei pateiktais, įrodymais.

Iš pareiškėjo skundžiamų muitinės sprendimų matyti, kad, juos priimant, buvo remiamasi ikiteisminio tyrimo (pradėto 2008-11-06) metu pas pareiškėjo vadovą ir savininką V. K. atliktų kratų metu gautais įrodymais (JAV įmonės „USA Inter Cargo LLC“ išrašytomis sąskaitomis, mokėjimo dokumentais, kompiuterių duomenimis), kurie esminiais aspektais sutampa su iš JAV Federalinio tyrimo biuro gautais įrodymais. Šių ir paties pareiškėjo muitinei pateiktų įrodymų visumos vertinimas yra aptartas pareiškėjo skundžiamuose sprendimuose. Pareiškėjo teismui pateikti nesutikimo su muitinės atliktu įrodymų įvertinimu argumentai yra bendro pobūdžio ir, kolegijos manymu, nepaneigia skundžiamuose sprendimuose bei pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų įvertinimo išvadų pagrįstumo. Todėl kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu pateiktais argumentais ir jų nekartodama, pritaria teismo padarytai paminėtų įrodymų visumos įvertinimo išvadai.

Pasisakydama dėl Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio dalies taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija pažymi, kad pagal šią dalį, pranešimas skolininkui nebegali būti pateikiamas pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos. Tačiau, jeigu priežastis, dėl kurios muitinė negalėjo apskaičiuoti tikslios teisiškai privalomos sumokėti pinigų sumos, buvo veiksmas, dėl kurio galėjo būti iškelta baudžiamoji byla, toks pranešimas gali būti pateikiamas ir pasibaigus nurodytajam trejų metų laikotarpiui, jeigu jį pateikti leidžia galiojančios nuostatos. Iš šios teisės normos matyti, kad joje nurodyto pranešimo skolininkui pateikimas, pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos (kaip muitinės buvo pasielgta byloje nagrinėjamoje situacijoje), yra galimas ir esant tam tikroms galbūt baudžiamajam persekiojimui atsirasti reikšmingoms aplinkybėms. Tokios aplinkybės (faktai) pripažintinos reikšmingomis ir pakankamomis taikyti aptariamoje dalyje nurodytą išimtį tuo atveju, kai jos galėjo būti (buvo) priežastimi, dėl kurios muitinė negalėjo apskaičiuoti tikslios privalomai sumokėti pinigų sumos. Nagrinėjamu atveju paminėto ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjusios (aukščiau aptartos) aplinkybės atskleidžia priežastį, dėl kurios muitinė importo muitinio įforminimo metu negalėjo tinkamai nustatyti pareiškėjui priklausiusių sumokėti mokesčių tikslios sumos. Todėl kolegija daro išvadą, kad nurodyta teisės norma pareiškėjui pritaikyta teisingai ir pagrįstai.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu ir paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. K. įmonės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė