A-795-858/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-795-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03317-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 4.5. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. V. ir trečiojo suinteresuoto asmens G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. V. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. V. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (t. I, b. l. 1-9), patikslintu skundu (t. I, b. l. 100-112, t. III, b. l. 15-27, 83-96), prašydamas per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti ir su juo derinti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namų valdoje esančio 668,64 kv. m. dydžio žemės sklypo 325,7 ploto dalies pirkimo–pardavimo sutarties projektą ir priimti sprendimą šio sklypo dalį parduoti, taip pat atlikti kitus atsakovo kompetencijai priskirtus veiksmus pagal teisės aktus.

Pareiškėjas skundą patikslino, prašydamas įpareigoti atsakovą nedelsiant sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį dėl jo ir G. V. valdomos 325,7 kv. m. žemės valdoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo, pakoregavus žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo projektą, o paskutiniame skundo patikslinime pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Vilniaus miesto skyrių pakoreguoti 325,7 kv. m. žemės pirkimo–pardavimo sutartį (pateiktas į administracinę bylą projektas) pagal išdėstytus argumentus ir surašius riboženklių perkamoje žemėje konstatavimo aktą.

Paaiškino, kad 1992 metais kartu su sutuoktine G. V. padavė prašymą privatizuoti atitinkamą naudojamos žemės dalį sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus miesto valdyba 1994 m. liepos 28 d. potvarkiu Nr. 1485V „Dėl žemės sklypo dydžio ir ribų nustatymo“, remdamasi AB „Inžineriniai tyrimai“ 1993 m. rugsėjo 14 d. atliktų geodezinių matavimų duomenimis, patvirtino žemės sklypo dydį (668,64 kv. m.) ir jo ribas. Patvirtintame plane nustatyta pareiškėjui parduotina 325,8 kv. m. žemės sklypo ploto dalis.

Pareiškėjo teigimu, žemės sklypas yra suformuotas netinkamai ir neteisėtai, nes atlikus geodezinius žemės sklypo matavimus nustatytas skirtumas yra 27,3 kv. m., o ne 10,2 kv. m., kaip tvirtina atsakovas. Be to, atsakovas ignoruoja Valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (toliau – ir Valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka). Pažymėjo, kad neteisingai nustatytos žemės sklypo dalys iškreipia galiojančių teismų sprendimų ir nutarčių turinį.

Pareiškėjo teigimu, pirkimo–pardavimo sutartis dėl žemės sklypo valdoje valdomos 325,7 kv. m. žemės iki šiol nepasirašyta, nors už žemę sumokėta 1992 metais. Nurodė, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 1796-01 žemės sklypo bendraturtei R. M. buvo leista privatizuoti žemės sklypą, taip pažeidžiant pareiškėjo teises ir ignoruojant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-10-248/2002.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad atsakovas pateikia neargumentuotus atsakymus ir klaidina teismą. 2003 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. 1796-01 yra neskaidrus. Geodeziniai matavimai buvo atliekami kelis kartus ir visi yra skirtingi, be to, atsakovas nori parduoti žemės sklypą be ribų, sklypo riba eina per pastatą.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atsiliepimu į pareiškėjo skundą, patikslintą skundą (t. III, b. l. 53-55, 78-81, 121-125) prašė atmesti juos kaip nepagrįstus.

Paaiškino, kad pareiškėjui 2013 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-2585 buvo išsamiai išdėstyta visa esama situacija ir pasiūlyta Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui teikti prašymą parduoti prašomo žemės sklypo dalį, pateikus apmokėjimą už skirtumą (10,20 kv. m.) patvirtinantį dokumentą, todėl pareiškėjas nepagrįstai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą parduoti jam 325,7 kv. m. naudojamo žemės sklypo dalį 667 kv. m. žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes tai padaryti kreipimosi metu nebuvo atsisakyta. Be kita ko, pareiškėjui buvo išsiųstas 2014 m. balandžio 24 d. raštas Nr. 49SFN-(14.49.104.)-418, kuriuo informuota, kad, sumokėjus 191,19 Lt už 10,2 kv. m. ploto žemės sklypo dalies, esančios žemės sklype, pardavimą, bus tęsiama žemės sklypo dalies pardavimo procedūra. Pareiškėjui taip pat buvo išsiųstas 2014 m. gegužės 26 d. pranešimas Nr. 49SFN-(14.49.104)-555, kad yra parengtas valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties projektas ir jis siunčiamas susipažinti. Tolesnis žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo–pardavimo dokumentų tvarkymas bus vykdomas, kai pareiškėjas informuos Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių, sutiks su sutarties sąlygomis ir pateiks apmokėjimo kvito kopiją. Pabrėžė, kad atsakovas atliko visus veiksmus, kurie yra būtini norint parduoti žemės sklypo dalį.

Atsikirsdamas į pareiškėjo argumentą, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suformuotas netinkamai ir neteisėtai, atsakovas pažymėjo, kad ginčas dėl minėto žemės sklypo suformavimo ir Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1796-01 teisėtumo jau yra išnagrinėtas teismuose. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-13946-599/2009) ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2A-824-115/2010) nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. 1796-01 yra teisėtas ir pagrįstas. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-13946-599/2009) ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2A-824-115/2010) konstatuota, kad UAB „Sanora“ vykdytojo F. S. 2002 m. lapkričio 21 d. žemės sklypo planas parengtas teisingai ir tinkamai. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi konstatuota, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. balandžio 28 d. įsakyme Nr. 1796-01 nustatytos kiekvienam bendraturčiui tenkančios žemės sklypo dalys yra teisingos.

Nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius pagal kompetenciją nėra subjektas pats galintis atlikti žemės sklypų ribų atstatymą bei paženklinimą (nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo darbus). Žemės sklypų kadastro duomenis nustato asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 11 straipsnyje, kurie atlieka nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus ir atsako už darbų kokybę. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos bei žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, todėl pareiškėjas nepagrįstai prašo atstatyti riboženklius. Pabrėžė, kad Nacionalinė žemės tarnyba, tikrindama parengtą žemės sklypo planą, derina tik išorines formuojamo žemės sklypo ribas, o naudojimosi tvarką ir vidines ribas nusistato patys žemės sklypo savininkai notarine tvarka bendru sutarimu pagal jiems priklausančio žemės sklypo dalį.

Nesutiko su pareiškėjo reikalavimu koreguoti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą, nes jis nepagrįstas svariais argumentais. Pareiškėjas buvo informuotas apie valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą, jam buvo siūloma pateikti savo nuomonę, jeigu su šiuo projektu nesutinka, tačiau atsakovas pastabų iš pareiškėjo nėra gavęs.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad atsakovas neatlieka sklypo ženklinimo darbų, kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis teisės aktais, o jis derina tik išorines sklypo ribas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. V. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu sutinka, išdėstė analogiškus argumentus kaip ir pareiškėjas pateiktame skunde (t. II, b. l. 154-162, t. III, b. l. 111-119).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu (t. I, b. l. 134-138) pareiškėjo I. P. V. skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis administracinės bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė G. V. 1992 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos Žvėryno seniūnijos valdybai pateikė prašymą parduoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1796-01 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, padalinimo ir dalies pardavimo R. M. ir G. V.“ nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plotas – 667 kv. m. (iki geodezinių matavimų jis buvo 668,64 kv. m.) (1.1 p.); paskirtis – namų valda (1.2 p.); bendraturtėms priklausančios žemės sklypo dalys: R. M. (61,34 namo dalis) – 341,30 kv. m. ploto (1.3.1 p.); G. V. (58,53 namo dalis) – 325,70 kv. m. ploto (1.3.2 p.). Įsakyme taip pat pažymėta, kad bendraturtėms žemės sklypo dalis parduodama pagal priedą. Žemės sklypo ribos (bendras sklypo plotas 667 kv. m.), kurio planą nubraižė UAB „Sanora“ ir kuris suderintas, pažymint, kad derinamos tik išorinės sklypo ribos, o pasidalijimas tarp bendraturčių nederinamas, yra pažymėtos kadastro žemėlapyje 2005 m. birželio 8 d.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (2014 m. vasario 3 d.) išrašą su istorija žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 3413/6670 dalį nuosavybės teise nuo 2005 m. liepos 14 d. valdo R. M. 2005 m. birželio 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-7010 pagrindu, o minėto žemės sklypo 3257/6670 dalis priklauso Lietuvos valstybei Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1796-01 pagrindu.

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2013 m. spalio 23 d. raštu Nr. 49FN-(14.49.104)-1273 pareiškėjui paaiškino, kad, sumokėjus 191,19 Lt už 10,2 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, esančią žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, reikia pateikti prašymą parduoti 325,70 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, esančią minėtame žemės sklype, kartu pridėti mokėjimo nurodymo kopiją, tada bus tęsiama žemės sklypo pardavimo procedūra. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2014 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 49SFN-(14.49.104)-4/8 pareiškėją informavo, kad jis privalo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui sumokėjimą patvirtinančio mokėjimo nurodymo originalą ir prašymą pirkti 325,7 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, esančią žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2014 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 49SFN-(14.49.104)-555 pareiškėją informavo, kad yra parengtas valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo–pardavimo sutarties projektas, pagal kurį Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, vadovaudamasi Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1796-01, parduoda, o I. P. V. ir G. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise perka 325,70 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, esančią 667 kv. m. ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas nurodė, jog ginčo esmė – 325,7 kv. m. dydžio žemės sklypo dalies pardavimas pareiškėjui, koreguojant atsakovo pateiktą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą, surašius riboženklių perkamoje žemėje konstatavimo aktą, t. y. pareiškėjas nesutinka su žemės sklypo, kurio dalį ketina privatizuoti, ribomis, pažymėtomis kadastro žemėlapyje, ir kurio dalį jau yra įsigijusi nuosavybės teise R. M..

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog žemės sklypas, kurio dalį ketina įsigyti pareiškėjas, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1796-01 pagrindu. Šio sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos remiantis UAB „Sanora“ sudarytu planu.

Iš Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-824-115/2010, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13946-599/2009, kurie yra įsiteisėję, buvo matyti, kad ieškovai I. P. V. ir G. V. su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1796-01 ir 2005 m. birželio 23 d. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P01/2005-703 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisinės registracijos panaikinimo bei 10 000 Lt turtinės žalos išieškojimo.

Teismo vertinimu, nurodytas teismo sprendimas turi prejudicinę reikšmę šioje byloje. Taigi žemės sklypas, kurio dalį ketina įsigyti pareiškėjas, nuosavybės teise yra suformuotas 2003 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1796-01, ginčytu minėtoje civilinėje byloje. Teismas įsiteisėjusioje nutartyje yra konstatavęs, kad „iš bylos medžiagos matyti, jog namų valdos ((duomenys neskelbtini)) pradinis žemės sklypo plotas sudarė 600 kv. m., o vėliau pradėjo keistis, tikslinant įvairiuose dokumentuose ir planuose jo plotą. Nurodė, jog ši aplinkybė nereiškia, jog viename ar kitame dokumente nurodytas didžiausias žemės sklypo plotas turi išlikti, nes tikslus žemės sklypo plotas nustatomas tik atlikus geodezinius matavimus koordinačių sistemoje.

Vykstant ginčui tarp bendraturčių ir vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, patikslintus kadastrinius matavimus atliko UAB „Sanora“, fiksuojant (duomenys neskelbtini) žemės sklypo 0,0667 ha plotą. Šie matavimai yra atlikti vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai), Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 512 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje taisyklių“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis.

Ginčo ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) žemės sklypo ribos 2005 m. birželio 8 d. yra pažymėtos kadastro žemėlapyje, o plane nurodytos ribos faktiškai atitinka koordinačių sistemoje pažymėtas gretimo žemės sklypo ribas. Atitinkamai, teismas atmetė kaip nepagrįstus argumentus, kuriais nesutinkama su parduodamo žemės sklypo plotu, teigiant, kad jis turi būti didesnis, nes pareiškėjas šios aplinkybės neįrodė. Nurodė, jog tiek skundžiamas Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. balandžio 28 d. įsakymas, tiek 2005 m. birželio 23 d. valstybinės žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) pirkimo–pardavimo sutartis su trečiuoju asmeniu R.

M. dėl pardavimo 341,3 kv. m. naudojamo žemės sklypo, atitinkančio 3413/6670 dalis iš bendro 667 kv. m. sklypo ploto, o taip pat šio turto registracija Nekilnojamojo turto registre R. M. vardu neprieštarauja teismų sprendimams ir galiojusiems norminiams aktams. Atitinkamai, teismas sprendė, jog skundas šioje dalyje yra nepagrįstas ir atmestinas, o pasisakyti ir vertinti atskirai pateiktus visus dokumentus pagrindo nėra, nes jie reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi”.

Nurodė, jog riboženklių atstatymas pagal teisinį reguliavimą neįeina į atsakovo kompetenciją, o bendraturčiai tarpusavio susitarimu gali nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.81 straipsnis. Taigi dalies žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektas pareiškėjui yra pateiktas, jis atsakovui pastabų nepateikė. Be to, sutarties projektas pagrįstas nenuginčytu galiojančiu įsakymu bei žemės sklypo planu, kurio teisėtumą yra ištyręs Vilniaus apygardos teismas.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas I. P. V. ir trečiasis suinteresuotas asmuo G. V. apeliaciniu skundu (t. III, b. l. 157-170) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, netinkamai taikė materialines ir procesines normas.

Pareiškėjo vertinimu, Nacionalinė žemės tarnyba nekreipia dėmesio į teismų priimtas nutartis ir sprendimus dėl jo žemės sklypo privatizavimo vilkinimo. Teismas neįvertino to, jog Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 1796-01 neskaidriai nustatytos sklypo dalys iškreipia galiojančių teismų sprendimų ir nutarčių turinį, pavyzdžiui, Aukštesniojo administracinio teismo 2000 m. birželio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-7-124/2000 nurodytas aplinkybes.

Nurodo, jog teismas skundžiame sprendime nenurodė, dėl kokių priežasčių jis ignoravo ne tik civilinėje byloje Nr. 2A42-45/2007 pripažintus dokumentus, bet ir tas aplinkybes, kurias tas pats teismas pripažino civilinėje byloje Nr. 2S-365/2002, kai buvo priimta 2002 m. gegužės 9 d. nutartis.

Pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. AS-5-333/2003 priėmė 2003 m. liepos 17 d. nutartį, kurioje nurodoma, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1796-01 punktai Nr. 1.1, 1.3, 1.31, 1.32 ir 2 bei 3 yra nepagrįsti ir neteisėti. 2001 m. gegužės 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-6-390/2001 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija ignoruoja pareiškėjo pateiktą žemės sklypo planą. Pareiškėjas taip pat remiasi 2003 m. birželio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-3-105/02, 2007 m. vasario 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-6-137/2007 pateiktais išaiškinimais ir nurodo, jog teismas nepasisakė apie įrodymų duomenų tarpusavio santykį, ar atsakovų nurodyti argumentai paneigia pateiktus rašytinius įrodymus.

Pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-6-137/2007 ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia teismo teiginį, kad pareiškėjas nepagrindė savo reikalavimų. Nurodo, jog paženklintos sklypo ribos po atliktų kadastrinių matavimų buvo skirtingos. Be to, teismas ignoravo ginčą dėl pirmumo teisės, privatizuojant pareiškėjo ilgus metus nuomotą sklypo dalį ir atmetė ginčą tarp savininkų dėl žemės sklypo ribų netikslumo, nepaisė teisėtu pripažinto Vilniaus miesto valdybos potvarkio Nr. l485V ir sprendimo Nr. 82V, susieto su detaliuoju(duomenys neskelbtini) mikrorajono sklypų planu, teismas nesigilino į nepagrįstą žemės sklypo matavimo paklaidą.

Pareiškėjas teigia, jog jam nebuvo pateikta informacija, kad atsakovai slapta pakeitė riboženklių vietas, sumažino faktiškai valdytą sklypo dalį ir dėl to įsakymu Nr. 1796-01 asmeninio naudojimo žemė tapo „bendrai naudojama žeme”. Nebuvo įvertinta, dėl kokių aplinkybių keitėsi žemės sklypo plotas.

Pabrėžia, jog ginčijamas sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1973 m. lapkričio 27 d. nutarčiai, iš dalies pakeitusiai 1973 m. lapkričio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2(2)-1936-73. Be to, byloje neturėjo būti ignoruojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gegužės 10 d. nutartis ir joje įvardinti dokumentai.

Nurodo, jog atsakovas, neparduodamas 325,7 kv. m. žemės asmeniniam ir dalį jos bendram naudojimui, nepaisė pareiškėjo teisių, ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-7-124/2000, nepasisakė dėl 2002 m. gegužės 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS-10-248/2002. Nurodo, jog pirkimo–pardavimo sutartis nėra pakoreguota, nors nustatyta kaina už šią žemę sumokėta 1992 metais ir pareiškėjas negavo paaiškinimo dėl šio vilkinimo.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. III, b. l. 174-176) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas išsamiai įvertino administracinės bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas.

Nurodo, jog Vilniaus miesto skyrius, pareiškėjui 2014 m. balandžio 24 d. išsiuntė raštą Nr. 49SFN-(14.49.104.)-418, kuriame informavo, kad jis pareiškėjui jau buvo paaiškinęs, kad sumokėjus 191,19 Lt už 10,2 kv. m. ploto žemės sklypo dalies, esančios minėtame žemės sklype, pardavimo, kartu pridedant mokėjimo nurodymo kopiją, tada bus tęsiama žemės sklypo dalies pardavimo procedūra. Pareiškėjui išsiųstas 2014 m. gegužės 26 d. pranešimas Nr. 49SFN-(14.49.104)-555, kuriuo jis informuojamas, kad yra parengtas valstybinės žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo–pardavimo sutarties projektas ir siunčiamas susipažinti. Tolimesnis žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo–pardavimo dokumentų tvarkymas bus vykdomas, kai pareiškėjas informuos Vilniaus miesto skyrių, kad sutinka su sutarties sąlygomis ir pateiks apmokėjimo kvito kopiją.

Nurodo, jog Nacionalinė žemės tarnyba yra atlikusi visus veiksmus, kurie yra būtini norint parduoti žemės sklypo dalį. Pareiškėjas pats neatlieka aktyvių veiksmų, siekdamas nusipirkti 325,7 kv. m. ploto žemės sklypo dalį. Dalies žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektas pareiškėjui yra pateiktas, dėl jo pastabų nėra gauta. Pateiktas sutarties projektas pagrįstas nenuginčytu galiojančiu įsakymu bei žemės sklypo planu, kurio teisėtumą yra ištyręs Vilniaus apygardos teismas.

Pareiškėjas I. P. V. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė papildomus paaiškinimus (t. III, b. l. 177-186). Pareiškėjas, be kita ko, nurodo, jog administracinėje byloje Nr. I-2545-18/2005 priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 23 d. sprendimas yra ignoruojamas, kaip ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) sprendimai dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo ydingumo. Be to, nurodo, jog tam, kad būtų galima ištirti, ar nėra padarytų nusikalstamų veikų, reikia atlikti sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) geodezinių matavimų ekspertizę. Šis būtinas procesinis veiksmas šiuo atveju nėra atliktas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas I. P. V. inicijavo administracinį ginčą, kurio esmė – 325,7 kv. m. dydžio žemės sklypo dalies pardavimas pareiškėjui, jam nesutinkant su žemės sklypo, kurio dalį ketina privatizuoti, ribomis, pažymėtomis kadastro žemėlapyje, ir kurio dalį jau yra įsigijusi nuosavybės teise R. M..

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, iš esmės nenustatęs teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo G. V. apeliaciniu skundu su priimtu teismo sprendimu nesutinka, iš esmės pažymėdami, jog teismas neįvertino visų įvardintų aplinkybių. Kita vertus, pastebėtina, jog apeliaciniame skunde nenurodoma konkrečių argumentų, nesutikimo su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu motyvų, aspektų, kurių teismas neįvertino, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, priimtas teismo sprendimas vertintinas iš esmės (t. III, b. l. 157-170, 177-186).

Teisėjų kolegija, vertindama priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, visų pirma pabrėžia, jog administracinėje byloje ginčas nekyla dėl to, jog žemės sklypas, kurio dalį ketina įsigyti pareiškėjas, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1796-01 pagrindu, šio sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos remiantis UAB „Sanora“ sudarytu planu (t. I, b, l. 135-142).

Pareiškėjas pateiktus reikalavimus dėl netinkamų žemės sklypo ribų pažymėjimo ydingumo pirmiausiai sieja su Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1796-01 neteisėtumu ir nepagrįstumu. Pareiškėjo nuomone, 2003 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. 1796-01 yra nepagrįstas, neskaidrus, geodeziniai matavimai buvo atliekami kelis kartus ir visi yra skirtingi, be to, pareiškėjo teigimu, atsakovas nori parduoti žemės sklypą be ribų. Be to, Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 1796-01 žemės sklypo bendraturtei R. M. buvo leista privatizuoti žemės sklypą, taip pažeidžiant pareiškėjo teises. Apeliaciniame skunde taip pat yra nurodomi argumentai, pareiškėjo nuomone, pagrindžiantys Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1796-01 teisėtumą ir pagrįstumą.

Vertinant šį įvardinamą aspektą teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1796-01 buvo nustatytos parduodamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalys ir perskaičiuota žemės sklypo vertė. Remiantis šiuo įsakymu, G. V. teko 325,70 kv. m. ploto dalis (t. I, b. l. 151-152, 155-156).

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog ieškovai I. P. V. ir G. V. jau kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1796-01, 2005 m. birželio 23 d valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P01/2005-703 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisinės registracijos panaikinimo bei 10 000 Lt turtinės žalos priteisimo. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13946-599/2009 ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-824-115/2010 minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarties byloje Nr. 3P-288/2011 matyti, jog ieškovų I. P. V. ir G. V. kasacinis skundas dėl pastarosios teismo nutarties nebuvo priimtas nagrinėti.

Vilniaus apygardos teismas nurodytoje civilinėje byloje vertino ginčo žemės sklypo ploto pokyčius ir teigė, jog tikslus žemės sklypo plotas nustatomas tik atlikus geodezinius matavimus koordinačių sistemoje. Vykstant ginčui tarp bendraturčių ir vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, patikslintus kadastrinius matavimus atliko UAB „Sanora“, fiksuojant (duomenys neskelbtini) žemės sklypo 0,0667 ha plotą. Ginčo ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) žemės sklypo ribos 2005 m. birželio 8 d. yra pažymėtos kadastro žemėlapyje, o plane nurodytos ribos faktiškai atitinka koordinačių sistemoje pažymėtas gretimo žemės sklypo ribas. Teismas atmetė kaip nepagrįstus argumentus, kuriais buvo nesutinkama su parduodamo žemės sklypo plotu, teigiant, kad jis turi būti didesnis, nes apeliantai šios aplinkybės neįrodė. Atitinkamai, teismas minėtoje byloje sprendė, jog tiek skundžiamas Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. balandžio 28 d. įsakymas, tiek 2005 m. birželio 23 d. valstybinės žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) pirkimo–pardavimo sutartis su trečiuoju asmeniu R. M. dėl pardavimo 341,3 kv. m. naudojamo žemės sklypo, atitinkančio 3413/6670 dalis iš bendro 667 kv. m. sklypo ploto, o taip pat šio turto registracija Nekilnojamojo turto registre R. M. vardu neprieštarauja teismų sprendimams ir galiojusiems norminiams aktams.

Atsižvelgus į pareiškėjo pateiktą skundą, minėtus teismų sprendimus spręstina, jog pareiškėjo skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, iš esmės nurodomas pažeidimas kyla iš aplinkybių, kurios jau buvo įvertintos įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose. Atitinkamai teisėjų kolegija pabrėžia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kaip teisės taikymo aktas, pasižymi išskirtine teisine galia ir yra privalomas visiems asmenimis ir visoms valdžios institucijoms kaip tai numato Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 9 straipsnis. Tokio sprendimo priėmimas ir atitinkamų faktų (aplinkybių) konstatavimas jame reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai, visiems laikams ir teismo nustatytos aplinkybės (faktai) nebegali būti revizuojami kokių nors kitų institucijų. Ši taisyklė galioja ir teismams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) taip pat yra išaiškinęs, kad įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams, ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims. (žr. Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 30 d. nutarimą, 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimą). Atsižvelgus į tai, spręstina, jog nagrinėjamu atveju nurodyti minėti teismų sprendimai turi privalomą galią, todėl jie yra vykdytini ir teisėjų kolegija neturi įgaliojimų vertinti priimtų teismo sprendimų ar kitaip nustatyti jų įvertintas aplinkybes.

Dėl šių priežasčių šioje byloje nevertintini apeliacinio skundo argumentai dėl Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1796-01 teisėtumo ir pagrįstumo, tai, kad Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 1796-01 neskaidriai nustatytos sklypo dalys iškreipia galiojančių teismų sprendimų ir nutarčių turinį, kuriuos jau vertino ir dėl kurių pasisakė teismai įvardintuose teismų sprendimuose (t. III, b. l. 157-170, 177-186). Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog tam, kad būtų galima nustatyti, ar išdėstytų faktų pagrindu, nėra padarytos nusikalstamos veikos, būtina atlikti sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) geodezinių matavimų ekspertizę (t. III, b. l. 177-186).

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog dalies žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektas pareiškėjui buvo pateiktas, jis atsakovui pastabų nepateikė. Be to, sutarties projektas buvo pagrįstas minėtu galiojančiu įsakymu bei žemės sklypo planu, kurio teisėtumą yra ištyręs Vilniaus apygardos teismas. Šiuo atveju atsakovas paaiškino, jog už papildomą 10,20 kv. m. žemės sklypo plotą G. V. reikia sumokėti 191,19 Lt ir bus tęsiama žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūra, taip pat buvo atkreiptas dėmesys, jog sutartis galės būti sudaroma tik sutikus su Nekilnojamojo turto registre Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. balandžio 28 d. įsakyme Nr. 1796-01 G. V. tenkančia žemės sklypo dalimi (t. I, b. l. 160-164).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas viešojo administravimo srityje, veikė pažeisdamas įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, netinkamai vykdė jam paskirtas funkcijas. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nenurodė kitų pagrįstų aplinkybių, leidžiančių priešingai vertinti analizuojamą situaciją.

Pareiškėjas, trečiasis suinteresuotas asmuo G. V. taip pat pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismo teisėja I. P. tuos pačius klausimus, kurie buvo spręsti šioje administracinėje byloje, jau nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1869-171/06 (t. III, b. l. 157-170, 177-186). Šiuo aspektu pažymėtina, jog, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. balandžio 11 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1869-171/2006 pagal pareiškėjos antstolės D. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo dėl neįvykdyto sprendimo, suinteresuotais asmenimis dalyvaujant I. P. V. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos skyrimo, teismas vertino, ar Vilniaus apskrities viršininko administracija įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. kovo 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 113-415/04, teismo sprendimu skirtą įpareigojimą Vilniaus apskrities viršininko administracijai išnagrinėti iš naujo pareiškėjo 2004 m. lapkričio 11 d. prašyme pateiktą reikalavimą pateikti jam Statybos ir urbanistikos ministerijos 1991 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. 1-113-V-205/2 Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, šiuos terminus skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi atsižvelgus į nagrinėto klausimo esmę, pobūdį šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su tuo, jog teisėja I. P. šioje administracinėje byloje nagrinėjo tuos pačius klausimus kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-1869-171/06 ir atitinkamai buvo pažeista teisė į nešališką, teisingą teismą.

Pareiškėjas, trečiasis suinteresuotas asmuo kartu su apeliaciniu skundu taip pat pateikė papildomus dokumentus (t. III, b. l. 152-156). Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos Resppublikos žemės ūkio ministerijos 2011 m. vasario 1 d. raštas Nr. 3IN-V-39/2-136 jau yra pateiktas į bylą, todėl jo papildomai prijungti nėra pagrindo (t. II, b. l. 21). Be to, pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalis numato, kad, jeigu teismas pripažino, jog būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vertinant pateiktus kitus dokumentus akcentuotina, jog, atsižvelgus į jų datas matyti, kad jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui ir šiuo atveju pareiškėjas, trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrindė, kodėl jie nebuvo pateikti laiku ar kodėl jų pateikimo būtinybė kilo tik vėlesnėje ginčo nagrinėjimo stadijoje (t. III, b. l. 157-170). Atitinkamai, įvertinus tai, kad pareiškėjui, trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo užkirstas kelias šiuos įrodymus teikti pirmosios instancijos teismui, šiuos gautus dokumentus atsisakytina prijungti prie bylos medžiagos.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius aktus, vertino administracinėje byloje pateiktus įrodymus, todėl nėra pagrindo teismo sprendimo keisti ar naikinti. Dėl pirmiau nurodytų motyvų apeliacinis skundas atmestinas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo I. P. V. ir trečiojo suinteresuoto asmens G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis